Klaipėdos apygardos teismo nutartis

dalyvaujant nukentėjusiojo R. K. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Mariui Navickui,

viešame teismo posėdyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 441 straipsnio nustatyta tvarka, išnagrinėjęs nukentėjusiojo R. K. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Navicko skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (1 atvejis); 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje (2 atvejis); 301 straipsnio 1 dalyje (3 atvejis); 300 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (4 atvejis); 300 straipsnio 3 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (5 atvejis); 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (6 atvejis); 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (7 atvejis); 178 straipsnio 3 dalyje (8 atvejis); 187 straipsnio 1 dalyje (9 atvejis), pagal teismingumą perduota Kauno apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č., nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., t. y. išlaužė seifo duris ir taip sugadino seifą – 450 Eur vertės, išlaužė sandėlio duris – 900 Eur vertės, sulaužė apsaugines žaliuzes, žaliuzių pakėlimo mechanizmą, laukinių durų spyną, bendros 500 Eur vertės, sulaužė vartus – 800 Eur vertės, sulaužė duris – 2000 Eur vertės, tokiu būdu padarė 4650 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. vasario 17 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui.

Nukentėjusiojo R. K. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Marius Navickas pateikė skundą, kuriuo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir grąžinti baudžiamąją bylą Nr. 1-36-941/2017 Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Skunde nurodoma, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas, kuris įeina į Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritoriją, skundžiama nutartimi perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti visai kitos – Kauno – apygardos teismui. Taigi, net ir pripažinus, kad byla yra teisminga kitos (šiuo atveju Kauno) apygardos teismo teritorijoje esančiam apylinkės teismui, bylos perdavimo Kauno apygardos teismo teritorijoje esančiam apylinkės teismui klausimą turėjo spręsti ne pats bylą nagrinėjantis teismas, bet aukštesnės pakopos teismo pirmininkas.

Dėl bylos teismingumo

BPK 226 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo veikė ar galėjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo nustatytos pasekmės.

Skunde nurodoma, jog, pirmiausia, šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko ir bylą su kaltinamuoju aktu į teismą perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūra. Pažymima, jog galima iš dalies sutikti su skundžiamos teismo nutarties argumentais, kad iš 9 (devynių) kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų atvejų formaliai 6 (šešios) veikos buvo padarytos ir baigtos Kaune, 1 (viena) Klaipėdoje ir paskutinės 2 (dvi) Klaipėdos rajone. Tačiau skunde atkreipiamas dėmesys, kad Kaune beveik nėra proceso dalyvių, o pačių nusikalstamų veikų padarymas Kaune yra siejamas su faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vieta Kauno mieste. Būtent dėl to, šiame mieste, siekiant pasisavinti svetimą turtą, priklausantį valstybės įmonei Registrų centrui, bankui bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriui, buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys (su tuo siejami 4 inkriminuoti atvejai), taip pat pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės registracijos vietą šios bendrovės vardu buvo sukurti bei realizuoti du vekseliai (likę 2 nusikalstamų veikų atvejai). Pažymima, kad teismų praktikoje yra suformuotos nuostatos, jog kartais tam, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, visapusiškiau, išsamiau ir objektyviau, ji gali būti nagrinėjama pagal nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietą ar pagal nusikaltimo pasekmių kilimo vietą, taip pat pagal kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinių patalpų būstinė, kurioje ir dirba šios bendrovės darbuotojai, yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas – administracinės patalpos, kurios ir buvo daugelio inkriminuotų nusikalstamų veikų objektas bei žalos atsiradimo vieta (t. y. jas buvo siekiama parduoti, apvogti bei sugadinti), yra Klaipėdos r., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. Būtent šiuo adresu ir buvo padarytos paskutinės dvi nusikalstamos veikos. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno m. nevykdė ir nevykdo jokios veiklos bei neturi ten jokio turto. Teismo nutartyje nurodytu adresu Kaune ((duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Kauno m.) yra tik formaliai likusi iki šiol nepakeista įmonės buveinės registracija. Šiuo adresu įmonė jokios veiklos nevykdo, ten nėra darbuotojų, nėra nuomojamos patalpos ir neturima jokio turto. Įmonės veiklos, administracinių patalpų, joje dirbančių darbuotojų darbo vieta yra Klaipėdos m., o turto buvimo vieta (kuri ir buvo nusikalstamos veikos objektas) – Klaipėdos rajonas.

Skunde taip pat atkreipiamas aukštesnės instancijos teismo dėmesys, kad tiek nukentėjusiojo R. K. (nors jo gyvenamoji vieta ir deklaruota Kaune, tačiau reali gyvenamoji vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinės poilsinės patalpos Klaipėdos rajone), tiek nukentėjusiojo A. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek daugumos kitų proceso dalyvių gyvenamosios ar darbo, buveinės vietos yra Klaipėdos mieste arba Klaipėdos rajone. Kaip jau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. K. turto, dokumentų, piniginių lėšų vagystės įvykdytos Klaipėdos rajone, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu susijusias aplinkybes galinčios patvirtinti notarės K. buveinė yra Klaipėdoje, antstolės V. D. buveinės adresas yra Klaipėdoje, liudytojų S. V., V. V. gyvenamosios vietos yra Klaipėdos rajone. Liudytojo R. D. gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, S. D. – Šiaulių r. Taigi, akivaizdu, kad dauguma šioje byloje apklaustinų proceso dalyvių gyvena Klaipėdos mieste arba rajone. Įvertinus bylos apimtį bei pareikštų kaltinimų skaičių, akivaizdu, kad šios bylos perdavimas nagrinėti Kauno apylinkės teismui būtų susijęs su itin didelėmis proceso išlaidomis, užvilkintų bylos nagrinėjimą, nepadėtų užtikrinti bylos nagrinėjimo operatyvumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimo.

Kaltinamojo A. Č. gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius pateikė atsiliepimą į nukentėjusiojo R. K. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Navicko skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą.

Nukentėjusiojo R. K. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Navicko skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 4 straipsnio 1 dalį proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. BPK 226 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų (BPK 227 straipsnio 1 dalis). A. Č. kaltinamas nusikalstamomis veikomis, kurios padarytos kelių teismų veiklos teritorijose.

BK 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti (formalios nusikalstamos veikos sudėties atveju) arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai (materialios nusikalstamos veikos sudėties atveju). Kadangi BPK 219 straipsnis įpareigoja prokurorą kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką, nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą ir kitas aplinkybes, todėl apie nusikaltimo padarymo vietą pirmiausia sprendžiama iš kaltinamojo akto.

Kaltinamajame akte nurodyta, jog 1 atveju A. Č., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ne anksčiau kaip 2014 m., Kauno m., (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrus dokumentus bei patvirtino juos žinomai suklastotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus 2014 m. gruodžio 3 d. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, adresu Vytauto pr. 91-218 kab., Kauno m., bei 2015 m. balandžio 8 d. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui, adresu Laisvės al. 103. Tokiu būdu, A. Č. savo naudai įgijo R. K. ir S. D. priklausantį didelės vertės turtą. 2 atveju A. Č., neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 14 d. Kauno m., (tiksli data bei vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), suklastojo tikrus dokumentus, o suklastotą valstybės įmonės Registrų centro formą JAR-1 2014 m. rugpjūčio 19 d. „Prašymą registruoti juridinių asmenų registre“ dar patvirtino žinomai suklastotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus 2014 m. rugsėjo 1 d. pateikė valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui kartu su ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 18 d. kompiuterinės technikos pagalba pagamintu netikru dokumentu. 3 atveju A. Č. pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu 2014 m. rugsėjo 2 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre. 4 atveju A. Č., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 98 000 Eur, ne vėliau kaip 2014 m., (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą, tęsdamas nusikalstamą sumanymą pateikė šį netikrą dokumentą 2015 m. rugsėjo 9 d. Kauno m. 19-ajam notarų biurui vykdomajam įrašui sudaryti. Nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. 5 atveju A. Č. 2014 m. spalio 2 d. Kauno m., bute adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), suklastojo paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei patvirtino vekselį žinomai suklastotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, dėl to J. K. perdavė A. Č. 30 000 Eur. 6 atveju A. Č. ne vėliau kaip 2014 m. spalio 23 d. (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – 2014 m. spalio 23 d. įgaliojimą bei patvirtino įgaliojimą žinomai suklastotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, dėl to R. P. įgijo tariamą teisę ir 2014 m. spalio 21 d. Kauno m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. adresu „(duomenys neskelbtini)“ g. 28-39, Kauno m., pasirašė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį bei įgijo du mobiliojo ryšio telefonus. 7 atveju A. Č. 2015 m. vasario 10 d. Klaipėdos m., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), su A. G. pasirašė Preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. Č., parduos nuosavybes teise priklausantį namą ir sklypą, kurio kaina 100 000 Eur bei iki 2015 m. kovo 1 d. pasirašys Pagrindinę sutartį. A. Č. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. 8 atveju A. Č. nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 2322 Eur bei daiktus, taip pat pagrobė R. K. priklausančius pinigus – 10 000 Eur ir daiktus. 9 atveju A. Č. nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, esantį adresu „(duomenys neskelbtini)“ g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.

Pirmuoju atveju padarytos trys nusikalstamos veikos yra padarytos Kaune. BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtis yra materialioji ir šios veikos padarymo vieta yra pasekmių atsiradimo vieta, t. y. faktinės galimybės disponuoti įgytu turtu atsiradimo vieta. Papildomai pažymėtina, jog tais atvejais, kai kaltininkas pats suklastoja dokumentą ir jį panaudoja sukčiavimui padaryti, jo veika kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 182 ir 300 straipsnius. BK 300 straipsnio 3 dalies ir 301 straipsnio 2 dalies sudėtys yra materialios, kadangi dėl šių nusikalstamų veikų turi kilti padariniai – didelė žala. Taigi pirmuoju atveju nusikalstamos veikos buvo padarytos Kaune, kadangi kaltinime nurodoma, jog būtent Kaune, pagaminęs netikrus dokumentus, patvirtinęs juos žinomai suklastotu antspaudu ir juos panaudojęs, A. Č. savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, taip padarydamas didelę žalą R. K. ir S. D. Taip pat ir penktuoju atveju nusikalstamos veikos buvo padarytos Kaune, kadangi kaltinime nurodoma, jog būtent Kaune suklastojęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir patvirtinęs jį žinomai suklastotu antspaudu, A. Č. įgijo didelės vertės svetimą turtą, taip padarydamas didelę žalą J. K. BK 300 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies sudėtys yra formalios, todėl nusikalstamos veikos padarymo vieta yra nusikalstamų veiksmų padarymo ar neveikimo vieta. Taigi antruoju ir trečiuoju atvejais padarytos nusikalstamos veikos yra padarytos Kaune, nes kaltinime nurodoma, jog būtent Kaune veikė A. Č., t. y. pagamino netikrus dokumentus, patvirtino pagamintą netikrą dokumentą žinomai suklastotu antspaudu, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu. Ketvirtuoju atveju nusikalstamos veikos buvo padarytos Kaune, kadangi, nepaisant to, jog BK 300 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies sudėtys yra materialios, tačiau, kaltinime nurodoma, jog A. Č. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, taigi nusikalstamų veikų padarymo vieta yra veiksmų atlikimo vieta – A. Č. pagaminęs netikrą dokumentą, jį panaudojo Kaune ir taip apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą. Analogiškai galima vertinti ir septintuoju atveju pasikėsintą padaryti nusikalstamą veiką – kaltinime nurodoma, jog nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo A. Č. valios nepriklausiusių aplinkybių, tačiau jis pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, Klaipėdoje pasirašydamas Preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartį, t. y. nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Klaipėda. BK 182 straipsnio 1 dalies sudėtis yra materialioji, t. y. būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius. Šeštuoju atveju nusikalstamos veikos padarytos Kaune, kadangi kaltinime nurodoma, jog A. Č., pagaminęs netikrą dokumentą ir patvirtinęs jį žinomai suklastotu antspaudu, apgaule kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, kuomet Kaune kitas asmuo pagaminto netikro dokumento pagrindu sudarė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį ir įgijo du mobiliojo ryšio telefonus. BK 178 straipsnio 3 dalies sudėtis yra materialioji ir šios veikos padarymo vieta yra pasekmių atsiradimo vieta, t. y. faktinės galimybės disponuoti pagrobtu svetimu turtu atsiradimo vieta. Taigi aštuntuoju atveju nusikalstama veika buvo padaryta Klaipėdos rajone, nes kaltinime nurodoma, jog A. Č. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., pagrobė didelės vertės svetimą turtą. BK 187 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali ir nusikalstama veika laikoma baigta nuo veiksmų atlikimo. Devintuoju atveju nusikalstama veika buvo padaryta Klaipėdos rajone, nes kaltinime nurodyta, jog A. Č. tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.

Iš viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi padarė teisingą išvadą, kad A. Č. šešiais (1-6) atvejais kaltinamas padaręs 14 nusikalstamų veikų Kaune, vienu (7) atveju kaltinamas padaręs 1 nusikalstamą veiką Klaipėdoje, dviejais (8-9) atvejais kaltinamas padaręs 2 nusikalstamas veikas, kurios pagal pareikštus kaltinimus sudaro idealiąją sutaptį, Klaipėdos rajone. Iš inkriminuojamų 9 atvejų ir 17 nusikalstamų veikų, 6 atvejai ir 14 nusikalstamų veikų (galbūt pasitvirtinus kaltinimams) padaryta Kaune, t. y. Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Šie teiginiai ir padaryta išvada, kad baudžiamoji byla teisminga Kauno miesto apylinkės teismui, įrodo, kad skundo argumentas, jog bylos teismingumas yra siejamas su faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vieta Kauno mieste, yra nepagrįstas, kadangi teismingumas nustatytas ne remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vieta, o nusikalstamų veikų padarymo vieta.

Atkreipiamas dėmesys, jog skunde vardijami byloje apklaustini asmenys, kurių gyvenamosios vietos yra Klaipėdos mieste arba rajone. Pažymėtina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartyje nurodė ne aplinkybę, kad visi apklaustini byloje asmenys gyvena Kaune ar Kauno rajone, o tai, kad Kaune gyvena didelė šių asmenų dalis, t. y. pagal apklaustinų asmenų sąraše pateiktus duomenis, dviejų (iš trijų) nukentėjusiųjų fizinių asmenų gyvenamosios vietos yra Kaune, vieno – Šiaulių rajone; iš dvylikos apklaustinų liudytojų penkių liudytojų gyvenamosios vietos Kaune, dviejų – Vilniuje ir Vilniaus rajone. Be to, pažymėtina, jog teritorinis teismingumas yra nusprendžiamas ne pagal liudytojų, kaltinamojo ar nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, o pagal nusikalstamų veikų padarymo vietą.

Aptariant skunde minėtą aplinkybę, kad reali nukentėjusiojo R. K. gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajone, kyla pagrįstas klausimas, kaip šią aplinkybę turėjo nustatyti Klaipėdos rajono apylinkės teismas – pats nukentėjusiojo atstovas nurodo, jog kaip fizinis asmuo R. K. gyvenamąją vietą yra deklaravęs būtent Kaune. Būtina pažymėti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vieta Juridinių asmenų registre yra nurodoma Kaune, nors nukentėjusiojo atstovas tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra Klaipėdos r., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.

Būtina pažymėti, jog Baudžiamojo proceso įstatymas numato ir baudžiamosios bylos perdavimo kitam teismui galimybę – BPK 229 straipsnio 1 dalis nustato, kad, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Kai nustatomi BPK 229 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, – kai byla perduodama iš vieno apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui (BPK 229 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tuo tarpu Klaipėdos rajono apylinkės teismas, kuriam ši byla neteisminga, priėmė teisingą procesinį sprendimą – perduoti bylą pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui.

Apibendrinant visa tai, kas aptarta, darytina išvada, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo R. K. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Navicko skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.