Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – ir UAB) Mano Būstas Vakarai (buvęs pavadinimas - „Šilutės būstas“), tretiesiems asmenims akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, H. S. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir trečiajam asmeniui buvo išmokėta 1824,34 Eur draudimo išmoka, paskaičiuota vadovaujantis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01).

Savo ieškinį ieškovė grindžia nustatytomis įvykio faktinėmis aplinkybėmis, paskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka ir nurodo teisinį ieškinio pagrindą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, pagal kurią draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita bei pagal to paties straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną, kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Turto sugadinimo atveju (kai butas buvo sulietas dėl fekalijų prasiskverbimo iš bendro naudojimo kanalizacijos stovo) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip atsakovės nesugebėjimas prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangą, t. y. atsakovė buvo atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo priežiūros pagrindinius darbus.

Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina.

2017 m. rugpjūčio 10 d., gavus pranešimą apie (duomenys neskelbtini), apie įvykusią avariją, buvo išsiųsta avarinė tarnyba. Nustatyta, kad buvo išsiliejusios nuotekos, jokių pratekėjimų iš bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno į minimą butą, nenustatyta. Avarinės tarnybos darbuotojams pravalius nuotekų vamzdyną, užsikimšimas dėl nuotekų sistemai nepritaikytų daiktų sudarytas kamštis buvo pašalintas ir taip likviduota susidariusi situacija.

Į ieškovės teiginį, kad atsakovė neįgyvendino jai paskirtų pareigų, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo, bendrosios inžinerinės įrangos – kanalizacijos stovo - ir iki avarijos neorganizavo jos remonto ir dėl tokio nerūpestingo atsakovės elgesio kilo avarija, atsakovė paaiškino, kad ne kartą iki ginčo įvykio, tiek po jo, atsižvelgdama į tai, jog dėl patalpų savininkų netinkamo naudojimosi bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynais šie kartais užkemšami, siūlė daugiabučio namo bendraturčiams keisti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyną, įtraukė šiuos darbus į ilgalaikį daugiabučio namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo planą, tačiau daugiabučio namo patalpų savininkai niekad šiems darbams nepritarė. Kadangi vamzdynas neturėjo avarinės būklės požymių ir pašalinus užsikimšimą vamzdyno būklė netrukdė juo naudotis toliau, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo keisti vamzdyną.

Atsakovės paskyrimas namo administratoriumi, nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Pagal CK 4.85 str. 8 d., namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.

Atsakovės manymu, ieškovė kaip draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, ieškovės pateikiami įrodymai patvirtina, kad draudikas pilnai neištyrė šio įvykio aplinkybių. Ieškovė išvadas apie įvykio priežastis, padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, kurie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, taip pat neįrodė atsakovo kaltės. Nepateikiami jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, nustatant žalos dydį, atsakovės atstovai nedalyvavo, nekreipė dėmesio į atsakovo teiktus paaiškinimus bei po atsakymo pateikimo nebendradarbiavo. Žalos dydis buvo nustatytas netinkamai ir dėl neužfiksuoto apliejimo židinio, ieškovės pateiktų įrodymų prieštaringumo, neįvertinto nusidėvėjimo, nepateiktų defektinių aktų, duomenų kaip atrodė turtas iki apliejimo, todėl nėra aišku ar lokalinėse sąmatose nurodyti darbai buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o ne atliekant einamąjį remontą.

Be to, atsakovė pažymėjo, kad buto apipylimo šaltinis yra trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausanti įranga - vonia. Kadangi ši nėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, akivaizdu, jog būtent buto savininkė, o ne atsakovas turėjo pareigą užtikrinti, kad iš šios įrangos neišsilietų nuotekos, ką buvo galima lengvai atlikti ant buto savininkui priklausančių nuotekų vamzdynų bute įrengiant atbulinį vožtuvą ar kitas priemones panaikinančias galimybę išsilieti nuotekoms iš šios santechnikos įrangos. Nukentėjusio buto savininkė iki ginčo įvykio bute nesilankė, jo neprižiūrėjo ir tik gavusi kaimynų pranešimą dėl iš buto tekančių nuotekų kreipėsi į atsakovę, kas nulemia išvadą, kad būtent buto savininko neteisėti veiksmai ir kaltė nulėmė žalos atsiradimą arba leido jai išplisti.

Ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už ieškovės prašomą priteisti žalą. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.

Trečiasis asmuo H. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ patvirtino, kad įvykio metu buvo atsakovės draudikas ir nurodė, kad nagrinėjamas įvykis nebūtų pripažintas draudiminiu dėl laiku nepateiktos informacijos apie įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui – trečiajam asmeniui dėl užlieto buto, atsakovei pareiškė regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovės manymu, būtent atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, t. y. neužtikrinusi tinkamo kanalizacijos vamzdyno funkcionavimo, dėl kurio užsikišimo, per bute esantį santechninį įrenginį įvyko buto užliejimas, yra atsakinga už apdraustam butui padarytą žalą.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens H. S. nagrinėjamo įvykio metu buvo draustas ieškovės būsto draudimu ( el. b. I t. b. l. 66). Įvykio metu butas (duomenys neskelbtini) buvo registruotas tuo metu jau mirusios B. J. (2017 m. birželio 6 d.) vardu ( el. b. I t. b. l. 42, 43).

Minėtas butas buvo užlietas dėl fekalijų prasiskverbimo iš bendro naudojimo kanalizacijos stovo per bute esantį santechninį įrenginį ir tai pastebėjus 2017 m. rugpjūčio 10 d., buvo iškviesta atsakovės avarinė tarnyba, kuri atkimšo užsikišusį kanalizacijos vamzdyną.

Iš prie ieškinio pridėtų foto nuotraukų, ieškovės žalos nustatymo dokumentų ( el. b. I t. b. l. 7-52)matyti, kad bute fiksuoti grindų dangos, baldų sugadinimai (el. b. I t. b. l. 53-54). Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu įvykiu ir trečiajam asmeniui 2017-08-23 sumokėjo draudimo išmoką: 401,33 Eur už namų turtą pastate ir 1423,01 Eur už būsto sugadinimus ( el. b. I t. b. l. 55-56).

Atsakovė namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskirta namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.

Atsakovės pateiktame 2015 m. vasario 1 d. Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2015 - 2019 m. ilgalaikiame plane Nr. MS-5 be kitų darbų 2016 m. numatytas nuotekų sistemos vamzdynų keitimas (el. b. I t. b. l. 95).

2016 m. vasario mėn. 22 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole užfiksuota, kad namo ((duomenys neskelbtini)) savininkai nepritarė bendro naudojimo nuotekų sistemų vamzdynų keitimui (el. b. I t. b. l. 98-99).

Statinio apžiūros 2016-2018 aktuose fiksuoti pasato trūkumai ir rekomenduota keisti nuotekų vamzdyną, kurie nurodyta dažnai užsikemša dėl gyventojų netinkamo jų naudojimo (el. b. I t. b. l. 102 -104, 140-141).

Statinių naudojimo priežiūrą vykdančio subjekto - Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 20 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 2338 konstatuota, kad pastato (duomenys neskelbtini) būklė patenkinama, priežiūros trūkumai nenurodyti, pareikalauta pagal nustatytus pastato defektus įvertinti ir nustatyti remonto darbų poreikį, susirinkimų metu informuoti namo naudotojus supažindinant su sudarytais ilgalaikiais namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbais, organizuoti namo savininkų balsavimą raštu dėl remonto organizavimo (el. b. I t. b. l. 96-97).

Dėl bendro naudojimo objektų priežiūros

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Analogiškai pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga, įskaitant ir kanalizacijos vamzdynus.

Taigi, šiuo atveju kanalizacijos vamzdynas bendrosios nuosavybės teise, priklauso visiems namo savininkams proporcingai jų turimai nuosavybei. Tuo atveju, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius ( CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, kuriuo šiuo atveju paskirta atsakovė.

Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (2015 08 13 redakcija), pagal kurių 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau - privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau - patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 7.7 papunktį administratorius turi pareigą pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė tik tuo atveju jeigu nustatoma kritinė bendrojo naudojimo objektų būklė kelianti grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, t. y. šalinti avarines situacijas, bei kompetentingiems specialistams nustačius bendrojo naudojimo objektų avarinę būklę imtis priemonių šiai būklei pašalinti.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-97 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:201 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, galiojusio žalos atsiradimo metu, 84- 87 punktų nuostatas be kitų privalomųjų reikalavimų ir jų įgyvendinimo priemonių, nustatyti reikalavimai dėl statinių atitikimo esminiams reikalavimams, galimumui objekto naudoti pagal paskirtį, užkirtimui kelio dėl žalos tretiesiems asmenims ir kt. Šių tikslų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais [9.1] ( STR 86.1. punktas), gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas, privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas, privalomųjų darbų vykdymas (87.1. - 87.3. punktai).

Dėl administratoriaus atsakomybės už padarytą žalą

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita bei pagal to paties straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinęs, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagal LR CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tik tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už minėtu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246 - 6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2009).

Be to, dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi, visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį Nr. 3K-3-101/2014, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį Nr. e3K-3-409-684/2017 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ieškovas, siekdamas patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), tokio subjekto kaltę ( CK6.248 str.), padarytą žalą bei tikslų jos dydį (CK 6.249 str.), taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei sukeltos žalos atsiradimo ( CK 6.249 str.). Taigi, ieškovė siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė.

Atsakovės, kaip administratorės, svarbiausia funkcija yra įtraukti savininkus į jų turto valdymą, nuolat informuoti juos apie realią turto būklę, įgyvendinti įsakymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Duomenų apie tai, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo kanalizacijos sistema būtų pripažinta avarinės būklės, nėra. O nuotekų sistemų vamzdynų keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams. Atsakovė turėjo pareigą apie defektus informuoti butų savininkus, ką ji ir padarė, o namo savininkai disponuodami turima informacija, rekomenduotiems darbams nepritarė. Po įvykio išvalius nuotekų vamzdžius, šia sistema ir toliau naudojamasi ir praėjus dviem metams po įvykio nuotekų sistema nėra pripažinta avarine.

Dėl trečiųjų asmenų atsakomybės ir žalos dydžio nustatymo

Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindžia tuo, kad ji tinkamai vykdė namo priežiūrą ir ne bloga kanalizacijos vamzdynų būklė, o netinkami butų savininkų veiksmai naudojantis nuotekų sistema, buvo įvykio priežastimi. Tarp šalių ginčo nėra, kad įvykio metu buvo užsikišę kanalizacijos vamzdžiai ir atsakovės darbuotojai nuotekų sistema sutvarkė. Dėl kurių asmenų kaltės susidarė tokia situacija, nenustatyta. Atsakovės teigimu ir trečiasis asmuo H. S. yra atsakinga dėl žalos atsiradimo, nes butu nuolatos nesinaudojo, bute nuotekų vamzdyne nebuvo įrengtas atbulinis vožtuvas, kas būtų užkirtę kelią nuotekų ištekėjimui bute. Toks atsakovės argumentas nepagrįstas, nes tokių papildomų įrenginių įrengimas bute nėra privalomas, o mažas buto naudojimo intensyvumas, nepaneigia žalos atlyginimo instituto. Atmetus ieškinį, žalos dydžio nustatymo aspektai tampa neaktualūs, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su dėl buto apliejimo atsiradusia žala, kas lemtų jos civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis), todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur sumos, todėl iš byloje dalyvaujančių asmenų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija nuo 2020-01-23)).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos 484 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą, kurios pagrįstos prie 2020 m. sausio 15 d. prašymo pridėtais dokumentais - sąskaitomis-faktūromis, apmokėjimo dokumentais (CPK 79 str., 88 str. 1d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vakarai (buvęs pavadinimas - „Šilutės būstas“) 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.