Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-09-18 · Civilinė byla Nr. e2-3040-1040/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-18
Bylos Nr.
e2-3040-1040/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01600-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Vaišvilienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“
Atsakovas
A. B.
Advokatai
Domantas Skebas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3040-1040/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01600-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.5; 1.3.7.6;1.3.7.8; 3.1.7.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 18 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė,sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“ atstovui advokatui Domantui Skebui,

atsakovui A. B. ir jo atstovui advokatui Andriui Krištapavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Ravainė“ pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo A. B. 6500 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. pradinis kreditorius UAB „Kings Trans” ir naujas kreditorius UAB „Ravainė” sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei visas kreditoriaus teises ir visus reikalavimus skolininkui A. B. dėl žalos, kurią padarė A. B. pradiniam kreditoriui, atlyginimo. Atsakovas sugadino pradinio kreditoriaus valdytą krovinio automobilio priekabą ir taip padarė pradiniam kreditoriui ne mažesnę nei 6500 Eur žalą, kurią raštu įsipareigojo atlyginti ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovas prievolės atlyginti žalą nevykdo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo (el. b. 1 t., l. 42-43).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime teigiama, kad ieškinys grindžiamas ieškovės asmeninėmis prielaidomis ir svarstymais, nes prie ieškinio nėra pridedami jokie papildomi dokumentai ar kiti įrodymai, kurie pagrįstų kreditorinio reikalavimo sutartį, pagal kurią atsirastų ieškovei teisė į piniginį reikalavimą būtent iš A. B., taip pat nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad būtent atsakovas padarė teisės deliktą, dėl kurio jam būtų kildinama civilinė atsakomybė. Iš prie ieškinio pridedamo atsakovo įsipareigojimo atlyginti 6500 Eur žalą nėra aišku, kam jis šią sumą turi sumokėti ir už kokį konkretų daiktą, apibrėžiamą individualiais požymiais turi būti sumokėta ši suma. Teigiama, kad vien faktinės aplinkybės, kad atsakovas yra pasirašęs formalų įsipareigojimą savaime neįrodo, kad ieškovė yra tinkamas asmuo reikalauti iš atsakovo bet kokių lėšų (el. b. 1 t., l. 64-64).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu, pateikė teismui prašymą skirti ieškovei maksimalią 5000 Eur baudą 50 procentų jos pervedant ieškovei už piktnaudžiavimą procesu ir prašė atlyginti papildomas atsakovo patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodoma, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, t. y. 2019 m. balandžio 8 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant bei neišverstus į lietuvių kalbą dokumentus nesusijusius su byla; vykstant bylos nagrinėjimui ieškovė ir jo atstovas buvo nepasiruošę, savo iniciatyva neteikė teismui jokių papildomų įrodymų ar dokumentų, nors teismas ne kartą ragino ieškovę pateikti papildomus dokumentus ir atidėjo bylos nagrinėjimą (2019 m. liepos 4 d. teismo posėdis buvo atidėtas 2019 m. rugpjūčio 7 d.). 2019 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė pareiškė, kad turi papildomus dokumentus, tačiau neteikia jų teismui, nes yra linkęs sudaryti taikos sutartį. Atsakovas ieškovės veiksmus vertino kaip gerą valią ir sutiko atidėti bylos nagrinėjimą taikai sudaryti, kuri atrodė labai reali. Šalys sutarė, kad ieškovė susisieks su atsakovu, pasiūlys deryboms tinkamas sąlygas sutarčiai sudaryti, tačiau ieškovė nerodė iniciatyvos net preliminariai aptarti tokią galimybę, dėl to atsakovas patyrė nuostolius, t. y. papildomas išlaidas teisinei pagalbai – kiekvienas atsakovo atstovo atvykimas į teismo posėdį yra apmokestinamas (el. b. 1 t., l. 164-165).

Ieškovės UAB „Ravainė“ atstovas advokatas Domantas Skebas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas A. B. dirbo UAB „Kings Trans“ ir buvo šios įmonės vadybininkas. UAB „Kings Trans“ buvo patikėjusi A. B. vilkiką MAN, kuris buvo išvykęs į reisą Europos valstybėse. Jis turėjo paimti iš Belgijos uosto priekabą, nuvairuoti ją į Ispaniją, ten ją pakrauti ir vėl grąžinti į uostą. 2016 m. spalio mėn. UAB „Kings Trans“ sužinojo, kad ta priekaba į uostą buvo grąžinta sugadinta. Apie sugadinimą nebuvo informuotas nei priekabos savininkas, nei teisėsaugos įstaigos. Atsakovas prisipažino UAB „Kings Trans“, kad Ispanijoje atsitrenkė į stulpą ir tą priekabą sugadino. Priekabos savininkui aiškinantis, kas atsakingas už priekabos sugadinimą ir peržiūrėjus uosto vaizdo įrašą, paaiškėjo, kad būtent A. B. atvairavo tą sugadintą priekabą į uostą ir niekam nesakęs ją paliko uoste. A. B. rašytiniais paaiškinimais pripažino, kad jis tą priekabą sugadino ir buvo įsipareigojęs atlyginti 6500 Eur žalą. A. B. šio įsipareigojimo nevykdė, o UAB „Ravainė“ įsigijo teisę į žalos atlyginimą dėl šios priekabos sugadinimo. Iš sąskaitų faktūrų matyti, kad priekabos savininkas užsienio valstybės įmonė SV Road Holding NV pateikė sąskaitą už priekabos remontą ir jos Transportavimą įmonei GLOBAL SERVICES OU, o atitinkamai ši įmonė pateikė sąskaitą UAB „Kings Trans“. Šis reikalavimas yra perleistas UAB „Ravainė“ ir ji yra naujasis kreditorius. Taigi, A. B. yra pripažinęs priekabos sugadinimą ir žalą 6500 Eur, nors sąskaitose matosi, kad žala yra daugiau nei 7000 Eur, tačiau ieškovė laikosi tos sumos, kurios neginčija atsakovas ir prašo priteisti 6500 Eur. UAB „Kings Trans“, kuri šiuo metu yra bankrutavusi, ir UAB „Ravainė“ yra atskiros įmonės. V. Ž. dabar dirba UAB „Ravainė“ vadybininku, o anksčiau kurį laiką buvo UAB „Kings Trans“ direktorius, todėl domėjosi ir rinko duomenis, kodėl buvo sugadinta priekaba. A. B. įsipareigojo atlyginti žalą dar galiojant senajam Darbo kodeksui, kai galiojo visiška materialinė atsakomybė. Drausminė nuobauda atsakovui taikoma nebuvo. Ieškovė vertina, kad atsakovo prievolė kilo iš bendrų civilinės atsakomybės sąlygų, o ne pagal darbo kodekso sąlygas. Atstovas patikslino, kad UAB „Kings Trans“ buvo sunkioje turtinėje padėtyje, todėl atlyginimą kartą mokėjo UAB „Ravainė“, iš jos skolinosi pinigų atlyginimams išmokėti.

Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vairavo ieškovės perduotą vilkiką ir apgadino priekabą. Ispanijos sulčių gamykloje pasikrovė krovinį, pačioje gamykloje užkirto kelią autokrautuvas, išsukdamas atsirėmė į stulpą. Atėjo gamyklos atstovai ir paprašė priekabos dokumentų, tačiau draudimo nebuvo, tuomet paskambino UAB „Ravainė“ direktoriui D. V., nes UAB „Kings Trans“ jis niekada nedirbo, o dirbo įmonėje UAB „Ravainė“. Nuo kada dirba UAB „Ravainė“ tiksliai pasakyti negali. Nurodė, kad be atsakovo sutikimo, jį pervedė į UAB „Kings Trans“, o darbo sutartį sudarinėjo su UAB „Ravainė“. Atsakovo supratimu UAB „Kings Trans“ ir UAB „Ravainė“ yra dukterinės įmonės. Paaiškėjo, kad į reisus važiuodavo įmonei UAB „Kings Trans“ nuo įdarbinimo dienos, nors pats to nežinojo. Paskambinęs direktoriui D. V., paaiškino situaciją, nurodė, kokių reikia dokumentų, nes priekabos visada būdavo be dokumentų, tiesiog iš uosto jas paimdavo, pakraudavo ir nuvarydavo atgal į uostą. Laukė 2 valandas gamyklos teritorijoje, tos gamyklos atstovai susisiekė su belgais (nes su jais UAB „Ravainė“ dirbo), belgai susisiekė su švedais ir paaiškėjo, kad niekas priekabos dokumentų neturi. Gamyklos atstovai ir vadyba leido važiuoti, o D. V. nukreipė į lietuvių servisą Belgijoje. Nuvažiavęs į servisą pamatė, kad jis nedirba, nes buvo šeštadienis. Jie įkainojo tą priekabą vidutiniškai nuo 500-1000 Eur ir grįžo su priekaba į uostą. Kad viskas buvo daryta be leidimų, neįmanoma, nes jei būtų sustabdžiusi policija, būtų blogai, nes priekabos buvo atsikišęs šonas, ji negabaritinė, o atsakovas važiuoti su negabaritine priekaba teisės neturi. Tuo metu atsakovas neturėjo išmanaus telefono, kad galėtų padaryti nuotraukas, tiesiog rizikavo savo kailiu. Atsakovas paaiškino, kad įsipareigojimą atlyginti 6500 Eur žalą tikrai rašė, tačiau jis skirtas ne juridiniam asmeniui, o fiziniam – L. Z., už sugadintą jos priekabą 2016 metais (tai puspriekabė su tentu). Jos priekabą sugadino anksčiau, tačiau įsipareigojimą atlyginti žalą, kurį pasirašė grįžęs iš reiso. L. Z. buvo atsakovo sugyventinė. Ta priekaba buvo dviejų ašių, kabinama prie lengvosios mašinos, ją sugadino įvažiavęs į šoną. L. Z. automobilio neturėjo, tačiau tą priekabą nuomodavo ir taip gaudavo papildomų pajamų, nes turi invalidumą. Kokia tiksliai priekaba, galinti kainuoti 6500 Eur, pasakyti negali, jo modelio nežino. Vežė lentas, priekaba atsikabino ir apvirto, praktiškai ją sudaužė. Įvykis policijoje fiksuotas nebuvo. Kaip šis raštas pakliuvo įmonei UAB „Ravainė“, nežino, gal buvusi sugyventinė iš pykčio jį pakišo. Anksčiau L. Z. buvo registruota (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., jos telefono numerio neturi. Atsakovas taip pat rašė pasiaiškinimą įmonei UAB „Ravainė“ ir neginčija, kad sugadino priekabą. Įdarbinant su atsakovu buvo pasirašyta tik darbo sutartis, nieko kito nepasirašinėjo. Direktorius pasakė, kad atsakovas dirba UAB „Kings Trans“, todėl ir pasiaiškinimą dėl žalos rašė įmonei UAB „Kings Trans“. Darbo užmokestį gaudavo pavedimu, jį mokėdavo UAB „Kings Trans“. Pasiėmęs priekabą važiavo į Ispaniją, ten turėjo 9 pasikrovimus. Pasikrovęs atidavė priekabą kitiems vairuotojams ir iš jų paėmė priekabą, kurią sugadino Ispanijoje. Tai ne UAB „Kings Trans“ priekaba, o kliento, kurią paima iš uosto. Tos priekabos dokumentų kišenėlėje nebuvo. Vadyba buvo informuota, visada bendraudavo telefonu. Važiuodamas į priekį atsirado kliūtis ir ją apvažiuodamas kabino stulpą, įplėšė tentą ir įlenkė skersinį. Faktiškai tai abipusė kaltė, nes atsakovas laiku nesustabdė, o ispanas darbuotojas irgi kaltas. Tiesiog išlindo iš tunelio, buvo nematymo zonoje, o ten vyko kažkoks remontas ar statybos ir jis išlindo. Niekas nieko neginčijo. Policijos niekas nekvietė, paprašė priekabos dokumentų, jų neturėjo, tada paskambino į UAB „Ravainė“, direktorius D. V. sakė laukti, belgai turėjo atsiųsti faksu visus dokumentus, jų neatsiuntė ir po 2 valandų leido važiuoti. Deklaracijai supildyti neužteko priekabos numerių, jiems reikėjo dokumentų. Sugadintą priekabą paliko Gento uoste Belgijoje, sugadinimus nurodė uosto dokumentuose raudonajame lape. Atsakovas pripažino, kad uosto fotonuotraukose yra jo vairuojamas vilkikas, atpažino priekabos sugadinimus. Atsakovas, komentuodamas DSV Road Holding NV išrašytą sąskaitą Nr. 699, nurodė, kad dešinioji durų sąvara galėjo būti remontuojama, važiuoklės net nekabino, todėl važiuoklės lyginimas negalėjo būti, ant priekabos purvasaugių iš viso nėra, purvasaugių su DSV logotipu nebuvo, todėl pusės punktai nesusiję. Po priekabos sugadinimo, įmonė sumažino atlyginimą, todėl galima daryti išvadą, kad taip buvo atskaičiuojami nuostoliai už sugadintą priekabą. Vidutinis užmokestis į rankas buvo 2000 Eur per mėnesį, po įvykio gaudavo 1000 Eur. Su įmone buvo sutarę, kad pagal darbo sutartį gaus 525 Eur per mėnesį ir gaudavo po 65 Eur dienpinigių. Po įvykio dar dirbo 2 mėnesius ir prarado 4000 Eur, nes dirbęs 9 savaites gavo 1300 Eur, po to gavo 1500 Eur, nors turėjo gauti 3000 Eur. Direktorius sakė, kad atskaičiuoja už priekabą ir jei sąskaitos kita įmonė už žalą nepateiks, žadėjo neprimokėtus pinigus grąžinti. Tai žadėjo direktorius V. Atsakovas mano, kad neprivalo mokėti žalos, nes viskuo turi rūpintis įmonė, jis tik vairuotojas. Direktorius traktavo, kad sutartyje nurodytas 525 Eur atlyginimas, o kad atskaičiuoja iš dienpinigių, jo reikalas. Gailisi, kad nėjo į darbo inspekciją dėl tokių dalykų. Atsakovas papildė, kad krovinio dokumentai visada būdavo priekaboje, tačiau uoste pusė priekabų yra be dokumentų. DSV yra labai didelis koncernas, žinomas visame pasaulyje, todėl kai atsitinka įvykis, užsakovas atsiunčia priekabos dokumentus. Šiuo atveju, kadangi įvykis atsitiko gamyklos teritorijoje, policijos niekas nekviečia, viskas turi būti sutvarkyta viduje. Buvo informuotas D. V., krovinys buvo brangus – citrinų sultys, viduje gamyklos patikrino krovinį, krovinys nepažeistas, tvarkomi dokumentai, niekas dokumentų neatsiuntė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas advokatas A. Krištapavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo A. B. pasirašytas raštelis daugiausia gali būti vertinamas kaip paskolos sutartis, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą turi būti patvirtinta notaro, nes suma yra daugiau nei 3000 Eur. Todėl šis dokumentas turi būti pripažintas niekiniu, nes jame nėra reikalingų rekvizitų ir nėra patvirtintas notaro. Atsakovas paaiškino, kad 6500 Eur skola L. Z. susidarė ne tik už priekabos sugadinimą, bet ir už kitus dalykus, jiems gyvenant kartu, nes tuo metu jie skyrėsi. Atsakovas A. B. patvirtino, jog buvo toks faktas, kad sugadino įmonės priekabą. Šis įvykis turėtų būti vertinamas kaip būnant darbo santykyje, tačiau drausmės byla užvesta nebuvo, visiškos materialinės atsakomybės sutarties taip pat nebuvo. Ieškovė praleido galimybę tinkamai ginti savo teises pagal darbo kodeksą ir tinkamai žalos neįformino. Pagal tuo metu galiojusį darbo kodeksą, maksimaliai, kiek galima buvo reikalauti iš darbuotojo – yra 3 vidutiniai darbo užmokesčiai. Liudytojas pats patvirtino, kad sprogus padangai, pervesdavo vairuotojui pinigus už remontą, darbdavys nesiaiškino dėl ko sprogo ta padanga, dėl neatsargumo, ar tyčia sugadinus ir pan. Kaip taikos sutartis tas raštelis kvalifikuojamas būti negali, nes tai turi būti dviejų šalių suderinta valia. Todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Liudytojas V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra buvęs UAB „Kings Trans“ darbuotojas, dirbo vadybininku iki 2017 m. (apie 6-8 metus), direktoriumi nuo 2017 m. A. B. padarė eismo įvykį, jį nuslėpė. Šiuo atveju Belgijoje buvo paimta priekaba, ją iškrovė, o pasikrovęs priekabą ir užkabinęs tvorą sulaužė priekabą. Niekam nepranešęs, grąžino priekabą į uostą, po kažkiek laiko klientas pranešė, kad priekaba sulaužyta. Vyko derybos, buvo nuvažiavę su advokatu į Švediją ir bandė derėtis dėl sumos su priekabos savininku, jie padarė nuolaidą ir neskaičiavo už prastovas. Ją sugadino A. B., nes iš uosto jos bet kas nepaims, yra kodai, su kuriuo paima atitinkamą priekabą ir išleidžiama iš uosto. Viskas fiksuojama, ir laikas, ir numeriai. Tuo metu jis dirbo įmonės vadybininku. A. B. prisipažino, kad padarė įvykį, pasirašė pasižadėjimą, kad atlygins žalą, tačiau vėliau išėjo iš darbo ir pinigų nesumokėjo. Kada išėjo iš darbo A. B., nepamena. Atsakovas dirbo UAB „Kings Trans“, Belgijoje su kitu vairuotoju apsikeisdavo priekabomis ir pasirašydavo perdavimo-priėmimo aktus. Priekabos specialioje dėžutėje visada būdavo tiek krovinio dokumentai, tiek pačios priekabos dokumentai. Be dokumentų nei į uostą įvažiuotų, nei iš jo išvažiuotų. Priekaba visada būdavo forminama vilkiko dokumentais, nes priekaba pati važiuoti ir eismo įvykį padaryti negali, įvykį padaro vilkikas, o ne priekaba. Įdarbinti darbuotojai supažindinami su pareiginėmis instrukcijomis, ką daryti atsitikus eismo įvykiui, pasirašydavo. Visais atvejais, atsitikus eismo įvykiui, turi kviesti policiją ir forminti įvykį, šiuo atveju taip turėjo padaryti ir A. B.. D. V. įmonėje UAB „Kings Trans“ nedirbo, jo įsakymai nėra privalomi, jis buvo UAB „Ravainė“ darbuotojas. Visada, atsitikus kažkokia įvykiui, yra informuojamas klientas, nes tokie dalykai gali atsiliepti įmonės reputacijai. UAB „Ravainė“ ir UAB „Kings Trans“ bendradarbiaudavo, jie būdavo vienas kito vežėjai, kartais užsakovai. Šių įmonių vadovybė nėra tie patys asmenys, akcininkai nesusiję. Jei A. B. uoste būtų forminęs priekabos sugadinimus, įmonė būtų sužinojusi, tačiau viską sužinojo iš kliento, kuris apkaltino nuslėpus šį įvykį. Sužinojus apie įvykį, buvo iškviestas B., jis parašė pasiaiškinimą, kaip viskas buvo, buvo supažindintas su tuo, ką atsiuntė klientas, jis sutiko su žala ir pasirašė raštą atlyginti žalą. Tuo metu patalpoje buvo pats liudytojas ir keli UAB „Kings Trans“ darbuotojai. UAB „Kings Trans“ direktoriumi buvo E. K.. Kai vyko derėtis dėl sumos, klientas nepaskaičiavo už priekabos prastovos laiko, todėl suma liko ta pati – 6500 Eur, kurią preliminariai buvo atsiuntęs klientas ir supažindintas A. B.. Vežimo užsakovas buvo DSV, tarpininkų buvo ne vienas, o vežėjas buvo lietuvių įmonė. Užsakymas buvo priimtas ne UAB „Ravainė“, greičiausiai priėmė UAB „Kings Trans“. Pervedimų sumos darbuotojams gali skirtis, nes, pavyzdžiui, jei reikia remontuoti priekabą, perveda darbuotojui pinigus remontui, jis vėliau atneša finansinę apyskaitą, paskui buhalteriškai kompensuoja. Niekur nėra jokio įrašo, kad atskaičiuodavo įmonė iš atsakovo už priekabos sugadinimą. Liudytojas teigia, kad A. B. atlyginimas nesumažėjo. Priekaba priklausė švedų įmonei, jai sumokėjo belgai, o belgai pinigus atskaitė iš UAB „Kings Trans“. Belgai švedams tikrai sumokėjo 6500 Eur. Belgai išrašė sąskaitą, ją nurašė vienu nuskaitymu ar per kelis kartus, nežino, nes tuo metu buvo keli įvykiai. Yra atliktų darbų ataskaita, kurioje minusuojama jų išrašyta sąskaita už nuskaitymus. A. B. drausminė nuobauda skirta nebuvo, tiesiog buvo pasirašytas žalos atlyginimo raštas, nes vairuotojų visada trūksta ir norėjo drausmės bylų išvengti. Pasiūlė padengti dalimis žalą. Europoje nėra būtina vežiotis draudimo dokumentus. Teigia, kad iš kliento buvo atsiųsta pradinė sąskaita 6500 Eur sumai, A. B. buvo supažindintas, todėl tokios sumos ir prašė. Į sumą neįtraukė kelionės tartis į Švediją ir advokato išlaidų. Nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „Ravainė“ vadybininku. Deklaracijai užpildyti turėjo pakakti vilkiko dokumentų. Vilkiko savininkui mokėjo virš 7000 Eur, mokėjo įskaitymu, išrašoma sąskaita įskaitymui, kur matosi, už ką atskaityta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. dirbo UAB „Kings Trans“ vairuotoju ekspeditoriumi (el. b. 1 t., l. 162-163). Atsakovas 2016 m. lapkričio 17 d. pasiaiškinime UAB „Kings Trans“ nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. Ispanijoje, išvažiuodamas iš pakrovimo vietos, kliudė stulpą, sugadindamas puspriekabę Nr. (duomenys neskelbtini) tipas (duomenys neskelbtini) (įlinko užpakalinės dešinės pusės atrama, suplyšo tentas ir įlinko galinės puspriekabės durys) (el. b. 1 t., l. 44, 124, 125-141). Atsakovas A. B. 2016 m. lapkričio 18 d. raštiškame įsipareigojime (toliau – Įsipareigojimas) sutiko su padaryta žala, sudaužius puspriekabę, ir įsipareigojo atlyginti apie 6500 Eur žalą dalimis iki 2017 m. gruodžio 31 d. (el. b. 1 t., l. 44). Priekabos savininkas užsienio valstybės įmonė „DSV Holding NV“ pateikė sąskaitą už priekabos remontą ir pervežimo įmonei „Hanzbeek Snelvervoer NV“, o ši – Estijos įmonei Global Service OU, kuri pateikė sąskaitą UAB „Kings Trans“ (el. b. 1 t., b. l. 74). DSV Road Holding NV 2016 m. gruodžio 6 d. remonto sąmatoje matyti, kad Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kurios tipas (duomenys neskelbtini), remontas sudaro 5 239,68 Eur (el. b. 1 t., l. 112). Tokiai sumai yra išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2016 m. gruodžio 9 d. Hansbeeks snelvervoer NV, Getnweg 18, Evergem, Belgija, Global Service OU ir 20016 m. gruodžio 13 d. DSV Road AB (Hansbeeks snelvervoer NV, Getnweg 18, Evergem, Belgija) UAB „Kings Trans“ (el. b. 1 t., l. 111, 112). UAB „Kings Trans“ 2017 m. rugsėjo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/09 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) perleido UAB „Ravainė“ visas kreditoriaus teises ir visus kreditoriaus reikalavimus skolininkui A. B. dėl žalos, kurią skolininkas padarė teisių perleidėjui atlyginimo (įskaitant žalą, kurią A. B. įsipareigojo atlyginti 2016 m. lapkričio 18 d. raštu) (el. b. 1 t. l. 4)

Ieškovas, remdamasis Reikalavimo perleidimo sutartimi ir Įsipareigojimu, prašo priteisti iš atsakovo 6500 Eur žalos atlyginimo už sugadintą Transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kurios tipas (duomenys neskelbtini).

Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys). Kita vertus, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Be to, tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovas A. B. neneigė, kad dirbdamas UAB „Kings Trans“ vairuotoju ekspeditoriumi 2016 m. rugsėjo 29 d. Ispanijoje, išvažiuodamas iš pakrovimo vietos kliudė stulpą, sugadindamas puspriekabę Nr. (duomenys neskelbtini) tipas (duomenys neskelbtini). Įstatymo nuostatos nedraudžia perleisti tokio reikalavimo. Kita vertus, kaip minėta, naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, o reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovą su UAB „Kings Trans“ siejo darbo santykiai, Transporto priemonė apgadinta A. B. tiesiogiai vykdant darbines funkcijas. Taigi žala yra kilusi iš atsakovo darbo santykių su pradiniu kreditoriumi.

Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dieną (2017 m. liepos 1 d.), taikomos šio kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6–11 dalyse nustatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Kings Trans“ ir atsakovo darbo santykiai tęsėsi iki 2017 m. balandžio 11 d. (el. b. 1 t., l. 162-163). Taigi šiuo atveju ginčui išspręsti yra aktualios Darbo kodekso nuostatos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) 245 straipsnyje buvo nustatyta, kad dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, atsiranda materialinė atsakomybė. Pagal DK 246 straipsnio nuostatas materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai išvardyti DK 253 straipsnyje. Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), netinkamo materialinių vertybių saugojimo. Bendroji materialinės atsakomybės apimties taisyklė įtvirtinta DK 254 straipsnyje – darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje. Tuo atveju, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, arba žala padaroma tyčia darbuotojas privalo atlyginti visą žalą (DK 255 straipsnio 1, 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškos materialinės atsakomybės sutarties su ieškove nepasirašinėjo. Šios aplinkybės ieškovė neneigė ir teismui atsakovo nurodomų aplinkybių paneigiančių įrodymų nepateikė, t. y. visiškos materialinės atsakomybės sutartis UAB „Kings Trans“ su A. B. nepateikta. Iš atsakovo paaiškinimų ir byloje esančių duomenų visumos matyti, kad Transporto priemonė apgadinta dėl neatsargumo, t. y. išvažiuojant iš gamyklos, siekiant išvengti susidūrimo su autokrautuvu, atsakovo vairuojama Transporto priemonė atsirėmė į stulpą ir tokiu būdu apgadino priekabą. Atsakovas savo paaiškinimuose išsamiai paaiškino, kad dėl įvykio kontaktavo su D. V., kuris jam buvo nurodytas kaip kontaktinis asmuo krovinio pervežimo metu; kad negalėjo išvažiuoti iš gamyklos dėl dokumentų trūkumų; kad buvo nukreiptas į Belgijos servisą, kuris nedirbo; kad važiuoti su apgadinta priekaba nebegalėjo, nes dėl įlenkimų ji tapo negabaritine; kad įmonėje buvo tokia praktika, jog nuleidus padangą ar esant kitiems gedimams visuomet kontaktuodavo su įmonės vadyba, kuri nusiųsdavo į servisą, pervesdavo lėšų skubiems remonto darbams. Įvertinus išsamų ir nuoseklų atsakovo paaiškinimą, atsakovo pareigas (vairuotojas), ekspedicinių Transporto įmonių darbo specifiką, jog vairuotojai įprastai vykdo įmonės vadybininkų, vadovų nurodymus ir paliepimus, teismo vertinimu, atsakovas tikėtinai pranešė kontaktinius krovinio gabenimo asmenis apie įvykį. Nors ieškovės teigimu, atsakovo nurodomas asmuo dirbo UAB „Ravainė“, o ne UAB „Kings Trans“, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis kontaktavo su jam nurodytu žinomu asmeniu, kuris, kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, ieškojo Transporto priemonės dokumentų, davė jam nurodymą vykti į atitinkamą Belgijos servisą. Be to, atsakovas teigė, nesuprantantis, kurioje įmonėje dirba, t. y. UAB „Ravainė“ ar UAB „Kings Trans“, su kuria sutartį pasirašė neprisiminė, o realiai dirbo abiem. Ieškovės atstovas neneigė, kad UAB „Ravainė“ ir UAB „Kings Trans“ bendradarbiavo. Tą patvirtina ir atsakovo pateiktas AB Swedbank banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „Ravainė“ 2016 m. spalio 6 d. du kartus atliko pavedimą A. B. UAB „Kings Trans“ prašymu (el. b. 1 t., l. 171). Šie duomenys patvirtina, kad UAB „Ravainė“ ir UAB „Kings Trans“ yra susijusius įmonės, kurios bendradarbiavo savo darbinėje veikloje. Kita vertus, tyčinės atsakovo kaltės ieškovė neįrodinėjo, ieškinį grįsdamas išimtinai Reikalavimo perleidimo sutartimi ir Įsipareigojimu. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas apie įvykį darbdaviui nepranešė, nepaaiškino ir neįrodė, kokią įtaką tai turėjo žalos atsiradimui ar jos dydžiui. Dėl to konstatuotina, kad atsakovo kaip darbuotojo tyčinė kaltė nėra įrodyta.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, vadovaujantis DK 254 straipsnio nuostatomis, atsakovo atsakomybė yra ribota (žalos padarymo dienai, t. y. 2016 m. rugsėjo 29 d., Statistikos departamento duomenimis vidutinis darbo užmokestis 2016 m. III ketvirčio – bruto 793,3 Eur, neto 615,9 Eur mėnesiui, trijų mėnesių sudarytų 1847,70 Eur) (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=4774741).

Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Kings Trans“ perleido ieškovei visas kreditoriaus teises ir visus kreditoriaus reikalavimus skolininkui A. B. dėl žalos, kurią skolininkas padarė teisių perleidėjui atlyginimo, įskaitant žalą, kurią A. B. įsipareigojo atlyginti Įsipareigojimu.

Nors atsakovas teismo posėdžio metu neigė minėtą Įsipareigojimą surašęs būtent savo darbdaviui UAB „Kings Trans“, teismas neturi pagrindo tuo abejoti. Juolab, kad atsakovo pozicija dėl šio dokumento surašymo savo sugyventinei nepagrįsti jokiais bylos duomenimis ar nuoseklia logine įvykių seka Įsipareigojimo surašymo metu. Priešingai, pagal bylos duomenis matyti, kad A. B. neneigė 2016 m. rugsėjo 29 d. apgadinęs UAB „Kings Trans“ Transporto priemonę, 2016 m. lapkričio 17 d. jis dėl to parašė pasiaiškinimą UAB „Kings Trans“ direktoriui (el. b. 1 t., l. 125), o 2016 m. lapkričio 18 d. Įsipareigojime sutiko su padaryta žala ir įsipareigojo ją atlyginti dalimis iki 2017 m. gruodžio 31 d. (el. b. 1 t., l. 44). Dėl to teismas minėtą Įsipareigojimą vertina kaip tęstinę atsakovo pasiaiškinimo dalį, kurioje jis, pripažinęs, kad apgadino puspriekabę, sutiko atlyginti padarytą žalą per sutartą laiką. Įsipareigojime atsakovas įsipareigojo atlyginti apie 6500 Eur žalą, kas patvirtina, kad tiksli suma nebuvo žinoma ir minėtas raštas nepatvirtina patirtos žalos dydžio Įsipareigojime nurodyta apytikrė suma pati savaime neįrodo UAB „Kings Trans“ realiai patirtos žalos dydžio. Be to, vadovaujantis DK 254 straipsnio nuostatomis, atsakovo atsakomybė yra ribota, šiuo atveju 1847,7 Eur suma. Pažymėtina, kad sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys). Tai reiškia, kad pradinis kreditorius negalėjo perleisti kitam daugiau teisių negu pats turi, t. y. negalėjo perleisti naujajam kreditoriui reikalavimo didesnei nei 1847,7 Eur sumai. Šiuo atveju Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Kings Trans“ perleido ieškovei kreditorinį reikalavimą skolininkui A. B. dėl žalos, kurią skolininkas padarė teisių perleidėjui atlyginimo. Ieškovė prašo žalos atlyginimo pagal minėtą sutartį dėl puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini) tipas (duomenys neskelbtini), apgadinimo. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė kelias PVM sąskaitas faktūras, nurodė, kad išrašytos sąskaitos padengtos tarpusavio įskaitymo būdu. PVM sąskaita faktūra – tai apskaitos dokumentas, kuris turi patvirtinti įvykusią ūkinę operaciją (turto, skolų ar pajamų atsiradimą). Šiuo atveju, teismo vertinimu, patirtą žalą pagrindžia tik viena iš jų, t. y. 20016 m. gruodžio 13 d. DSV Road AB (Hansbeeks snelvervoer NV, Getnweg 18, Evergem, Belgija) išrašyta UAB „Kings Trans“ 5 239,68 Eur sumai, kuri pagrįsta 2016 m. gruodžio 6 d. remonto sąmata (el. b. 1 t., l. 111, 112).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kaip darbuotojo atsakomybė ribota, nustačius visas DK 245 straipsnyje nustatytas darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovo ieškovei priteistina 1847,70 Eur suma.

Teismas atmeta, atsakovo nurodomus argumentus, kad tęsiant darbo santykius UAB „Kings Trans” iš jo darbo užmokesčio buvo atliekami išskaitymai žalai padengti, kaip deklaratyvius. Iš teismui pateikto banko išrašo už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. matyti, kad UAB „Kings Trans” atliko pavedimus avansui 200 Eur 2016 m. rugsėjo 28 d. ir avansui 1500 Eur 2016 m. lapkričio 22 d. Mokėjimai 2016 m. spalio 6 d. atlikti UAB „Ravainė” pagal UAB „Kings Trans” prašymą 1816,50 Eur ir 400 Eur (el. b. 1 t., l. 171). Šie duomenys patys savaime niekaip nepatvirtina, kad atsakovas gavo mažiau darbo užmokesčio nei turėjo, dėl ko būtų galimą daryti išvadą, kad darbdavys vykdė išskaitymus nuostoliams padengti. Juolab, kad atsakovo fiksuotas darbo užmokestis pagal jo paaiškinimus minimalus, o kitą dalį sudaro dienpinigiai, kurie priklauso nuo reiso skaičiaus, jų trukmės, valstybės, į kurią važiuojama ir pan. Sodros duomenimis atsakovo nedarbingumo laikotarpis UAB „Kings Trans“ buvo 2016 m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d., 2017 m. vasario 1 d. iki vasario 28 d. ir nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki balandžio 11 d., kuomet nutrūko darbo santykiai su UAB „Kings Trans“. Žala padaryta 2016 m. rugsėjo 29 d., pasiaiškinimą atsakovas parašė lapkričio mėn., t. y. savo nedarbingumo laikotarpiu, po ko dirbo 2017 m. tik du mėnesius, t. y. sausį ir vasarį. Atsakovo pateiktame sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. mokėjimų iš UAB „Kings Trans“ už šiuos mėnesius negauta.

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 28 d., iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo atstovas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio nuostatomis, prašė skirti ieškovei maksimalią 5000 Eur baudą 50 procentų jos pervedant ieškovei už piktnaudžiavimą procesu, t. y. neteikiant teismui siūlomų pateikti dokumentų, deklaruojant nerealius ketinimus sudaryti taikų susitarimą. Taip pat prašė atlyginti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė būtent dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuri galima tik esant sąlygoms, nustatytoms CK 6.246 – 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 95 straipsnio taikymo, pažymi, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Ieškovės atstovui ieškovės prašymu 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo paskirta bauda dėl papildomų dokumentų trūkumų nepašalinimo (t. y. nepateiktas jų vertimas į lietuvių kalbą) ir nedalyvavimą teismo posėdyje, kuomet jo dalyvavimas protokoline nutartimi buvo pripažintas būtinu. Ieškovės atstovas pripažino EPP sistemoje nepamatęs protokolinių teismo nutarčių ir būtent dėl to jų neįgyvendino. Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 4 d. teismo posėdis po byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų buvo atidėtas teismui pasiūlius abiem šalims pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jų nurodomas aplinkybes, t. y. tiek ieškovei buvo siūloma pateikti duomenis, pagrindžiančius atsakovo darbo santykius su UAB „Kings Trans” arba UAB „Ravainė”, tiek atsakovas pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo paaiškinimą, dėl Įsipareigojimo surašymo ir darbdavio išskaitymų iš darbo užmokesčio. Ieškovės prašymu teismas išdavė teismo liudijimą minėtus duomenis gauti iš SODROS. Tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje abi šalys išreiškė pageidavimą aptarti taikos sudarymo galimybę šioje byloje, buvo daroma posėdžio pertrauka, tikslu atstovams susisiekti su bylos šalimis dėl tokios galimybės realumo, ir po pokalbio nesant prieštaravimų suteiktas papildomas laikas ginčą byloje baigti taikiai. Aplinkybė, kad šalys viena kitai nesiuntė taikaus susitarimo projektų ir vėliau nerado kompromiso, neleidžia daryti išvados, jog tokiu būdu ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog šiuo atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti ieškovei UAB „Ravainė“, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama advokato ir veikė per atstovą, baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės atsakovo prašymas dėl jos skyrimo atmestinas.

Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas. Atvejams, kai patenkinti ne visi ieškinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Pagal ją bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė sumokėjo 146 Eur žyminio mokesčio (el. b. 1 t., b. l. 3, 46). Atsakovas patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai (el. b. 1 t., l. 166,167). Patenkinta 28 procentai ieškinio reikalavimo, dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina 40,88 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės atsakovui 144 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus priešpriešinį reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 103,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ravainė“, įmonės kodas 124105822, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1847,70 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 70 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 28 d.) iki visiško ieškinio įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“, įmonės kodas 124105822, atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 103,12 Eur (vieną šimtą tris eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Inga Vaišvilienė