- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-672-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00956-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“
- Trečiasis asmuo
- akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, H. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“ (buvęs pavadinimas – „Šilutės būstas“), tretiesiems asmenims akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, H. S. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 824,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, 178,14 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. 2017 m. rugpjūčio 10 d. dėl fekalijų prasiskverbimo iš bendro naudojimo kanalizacijos stovo buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu buvo draustas trečiojo asmens. Įvykio metu buvo sulietos buto miegamojo patalpos grindys, svetainės patalpos grindys, durys bei baldai. Minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir trečiajam asmeniui buvo išmokėta 1 824,34 Eur draudimo išmoka, apskaičiuota vadovaujantis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.).
2.2. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Turto sugadinimo atveju (kai butas buvo sulietas dėl fekalijų prasiskverbimo iš bendro naudojimo kanalizacijos stovo) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip atsakovės nesugebėjimas prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangą, t. y. atsakovė buvo atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo priežiūros pagrindinius darbus. Nurodė, kad ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Mano Būstas Vakarai (buvęs pavadinimas – „Šilutės būstas“) 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad duomenų apie tai, jog iki buto užliejimo gyvenamojo namo kanalizacijos sistema būtų pripažinta avarinės būklės, nėra, o nuotekų sistemų vamzdynų keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams.
4.2. Nurodė, kad atsakovė turėjo pareigą apie defektus informuoti butų savininkus, tai ji ir padarė, o namo savininkai, disponuodami turima informacija, rekomenduotiems darbams nepritarė. Teigia, jog po įvykio, išvalius nuotekų vamzdžius, šia sistema ir toliau naudojamasi ir praėjus dvejiems metams po įvykio nuotekų sistema nėra pripažinta avarine.
4.3. Pažymėjo, jog tarp šalių ginčo nėra, kad įvykio metu buvo užsikišę kanalizacijos vamzdžiai ir atsakovės darbuotojai nuotekų sistemą sutvarkė. Teigia, jog nenustatyta, dėl kurių asmenų kaltės susidarė tokia situacija.
4.4. Nurodė, kad nepagrįstas atsakovės argumentas, jog trečiasis asmuo H. S. yra atsakinga dėl žalos atsiradimo, nes butu nuolatos nesinaudojo, bute nuotekų vamzdyne nebuvo įrengtas atbulinis vožtuvas, tai būtų užkirtę kelią nuotekų ištekėjimui bute, kadangi tokių papildomų įrenginių įrengimas bute nėra privalomas, o mažas buto naudojimo intensyvumas nepaneigia žalos atlyginimo instituto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad ieškinys buvo grindžiamas generalinio delikto, t. y. CK 6.263 straipsnio, pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šio straipsnio taikymą, yra pasisakyta, jog tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (LR CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Teigia, jog pagal generalinio delikto, įtvirtinto LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.
6.2. Teigia, jog atsakovė yra namo administratorius, o reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas būtent netinkamu funkcijų, susijusių su bendro naudojimo objektų priežiūra, nevykdymu, todėl mano, kad atsakovei, kaip savo srities profesionalui, turi būti taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Apeliantės vertinimu, teismas šių aspektų nevertino ir neanalizavo.
6.3. Nurodė, kad atsakovė dar iki ieškinyje minimo įvykio fiksuodavo nuolatinius nuotekų sistemos užsikimšimus, t. y. netinkamą bendrosios inžinerinės įrangos, kurią ji privalėjo prižiūrėti, kad ši tinkamai funkcionuotų, veikimą, tačiau mano, kad atsakovė nesiėmė pakankamų veiksmų egzistuojančiai problemai išspręsti. Teigia, jog byloje nėra duomenų, kad namo administratorius, žinodamas minėtą problemą, apie ją būtų informavęs gyventojus, bent jau viešai, pvz., laiptinėse esančiose skelbimų lentose būtų įspėjęs, kad fiksuojami nuolatiniai nuotekų sistemų užsikimšimai, ir tai yra susiję būtent su netinkamais gyventojų veiksmais. Teigia, jog teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, priimdamas sprendimą.
6.4. Apeliantės nuomone, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sprendusi netinkamo bendrosios inžinerinės įrangos naudojimosi problemą, laikytina, kad atsakovė veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, netinkamai įgyvendino savo funkcijas, tai lėmė žalos atsiradimą.
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje nepareikšta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės, kaip namo administratorės, padarytą žalą, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.
11. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
12. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
13. CK 6.263 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Nustačius, kad asmuo pažeidė bendrojo pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
14. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis).
15. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad atsakovė yra namo administratorius, o reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas būtent netinkamu funkcijų, susijusių su bendro naudojimo objektų priežiūra, nevykdymu, todėl mano, kad atsakovei, kaip savo srities profesionalui, turi būti taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Apeliantės vertinimu, teismas šių aspektų nevertino ir neanalizavo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Šios nutarties 14 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Nuostatų 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.41 punktas); Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių Nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas). Tai reiškia, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis, tik remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.
16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ginčo butas buvo užlietas dėl fekalijų prasiskverbimo iš bendro naudojimo kanalizacijos stovo per bute esantį santechninį įrenginį ir tai pastebėjus 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo iškviesta atsakovės avarinė tarnyba, kuri atkimšo užsikišusį kanalizacijos vamzdyną. Taip pat nustatyta, kad statinio apžiūros 2016–2018 aktuose fiksuoti pastato trūkumai ir rekomenduota keisti nuotekų vamzdyną, kuris, nurodyta, dažnai užsikemša dėl to, kad gyventojai netinkamai jį naudoja. 2015 m. vasario 1 d. Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2015– 2019 m. ilgalaikiame plane Nr. MS-5, be kitų darbų, 2016 m. numatytas nuotekų sistemos vamzdynų keitimas. 2016 m. vasario 22 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole užfiksuota, kad ginčo namo savininkai nepritarė bendro naudojimo nuotekų sistemų vamzdynų keitimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Atsižvelgdamas į šios nutarties 15 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat į nustatytas faktines bylos aplinkybės konstatuotina, jog namo administratorė (atsakovė) neturėjo teisės savarankiškai nuspręsti dėl nuotekų sistemos vamzdynų keitimo, o ginčo namo patalpų savininkams nepritarus nuotekų sistemos vamzdynų keitimui bei šių darbų neatlikus, nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai kriterijų, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl atsakovės nerūpestingumo buvo padaryta žala.
17. Dar daugiau, statinių naudojimo priežiūrą vykdančio subjekto – Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 20 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 2338 konstatuota, kad ginčo pastato būklė patenkinama, priežiūros trūkumai nenurodyti, pareikalauta pagal nustatytus pastato defektus įvertinti ir nustatyti remonto darbų poreikį, susirinkimų metu informuoti namo naudotojus supažindinant su sudarytais ilgalaikiais namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbais, organizuoti namo savininkų balsavimą raštu dėl remonto organizavimo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė tinkamai vykdė bendro naudojimo objektų priežiūrą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad namo administratorius netinkamai atliko savo funkcijas, atmestini kaip nepagrįsti.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė, dar iki ieškinyje minimo įvykio fiksuodama nuolatinius nuotekų sistemos užsikimšimus, nesiėmė pakankamų veiksmų egzistuojančiai problemai išspręsti. Teigia, jog byloje nėra duomenų, kad namo administratorius, žinodamas minėtą problemą, apie ją būtų informavęs gyventojus. Šios nutarties 16 punkte nustatyta, kad 2016–2018 aktuose nustačius pastato trūkumus (rekomendacijas keisti nuotekų vamzdyną), namo administratorius, 2015 m. vasario 1 d. bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo 2015–2019 m. ilgalaikiame plane Nr. MS-5, be kitų darbų, numatė nuotekų sistemos vamzdynų keitimą. Taip pat namo administratorius organizavo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą bei teikė siūlymą dėl nuotekų sistemos vamzdynų keitimo, tačiau ginčo namo savininkams nepritarus bendro naudojimo nuotekų sistemų vamzdynų keitimui, šie darbai nebuvo atlikti. Kaip minėta, namo administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nesiėmė pakankamų veiksmų egzistuojančiai problemai spręsti.
19. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.12.05:2002. Šis reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (2 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.12.05:2002 redakcijoje (galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.) buvo įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (5 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
20. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo nuotekų sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės. O dažni nuotekų sistemos užsikimšimai dėl gyventojų netinkamo jų naudojimo nevertintini kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą, be bendraturčių sutikimo, sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams. Ji turėjo pareigą apie defektus informuoti butų savininkus, tai ji organizuojamu ginčo namo patalpų savininkų susirinkimu ir buvo padariusi.
21. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
25. Kitų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.