Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-265-311/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-09-21
Bylos Nr.: 1-265-311/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00557-2014-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rimantas Grigas
Kaltinamasis: Arvydui Čepui
Nukentėjusysis: R. K., S. D., J. K.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Nuteistasis: A. Č.
Advokatai: Gilbertas Kinderevičius, Arnoldas Blaževičius, Marius Navickas, Vaidas Paliukas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-265-311/2018Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00557-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.5.2.4; 1.2.14.10.1; 1.2.29.5; 1.2.29.2.1; 1.2.29.2.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei,kaltinamajam Arvydui Čepui, jo gynėjui advokatui Vaidui Paliukui,

nukentėjusiajam R. K., jo atstovams advokatui Mariui Navickui ir advokatui Arnoldui Blaževičiui,

nukentėjusiesiems S. D., J. K.,

civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ūkininkas, teistas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-01-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant tęsti darbą, o nedirbant, užsiregistruoti darbo biržoje, Kauno apygardos teismo 2018-05-08 nutartimi nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas dėl pirmiau minėto 2018-01-31 nuosprendžio buvo atmestas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 3 d., 301 str. 2 d., 182 str. 2 d. (1 epizodas); 300 str. 1 d., 301 str. 1 d. (2 epizodas); 301 str. 1 d. (3 epizodas); 300 str. 3 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. (4 epizodas); 300 str. 3 d., 301 str. 2 d., 182 str. 2 d. (5 epizodas); 300 str. 1 d., 301 str. 1 d., 182 str. 1 d. (6 epizodas); 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. (7 epizodas); 178 str. 3 d. (8 epizodas); 187 str. 1 d. (9 epizodas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

A. Č., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijas, priklausančias R. K. ir Stanislovui (duomenys neskelbtini), ne anksčiau 2014 m., Kauno m. (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrus dokumentus – 2014-08-14 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. l4/ARD-1, kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas R. (duomenys neskelbtini), turintis 500 vienetų paprastų vardinių akcijų parduoda jas už 50 000 Lt (14 481 eur) A. Č. bei 2014-08-14 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. l4/ARD-2, kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas S. (duomenys neskelbtini), turintis 500 vienetų paprastų vardinių akcijų parduoda jas už 50 000 Lt (14 481 eur) A. Č. bei patvirtino minėtas sutartis žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus 2014-12-03 pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, adresu Vytauto pr. 91-218 kab., Kauno m., specialaus liudytojo papildomos apklausos metu prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-1-00557-14 bei 2015-04-08 pateikė Kauno miesto apylinkės teismui, adresu Laisvės al. 103, prijungimui prie civilinės bylos Nr.2-6403-945/2015. Tokiu būdu A. Č. savo naudai įgijo R. K. ir S. (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės – 100 000 Lt (28 962 eur) vertės turtą – UAB (duomenys neskelbtini) akcijas bei pagamino netikrus dokumentus, pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, dėl ko padarė R. K. ir S. (duomenys neskelbtini) didelę žalą. Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

II.

Be to, A. Č. neteisėtai tapęs UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, ne vėliau 2014-08-14 Kauno m. (tiksli data bei vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), suklastojo tikrus dokumentus: Valstybės įmonės Registrų centro formą JAR-1 2014-08-19 „Prašymą registruoti juridinių asmenų registre“, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad A. Č. yra direktorius bei patvirtino minėtą formą žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu bei savo parašu, suklastojo formą JAR-AF „Akcininkas“, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas yra A. Č., nurodydamas visų akcijų įsigijimo datą - 2014-08-14, suklastojo formą KD-1 2014-08-16 „Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys“, įrašydamas melagingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) mobilaus telefono numerį bei elektroninį paštą, suklastojo formą JAR-VO-V „Vienašmenis valdymo organas“, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas - yra A. Č., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus 2014-09-01 pateikė Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialui kartu su ne vėliau 2014-08-18 kompiuterinės technikos pagalba pagamintu netikru dokumentu -UAB (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 14/08-1, kuriame melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš bendrovės “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų atšaukiamas Raimondas (duomenys neskelbtini) ir direktoriumi skiriamas A. Č.. Tokiu būdu, A. Č., pagamino netikrą dokumentą- UAB (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr.14/08-1, patvirtino jį žinomai suklastotu antspaudu, suklastojo tikrus Valstybės įmonės Registrų centro dokumentus (formas) ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo pateikdamas juos Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialui. Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje.

III.

Be to, A. Č. neteisėtai tapęs UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pasinaudojo žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu 2014-09-02 (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ K. T. klientų aptarnavimo centre, uždėdamas jį AB „Swedbank“ Parašų ir antspaudų pavydžių kortelėje. Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 301 straipsnio 1 dalyje.

IV.

Be to, A. Č., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 98 000 Eur, ne vėliau kaip 2014 m., (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – 2014-09-04 Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad Raimondas (duomenys neskelbtini) be sąlygų įsipareigoja sumokėti iki 2015-09-04 A. Č. 98 000 Eur bei tęsdamas nusikalstamą sumanymą pateikė šį netikrą dokumentą 2015-09-09 Kauno m. 19-ajam notarų biurui vykdomajam įrašui sudaryti. Nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Tokiu būdu, A. Č., pagaminęs netikrą dokumentą – 2014-09-04 Paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei pateikęs jį Kauno m. 19-ajam notarų biurui vykdomajam įrašui sudaryti, padarė didelę žalą R. K. ir apgaule pasikėsino įgyti 98 000 Eur. Šiais savo veiksmai A. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

V.

Be to, A. Č., neteisėtai tapęs UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB (duomenys neskelbtini)vardu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 30 000 Eur, 2014-10-02 Kauno m., bute adresu Baltijos g.40-41, suklastojo paprastąjį neprotestuotiną vekselį, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruota Europos pr. 122, Kauno m., direktorius A. Č. pagal šį vekselį be sąlygų įsipareigoja sumokėti J. K. 30 000 Eur bei patvirtindamas vekselį žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, ko pasėkoje J. K. perdavė A. Č. 30 000 Eur. Tokiu būdu, A. Č., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdys tariamos prievolės J. K., suklastojęs tikrą dokumentą – 2014-10-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei patvirtinęs vekselį žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, padarė didelę žalą J. K. ir apgaule įgijo 30 000 Eur. Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

VI.

Be to, A. Č., neteisėtai tapęs UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, turėdamas tikslą apgaule R. (duomenys neskelbtini) naudai įgyti UAB „Tele2“ turtą – mobilaus ryšio telefonus, ne vėliau 2014-10-23 (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – 2014-10-23 įgaliojimą, kuriame melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č. įgalioja R. P. bendrovės vardu sudaryti naują sutartį bei įsigyti naujus telefono aparatus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei patvirtino įgaliojimą žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, ko pagrindu R. (duomenys neskelbtini) įgijo tariamą teisę ir 2014-10-21 Kauno m. UAB (duomenys neskelbtini) vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. adresu (duomenys neskelbtini) pasirašė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį bei įgijo du mobilaus ryšio telefonus. Tokiu būdu, A. Č., pagaminęs netikrą dokumentą – 2014-10-23 Įgaliojimą bei patvirtinęs jį žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, apgaule R. (duomenys neskelbtini) naudai įgijo UAB“Tele2“ turtą – bendros 1331,10 Eur vertės. Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

VII.

Be to, A. Č., neteisėtai tapęs UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo disponuoti UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės turtu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 100 000 Eur, 2015-02-10 Klaipėdos m., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu N. S. g.1, su A. G. pasirašė Preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama A. Č., parduos nuosavybes teise priklausantį namą ir sklypą, kurio kaina 100 000 Eur bei iki 2015-03-01 pasirašys Pagrindinę sutartį. Pasirašius Preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartį, A. G. perdavė A. Č. 5000 Eur avansą. Tačiau A. Č. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi Pagrindinė sutartis pasirašyta nebuvo, likusių pinigų – 95 000 Eur A. G. neperdavė. Šiais savo veiksmai A. Č. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje

VIII.

Be to, A. Č. laikotarpyje nuo 2014-10-01 iki 2015-05-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), neteisėtai įsibrovęs į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) g. 4-1B, (duomenys neskelbtini), pagrobė R. K. priklausantį turtą-kavos servizą 100 Eur vertės, kavos aparatą 600 Eur vertės, 4 vnt drambliukų kolekcijų bendros 2400 Eur vertės, kaljaną 700 Eur vertės, įvairių Europos šalių taurių, sidabrinių paveiksliukų bei statulėlių bendros 500 Eur vertės, pastatomą laikrodį „Seikos“ 100 Eur vertės, viso turto už 4400 Eur bei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą-mikrobangų krosnelę 200 Eur vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje

IX.

Be to, jis nuo laikotarpyje 2014-10-01 iki 2015-05-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), tyčia sugadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. 4-1B., (duomenys neskelbtini), t. y. išlaužė seifo duris bei tuo sugadino seifą – 450 eur vertės, išlaužė sandėlio duris – 900 Eur vertės, sulaužė apsaugines žaliuzes, žaliuzių pakėlimo mechanizmą, laukinių durų spyną, bendros 500 Eur vertės, sulaužė vartus – 800 Eur vertės, sulaužė duris – 2000 Eur vertės, tokiu būdu sugadino UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir padarė 4 650 Eur turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino visiškai ir parodė, kad viso tyrimo metu buvo atsisakęs duoti parodymus, nes susidūrė su gerai organizuotu policijos, prokuratūros, kai kurių Seimo narių susidorojimu su juo. Į policiją kreipėsi ne mažiau, kaip 15 kartų. Paskutinis kreipimasis buvo į prokurorę, kad būtų apklaustas panaudojus melo detektorių. Ir dabar sutinka būti apklaustas panaudojant melo detektorių. 2015-03-18 jis kreipėsi į tuometinį premjerą A. B., kad jis tarpininkautų dėl kaltinamojo arešto. Iš dalies jam tai pavyko, kadangi byla buvo perduota tirti Klaipėdos prokuratūrai. Vėliau apeliacinis teismas nustatė, kad pagal teismingumą byla turi būti tiriama Kaune. 2015-05-04 Klaipėdos apygardos prokurorės D. M. sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, nors jis negalėjo būti juo paskirtas, kadangi nebuvo įsigaliojęs teismo sprendimas. Dėl to, kad kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, duoti parašų pavyzdžius, jam buvo skirta 30 MGL bauda. Ši bauda buvo panaikinta. Visi veiksmai, kuriuos vykdė Klaipėdos prokuratūra, daugeliu atvejų, yra neteisėti. Apie tai informuota ir Prezidentė. 1993 metais su (duomenys neskelbtini) įregistravo UAB (duomenys neskelbtini) Turėjo po 50 procentų akcijų.1995-04-03 Č. pardavė akcijas (duomenys neskelbtini). Apie tai kaltinamasis sužinojo tik teisme. Jis pats niekada nepardavė akcijų. Nebuvo įregistruotas tas sandoris, nebuvo atlikta jokia ekspertizė nei parašų, nei sutarčių. (duomenys neskelbtini)-02-25 T. (duomenys neskelbtini) pardavė R. K. 50 procentų akcijų. Nėra teismui pateikta jokių sutarčių, jokio teisinio įrodymo, tik žodžiai. Turėdamas sutartį ir matydamas (duomenys neskelbtini)-07-20 E. J. parduoda A. Č. 50 procentų akcijų. To sandorio nebuvo ir nėra. Tai patvirtinančio dokumento nėra . (duomenys neskelbtini) 1998 metais buvo nužudytas. 1999-01-19 Č. parduoda geranoriškai akcijas R. (duomenys neskelbtini), tuo metu dirbančiam policijos pareigūnu. (duomenys neskelbtini) iniciatyva jam buvo iškelta byla, kurioje buvo kaltinamas pagal BK 227 str. 3 d. (duomenys neskelbtini) toje byloje buvo įslaptintas liudytojas, jis dalyvavo operacijoje, kurios metu sulaikė kitus žmones. Taip jis kaltinamąjį norėjo išmesti iš biznio, bet kaltinamasis buvo išteisintas. Teisėjas (duomenys neskelbtini) paklausė prokuroro, kokiu pagrindu jam pateikti kaltinimai. Prokuroras negalėjo atsakyti į šį klausimą. Matėsi, kad buvo konkretus susidorojimas uždaryti žmogų į kalėjimą ir po to vykdyti savo biznio reikalus. Toje byloje nebuvo nukentėjusiojo pareiškimo. 1998 m. gruodžio – 1999 m. sausio mėnesiais buvo kelis kartus ketinama perimti įmonę. 1999 m. nužudomas jo geras draugas (duomenys neskelbtini). Po to jį buvo ketinama įkišti už grotų. Tai buvo daroma pasitelkus Seimo narius, premjerą (duomenys neskelbtini). Teigiama, kad jis pardavė (duomenys neskelbtini) akcijas ir jis pirko jas dėl to, kad buvo labai bloga įmonės finansinė padėtis. Tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo labai gera. Buvo ir dar vienas įmonės laivas „(duomenys neskelbtini)“, kurį su (duomenys neskelbtini) pirko aukcione. Jo vertė – 1 070 000. Laivas „(duomenys neskelbtini)“ buvo vertas maždaug tiek pat. Laivą „(duomenys neskelbtini)“ slėpė ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Jie jį pardavė kaltinamajam nežinant įmonei, kurią valdė nusikalstamo pasaulio autoriteto P. tėvas, už pusę milijono dolerių. Pinigus pasisavino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jie melavo teismui, kad buvo bloga įmonės finansinė padėtis ir geri santykiai su kaltinamuoju. (duomenys neskelbtini) prisižadėjo sumokėti 120 000 dolerių už akcijas, pasirašydamas už vekselį, jį palikdamas jam kaip garantą. Bet taip ir neatsiskaitė. Nustatyta, kad vekselis parašytas anksčiau nei, kad 2014 metais. Tai kaltinamasis tvirtina. Vyko viskas labai greitai. Buvo spaudžiamas policijos ir nusikaltėlių. Kreipėsi į STT. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jau grobė įmonę, nors tuo metu vyko STT tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų. Tuo metu jis buvo 6-o skyriaus policijos pareigūnas. Pagal (duomenys neskelbtini)-04-16 STT tyrimo išvadą buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Supranta, kad Lietuvoje yra baisi korupcija. Išvyko su šeima į (duomenys neskelbtini). 2013 metais grįžęs į Lietuvą pasidomėjo įmonės veikla. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) ar oficialiai, ar ne, tapo akcininku. Žino, kad akcininku buvo tapęs (duomenys neskelbtini) tėvas. Kreipėsi į FNTT, kad tai išsiaiškintų. Tyrimą atliko tas pats policijos skyrius. A. B. tuo metu buvo to skyriaus viršininku. Buvo sufabrikuoti kaltinimai be jokio teisinio pagrindo. 2014-08-08 buvo atnaujintas teisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pas kaltinamąjį atvyko (duomenys neskelbtini) įgalioti asmenys. Jie pasiūlė perrašyti įmonę ar akcijas, nes tuo metu įmonė nebuvo tvarkingai perrašyta. Sutiko su viena sąlyga, kad visus dokumentus tvarkys neutrali firma ar žmonės, kurie užsiima įmonių registravimu. Tai užtruko 2-3 savaites. Per klaidą vietoje jo pavardės buvo įrašyta B. pavardė. Tai pamatė tik “Registrų centras”. 2009-11-09 atsiuntė dokumentą, kuriame buvo tai nurodyta. Tačiau vėliau buvo pilnai atlikta įmonės registracija. (duomenys neskelbtini) apgaudinėjo teismą sakydamas, kad jis nežinojo dėl įmonės perregistravimo. Bet 2014-08-08 jis žinojo apie tai, kai pranešė teismui, jog iki rugpjūčio 21 d. jis turėjo nedarbingumą. Jis rugpjūčio pradžioje atvyko pas įmonės buhalterę ir paėmė visus dokumentus. Jį gal išgelbėjo tai, kad buvo su dviem liudytojais. Įvyko konfliktas, kurio metu nebuvo galima normaliai sutarti. Jį pradėjo mušti, nuvertė nuo laiptų. Išėjęs į lauką, pats iškvietė policiją. Tuo metu buvo po operacijos, iš pilvo bėgo kraujas. Konflikto metu buvo gerokai apdaužytas. Jei jis atėjo į ofisą, kyla konfliktas, tai šeimininkas turi kviesti policiją. Tuo tarpu jis pats turėjo kviesti policiją, o šeimininkai pabėgo. Yra įsitikinęs, kad, jei policija tuo metu būtų vykdžiusi savo pareigas dėl visų įvykusių incidentų, nebūtų pasinaudojama tarnybine padėtimi, taip nebūtų buvę. Mano, kad teismas viską teisingai įvertina. Po incidento parašė pareiškimą, vyko tyrimas, atlikta ekspertizė. Buvo du įrodymai, kad buvo sužalotas. Absoliučiai nevyko jokio tyrimo. Tai įrodo, kad nebuvo siekiama išsiaiškinti, kas tada vyko. Buvo sutikęs buvusį STT viršininką (duomenys neskelbtini). Jis, vienintelis pareigūnas, kuris jo atsiprašė ir pasakė: „Atsiprašau dėl to, tas kas vyko, aš nieko negalėjau padaryti“. Dėl įmonės perregistravimo 2014-09-04. Pareigūnai tikrino, kaip tai vyko. Buvo tikrinami vaizdo įrašai, kas pateikinėjo dokumentus. Nebuvo užfiksuota, kad jis pridavinėjo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Už dokumentų tikrumą atsako juos pateikiantis asmuo. Jis prie to neprisidėjęs. Civilinėje byloje Nr. 2-6403-945/2015 yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) ir jo atstovas advokatas B. neginčija paties fakto, tai yra kaltinamojo kaip savininko. Tas sprendimas yra įsiteisėjęs. Kaltinamasis yra įmonės įkūrėjas. Jau 20 metų įrodinėja, kad yra teisus. Dėl J. K.. Turi paskolos rašto originalą, kurį pasirašė J.K. 2014-10-07. dėl 20 000 paskolos. Ši paskola buvo grąžinta. Tai buvo dviejų žmonių susitarimas. Pilnai buvo atsiskaityta dėl šios paskolos. Tai, kad K. pasakė, kad yra nukentėjusi, mano, yra tik tyrėjo sugebėjimai. Žmogaus žodžius tyrėjas gali užrašyti taip, kaip jam reikia. K. tikrai nėra nukentėjusi. Dėl „(duomenys neskelbtini)“. P. davė įgaliojimus, atrodo, spalio 23 d. Yra įsitikinęs, kad telefonai, kuriuos jis buvo paėmęs, buvo jau pas jį namuose. Nemano, kad čia kas nors ką nors norėjo apgauti. Jei kas nors ką nors apgavo, tai čia (duomenys neskelbtini) bėdos. Už pasekmes atsako (duomenys neskelbtini), kuris pasirašė sutartį. Vagystė iš ofiso. Kai visas tyrimas perėjo į K. prokuratūrą, Kauno prokuratūra jam nepateikė jokių kaltinimų. Jis buvo liudytoju. Kai byla buvo perkelta į Klaipėdos prokuratūrą, prasidėjo machinacijos. Į Klaipėdos prokuratūrą negalėjo ši byla patekti be (duomenys neskelbtini), kitų aukštų pareigūnų protekcijos. Jis įrodė, kad pagal teismingumą byla turi būti nagrinėjama Kaune. K. K. prokurorė D. M. pradėjo tyrimą, tai tyrimo pradžioje 2015-05-04 be jokio pagrindo (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas administratoriumi, nors jo nebuvo galima skirti administratoriumi. Atbuline data buvo apdraustas (duomenys neskelbtini) esantis objektas. Apdrausta buvo gegužės 7 d., o įvykis buvo 6 d. „Lietuvos draudimas“ reikalavo, kad jis padengtų vagystės žalą. Į pastatą jis visada eidavo su antstoliu. Ten yra buvęs 2-3 kartus. Mano, kad vagystė buvo surežisuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tada bylinėjosi Šakių apylinkės tesime. Teisme įrodė, kad prie to absoliučiai neprisidėjęs. Yra tai patvirtinantis teismo sprendimas. Yra laimėjęs daug teismo procesų. Prokuratūrai buvo sunku jam pateikti kažkokius naujus kaltinimus. 2015-09-10 buvo išprovokuota jo namuose krata. Prieš tai buvo daromos 2-3 kratos. 2015 m. vasario mėnesį. Jokių vogtų daiktų nebuvo rasta. 2018-09-10 pas jį atvyko labai daug policijos pareigūnų, pradėjo daryti kratą. Ant palangės rado sudėtus niekinius suvenyrus. Dieną prieš tai atvežė žmonai dėžutę. Ji, nieko nepagalvojusi, išdėliojo ant palangės (dėžutėje buvusius daiktus). Aišku, kad tai buvo surežisuota prokuratūros. Nėra nei vieno liudytojo, kaimyno, kuris pastoviai filmavo ir būtų užfiksuota, jog jis vogė, nešė daiktus iš ofiso. To pastato raktus turėjo 2-3 žmonės. Ne jis vienas buvo tame pastate. (duomenys neskelbtini) darbus galėjo atlikti kiti žmonės. Jei buvo gadinamos durys, tai kodėl nėra tai patvirtinančios filmuotos medžiagos. Darytina išvada, kad tai padarė jie patys ir sufabrikavo jam bylą. Tai matyti ir iš neteisėtų policijos, prokuratūros veiksmų. Tyrimą atliko draugai. Kai kurios sutartys ekspertų buvo daromos iš kopijų. Buvo nustatyta, kad dokumentas sufabrikuotas, nors ekspertizė buvo daroma iš kopijų. Kai 2013 metais prasidėjo tyrimas, kelių dienų bėgyje K. sunaikino akcijų pirkimo- pardavimo sutartį. Byloje yra sąrašas, kurie dokumentai buvo sunaikinti. Kaip direktorius galėjo sunaikinti šį įrodymą. Vėliau atsirado D. 3 kopijos, 3 originalai. Iš kur jis turi tuos dokumentus, jei jie prieš tai jau buvo sunaikinti. Iš kažkur tai atsirado (duomenys neskelbtini), kuris spausdino dokumentus. Juk jis iš esmės žmogus iš gatvės. Kaip galėjo parduoti be datos. Tas dokumentas yra niekinis. Taip gali „Maximos“ visas akcijas nupirkti. Turi būti parašas, čekis, atsiskaitymas už akcijas. Kai “Registrų centre” prasidėjo tikrinimas dėl akcijų, tai nuo jo bylos be notaro sutikimo, akcijų perrašymas negalimas. Bent kitiems žmonėms padės, kad nebūtų grobiamas jų turtas. Kai vyko tyrimas, kai Klaipėdos prokuratūra perėmė bylą, buvo sekamas, pasiklausomi jo telefonai, buvo areštuotas absoliučiai visas jo šeimos turtas. Bandė atidaryti prie (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Kitą dieną jau turėjo dirbti,. Tą dieną pas jį įsiveržė visos institucijos (FNTT, sanitarinė stotis ir kt.) ir uždarė jo parduotuvę. Neleido jam sąžiningai užsidirbti. Buvo žlugdomas. „Arvado” akcininku buvo nuo įkūrimo visą laiką. Niekam nepardavė savo akcijų. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartys suklastotos. 1999 m. buvo įtaręs, kai kreipėsi į STT, kad kėsinasi į jo turtą ir įmonę. STT išvada buvo tokia, kad (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo faktas neužfiksuotas. Tuo metu nežinojo, kaip gali užgrobti jo įmonę, tai yra ar jį nužudys, ar kaip kitaip. STT atsakė, kad nėra duomenų, jog būtų bandoma užgrobti jo įmonę. 1999-2000 išvyo į (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) pradėjo terorizuoti jo šeimą. Kreipėsi į ONTT dėl to. Pareigūnai nevykdė savo pareigų. 15-20 pareiškimų rašė (duomenys neskelbtini), Prezidentei ir kitiems asmenims. Nebuvo reaguojama į Jo pareiškimus. 2013 m. rašė raštą generalinio prokuroro pavaduotojui (duomenys neskelbtini). Gavo atsakymą, kad turi kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą. Buvo perduota medžiaga tyrimui Kauno apylinkės prokuratūrai. Kauno prokuratūrai priekaištų neturiu. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) pamatė, kad Kaune nieko nepasieks. 1999 metais kur besikreipė, viskas buvo kaip į sieną. STT jam atsakė, kad nėra užregistruota akcijų pirkimo-pardavimo fakto, kad D. nebuvo akcininku. Iš (duomenys neskelbtini) grįžo prieš 2013 metus. Turėjo konkretų įrodymą, STT išvadą, kad jis D. niekada nepardavė akcijų, buvo įsitikinęs, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Pagal dokumentus „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo (duomenys neskelbtini). Jis tik apsirašinėjo dokumentus. Tie žmonės, kurie formino dokumentus Registrų centre, pateikinėjo dokumentus. Registrų centre dokumentus dėl UAB (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimo pateikė atsakingi žmonės, o jis tik pasirašė tuos dokumentus. Visos įmonės taip daro. Pagal tuos dokumentus jis nusprendė (duomenys neskelbtini) atšaukti iš direktoriaus pareigų. Iš dalies kaltinamasis tai pasirašė. Jis pasirašė dokumentus dėl skyrimo direktoriumi. Pasirašė įsakymą, kuriuo paskyė save direktoriumi. Yra keli būdai atleisti direktorių iš pareigų. Kai pildė registravimo dokumentus, tai sumaišė straipsnius, todėl tesmas ir nustatė, kad neteisingai atleido direktorių iš pareigų. Administracinis teismas nei ko klausė, nei ko reikalavo. Nedalyvavo jis bylos nagrinėjime. Norėjo perleisti kitiems žmonėms akcijas. Bet 2014-12-17 tai buvo uždrausta daryti. Visa tai sužinojo iš “Registrų centro”. Skundė administracinio teismo sprendimą. Buvo paliktas galioti šis sprendimas. Jis pasirašė duomenų pakeitimo pranešimą Registrų centrui. Antspaudą uždėjo gal (duomenys neskelbtini), gal tie žmonės, kurie formino dokumentus. Neprisimena, kas tada formindavo dokumentus, nes jau praėjo 4 metai. Jis tik matė antspaudus, ant tų dokumentų pasirašė dokumentus prieš uždedant antspaudą. Įtaria, kad jam atnešė tuos dokumentus, kurie ir atvežė dėžutę prieš darant kratą. Vienas iš jų buvo (duomenys neskelbtini) klasiokas. Skolinimas iš (duomenys neskelbtini) buvo eilinis skolinimasis. Ji buvo kaip tarpininkė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas pagarsino nukentėjusiosios J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (9 t., b. l. 103-104).

Po parodymų pagarsinimo kaltinamasis A. Č. paaiškino, jog žino tik apie 20 000 paskolą. 20 000 Eur jam niekas neperdavė. Pagal vekselį jie pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą 30 000. Buvo sudarytas paskolos sandoris. Nespėjo šio dokumento įforminti buhalterinėje apskaitoje. Vyko tesmai. Iš (duomenys neskelbtini) skolinosi pinigus, nes jam jų asmeniškai reikėjo. Skolinosi UAB (duomenys neskelbtini) vardu, nes taip patogiau. Tikėjosi, kad įmonė jam normaliai teisiškai pereis. Iki 2015-05-05 įmonė buvo jo. Po to prokurorė laikinu administratioriumi paskyrė (duomenys neskelbtini). Skundė šį prokurorės sprendimą. Dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Metus laiko, gal 7 mėnesius (nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio) tvarkė visus dokumentus.Jei jis norėtrų klastoti dokumentus, tai būtų pastatęs kitą žmogų. Jis viską darė teisėtai. O visa kita yra yra sufabrikuota. Kiek matė, buvo pateiktas dokumentas Registrų centrui, kad (duomenys neskelbtini) jam pardavė akcijas. Akcijų pardavime gali dalyvauti tarpininkai. Su K. visą laiką buvo konfliktinė situacija. Pasirašė dokumentą, kad perka iš (duomenys neskelbtini) akcijas. (duomenys neskelbtini) nebuvo, kai pasirašė. Buvo anksčiau parašytas vekselis. Visus dokumentus užpildė žmonės, kurie tą darbą kiekvieną dieną (duomenys neskelbtini) įgalioti tą darbą atlikti. Jie prie jo skambindavo Kaminskui, klausė, kaip ką daryti. Jis pasirašė šią sutartį. Buvo uždėtas UAB (duomenys neskelbtini) antspaudas. 10 ekspertų skirtingai nustato, ar antspaudas tinkamas, ar ne. Antspaudą uždėjo, turbūt, žmonės, kurie užpildė dokumentą. Prieš uždedant antspaudą kaltinamasis pasirašė. Nenori atsakinėti į prokurorės, advokatų klausimus. Tik su teismu bendrauja. Yra nukentėjęs ir nuo prokurorų, ir nuo policijos. Pasitiki tik teismu. Kaip teismas nuspręs, taip ir bus. Jį tenkintų ir 20 metų kalėjimo, bet turi būti teisingai nuteistas. „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą jis išdavė. Melas, kad jo iniciatyva buvo parduotos akcijos ir kad veikiau per kažkokius tai žmones. Visada buvo vienas įmonės antspaudas, kurį atidavė tyrėjams. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje buvo 1 800 Lt. Yra nekaltas, prašo išteisinti.

Nukentėjusysis S. (duomenys neskelbtini), apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra paminklų dailininkas, dirba daugelį metų, turėjo paminklų dirbtuvę. Baigęs (duomenys neskelbtini), yra dėstęs automechaniką. Sūnus turėjo uždarąją akcinę bendrovę. Sūnui pasiūlius, iš sūnaus bendrovės nusipirko 50 procentų akcijų. Norėjo būti akcininku, netgi planavo senatvėje persikelti į K. Tai buvo gal prieš 10 metų. Kitą pusę akcijų pirko K. Buvo įmonės akcininkų susirinkimas, nukentėjusysis jame dalyvavo. Kaltinamasis susirinkime nedalyvavo. Vėliau akcininkų susirinkimuose nukentėjusysis taip pat dalyvaudavo. Akcijas pirko iš savo sūnaus . Negali pasakyti, ar po to, kai pardavė akcijas, sūnus dar dalyvavo įmonės valdyme. Iki akcijų pirkimo (duomenys neskelbtini) nepažinojo. Iki šių dienų tebėra akcininkas. Išgirdo tokią naujieną, kad iš jo kažkas tas akcijas nupirko. Apie tai jį informavo (duomenys neskelbtini). Tačiau jis niekam akcijų nėra pardavęs ir nedalyvavo tokiame susirinkime, kuriame jos būtų buvusios pardavinėjamos. Nebuvo tokio pranešimo apie tokį susirinkimą. Jo parašų dėl akcijų pardavimo neturėtų būti. Kiek jam buvo žinoma, įmonė dirbo lyg ir nenuostolingai. Nepamena, ar buvo išmokami dividendai. Lyg tai kažkada buvo. Faktiškai jis nieko negavo. Už akcijas sumokėjo 50 000 Lt. Atrodo, kad sumokėjo 45 000 Lt . Mokėjo grynais pinigais ir pusę per banką. Akcijų parduoti nežada. Dabar gydosi, o paskui spręs, ką daryti. Susirinkime bendrais bruožais pasakoma, ar yra pelnas, ar nuostolis. Šiais metais vasario mėnesį dalyvavo susirinkime. Susirinkime buvo 3-4 žmonės, jis, (duomenys neskelbtini). Kitų žmonių pavardžių nežino. (duomenys neskelbtini), kuris yra lyg tai bendrovės pirmininkas, pristatinėjo bendrovės veiklos ataskaitą. Buvo nedidelis pelnas. Mažai domėjosi bendrovės veikla. Jam svarbu buvo jo akcijos ir, kad nebūtų nuostolio. Žino, kad bendrovė remontavo ir valė laivus kažkada anksčiau. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisimena. Negaliu tvirtinti nei vienų savo parodymų. Buvo 500 akcijų, kurios sudaro 50 procentų. Perkant akcijas pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Viskas buvo oficialiai. Registrų centrui pateikė dokumentus. Pasitikėjo savo sūnumi. Sakė, kad nuostolių nebus. Dalis pinigų už akcijas sūnui buvo pervesta. Buvo ir grynieji pinigai. Negali tvirtinti, ar buvo atsiskaitoma ir pavedimu. Apie tai, kad nupirktos jo akcijos, sužinojo iš (duomenys neskelbtini), tačiau jis akcijų niekam nepardavinėjo, neįkeitė.

Nukentėjusysis R. (duomenys neskelbtini), apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 1993 metais. Ją įkūrė E. J. ir A. Č.. 1995-04-03 A. Č. T. K.pardavė savo akcija. Tuo metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo akcininkai – turėjo po 50 procentų vardinių akcijų po 100 Lt. Negali pasakyti, kaip buvo įformintas akcijų pirkimas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet dokumentą matė. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) jam pardavė 50 procentų akcijų po 100 Lt. Iki to laiko su „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturėjo.Vyko klasės susitikimas. Tuo metu užsiėmė prekyba tarp Vokietijos ir Rusijos. Č. brolis G. Č. pasiūlė nuvykti į Klaipėdą, pasižiūrėti. Nepažinojo tada (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pasiūlė tapti direktoriumi. Jį administracijos vadovu skyrė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Buvo kalba, kad A. Č. buvo vienas iš bendrovės įkūrėjų. Nežino, kodėl A. Č. pardavė akcijas. Konfliktinių situacijų nebuvo. Įmonės balanse buvo laivas, kai pradėjo dirbti direktoriumi, bet jis priklausė „Turto bankui“. Jie išsipirko tą laivą, tada jis tapo įmonės nuosavybe. Sumokėjo dar ir valstybei mokesčius. Nuo 1999 m. iki 2014 metų su A. Č. visai nebendravo. Jam (R. K.) niekas nerodė akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą ir Kauno VPK. Iš pradžių ranka parašė pareiškimą, o vėliau su advokatu B. ėjo pas tyrėją. Pareigūnai pasakė, kad dokumentai išsiųsti perregistravimui. Kai pareigūnai sustabdė tų dokumentų judėjimą, pamatė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio visų akcijų savininko sprendimas. Apie akcijų pirkimo sutartį sužinojo tik akistatos metu gruodžio mėnesio pradžioje. Po akistatos su A. B. nuvyko į Kauno apylinkės teismą, nes A. Č. pasakė, kad ten esančioje byloje yra sutartis. Raštinėje buvusioje byloje pamatė sutarties kopijas. Teisėjas daug kartų prašė (duomenys neskelbtini) pateikti sutarties originalą, bet jis nepateikė jo. Buvo tik viena kopija, patvirtinta advokato A. B. kontoros. Tik 2014 metų gruodžio pradžioje sužinojo apie tai, kad toks dokumentas egzistuoja. Kas yra pagrobta, ir kas ne, labai lengvai galima nustatyti iš nuotraukų. Antstolė spalio 1 d. fiksavo vaizdą ir tą patį vaizdą fiksavo gegužės mėnesį. (duomenys neskelbtini) m. jis tapo direktoriumi. Prieš tai direktoriumi buvo S. N.. Jam perdavė dokumentus. Jis juos perėmė, jie pasirašė aktelį. Jam buvo perduotas bendrovės antspaudas. Visada buvo vienintelis bendrovės antspaudas. Iki šiol. Antspaudą perdavė Klaipėdos tyrėjams. To anspaudo dabar neturi, nes jo neėmė iš tyrėjų. Šiais laikais antspaudas nėra būtinybė. Dalis bendrovės einamųjų dokumentų buvo pas jį, o archyviniai dokumentai buvo saugomi patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tų dokumentų pasigedo.Ten buvo įvairūs dokumentai. 2013 metais keitėsi buhalterė. Ji atrinko reikalingus dokumentus. Tie dokumentai buvo saugomi pagalbinėse patalpose.Pinigų Swed banke esančioje sąskaitoje buvo. Buvo apie 1800 Lt. Kituose bankuose nebuvo sąskaitų. Šie pinigai buvo nuimti (duomenys neskelbtini). Į ieškinį ši suma įtraukta. Pas (duomenys neskelbtini) buvo rasta dalis daiktų. PZU draudimas sumokėjo dalį ieškinio sumos. Ši suma neįtraukta į ieškinį. Jo ieškinio suma yra atėmus draudimo bendrovės išmoką ir grąžintus daiktus. Tai yra draudimo pervesta suma išskaičiuota iš ieškinio. Pats yra kaunietis. Perregistravo adresą korespondencijai iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių patalpų į Europos prospekte esančias patalpas. Kažkoks pilietis jam paskambino, pasakė, kad jis nenori, jog į jo pirktą butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, būtų siunčiama nukentėjusiajam skirta korespondencija. Tada jis paparašė, kad būtų siunčiama korespondencija į jo parinktą adresą (duomenys neskelbtini) prospekte. Jis pats ten niekada nebūna. Jo adresas korespondencijai yra (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini). Yra baigęs (duomenys neskelbtini), mašinų gamybos fakultetą. Yra stažavęsis (duomenys neskelbtini). Jam nereikėdavo visada būti (duomenys neskelbtini). Važinėjo po Lietuvą, dalyvaudavo įvairiuose projektuose užsienyje. Rugsėjo 25 d. ryte buvo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Jam ryte paskambino moteris, vardu N. Ji pasakė, kad prie jos namų atėjo 3 įtartini vyrai ir ieškojo UAB (duomenys neskelbtini) patalpų. Po kiek laiko jam skambino S. V., kuris gyvena priešais jų apstatą ir pasakė, kad laužia jo namo žaliuzes. Paprašė, kad nufilmuotų. Paskambino pagalbos telefonu, po to paskambino (duomenys neskelbtini), paklausė, kokiu pagrindu buvo išjungta signalizacija. Po to iki gegužės mėnesio nebuvo tose patalpose. Tik, kai pranešdavo kaimynai, kad atvyko Č. Tada jis pranešdavo policijai apie tai. Matė, kaip Č. išnešinėdavo iš pastatų. Kai kurie kaimynai sakė, kad matė, kaip Č. vežė turtą, tačiau parodymus duoti nesutiko. Norėjo, kad viskas vyktų teisiškai. Jau buvo (duomenys neskelbtini) provokacija, kad nukentėjusysis jį mušė. Manė, kad bus viskas išsiaiškinta. Laukė, kol bus galutinis teismo sprendimas. Pareigūnams rugsėjo 25 d. rodė dokumentus, nurodė, kad patalpose yra jo pinigai, daiktai, vaistai. Niekas į nieką nereagavo. Žino, kas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu darytose nuotraukose matosi, kad yra seifas, kuris yra nesupjaustytas, o vėliau jis buvo supjaustytas. 2015-04-30 apklausos metu pasakė tyrėjams, kad yra pinigai. Turėjo vilties, kad Č. neturės tiek įžūlumo pjauti seifą. R. (duomenys neskelbtini) gali patvirtinti apie tai, kad ten buvo pinigai. (duomenys neskelbtini) daug kartų yra skolinęs pinigų. Jis taip pat žinojo, kad yra ten pinigai. Žmona galėtų patvirtinti tai taip pat. Savo pinigais padengė šį trūkumą. Užlūžo jų kompiuteris. Kartu su Sodros ir Mokesčių inspekcija atstatė dokumentus, sumokėjoe mokesčius, net už (duomenys neskelbtini). Nematė A. Č. deklaruotų pinigų, ten nuliai yra. Vertinant turtą, rėmėsi rinkos kaina. Žvejybos įranga yra gautos dovanos ar įsigyti daiktai. Jo draugas M. K. galėtų patvirtinti, kad tai buvo labai gera įranga ir kokia jos kaina. Jei pažiūrėti tas nuotraukas, tai matyti, kad vienoj nuotraukoj yra daiktas, o kitoj jo nėra. Antstolė nerizikuos ir neperdėjinės daiktų į kitą vietą. Dalis daiktų buvo rasta. Buhalterė nedažnai (1-2 kartus per mėnesį) atvykdavo į tas patalpas.

Kai kada (duomenys neskelbtini) buvo pelninga įmonė. Iki 1999 metų nebuvo pelninga. Po 2000-jų metų ji pasidarė pelninga, kai pradėjo vystyti laivininkystę. 2006 metais, kai nutarė įsigyti poilsines patalpas, paėmė iš banko paskolą, kurią išmokėjo per 5 metus. Gali pasakyti tik savo nuomonę, dėl ko Č. galėjo taip pasielgti. Kai nagrinėjo vekselio bylą, Č. pateikė dokumentą, kad antstolis Balčiūnas vykdė išieškojimą iš jo. Nukentėjusiojo turimomis žiniomis, Č. labai mėgsta lošti kazino. Mano, kad 1994 metais (duomenys neskelbtini) pardavė akcijas Č. O (duomenys neskelbtini) metais nukentėjusysis tapo direktoriumi. Nuo to laiko pradeda vesti akcininkų sąskaitą. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių jie nenaikino. Kažkurias sutartis gal jie ir yra sunaikinę. Visos sutartys yra Registrų centre. Sunaikino tas sutartis, kurias galima naikinti pagal Vyriausybės nutarimą. Remiantis Registrų centro duomenimis, surašė duomenis apie akcininkų keitimąsi. (duomenys neskelbtini) metais Č. įsigijo akcijas iš (duomenys neskelbtini). 1995-04-03 Č. pardavė akcijas T. (duomenys neskelbtini). Matė savo akimis šias sutartis. (duomenys neskelbtini) pardavė akcijas (duomenys neskelbtini). Gal ir buvo svarstomas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) įsigijimo akcijų iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žuvo, atrodo, 1998 metasi. Jie su (duomenys neskelbtini) tapo akcininkais. Č. nesidomėjo bendrovės veikla. Jis, pasiskolinęs pinigų, nusipirko laivą ir jį norėjo padaryti jūriniu laivu. Bet tai nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ laivas. Kai kartu su (duomenys neskelbtini) buvo akcininkais, jis (t. y. nukentėjusysis) buvo vienvaldis bendrovės vadovas. Č. nesidomėjo jos veikla. R. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš (duomenys neskelbtini) akcijų. Nukentėjusysis nenorėjo įsigyti akcijų. R. D. pažinojo nuo studijų laikų. Juo pasitikėjo. 2001 m. buvo padidintas įstatinis kapitalas iš akcininkų įnašų, tai yra R. (duomenys neskelbtini) ir jis grynais pinigais padidino kapitalą nuo 10 000 Lt iki 100 000 Lt. Kiekvienas įnešė po 45 000 Lt. Tai padarė per vieną kartą. Mano, kad yra pinigų įnešimo dokumentai. R. (duomenys neskelbtini) yra jo draugas. Jis ilgą laiką buvo gamybos direktorius. Nukentėjusiajam buvo daromos dvi stuburo operacijos. Nenori kelti į viešumą savo sveikatos problemas. Patalpos vadinasi administracinės-poilsinės. Jose yra bendrovės kasa. Gavo informaciją 2014-09-25, kad bandoma į patalpas patekti. Važiuodamas į tas patalpas paskambino į (duomenys neskelbtini) ir į policiją, pranešė, kad vyksta pastato užgrobtas. Atvyko prie tų patalpų. Policininkams sakė, kad viduje yra daug jo daiktų ir pinigų, prašė, kad leistų jam juos pasiimti. Į patalpas pateko su antstole (duomenys neskelbtini) 2015-05-06, kadangi gavo prokurorės leidimą įeiti į tas patalpas. Su antstole fiksavo patalpų būklę. Tikrai netikėjo, kad Č. turės tiek įžūlumo. Parašė , kad seife yra pinigai. Ėjo grynai teisiniu keliu. Nėjo į jokius kontaktus su (duomenys neskelbtini), nes bet koks jo skambutis būtų buvusi provokacija. Seife buvo jo 10 000 Eur, o įmonės apie 9 500 Lt. Tai užfiksuota balandžio 30 d. apklausoje. R. (duomenys neskelbtini) gali paliudyti tai, kad Č. vogė iš patalpų. Tai buvo jau po kovo 16-os sprendimo. Č. nešė daiktus. Mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ užgrobimas yra tik (duomenys neskelbtini) veiksmų tęstinumas. Č. tik po savavališko patekimo į patalpas spalio 1 d atsivedė antstolę. Neaišku, ką jis darė savaitę laiko. Nukentėjusysis su antstole išgręžė spynos šerdelę. Senu raktu negalima buvo atrakinti spynos. Jau buvo pakeista spyna. Kai atvyko su policijos pareigūnais ir pareigūnams Č. parodė Registrų centro dokumentus. Pareigūnai nuykentėjusiojo neklausė. Jie jam sakė, kad ramiai rašytų pareiškimą. Prašė, kad leistų jam pasiimti savo daiktus. Neleido. Pareiškimus parašė tą pačią dieną. Po to nuvyko į Klaipėdos P. V. jį iškvietė pasirašyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Jokios teisinės galimybės patekti į tas patalpas neturėjo. Dalis daiktų buvo grąžinta. Jie buvo rasti A. Č. namuose. Rašė, kiek kainuoja tie daiktai. Tą sumą išskaičiavo iš ieškinio. Buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) sumušimo, nes nepasitvirtino nei vienas faktas.Paskutinę sutartį už konsultacijas įformino 2014 metais. Darė jam dvi širdies operacijas, o po to išvyko į projektą. Sutarties neįformino. Įmonės apyvarta krito visiškai. Neįmanoma dirbti. Tai, ką kompensavo PZU draudimas ir kas buvo rasta pas (duomenys neskelbtini), iš ieškinio išminusuota.

Nukentėjusioji J. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra tarpininkė. Č. yra jos sesers ir jos sūnaus verslo partneris. Sesė paskolino (duomenys neskelbtini) pinigų. Ji (J. K.) perdavinėjo tuos pinigus, apsirašė vekselį. Viską darė sesers prašymu. Sesuo paskolino (duomenys neskelbtini) pinigų. Sesuo ieškojo Lietuvoje nekilnojamo turto. Č. pardavinėjo sklypą. Tikrino (duomenys neskelbtini) internete. Jis buvo įmonės direktorius, dar laimėjo teismomo procesą. Net ir dabar jos sesuo su sūnum tiki (duomenys neskelbtini).Ji (J. K.) perdavė pinigus, kuriuos sesuo skolino (duomenys neskelbtini). Sesuo jai padavė pinigus ir pasakė, kad Č. yra jos draugas, kad turi juo pasitikėti. Buvo 30 000, 20 000. Buvo skola. Ta skola – tai buvo (duomenys neskelbtini) paskolinti pinigai. Iš sesers gautus pinigus perdavė (duomenys neskelbtini). Gyvena sesers bute. Davė savo pinigus, kiek turėjo. Sesuo negalėjo atvažiuoti. Po to trūko pinigų ir sesuo siuntė 32 000. Sesuo telefonu paprašė, kad ji perduotų pinigus (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ji paskolino pinigus. Sesuo sakė, kad iš (duomenys neskelbtini) turėjo nupirkti brangiai namą (duomenys neskelbtini). Sandoris neįvyko. Po to Č. nuleido sumą iki 50 000. Ji ketino už tą skolą nupirkti tą namą.Sesuo skolino pinigus (duomenys neskelbtini). Ji ieškojo sklypo Lietuvoje. Č. tada turėjo jau namo pirkėjus. Neįvykus sandoriui, A. Č. nuleido kainą.Nežino, dėl kokios priežasties ji skolino pinigus (duomenys neskelbtini). Jie buvo draugai. Visą laiką buvo kalba apie sklypą, bet tuo metu Č. turėjo pirkėjus. Sesuo jai neįvardino, dėl ko skolino pinigus. Ji seseriai, ne (duomenys neskelbtini) skolino savo pinigus. Sesuo sakė, kad Č. yra patikimas asmuo, jis ateis pas ją į namus.

Po parodymų pagarsinimo nukentėjusioji parodė, kad 2014 m. spalio mėnesį Č. atėjo pas ją į namus. Ji (J. K.) padavė jam 30 000. Pasirašė vekselį 30 000 sumai. Buvo sutarta skolinti jam 50 000. Tą dieną, kai jis atėjo, padavė jam 30 000. Tie pinigai buvo visaip surinkti, tai yra ir sesės pensija, gaunama Lietuvoje. Tai – sesės ir Karolio pinigai. Sesė turi Lietuvoje sąskaitą. ir savo pinigų pridėjo prie tos sumos. Neprisimena, kokią sumą savo pinigų pridėjo ji pati. Tai buvo sesers pinigai, o ji pridėjo. Sesuo jai grąžino, kai buvo Lietuvoje. Sesuo dabar telefonu jai sakė, kad ji tiki (duomenys neskelbtini). Buvo abejonių, bet sesuo tikrino (duomenys neskelbtini) per Registrų centrus, per pažįstamus. Jis buvo įmonės vadovu. Sesuo žinojo, kad Č. yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Prie jos (J. K.) Č. pasirašė vekselį. Davė (duomenys neskelbtini) eurus. Spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) perdavė 30 000 eurų. Tai sesės pinigai. Vėliau į antstolio sąskaitą sesė pervedė 32 000, bet šiemet juos atsiėmė. Tuo momentu, kai ji kreipėsi į antstolį, buvo painiava, jai irgi buvo šokas. Tikrai perdavė 30 000 eurų (duomenys neskelbtini). Kai nenupirko (duomenys neskelbtini) namo pirkėjai, sesuo jam jau buvo paskolinusi pinigus. Č. nuleido namo kainą. Iki sandorio trūko 32 000. Kai kreipėsi į antstolį, jau ketino sesuo pirkti namą. Ji (J. K.) yra kaip sesers tarpininkė. Sesuo reikalavo, kad teisme ji (J. K.) gintų tą vekselį. Dabar jai sesuo pasakė, kad pasitiki (duomenys neskelbtini), kad jis teismo procesą laimėjo. Ji (J. K.) pati skaitė raštus, kad vekselis panaikintas. Supranta, kad (duomenys neskelbtini) gal neatiduos šių pinigų, bet Č. tai taip. Sesei papasakojo apie šioje byloje vykusį teismo posėdį. Č. nesakė, kam „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalingi šie pinigai. Sesuo siuntė 32 000 per grįžinėjančius žmones. Ji surinko tuos pinigus ir perdavė A. Č.. Kai davė pinigus A. Č., tai jis buvo atėjęs. Nežino, ar pinigus davė A. Č. kaip asmeniui, ar bendrovei.

Po parodymų pagarsinimo nukentėjusioji nurodė, kad ji (J. K.) nepatyrė žalos dėl perduotų pinigų A. Č.. Jai sesuo sakė, kad ji skolina (duomenys neskelbtini) pinigus. Ji pati neklausė sesers, kodėl ši skolino pinigus. Ji seserimi pasitiki.

Po parodymų pagarsinimo nukentėjusioji parodė, kad norėjo perpirkti sesers butą. Ji (duomenys neskelbtini) nepažinojo. Sesuo jį pažinojo. Ji pasakė, kad šis žmogus buvo verslo partneris su jos vaiku. Sesuo juo labai pasitikėjo.Teisingi parodymai tie, kad dabar jai sesuo pasakė, kad tiki (duomenys neskelbtini). Gal sesė buvo juo suabejojusi, nes tikrino per Registrų centrus. Sesuo sakė, kad 8-9 mėnesius Č. buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir to namo savininku. Buvo perduota (duomenys neskelbtini) 30 000 eurų. Tyrėjas taip apsuko galvą. Ten tokie klausimai buvo užduoti, kad neturi net supratimo. Ją ten taip provokavo, kad ji pasimetė. Jos 15000 Lt įėjo į bendrą pinigų sumą, duodamą (duomenys neskelbtini). Čia buvo pasakyta paduoti (duomenys neskelbtini). Ji pati pinigus rinko butui. Dar kol kas nesusipirko to buto.

Liudytojas R. (duomenys neskelbtini), apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo 1993-1994 metų. Pažintis atsirado per liudytojo tarnybą, nes kaltinamasis buvo nukentėjusysis. Jis kreipėsi į ONTT, kur jis dirbo. Kiek atsimena, kaltinamasis kreipėsi dėl nušauto šuns ir apšaudyto namo. Pagal jo pareiškimą buvo atliekamas tyrimas. Įgijo „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš A. Č.. Iki akcijų pirkimo jie buvo pažįstami. Kartu su Kaminsku mokėsi Kauno politechnikos institute. Kai pirko akcijas, jis buvo valstybės tarnautojas. Pirko šalių susitarimu daugiau nei 10 procentų akcijų. Pradžioje buvo aplinkybė, kad vienas kitą su (duomenys neskelbtini) sutiko. Po to sutiko grupioką R., kuris dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Po to bendraudavo šeimomis. Padėdavo spręsti teisines problemas, susijusias su „Arvado“ turtu. Kartais dalyvaudavo civilinėse bylose, prašomas. R. (duomenys neskelbtini). Jis įkeitė savo butą, paėmė kreditą iš banko. Tuos pinigus davė (duomenys neskelbtini). Jam tada skubiai reikėjo pinigų. Pasitikėjimo būdu perteikė jam pinigus ( ne raštiškai). Važinėjo į teismus. Dėl to turėjo išlaidų. Laivas buvo įgytas, (duomenys neskelbtini) esant „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Laivas buvo įkeistas prieš tai. Kadangi (duomenys neskelbtini) 1998-1999 metais buvo kritinėje būsenoje. Laivas „(duomenys neskelbtini)“ buvo areštuotas. Įmonėje nebuvo ilgalaikio turto, buvo daug įsipareigojimų ir skolų. A. Č. neturi ekonominio supratimo. Jis savo veiksmais žlugdė įmonę. Kalbėjo su K. apie tai. Pasitaręs su (duomenys neskelbtini), su K. pasakė, kad pabandys ištraukti tą įmonę nupirkęs akcijas. Tai buvo rizika ir pagalba K. Pasiūlė (duomenys neskelbtini) nupirkti akcijas, kad dalyvauti įmonės veikloje. Buvo oficialiai įformintas akcijų pirkimas- pardavimas. Ofise įvyko akcininkų susirinkimas. Jis (R. (duomenys neskelbtini)) nupirko 50 procentų akcijų. Kitas akcijas turėjo R. (duomenys neskelbtini). A. Č. pardavė visas savo akcijas. Č. sutiko parduoti akcijas. A. Č. įmonės veikloje nedalyvavo po akcijų pardavimo. Iki kovo mėnesio jų santykiai buvo geri. Po to išlindo senos skolos. Paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) dengė skolas, kurios nesisiję su ilgalaikiu turtu. Iki 2003 metų jis (R.s (duomenys neskelbtini)) buvo akcininku. Jo tėvas norėjo investuoti savo pinigus. Pagalvojo, kad buvo palanki situacija jo tėvui investuoti pinigus ir įsigyti iš jo akcijas už 50 000 t. Pardavė 50 procentų akcijų tėvui. Dar dirbo po to įmonės direktoriumi vadybai antraeilėse pareigose. Jo tėvas daugiau pasitikėjo jo žodžiu. Atvykdavo į susirinkimus kartu su tėvu kartais ir jis. Kažkiek Jo tėvas buvo susijęs su ekonomika. Tėvas klausdavo jo apie įmonę arba pasikonsultuodavo su Raimondu. Po akcijų pardavimo gal kartą metuose dalyvaudavo įmonės veikloje, kai buhalterė suruošdavo metinę ataskaitą. Nuo 1999 m. yra kitos įmonės vadovu. Jo veikla subrangovo teisėmis susijusi su „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Susikirsdavo veikla. (duomenys neskelbtini) užsiėmė laivų plovimu, valymu, dažymu. (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą matė, kai buvo problemos su STT. Po to jį pamatė 2013 metais, kai jis parašė pareiškimą Kauno P. N. 2009 m. iki 2013 m. nebuvo sutikęs A. Č.. 2014 metais buvo užgrobta įmonė. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) su juo kalbėjosi, kad buhalterė negali prisijungti prie banko. K. paskambinus į banką buvo pasakyta, kad jam neteiks informacijos, nes jis nėra įmonės vadovas. Ir buhalterei tas pats buvo pasakyta. Pradėjo aiškintis ir sužinojo, kad netikėtu būdu atsirado kitas įmonės vadovas. Tik vėliau sužinojo, kad tai A. Č.. 2014-09-01 ar 2014-09-02 jam paskambino (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad atvažiavo Arvydas. Pagalvojo, kad tai D. Atvykęs į posėdžių salę, pamatė A. Č.. Jis įėjo į vidų ir garsiai pasakė: „Greitai atsikeliam ir paliekam patalpas“. A. Č. buvo kreipęsis į policiją dėl jo sumušimo, bet byla jau išnagrinėta. R. parašė pareiškimą prokuratūrai. Po to buvo turto užgrobimas. Jam apie tai telefonu pranešė Raimondas ir kaimynas (duomenys neskelbtini). Pranešė tada policijai apie tai, vyko į įvykio vietą. Ten jau buvo atvykę du policijos pareigūnų ekipažai. Ten buvo (duomenys neskelbtini), vaikinukas, kuris laužė žaliuzes ir „GS 4“ apsauga. Paprašė pareigūnų, kad užfiksuotų įvykį, apžiūrėtų įvykio vietą. R. sakė pareigūnams, kad ten yra jo daiktai. Vėliau sužinojo, kad Č. apsaugos firmai nuvežė suklastotą dokumentą, kad jis yra vadovas ir gali keisti apsaugos kodą.

Negali pasakyti, ar tada buvo patekta į patalpų vidų. R. (duomenys neskelbtini) sakė, kad viduje yra jo daiktai ir pinigai. Žinojo, kad jis visada rūbų spintoje esančiame seife laikydavo 10 000. Iš pradžių su (duomenys neskelbtini) viskas buvo taikiai. Kai žiūrėjo įmonės ūkinę finansinę veiklą, jam iškilo daug klausimų. Sakė, kad Č. turėjo prisiimti atsakomybę už skolas. Jis tada kuravo kitą įmonę. gal nebūtų nieko įvykę, jei Č. nebūtų apvogęs dokumentų. Tai buvo 1999 metais po akcijų pardavimo. A. Č. pavogė laivo nuosavybės dokumentus ir kitus įmonės dokumentus. Pokalbio su (duomenys neskelbtini) metu buvo jam pasakyta, kad jis turi atiduoti tuos dokumentus. Sakė, kad, jei negrąžins, tai kreipsis į teisėsaugą. (duomenys neskelbtini) tada parašė pareiškimą. Tada A. Č. po 2-3 mėnesių kreipėsi į STT. A. Č. iš pradžių sakė, kad neėmė dokumentų, po to sakė, kad turi juos surasti. Po to jis skambino jam, sakė, kad jis grąžins dokumentus, jei jis jo šeimai nieko nedarys. Buvo keli skambučiai. Suprato, kad jis tai daro specialiai. Iš jo pusės draugystė tada baigėsi. Nebuvo net minties tėvo apie tai, kad jis parduos savo akcijas. Patardavo tėvui. Ne kartą yra buvęs ofise. Prie židinio buvo drambliukų kolekcija. Jie brangūs kaip kolekcija, kaip atminimas. Buvo vazos, paveikslai. Paveikslai jam patiko, jie buvo vertingi. Buvo žoliapjovė. Tuo metu buvo įtariamasis (duomenys neskelbtini) byloje, negalėjo daryti jokių veiksmų. Buvo šešėlis nuo mašinos. Matėsi, kad mašinoje sėdi vienas žmogus, o stovi kitas. Kai išvažiavo, pamatė, kad Č. vairavo, o šalia buvo (duomenys neskelbtini). Žoliapjovė ir sniego pūtimo mašina buvo katilinėje. Buvo kavos aparatas, didelis televizorius. Su antstole buvo įėję į tas patalpas vėliau. Ten buvo purvina. Seifas buvo grubiai pjautas.

„(duomenys neskelbtini)“ būklė buvo prasta, nes Č. taip “nuvadovavo”. Jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (duomenys neskelbtini) metais. Akcijas pirko 1999 m. Tada 3 metus „(duomenys neskelbtini) ” vadovavo (duomenys neskelbtini). Daro išvadą iš (duomenys neskelbtini) žodžių, kad Č. besąlygiškai kišdavosi į „(duomenys neskelbtini) ” veiklą. (duomenys neskelbtini) atliko paslaugą - pervedinėjo pinigus už AB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas kaip subrangovas iš pradžių. „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo įkeistas. „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo direktoriumi tik vieną mėnesį. Kaltinamajam perleido pareigas. (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai pirko akcijas, turėjo tik vieną laivą „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo įkeistas. Daugiau turto nebuvo, buvo minusas.

Liudytojas A. G. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) žino. Nežino, kas (duomenys neskelbtini) metais buvo šios įmonės akcininkais. A. Č. pažinojo. Jį sutiko 2014 metais, o prieš tai buvo matęs prieš 15-20 metų. Jam A. Č. pasakė, kad turi įmonę (duomenys neskelbtini) kurios veiklai vystyti reikėjo pinigų. Tuo metu jis (A. G. Z.) buvo prisiteisęs pinigų. Pasiūlė pirkti akcijas. Jis (A. G. Z.) tas akcijas nupirko. Bet prieš perkant pasitikrino Registrų centre. 2014 metais rugsėjo- spalio mėnesį nupirko akcijas. Gal po mėnesio A. Č. pranešė, kad įmonės akcijos areštuotos. Sakė, kad buvę kompanionai kreipėsi dėl akcijų areštavimo. Tik žino, kad akcijos areštuotos ir A. Č. konfliktuoja teismuose su buvusiais akcininkais. Akcijas jis įgijo 2014 m. spalio mėnesį. Pas jį namuose pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo dokumentus. Prieš tai yra pirkęs ne vieną veikiančią įmonę. Sumokėjo A. Č. 100 000 Lt už 100 procentų akcijų. Pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo aktą. Buvo parašyta, kad pinigus už 100 procentų akcijų jis perdavė, o Č. gavo. Tapo įmonės savininku, o Č. liko direktoriumi. Mėnuo labai greitai praėjo. Be šios įmonės turiu dar ir kitas įmones. Čepas buvo 100 procentų akcininkas ir direktorius. Č. minėjo, kad Klaipėdoje yra firma, kuri užsiima laivų valymu, turi įrangą. Sumokėjo 100 000 Lt. A. Č.. Ši suma jam yra pinigai. Imss veiksmų dėl šių pinigų susigrąžinimo, kai baigsis teismo procesai. Turi ne vieną milijoną, jam tai nėra paskutiniai pinigai. Deklaruoja turtą. Neprisimena, ar deklaravo, kad sumokėjo 100 000 Litų (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) žino, kad jam ((duomenys neskelbtini)) priklausė akcijos. Jam (A. G. Z.) nekilo jokių klausimų. Pasitikėjo Registrų centro dokumentais. Nuo 1987 m. yra verslininkas. 100 000 Lt jam nėra didelė suma. Paskutinė jo deklaruota suma yra 3 milijonai litų. Yra akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Gal ta sutartis liko pas (duomenys neskelbtini). Po pirkimo pasitikrino, ar yra įregistruotas Registrų centre kaip akcininkas. Akcininkų susirinkimo nedarė. A. Č. jis (A. G. Z.) paskyrė direktoriumi vienintelio akcininko sprendimu. Neatsimena, kur pasirašė šį sprendimą. Uždėtas areštas akcijoms. J. Č. užgarantavo, kad jis viską susitvarkys, problemų nebus. Čepas minėjo, kad yra konfliktas su D. ir K. Apie akcijų areštą žino iš (duomenys neskelbtini). 2017 metais pirko akcijas. Akcininkų susirinkimai nebuvo organizuojami, nes nebuvo įmonės veiklos.

T. T. (duomenys neskelbtini), apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) pažįsta nuo vaikystės, santykiai buvo draugiški. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininku nuo 1995 m. vidurio iki (duomenys neskelbtini) m. pradžios. Iš A. Č. įsigijo 50 procentų akcijų. Akcijos jam buvo kaip garantas, kad atgaus pinigus iš įmonės. Buvo pasiskolinęs pinigų iš žmonių. Prieš tai dirbo Sporto centre, kitoje įmonėje. Turėjo draugus, kurie jam skolino pinigus, o jis investuodavo pinigus į įmones. Kai pirko akcijas, akcininkas buvo (duomenys neskelbtini). Jis (T. (duomenys neskelbtini)) savo kcijas pardavė K. Kai pirko akcijas, Čepas buvo direktorius. Neprisimena, ar parduodant akcijas K., Č. dar buvo direktorius. Pardavė akcijas, nes atgavau investuotas lėšas. Jam atidavė pinigus grynais. Dokumentų nereikėjo, viskas vyko pasitikėjimo principu. Buvo atidavęs A. pinigus, iš jo ir paėmė juos. Žino, kad įmonė turėjo laivą „(duomenys neskelbtini)“. Laivas stovėjo Klaipėdoje. Laivas buvo plaukiojantis. Jam buvo uždėti apribojimai, bet dirbti jis galėjo. Jis (T. (duomenys neskelbtini)) pasirašė akcijų pirkimo sutartį. Nepamena, ar pasirašinėjo kitus dokumentus. Dalyvavo, kai Č. pardavė savo akcijas (duomenys neskelbtini). Tai įvyko ofise, Klaipėdoje. Dažnai būdavo toje kontoroje. 1999 m. pradžioje buvo atvykęs Č. Buvo susirinkimas. Reikėjo atspausdinti dokumentus. Jis (T. K.) atspausdino dokumentus. Buvo derybos, konfliktų nebuvo. Paties pasirašymo fakto nepamena. Negali pasakyti, ar vyko pinigų mokėjimas ofise. Akcijas pardavė K. Niekas tam neprieštaravo. A. Č. ir visi suinteresuoti asmenys tai žinojo. Tai vyko A. Č. pritarimu.

1999 m. sausio mėnesį pardavė akcijas Č.. Jis (T. (duomenys neskelbtini)) ruošė popierius ir tuo metu buvo kontoroje. Kompiuteriu paruošiau dokumentus. gali būti, kad sutarties šablonas buvo kompiuteryje. Atspausdinta sutartis buvo ten pat. Buvo spausdintuvas ten. Ruošiau kelis dokumentus. Neprisimenu. Buvo susirinkimas. atspausdinau akcininkų susirinkimo protokolą. Greičiausiai, visi dokumentai buvo spausdinami vienu spausdintuvu. Buvo ne vienas spausdintuvas. Buvo naudojamas tai vienas, tai kitas spausdintuvas. Jis pats ruošdavo dokumentus, kadangi kiti nemokėjo dirbti. Ruošdavo dokumentus, kurie buvo svarbesni. Dar sekretorė galėjo ruošti dokumentus. Tuo metu jis dirbo „Infolinta“ vadybininku. Šioje įmonėje nebuvo griežto darbo grafiko.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja M. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) nepažįsta. Jį pamatė teisme. Ji UAB (duomenys neskelbtini) dirbo buhaltere nuo 2013 m. birželio mėnesio iki dabar. R. (duomenys neskelbtini) ją priėmė į darbą. Pasirašė sutartį. Buvo vienintelė buhalterė įmonėje. Tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Vykdė ūkinių operacijų apskaitą pagal dokumentus, kuriuos teikdavo direktorius (duomenys neskelbtini) ir dar vienas darbuotojas, vadybininkas, daugiau darbuotojų įmonėje nebuvo. Įmonė teikė pastatų inžinerines ir konsultacines paslaugas. R. (duomenys neskelbtini) teikė šias paslaugas. 2014 m. atėjo R. (duomenys neskelbtini) ir paprašė prisijungti prie banko, nes jam nepavyko. Jai taip pat nepasisekė, tada jis skambino į banką. Jai pasakė, kad įmonė yra užgrobta ir kitas asmuo yra direktorius. Po to sužinojo, kad yra atleista iš darbo 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Kai direktorius pas ją atėjo, dar nežinojo, kad yra atleista. Tik vėliau iš Sodros duomenų sužinojo apie atleidimą. Nedirbo, kol nebuvo atstatyta viskas. Teismas visus darbuotojus grąžino į darbą. „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdoje. Įmonėje buvo ilgalaikis turtas, tai yra namas, žemė, automobiliai ir kitas smulkus turtas. Apie laivus nieko nežino. Grynieji pinigai buvo pas direktorių. Direktorius sakydavo, kad padeda pinigus į seifą. Apie 8000 Lt buvo seife. Ofise buvo daug daiktų. Buvo keli televizoriai. Buvo maisto ruošimo įranga. Aplinka visada buvo sutvarkyta. Mano, kad žoliapjovė, sniego pūtimo mašina buvo įmonės balanse. Dabar turtą atstatė pagal dokumentus, kuriuos turėjo. Įmonė turėjo vieną antspaudą, kuris buvo pas (duomenys neskelbtini). Dokumentai būdavo saugomi ten pat. Gale metų dokumentus, kurie būdavo paruošti archyvui, paduodavo K., jis laikydavo juos sandėly, kiek žino. (duomenys neskelbtini) buvo ne vienintelė jos darbovietė. Daug būdavo sąskaitų, kurias reikėdavo suvesti. Kartais dirbdavo kartą per savaitę, kartais dažniau. Kad patekti į ofisą, ji tai turėjo derinti su vadovais. Bendrovės kasininkas buvo R. (duomenys neskelbtini). Kasa buvo (duomenys neskelbtini). Kasos apskaitą vedė ji. Galėjo būti bendrovės kasoje laikomi ne įmonės pinigai. Buvo toks vadovo įsakymas. Kasą tvarkė R. (duomenys neskelbtini). Jis nustatė vietą, kur yra kasa ir kur laikomi pinigai. Matė tą įsakymą. Jis archyve. Prisijungimo prie banko, Sodros ji neturėjo, V. (duomenys neskelbtini) turėjo. Elektroniniu būdu kartu su direktoriumi pildydavo deklaracijas. Užgrobimo metu sąskaitoje buvo apie 2000. Po to sąskaitoje buvo nulis. Nebuvo atstatyti tie pinigai. Akcininkų susirinkimuose ji būdavo sekretore. Pirmas akcininkų susirinkimas vyko 2014 metais. Jame dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Liudytojas S. U., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad K. yra išieškotoja. Ji kreipėsi į jį 2015-04-24, pateikė vykdomą dokumentą dėl skolos išieškojimo iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“. Buvo pateiktas notaro vekselis ir vykdomasis įrašas. Užvedė vykdomąją bylą, davė raginimą direktoriui (duomenys neskelbtini). Skolininkui duodamas raginimas gera valia sumokėti skolą per 10 dienų. Jis (S. U.) areštavo UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamą turtą. Direktorius atėjo ir pasiūlė savo pirkėją, tai yra K. CPK 74 str. numato, kad skolininkas gali pats pasiūlyti savo nekilnojamo turto pirkėją. J. K. įmokėjo pinigus į antstolio sąskaitą, bet nepatvirtino mokėjimo, nes žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, buvo areštuotas. Apygardos teismo nutartimi baigė bylą. Kreipėsi į jį pati K. Teko bendrauti su A. Č.. Jis pasakė, kad ieškos pinigų. Direktorius neprašė skirti turto vertinimo. Įmonė tuo metu skolų neturėjo. Yra 2016-12-29 tesimo nutartis. Vykdomoji byla uždaryta. Kreditorius gali kreiptis į antstolį vėl. Vekselio davėjas buvo (duomenys neskelbtini) pasirašytas direktoriaus (duomenys neskelbtini). Teismas sprendimu panaikino vekselį. Kai antstolis abejoja turto verte, taip pat gali būti daroma ekspertizė. Pakako lėšų skolai padengti.

Liudytoja V. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gali būti tos įmonės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasiūlius dirbo tos įmonės buhaltere. Č. pasakė, kad turi įmonę ir prisistatė kaip tos įmonės vadovas. Anksčiau jo nebuvo mačiusi. Įdarbinimo dokumentus pasirašė Č. Dirbadama buhaltere, skaičiavo atlyginimą, pildė deklaracijas. Dirbo 3 mėnesius dirbo. Dar buvo likę dokumentai nuo buvusio direktoriaus. Jai liepė juos atleisti. Atleido. Nežino, kur buvo bendrovės ofisas, nes ji dirbo namuose. Buvo bendrovės registracijos adresas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu liudytojos V. K. duotus parodymus (2 t., b. l. 41).

Po parodymų pagarsinimo liudytoja parodė, kad pradėjo dirbti spalio 1 d. Č. jai nedavė jokių buhalterinių dokumentų, tik iš Registrų centro ištrauktus dokumentus apie įmonę. Č. sakė, kad buvęs direktorius neatiduoda jam dokumentų. Suprato, kad ten vyksta rietenos. Jai kartą skambino (duomenys neskelbtini) ir sakė, kad jis neteisėtai atleistas.

Po parodymų pagarsinimo liudytoja V. K. parodė, kad gali būti, jog ji skambino K. Vieną kartą kalbėjo su juo telefonu. Atleido pati save iš darbo. Direktorius Č. pasirašė. Pasakė (duomenys neskelbtini), kad išeina iš darbo, nes jokie darbai nevyksta. Jai jai vekselis dėl 42 000 eurų paskolos „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateiktas. Jai buvo mokamas labai mažas atlyginimas. Buvo įmonėje tik du darbuotojai, tai yra ji ir direktorius. Žinojo, kad įmonė veiklos nevykdė. Apie įmonės turimą turtą nežinojo.

Liudytojas V. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Jis (kaltinamasis) atsirado 2014 m. rudenį, prisistatė, kaip naujas namo šeimininkas. Jis (V. V.) yra blokuoto namo su Kaminsku kainynas. Č. prisistatė kaip naujas savininkas įmonės, kuriai priklauso tas namas. Žinojo, kad tas namas priklausė UAB (duomenys neskelbtini) Atvažiuodavo į tą namą žmonės, mašinos. Buvo sutapimas, tuo metu pridavinėjo namus. A. Č. ir pasakė, kad jis yra naujas savininkas ir klausė, kaip reikia priduoti namą. Namas yra blokuotas, tai dokumentacija Registrų centre vyksta kartu. Vyko kartu į Registrų centrą. Su (duomenys neskelbtini) bendravo dėl to, kad reikėjo priduoti namą. Jis jam (V. V.) bandė rodyti kažkokį dokumentą, kad jis yra savininkas. Jis (V. V.) sakė, kad jam tai neįdomu. Matė, kad buvo atvykusi policija, apsauga, kažkas vyko. Po to (duomenys neskelbtini) nesirodė. Atėjo naujas žmogus ir pasakė, kad yra naujas savininkas. Jam pasakė, kad tarp akcininkų kažkas vyksta. R. (duomenys neskelbtini) yra jo kaimynas nuo pat pradžių. Vieną kartą pas jį buvo name, kai jis rodė, kaip įsirengė namą. Seifų nematė tame name. Tas namas buvo pilnai įrengtas, su virtuve, televizoriais. Buvo ten suvenyrų iš kelionių. Rodė (duomenys neskelbtini), ką parsivežė iš kelionių. Televizoriai buvo pirmame ir antrame aukštuose. Į tą namą atvažiuodavo (duomenys neskelbtini) automobilis, automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Iš jo namo nesimatė įėjimas į tą namą. Namai stovi kampu. Nepastebėjo, kad būtų nešami iš to namo kažkokie daiktai į jo minėtus automobilius. Žmogus, kuris atvykdavo pas (duomenys neskelbtini), statydavosi automobilį į vietą, skirtą svečiams. Matė, kad buvo aplaužytos pagrindinio įėjimo durys. Tai įvyko, kai jas atidarinėjo. Kai vėl grįžo į patalpas (duomenys neskelbtini), į tas patalpas Jis (V. V.) nebuvo užėjęs. Buvo kalbėję apie tai, kad iš to namo dingo daiktai. Jam tai nebuvo įdomu. Tas namas tai buvo įrengtas. Pirmame aukšte yra biuras, o antrame aukšte daugiau poilsio patalpos. Maždaug prieš 10 metų tas namas buvo eksploatuotas. Kiek žino, V. (duomenys neskelbtini) gyveno Kaune. Jis atvažiuodavo į tą namą, išvažiuodavo. A. Č. sakė, kad laimėjo vieną tokią bylą, todėl tapo namo savininku. Sakė, kad ir kitas bylas dar turbūt laimės. Pjaudavo žolę žoliapjove (duomenys neskelbtini), jis rodė sniego pūtimo mašiną. Nuo pat pradžių, kai pamatė, kad atvyko policija ir apsauga, kažkas buvo su tom durim, tai žaliuzės būdavo pakeltos, tai dar kas. Buvo atvykęs toks žmogus „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu ir sakė, kad jis nusipirko šį namą, bet negali jo priduoti. Jis prašė įleisti matininkus. Nesutiko. Tai buvo jau tada, kai Č. buvo įsikraustęs į namą. Neseka, ką kiti žmonės daro, ar jie įeina į kitą namą, ar ne. Atvažiavo matininkas, buvo naujasis savininkas.

Liudytojas S. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįstami jam ir kaltinamasis, ir R. (duomenys neskelbtini). Gali sakyti, kad jis pirmas pamatė tai, kas vyko. Vieną dieną grįžo anksčiau iš darbo. Gyveno (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad laužomos (duomenys neskelbtini) namo durys. Pamatė apsaugos automobilį. Priėjęs prie tvoros paklausė, kas vyksta. Tada Č. atnešė ir parodė jam dokumentą. Liudytojas be akinių nelabai įskaitė, kas parašyta. Kaltinamasis pasakė, kad yra naujas šeimininkas ir keis spynas. Jis (S. V.) informavo telefonu apie tai (duomenys neskelbtini). Jis paprašė, kad liudytojas pafotografuotų, nufilmuotų. Jis tai ir padarė. Medžiagą pateikė K. Iki to laiko (duomenys neskelbtini) nepažinojo, jo nebuvo matęs. Tarp jų su K. namų kampų yra 6-7 metrų atstumas. (duomenys neskelbtini) pažįsta kaip kaimyną. Ten yra jo ofisas. Vakarais pas jį užbėga. (duomenys neskelbtini) ten ir gyvendavo darbo dienomis, o savaitgaliais išvažiuodavo. Yra buvęs tame name pas (duomenys neskelbtini). Antrame aukšte buvo darbo kabinetas. Buvo ten televizorius, virtuvė, baldai, stalai. Būdavo taip, kad prašydavo (duomenys neskelbtini) paskolinti pinigų. Paskolindavo. Užeidavo pas jį į pirmą aukštą. Jis lipdavo į antrą aukštą paimti pinigų. Iš ten atnešdavo pinigus. Buvo tada, kai (duomenys neskelbtini) su antstoliu grįžinėjo į namą. Name nebuvo baldų, televizoriaus, statulėlių. Miegamasis buvo išdraskytas, seifas buvo išlaužytas. Iš tolo matė seifą. (duomenys neskelbtini) turėjo žoliapjovę, sniego pūtimo įrangą. Gali būti, kad 2014 m. rudenį Č. prisistatė nauju namo savininku. Po to atvažiuodavo automobiliai prie to namo. (duomenys neskelbtini) matydavo retai, bet matydavo. Gal keletą naktų jis ten nakvojo. Ryte jis (S. V.) išvykdavo į darbą. Jo šuo naktimis kartais lodavo. Yra matęs savaitgaliais ne (duomenys neskelbtini) automobilių ten. Nematė, kad būtų išnešami (duomenys neskelbtini) daiktai. Tik dabar sužinojo, kad tai Č. Ikiteisminio tyrimo metu jam nerodė (duomenys neskelbtini) nuotraukos.Č. tai tas asmuo, kuris sėdi salėje prie lango. Jis jam sakė, kad jie yra nauji šeimininkai, kad yra tesimo sprendimas dėl turto perėmimo. Būdavo prie to namo tamsus „VW Passat“ automobilis, kuriuo Č. atvykdavo, dar buvo apsaugos mašina ir dar kelis savaitgalius buvo atvažiavusi prabangesnė mašina. Ką matydavo, tą fiksuodavo. Nematė, kad asmenys iš „Audi Q7“ automobilio būtų įėję į namo vidų. (duomenys neskelbtini) sakė, kad seife buvo pinigai. Sumos jis nenurodė. Į pagalbines patalpas su antstoliu jis nėjo, nes turėjo išvažiuoti. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) jam sakė, kad iš tų patalpų buvo išnešti daiktai. Tame name pasigedo aparatūros, aksesuarų, stalų, kėdžių, kitų baldų. Daugiau neprisimena. Negali išvardinti konkrečių daiktų. Vizualiai matėsi, kad trūksta daiktų name. Išskyrus (duomenys neskelbtini), nematė, kad kas nors būtų įėjęs į tą namą. Jo šuo tomis naktimis sulodavo dažniau, nei kad tada, kai gyvendavo name (duomenys neskelbtini). Šuo lodavo ant svetimų. Kai grįždavo (duomenys neskelbtini), tai šuo tik sulodavo ir viskas. Nėjo į namo vidų, kai Č. su apsauga įeidinėjo į namą. Č. jo į vidų nekvietė. Kiek matė, Č. atvykdavo vienas . Jis įeidavo į namo vidų, nes jo automobilis stovėdavo. Mano, kad jis ten ir nakvodavo. Su (duomenys neskelbtini) nekalbėjo, su kitais asmenimis taip pat. K. sakė, kad yra svetimi žmonės, laužia duris. (duomenys neskelbtini) sakė, kad užfiksuotų, bet nesakė, kad tai, ką jie daro yra neteisėta. Kiek pamena, buvo tik apsaugos darbuotojai ir technikai. Policijos nematė. Jis nekvietė policijos.

Liudytojas A. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Yra dirbęs įmonėje, kurios centras buvo Kaune. Yra turto vertintojas. Jam paskambino buvęs bendradarbis ir pasakė, kad reikia pažiūrėti namą, nes kauniečiai nori pirkti. Namo apžiūrėti atvažiavo jo bendradarbis ir Č. Nežino, kaip jo kolega susisiekė su (duomenys neskelbtini). Jo prašė pasakyti, kokia maždaug to turto vertė. Pasakė, kad namas yra (duomenys neskelbtini), iš lauko tvoros, prieiti negalima, tai jis (A. G.) sakė, kad jo kaina panašiai tokia, kaip kad nurodyta skelbime. Sakė, kad jie atvažiuos su raktais. Namo duris atrakino Č. Jis turėjo pastato dokumentus. Jis sakė, kad jam yra noras parduoti pusę namo. Jis (A. G.) pasiderėjęs, kad, jei kaina būtų mažesnė, sake, kad jis galėtų tą namą nupirkti. Jis vėliai atvažiavo, pasirašė dokumentą dėl rankpinigių. Pirmiausiai Č. davė vizitinę kortelę, kad Č. yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Liudytojo draugas M. Registrų centre patikrino šiuos duomenis, jie pasitvirtino. Aptarė, kad darysi pirkimą pas notarą. Pas notarą paaiškėjo, kad nesutvarkyti vandens inžineriniai tinklai. Sutarė, kad Č. tvarkys tai. Jis (A. G.) finansavo tą tvarkymą. Po to Č. pradėjo neatsiliepinėti telefonu. Išsiuntė jam pranešimą. Preliminarią sutartį buvo įregistravęs registrų centre. Advokatas jam patarė išsiųsti (duomenys neskelbtini) pranešimą. Pas notarą Č. neatėjo. Įmonės adresu pranešimas buvo neįteiktas, o kitu adresu buvo įteiktas. Kreipėsi į tesimą dėl įmokėtų pinigų grąžinimo ir netesybų. Teismo sprendimas jį ir mano advokatą labai nustebino, nes jų ieškinys buvo atmestas ir dar turėjo apmokėti kitos šalies advokato išlaidas. Nežino, ar advokatas skundė tą sprendimą apeliacine tvarka. Pirmą kartą namą apžiūrinėjo su (duomenys neskelbtini). Tada duris atrakino Č., namo vidus jam nebuvo įdomus. Namo vidus buvo apleistas, kėdės susmirdę. Matėsi, kad namas buvo neprižiūrėtas. Susidarė įspūdis, kad tai gyvenamas namas, ne ofisas, gal daugiau, poilsiautojo namas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. G. duotus parodymus (2 t., b. l. 80-81).

Po parodymų pagarsinimo liudytojas parodė, kad po to, kai pasirašė preliminarią sutartį, dar važinėjo žmonės į tą namą. Kartu su (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavę pažiūrėti to namo. „BMW“ automobiliu važiavęs žmogus sustojo, juos pradėjo gąsdinti, sakė, kad jis policininkas, kad juos uždarys į rūsį. Pirmas susitikimas su (duomenys neskelbtini) buvo žiemą, sausio-vasario mėnesį. Name buvo 4 kartus. Č. jam buvo davęs raktus, pultelį po to, kai davė avansą. M. pasiūlė nufotografuoti namo vidų, kad po to nebūtų nemalonumų. Namas atrodė taip, kaip kad būna, kai žmonės netvarko namų. Iš kur žino, kokie baldai ten turėjo būti. Kokias nuotraukas padarė, tokias pateikė ikiteisminiam tyrimui. Baldai buvo integruoti, jų neišneši. Jokių paveikslų, televizorių nebuvo. Nereiškia civilinio ieškinio šioje byloje, nes netiki sistema. Nepamena, ar matė seifą antrame aukšte. Po pagalbines patalpas nevaikščiojo, nes Č. neturėjo rakto nuo jų. Č. neatrakino tų durų, nes neturėjo rakto. Jam raktas nuo šių patalpų nebuvo perduotas. Buvęs kolega V. I. paprašė apžiūrėti tą kotedžą. Jis sakė, kad jo pažįstamas turėjo reikalų su „(duomenys neskelbtini)“. Jis tik paprašė įvertinti, ar verta iš Kauno vykti apžiūrėti to namo. Skelbimas dėl namo pardavimo buvo „Domo plius“ tinklalapyje. Neprisimena, kas pardavinėjo tą namą, tik žino, kad pardavėją žinojo iš matymo. Nežino, kada buvo patalpintas skelbimas. Nežino, ar po preliminarios sutarties jis buvo išimtas. Nežino, kelis raktų komplektus turėjo Č. Neatsimena, kiek buvo pultelių. Buvo 1-2, ir jis pats turėjo vieną. (duomenys neskelbtini) prašė, kad duotų raktus, nes norėjo atsivežti statybininką pasitarti dėl remonto.

Liudytojas E. A., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nežino jokio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybių. Buvo ten nuvykęs, bet jį tai mažiausiai domina. Namą bandė pirkti (duomenys neskelbtini), tai, pro šalį važiuodamas, liudytojas apžiūrėjo namą. Neprisimena, kas pakvietė apžiūrėti namą. Neprisimena, kaip ten buvo. Susiskambino, susitiko ir apžiūrėjo namą. Neatsimena, ką matė. Nėra specialistas, tik dėl žingeidumo vyko apžiūrėti namą. Su (duomenys neskelbtini) įėjo į namą. Turbūt, (duomenys neskelbtini) turėjo raktus. Jis žadėjo pirkti tą namą. Jis pats kelias minutes ten pabuvo ir išėjo. Buvo įėjęs į namo vidų. Neprisimena namo vidaus, išplanavimo. Iš išorės namas buvo neapleistas, o kaip viduje, neprisimena.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. A. duotus parodymus (2 t., b. l. 76-77).

Po parodymų pagarsinimo liudytojas parodė, kad dabar neatsimena, kaip buvo. Tyrėjai jis davė teisingus parodymus, tik dabar neprisimena smulkmenų. S. (duomenys neskelbtini) jam paaiškino, kad namo pardavėjas problematinis. Nesigilino į tai. Neprisimena , bet, logiška, jei (duomenys neskelbtini) turėjo namo raktus, tai turėjo būti sumokėjęs avansą už namą. Liudytojas to nežino. Nežino, ar prieš tai (duomenys neskelbtini) jau buvo tame name. Neprisimena, ar ėjo į namo pagalbines patalpas. (duomenys neskelbtini) apie savininką nepasakojo daugiau. Pats liudytojas gyvena Klaipėdoje. Žino, kur gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jį būna namuose, su (duomenys neskelbtini) jie yra draugai. Jis tiesiog pasakė, kad ruošiasi pirkti namą, pakvietė jį apžiūrėti. Neprisimena, ką sakė tada (duomenys neskelbtini), tai yra pirkti namą ar ne.

Liudytojas R. (duomenys neskelbtini), apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra iš matymo pažįstami verslo reikalais. Anksčiau liudytojas užsiėmė remonto verslu. Turėjo gyvenamųjų namų statybos bei remonto įmonę. Buvo įmonės savininkas. Tiksliai nepasakys, kaip ir kada susipažinosu (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių sutarčių, bendrų įmonių. Gal (duomenys neskelbtini) reikėjo iš jo statybinių medžiagų ar kito, o kartais kavos atsigeri, ir tiek. Gerdami kavą pasikalba apie šeimas ir pan. Gali būti, kad reikėdavo kažkur nuvežti. Dabar turi transporto įmonę. Dabar su (duomenys neskelbtini) neturi reikalų. 2014-2015 metasi Č. paskambinęs paklausė, gal turi pažįstamų, kad pigiau įmonei paimti telefonų. Liudytojas kaip tik gavo pasiūlymą ir (duomenys neskelbtini) įmonės vardu paėmė du telefonus. Susisiekė su „Tele2„ atstovybe. Pasakė, kad reikalingas įmonės įgaliojimas. Č.atvežė įgaliojimą, kuriame buvo parašyta, kad jis įgalioja liudytoją paimti jo įmonės vardu du telefonus. Paėmė telefonus. Apmokėjimo nebuvo. Jis jis buvo įtrauktas į abonentinį mokestį. Nebuvo jokių mokėjimų. Pasirašė sutartį. Vienas telefonas taip ir gulėjo, o kitu pasinaudojo. Vėliau atidavė telefonus (duomenys neskelbtini). Po kažkokio tai laiko užblokavo telefoną, turbūt, todėl, kad nebuvo mokama. Nebuvo kalbos apie tai, kas mokės už telefoną tuo laikotarpiu. Telefonas buvo įmonės (duomenys neskelbtini) įmonė užsiėmė laivų remontu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. (duomenys neskelbtini) duotus parodymus (2 t., b. l. 104).

Po parodymų pagarsinimo liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Tuo metu su (duomenys neskelbtini) bandė kažką bendro padaryti, bet dabar tarp jų nieko bendro. Kartą važiavo į Klaipėdą su (duomenys neskelbtini) dėl laivų smėliavimo. Važiavo prie uosto. Užėjo ofisą, pasisveikino su žmogumi. Jie išėjo į lauką, o Č. liko viduj. Kilo kažkoks konfliktas. Su tuo žmogumi išėjo į laiką. Po to atvyko policija. Jo galva-po traumos, todėl jis neprisimena. Bet prisimena, kad konfliktas buvo.

Vieną kartą su (duomenys neskelbtini) buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti namo, nes, sakė, kad jo ofisas ten persikelia. Liudytojas net nebuvo įėjęs į vidų, sėdėjo mašinoje. Važiavo ir pakeliui užsuko, net nežino, kokiu tikslu. Neklausė (duomenys neskelbtini), kaip jis atsiėmė įmonę. Jam atrodo, kad, kai sėdėjo automobilyje prie (duomenys neskelbtini) ofiso, buvo ir apsauginiai. Neklausė (duomenys neskelbtini), kodėl reikia laužti duris. Neklausė (duomenys neskelbtini), kas čia yra, kai paaiškėjo, kad yra kitas įmonės direktorius ((duomenys neskelbtini)). Č. sakė, kad, anksčiau, ar vėliau atsiims tą įmonę. Važiavo kaip su direktoriumi su (duomenys neskelbtini).

Pats jis tuo metu buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Užsiėmė pervežimais, statybomis. Pats jis buvo nuteistas dėl sukčiavimo. Jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo uždaryta. Kai atlikinėjo bausmę, jo įmonė „miegojo“. 2007 ar 2008 metais grįžo po bausmės. Tuo laiku nepažinojo (duomenys neskelbtini). Neatsimena, kada jie susipažino.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas L. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2014-2015 metais dirbo UAB „T(duomenys neskelbtini)“ kredito rizikos kontrolės skyriuje. Tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo apie UAB (duomenys neskelbtini) Žino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteikta įranga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu liudytojo L. M. duotus parodymus (5 t., b. l. 43).

Po parodymų pagarsinimo liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Paslaugų ribojimas vykdomas nuo faktinio paslaugos panaudojimo po tam tikro laiko. Iki metų praeina, kol nutraukiama sutartis. Paprastai būna siunčiami pranešimai, įspėjimai prieš tai. Jis nedalyvavo sudarant šį sandorį. Į jo pareigas neįeina bendravimas su klientais. Gali būti tokia situacija, kad sutartis sudaryta ankstesne data, o įgaliojimo data – vėlesnė. Sutartis klientui gali būti pristatoma vėliau. Sutartyje nurodoma data, kada klientas kreipiasi į įstaigą dėl sutarties sudarymo. Sutartis paruošiama ir po kelių dienų siunčiama klientui. Jei klientas į mus kreipėsi spalio 21 d., o kurjeris sutartį pristatė 24 d. Tada ir pateikia įgaliojimą klientas. Kurjerių tarnyba, neabejoja, turėtų įrašą, kada buvo pristatyta siunta klientui. Kurjeris turi patikrinti asmens dokumentą ar įgaliojimą prieš įteikiant sutartį. Asmuo, pildantis anketinius duomenis, bendrauja su klientu ir užpildo visus anketinius duomenis. Skambučio metu naudoja tam tikras duomenų bazes. Asmuo, kuris atsiima siuntą, identifikuojamas kurjerio. Jei kurjeris pamatys, kad neatitinka siuntos gavėjo duomenys sutartyje nurodytų siuntos gavėjo duomenų, siuntos neįteiks. ienas sutarties egzempliorius grąžinamas jiems. Nežino, kaip buvo šiuo atveju. Kalba apie bendrą tvarką. Pats tame įvykyje nedalyvavo. Jei sutartis sudaroma su juridiniu asmeniu, tai turi būti reikalavimas, kad įmonės atstovas turi identifikuoti save. Reikalaujama pažymėjimo kopijos. Įmonės atstovas turi jį pateikti. Įprastai, reikalaujama įmonės pažymėjimo, atstovo asmens dokumento, anspaudo. Kurjerio pristatymo atveju sudėtinga tai padaryti. Kai kurjeris pristato siuntą, jis turi paprašyti siuntą gaunančio asmens pateikti savo asmens dokumentą, jei pristatoma įmonės atstovui, įgaliojimą. Kurjeris negali padaryti siuntos pristatymo dokumentų kopijų. Visko pasitaiko, bet reikalauja, kad įmonės atstovas uždėtų sutartyje antspaudą. Bet, kai pristato įrangą kurjeris, tai sunku tai padaryti. Šiuo atveju visos paslaugos buvo apimtos viena sutartimi. Išsimokėjimas buvo lygiomis dalimis. Mano, kad šiuo atveju turėjo būti taip: su vadovu susitarė įsigyti telefonus. Vadovas davė žodinį sutikimą. Tada susitarė su „(duomenys neskelbtini)“. Tada vadovas išrašo įgaliojimą.

Iš 2014-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini) ” įgalioto asmens Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ” pasirašė su UAB “ (duomenys neskelbtini) ” šią sutartį dėl įrangos - dviejų telefonų pirkimo bendroje sumoje 1331,10 eur. Sutartis buvo nutraukta 2015-09-21, kadangi po įsigijimo, UAB „(duomenys neskelbtini) ” nė vienos įmokos nesumokėjo. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini) ” naudojosi mobiliojo ryšio paslauga ir per mėnesį buvo išnaudota eterio laiko už 168,92 eurų sumą. UAB „(duomenys neskelbtini) ” padaryta turtinė žala bendroje 1500,02 eur sumoje. (5 t., b. l. 43-45).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2014-10-28 specialisto išvados Nr.20-4-IS1-1431 matyti, kad 1999-01-18 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartyje “Pardavėjas” ir 1999-01-18 UAB “ (duomenys neskelbtini) ” akcininkų susirinkimo protokole “Sekretorius” pasirašė A. Č. (3 t., b. l. l64-166,16-169).

Iš 2015-04-24 specialisto išvados Nr.20150424/01 matyti, kad 2014-08-14 UAB “ (duomenys neskelbtini) ” akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr.l4/ARD-1 vietoje R.K. pasirašė ne R. (duomenys neskelbtini) (5 t.,b. l. 15-20).

Iš 2016-01-04 specialisto išvados Nr. 11K-262(15) matyti, kad negalima nustatyti, ar 2014-08-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr.l4/ARD-1 R. (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė A.Č. (nesant A.Č. rašysenos pavyzdžių) (5 t.,b. l. 31-32).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2016-01-07 specialisto išvados Nr. 11K-299 (15) matyti, kad negalima nustatyti, ar 2014-09-04 vekselyje R. (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė R. (duomenys neskelbtini), A. Č. ar kitas asmuo (5 t.,b. l.50-52).

Iš 2016-09-16 ekspertizės akto matyti, kad negalima nustatyti ar 2014-09-04 vekselyje R. (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė R. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 66-68).

Iš 2016-05-20 ekspertizės akto Nr.11-932 (16) matyti, kad antspaudas, esantis 2014-09-04 vekselyje atspaustas ne vekselyje nurodyta data (5 t.,b. l. 57-62, 63-65).

Iš 2016-10-27 specialisto išvados Nr. 11-2011 (16) matyti, kad antspaudo atspaudas, esantis ant 2014-08-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr.l4/ARD-1, yra atspaustas kitu antspaudu nei UAB “ (duomenys neskelbtini)” antspaudo atspaudai, esantys tirti pateiktuose dokumentuose (5 t., b. 1. 133-137,138-148).

Iš kratos ir apžiūros protokolų matyti, kad 2015-02-25 kratos metu iš A. Č. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini)., buvo paimtas ir 2015-03-04 apžiūrėtas antspaudas su užrašu “Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) “Nr. l. Respublic of Lithuania” (4 t., b. l. 157-158, 159-161).

Iš kratos protokolo (su priedu – fotolentele) ir matyti, kad 2015-09-10 kratos metu pas A. Č. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) sav., buvo rasti ir išimti sekantys daiktai: skulptūrėlės „Drambliukai“ – 11 vnt., suvenyras „Kriauklė“ –1 vnt., mikrobangų krosnelė-1 vnt., vaza –1 vnt., servizas –1 vnt, laikrodis „Seiko“ –1 vnt., kaljanas –1 vnt., raudonos spalvos butelis –1 vnt., dėžė su dviem skulptūrėlėmis –1 vnt., skulptūrėlė „Laivas“ –1 vnt., žvakidės –3 vnt., metalinė skulptūrėlė „Laivas“ –1 vnt., metalinis paveiksliukas –1 vnt., kvepalų buteliukai „Kenzo“ –2 vnt., kavos aparatas –1 vnt., skulpturėlė – 1 vnt., egiptietiško motyvo skulptūrėlė – 1 vnt., skulptūrėlė „Juodas jautis“ – l vnt., skulptūrėlė „Namukas“ –1 vnt., žvejybos įrangos dėžė – 14 vnt., žalios spalvos skulptūrėlė (5 t., b. l. 12-36).

Žemesnės instancijos teismas

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2015-09-21 buvo apžiūrėti 2015-09-10 kratos metu pas A. Č. rasti ir išimti daiktai (5 t., b. l. 30-33).

2015-12-02 nutarimu grąžinti nukentėjusiam R. K. priklausantys daiktai: skulptūrėlės “Drambliukai” – 11 vnt, suvenyras “Kriauklė” –1 vnt., vaza – l vnt., servizas –1 vnt., laikrodis “Seiko” –1 vnt., kaljanas –1 vnt., raudonos spalvos butelis – 1 vnt., dėžė su dviem skulptūrėlėmis – 1 vnt., skulptūrėlė “Laivas” –1 vnt., žvakidės – 3 vnt., metalinė skulptūrėlė “Laivas” – 1 vnt., metalinis paveiksliukas – 1 vnt., kvepalų buteliukai “Kenzo” –2 vnt., kavos aparatas – 1 vnt., skulptūrėlė – 1 vnt., egiptietiško motyvo skulptūrėlė – 1 vnt., skulptūrėlė “Juodas jautis” – l vnt., skulptūrėlė “Namukas” – 1 vnt., žvejybos įrangos dėžė – 14 vnt., žalios spalvos skulptūrėlė (5 t., b. l.27, 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

BK 300 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Pagal šio straipsnio 3 d. atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Pagal BK 301 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas suklastojo tikrą ar pagamino netikrą fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, arba jį realizavo. Pagal BK 301 str. 2 d. atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus darė versliškai arba jeigu dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta fizinio ar juridinio asmens veikla, arba padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba suklastojo ar laikė didelį kiekį netikrų ar suklastotų antspaudų, spaudų ar griežtos atskaitomybės blankų.

Kaltinamojo A. Č. parodymus, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltimų, vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. Č. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 epizodus yra pilnai įrodyta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu duotais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, pilnai atitinkančiais kitus byloje surinktus ir nuosprendyje išdėstytus vieni kitus iš esmės atitinkančius bei papildančius ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus. Tuo tarpu kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kuri prieštarauja teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visumai, todėl teismas ja nesivadovauja ir atmeta kaip nepagrįstą jokiais objektyviais duomenimis.

Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. Č., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijas, priklausančias R. K. ir Stanislovui (duomenys neskelbtini), ne anksčiau 2014 m., Kauno m. (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrus dokumentus – 2014-08-14 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. l4/ARD-1, kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas R. (duomenys neskelbtini), turintis 500 vienetų paprastų vardinių akcijų parduoda jas už 50 000 Lt (14 481 eur) A. Č. bei 2014-08-14 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. l4/ARD-2, kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas Stanislovas (duomenys neskelbtini), turintis 500 vienetų paprastų vardinių akcijų parduoda jas už 50 000 Lt (14 481 eur) A. Č. bei patvirtino minėtas sutartis žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus 2014-12-03 pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, adresu (duomenys neskelbtini), specialaus liudytojo papildomos apklausos metu prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-1-00557-14 bei 2015-04-08 pateikė Kauno miesto apylinkės teismui, adresu Laisvės al. 103, prijungimui prie civilinės bylos Nr.2-6403-945/2015. Tokiu būdu A. Č. savo naudai įgijo R. K. ir S. (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės – 100 000 Lt (28 962 eur) vertės turtą – UAB (duomenys neskelbtini) akcijas bei pagamino netikrus dokumentus, pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, dėl ko padarė R. K. ir S. (duomenys neskelbtini) didelę žalą. Todėl šioje dalyje (1 epizodas) A. Č. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 str. 3 d., 301 str. 2 d., 182 str. 2 d.

Be to, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. Č. neteisėtai tapęs UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, ne vėliau 2014-08-14 Kauno m. (tiksli data bei vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), suklastojo tikrus dokumentus: Valstybės įmonės Registrų centro formą JAR-1 2014-08-19 „Prašymą registruoti juridinių asmenų registre“, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad A. Č. yra direktorius bei patvirtino minėtą formą žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu bei savo parašu, suklastojo formą JAR-AF „Akcininkas“, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas yra A. Č., nurodydamas visų akcijų įsigijimo datą - 2014-08-14, suklastojo formą KD-1 2014-08-16 „Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys“, įrašydamas melagingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) mobilaus telefono numerį bei elektroninį paštą, suklastojo formą JAR-VO-V „Vienašmenis valdymo organas“, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas - yra A. Č., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus 2014-09-01 pateikė Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialui kartu su ne vėliau 2014-08-18 kompiuterinės technikos pagalba pagamintu netikru dokumentu -UAB (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 14/08-1, kuriame melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš bendrovės “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų atšaukiamas R. (duomenys neskelbtini) ir direktoriumi skiriamas A. Č.. Tokiu būdu, A. Č., pagamino netikrą dokumentą- UAB (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr.14/08-1, patvirtino jį žinomai suklastotu antspaudu, suklastojo tikrus Valstybės įmonės Registrų centro dokumentus (formas) ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo pateikdamas juos Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialui. Todėl šioje dalyje (2 epizodas) A. Č. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d., 301 str. 1 d.

Be to, jis, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. Č. neteisėtai tapęs UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pasinaudojo žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu 2014-09-02 (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ K. T. klientų aptarnavimo centre, uždėdamas jį AB „Swedbank“ Parašų ir antspaudų pavydžių kortelėje. Todėl šioje dalyje (3 epizodas) A. Č. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 301 str. 1 d.

Be to, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. Č., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 98 000 Eur, ne vėliau kaip 2014 m., (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – 2014-09-04 Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad R. (duomenys neskelbtini) be sąlygų įsipareigoja sumokėti iki 2015-09-04 A. Č. 98 000 Eur bei tęsdamas nusikalstamą sumanymą pateikė šį netikrą dokumentą 2015-09-09 Kauno m. 19-ajam notarų biurui vykdomajam įrašui sudaryti. Nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Tokiu būdu, A. Č., pagaminęs netikrą dokumentą – 2014-09-04 Paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei pateikęs jį (duomenys neskelbtini) notarų biurui vykdomajam įrašui sudaryti, padarė didelę žalą R. K. ir apgaule pasikėsino įgyti 98 000 Eur. Todėl šioje dalyje (4 epizodas) A. Č. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 str. 3 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d.

Be to, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. Č., neteisėtai tapęs UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB (duomenys neskelbtini)vardu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 30 000 Eur, 2014-10-02 Kauno m., bute adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo paprastąjį neprotestuotiną vekselį, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktorius A. Č. pagal šį vekselį be sąlygų įsipareigoja sumokėti J. K. 30 000 Eur bei patvirtindamas vekselį žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, ko pasėkoje J. K. perdavė A. Č. 30 000 Eur. Tokiu būdu, A. Č., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdys tariamos prievolės J. K., suklastojęs tikrą dokumentą – 2014-10-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei patvirtinęs vekselį žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, padarė didelę žalą J. K. ir apgaule įgijo 30 000 Eur. Todėl šioje dalyje (5 epizodas) A. Č. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 str. 3 d., 301 str. 2d., 182 str. 2 d.

Be to, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. Č., neteisėtai tapęs UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, turėdamas tikslą apgaule R. (duomenys neskelbtini) naudai įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – mobilaus ryšio telefonus, ne vėliau 2014-10-23 (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – 2014-10-23 įgaliojimą, kuriame melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č. įgalioja R. P. bendrovės vardu sudaryti naują sutartį bei įsigyti naujus telefono aparatus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei patvirtino įgaliojimą žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, ko pagrindu R. (duomenys neskelbtini) įgijo tariamą teisę ir 2014-10-21 Kauno m. UAB (duomenys neskelbtini) vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. adresu (duomenys neskelbtini) pasirašė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį bei įgijo du mobilaus ryšio telefonus. Tokiu būdu, A. Č., pagaminęs netikrą dokumentą – 2014-10-23 Įgaliojimą bei patvirtinęs jį žinomai suklastotu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, apgaule R. (duomenys neskelbtini) naudai įgijo UAB“Tele2“ turtą – bendros 1331,10 Eur vertės. Todėl šioje dalyje (6 epizodas) A. Č. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d., 301 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Be to, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. Č., neteisėtai tapęs UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo disponuoti UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės turtu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 100 000 Eur, 2015-02-10 Klaipėdos m., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu N. S. g.1, su A. G. pasirašė Preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama A. Č., parduos nuosavybes teise priklausantį namą ir sklypą, kurio kaina 100 000 Eur bei iki 2015-03-01 pasirašys Pagrindinę sutartį. Pasirašius Preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartį, A. G. perdavė A. Č. 5000 Eur avansą. Tačiau A. Č. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pagrindinė sutartis pasirašyta nebuvo, likusių pinigų – 95 000 Eur A. G. neperdavė. Todėl šioje dalyje (7 epizodas) A. Č. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2014-10-01 iki 2015-05-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus – 2322 Eur bei daiktus: sniego pūtimo mašiną 651 Qel - 1000 Eur vertės; žoliapjovę-750 Eur vertės; rankinę elektrinę žoliapjovę – 200 Eur vertės; elektrinę augalų karpymo mašiną „Boch“ – 100 Eur vertės; išorinio stebėjimo kamerą su įrašymo įranga, bendros 750 Eur vertės; televizorių Philips – 2000 Eur vertės; pastatomą staliuką – 300 Eur vertės; televizorių Philips – 1000 Eur vertės; pastatomą palydovinę įrangą su tiuneriu, siųstuvu ir garso aparatūra bendros 400 Eur vertės; modemą – 200 Eur vertės; mikrobangų krosnelę Elektrolux-200 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 544 Eur turtinę žalą bei pagrobė R. K. priklausančius pinigus –10 000 Eur ir daiktus: įvairią buitinę techniką, lėkštes, puodus, kavos ir arbatos servizus, kavos aparatą, šaukštus, šakutes, mikserį – bendros 2000 Eur vertės; spiningą G.LOOMIS NRX – 529 Eur vertės; ritę S H AM ANO BLOMASTER C300 – 269 Eur vertės; spiningą StStroix (duomenys neskelbtini) Eur vertės; ritę Saimano SUSTAIN – 289 Eur vertės; spiningą CORMORAN su rite – 412 Eur vertės; spiningą G.LOOMIS NRX – 529 Eur vertės; plūdinę meškerę DAIWA su ritėmis 3 vnt., bendros 1000 Eur vertės; žvejybinį kostiumą Nordic – 300 Eur vertės; žvejybinį kostiumą Nordic – 250 Eur vertės; 3 poras batų, bendros – 400 Eur vertės; žvejybinę įrangą ir įrankius, kurie buvo sukomplektuoti dvejose dėžėse, bendros 1500 Eur vertės; penkis komplektus suvenyrinių drambliukų, bendros 3000 Eur vertės; šachmatus - 1000 Eur vertės; kaljaną – 700 Eur vertės; krepšinio ir du tinklinio kamuolius CoronaExtra, bendros 300 Eur vertės; 30 vienetų butelių alkoholinių gėrimų, bendros 1800 Eur vertės; nešiojamą kompiuterį DELL – 500 Eur vertės; mobiliojo ryšio telefoną NOKIA – 200 Eur vertės; mobiliojo ryšio telefoną NOKIA – 200 Eur vertės; mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG – 200 Eur vertės; įvairių formų dekoratyvines vazas, paveiksliukus, statulėles, bendros 500 Eur vertės; kvepalų kolekciją KENZO, bendros 1000 Eur vertės; kompensuojamų vaistų knygelę su įvairiais vitaminais, bendros 300 Eur vertės; sportinį krepšį – 100 Eur vertės; striukę Camel Aktiv – 700 Eur vertės; 3 vienetus vyriškų kelnių, bendros 300 Eur vertės; 3 vienetus megztinių, bendros – 600 Eur vertės; 3 poras žieminių batų, bendros 500 Eur vertės; 3 poras vasarinių batų, bendros – 450 Eur vertės; sportinius batus – 100 Eur vertės; apatinius rūbus ir kojines; bendros 350 Eur vertės; 7 vienetus rankšluosčių, bendros 300 Eur vertės; 3 vienetus patalynės komplektų, bendros 1200 Eur vertės; kambarines gėles ir augalus, bendros 1000 Eur vertės; rankinį laikrodį SEIKO – 300 Eur vertės; rankinį laikrodį CARTIEN – 3000 Eur vertės; T. T. T. – 150 Eur vertės; laikrodį SEIKO – 100 Eur vertės; nardymo akvalangą su vamzdeliu – 150 Eur vertės, tuo padarydamas R. K. 36 799 Eur turtinę žalą. Tai yra A. Č. buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šią veiką kvalifikuojantis požymis – pagrobto turto didelė vertė. Kaip matyti šiuo atveju, kaltinime iš UAB (duomenys neskelbtini) pagrobto turto vertė buvo nurodyta 15 544 Eur, o iš Raimondo (duomenys neskelbtini) pagrobto turto vertė buvo nurodyta 36 799 Eur, kas BK 190 straipsnio prasme laikoma didelės vertės turtu, kadangi vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl A. Č. pagal šį epizodą kaltinimas buvo pareikštas BK 178 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. Č. laikotarpyje nuo 2014-10-01 iki 2015-05-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajam R. K. priklausantį turtą ir šis turtas buvo rastas A. Č. namuose kratos metu. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis A. Č. taip pat pagrobė ir kitą UAB (duomenys neskelbtini) ar nukentėjusiojo R.(duomenys neskelbtini) turtą, t.y. daiktus, nurodytus R.(duomenys neskelbtini) civiliniame ieškinyje bei ikiteisminio tyrimo metu A. Č. pareikštame kaltinime padarius nusikalstamą vveiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystę šiuo atveju kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktu, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis-išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių- kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro šiuo atveju gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į gyvenamąją patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog A. Č. į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pateko neteisėtai, t.y. suklastojęs dokumentus-UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, joje melagingai įrašęs netikrus duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai R.(duomenys neskelbtini) ir S.(duomenys neskelbtini) savo turimas akcijas pardavė A. Č., po ko neteisėtai tapo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei akcininku, ir iš šių patalpų pavogė UAB (duomenys neskelbtini) bei šios bendrovės direktoriaus (duomenys neskelbtini) turtą, todėl, teismo vertinimu, 8 epizode kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 3 daliues į BK 178 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. neteisėtai pateko į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, į jas patekęs, sulaužė ir sugadino UAB (duomenys neskelbtini) turtą, t. y. išlaužė seifo duris, sugadino seifą, išlaužė sandėlio duris, sulaužė apsaugines žaliuzes ir žaliuzių pakėlimo mechanizmą, laukinių durų spyną, sulaužė vartus, duris, šiais savo veiksmais padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 4 650 Eur turtinę žalą, jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Pripažintina, kad visais nusikalstamų veikų padarymo atvejais kaltinamasis A. Č. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis A. Č. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis A. Č. padarė veikas, atitinkančias šešių nesunkių, šešių apysunkių ir 5 penkių sunkių nusikaltimų kvalifikaciją (BK 10, 11 str.). Jis praeityje teistas vieną kartą, bausmės nėra atlikęs (Liteko duomenys), administracine tvarka baustas (7 t., b. l. 161-171), psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/neregistruotas, darbinė veikla – ūkininkas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 3 d., 301 str. 2 d., 182 str. 2 d. (1 epizodas), 300 str. 1 d., 301 str. 1 d. (2 epizodas), 301 str. 1 d. (3 epizodas), 300 str. 3 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. (4 epizodas), 300 str. 3 d., 301 str. 2 d., 182 str. 2 d. (5 epizodas), 300 str. 1 d., 301 str. 1 d., 182 str. 1 d. (6 epizodas), 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. (7 epizodas); 178 str. 2 d. (8 epizodas), 187 str. 1 d. (9 epizodas) padarymą, skirtina šių straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

Nusikalstamos veikos padarytas 1 epizode, 2 epizode, 4 epizode, 5 epizode, 6 epizode, vertintinos kaip padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės šiuose bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 str. 2 d. 5 d., 1 p., 6 d.), o po to šios subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintinos su bausmėmis, paskirtomis pagal 3 epizodą, 7 epizodą, 8 epizodą ir 9 epizodą (BK 63 str. 1, 4 d.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-01-31 nuosprendžiu A. Č. paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojime bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį pagal BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles į terminuotą laisvės atėmimo bausmę pakeistos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-01-31 nuosprendį paskirtos laisvės apribojimo bausmės (63 str. 1 d., 4 d.).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. Č., metu, t.y. 2014-08-14-2015-05-06 laikotarpiu jis nebuvo teistas, jo atžvilgiu nebuvo priimti ir įsiteisėję jokie apkaltinamieji nuosprendžiai (2018-01-31 apkaltinamasis nuosprendis priimtas po ųiuo nuosprendžiu aptariamų nusikalstamų veikų padarymo). Pagal nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. ir garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. BK 97 straipsnio 1 dalis nustato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju, iki nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. Č., jis nuteistas nebuvo, dėl to laikoma, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas neteistas.

Kaltinamojo A. Č. nusikalstamų veikų padarymo metu, t.y. 2014-08-14-2015-05-06 laikotarpiu galiojo 2015-03-19 BK 75 straipsnio redakcija, kurioje buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su kaltinamojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, yra nustatytos tiek formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tiek kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą. Nors A. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurių penkios-sunkūs nusikaltimai (BK 182 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad A. Č. anksčiau neteistas, šiuo nuosprendžiu aptariamas veikas padarė ne dėl to, kad tai būtų jo dėsningas nusikalstamas elgesys, bet vykdydamas savo tariamą teisę susigrąžinti bendrovės, kurios bendrasavininkiu jis buvo maždaug prieš 15 metų, valdymą. Todėl, teismo nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas nėra būtina priemonė, siekiant BK numatytų bausmės tikslų, BK 75 str. taikymas šiuo atveju yra galimas, o atidėjus A. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teisingumo ir proporcingumo principai nebus pažeisti ir bus užtikrintas bausmės tikslų įgyvendinimas.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ((duomenys neskelbtini) str. 10 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai:

nukentėjusysis-civilinis ieškovas R. (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė civilinį ieškinį dėl 31 850 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. 1.1-2), taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 31 730 Eur žalos atlyginimo (t. 11, b.l. 86) bei papildomą civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (9 t., b. l. 10-15);

civilinė ieškovė UAB “ (duomenys neskelbtini) ” pateikė civilinį ieškinį ieškinį 12 304,62 Eur sumai (2 t., b. l. 8-10), nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad dalis vagystės metu pagrobtų daiktų jai buvo grąžinta, o taip pat dalį patirtos žalos bendrovei atlygino draudikas, todėl ieškiniu reiškiama likusi neatlyginta A. Č. nusikalstamais veiksmais UAB “ (duomenys neskelbtini) ” padaryta turtinė žala 12 304,62 Eur sumai;

UAB „Tele2” pateikė civilinį ieškinį dėl 1 500,02 Eur turtinės žalos atlyginimo (5 t. ,b .l. 47) bei 943,80 Eur dėl bylinėjimosi išlaidų (t. 11, b.l. 2-3).

a) dėl turtinės žalos atlyginimo

Šiuo teismo nuosprendžiu A. Č. inkriminuota veika pagal BK 178 straipsnio 3 dalies (8 epizodas) buvo perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį. Nors nukentėjusysis R.(duomenys neskelbtini) savo civiliniame ieškinyje nurodė, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų buvo pagrota jo asmeninio turto už 36 799 Eur, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad būtent A. Č. pavogė didžiąją dalį šio turto. Ikiteisminio tyrimo metu kratos metu A. Č. bute buvo rasti ir paimti daiktai-kavos servizas, kavos aparatas, 4 vnt drambliukų kolekcijų, kaljanas, įvairių Europos šalių taurių, sidabrinių paveiksliukų bei statulėlių, pastatomas laikrodis „Seiko, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti mikrobangų krosnelė, todėl šių daiktų vagystė inkriminuojama A. Č.. Dėl likusių daiktų vagystės A. Č. savo kaltės nepripažino, jokių duomenų, kad juos pavogė, bendrininkavo pavagiant ar kitaip prie nusikalstamos veikos padarymo prisidėjo A. Č., teismui nepateikta.

Be to, šiuo nuosprendžiu aptariama ir A. Č. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, A. Č. tyčia sugadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. išlaužė seifo duris, sulaužė apsaugines žaliuzes, žaliuzių pakėlimo mechanizmą, laukinių durų spyną, vartus, duris.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo R.(duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

b) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidos

BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta civiline ieškove 1500,02 Eur sumai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui prašymą priteisti jos naudai iš kaltinamojo A. Č. bylinėjimosi išlaidas-943,80 Eur.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad UAB „Tele2“ atstovas L. M. turi būti apklaustas liudytoju, teismas raštu kreipėsi į UAB „Tele2“ vadovą, prašydamas pakeisti civilinio ieškovo atstovą. Tačiau į teismo nurodymus nei UAB „Tele2“ atstovas, nei šios bendrovės vadovas nereagavo, todėl už teismo nurodymų nevykdymą UAB „Tele2“ vadovas 2018-01-11 nutartimi buvo nubaustas pinigine bauda. Tai yra, kaip matyti iš bylos medžiagos, tik teismui pasinaudojus BPK 163 straipsnio nuostatomis, UAB „Tele2“ pakeitė civilinio ieškovo atstovą ir sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokatų profesine bendrija „J. C.“, nors ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu UAB „Tele2“ atstovavo šios bendrovės darbuotojas. Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinimai dėl UAB „Tele2“ padarytos turtinės žalos nesikeitė, klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio pakeitimo nebuvo svarstomas, t.y. jokios aplinkybės, liečiančios šios bendrovės civilinį ieškinį, nepasikeitė, UAB „Tele2“ nurodytos bylinėjimosi išlaidos atsirado tik dėl pačios bendrovės neveikimo ir teismo nurodymų nevykdymo, todėl, teismo nuomone, UAB „Tele2“ nurodytos bylinėjimosi išlaidos nėra pagrįstos ir nepriteistinos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas R. (duomenys neskelbtini) prašo iš kaltinamojo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (9 t., b. l. 10-15). Reikalavimas grindžiamas tuo, kad: ikiteisminiai tyrimai tęsėsi daugiau nei 3 metus, todėl akivaizdu, jog nukentėjusysis buvo ne tik priverstas patirti, bet ir patyrė didžiulius emocinius, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus; visus 3 metus jis gyveno nuolatinėje įtampoje, buvo priverstas dalyvauti įvairiose apklausose, teikti skundus, prašymus bei visais įmanomais būdais bandyti apsaugoti savo nuosavybę; nuolatinis nerimas dėl ateities (tame tarpe ir gyvenamosios vietos ir asmeninių daiktų praradimo) ir tolimesnių neprognozuojamų ir nenuspėjamų A. Č. neteisėtų veiksmų lėmė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo ir taip silpnai sveikatai (nukentėjusiajam dar prieš visus šiuos A. Č. neteisėtus veiksmus buvo atlikta širdies operacija), teko daug dažniau lankytis pas gydytojus dėl padidėjusio dirglumo ir ramybės būsenos, miego sutrikimų; dėl visų A. Č. neteisėtų veiksmų, R. (duomenys neskelbtini), kaip vienas iš akcininkų, taip pat patyrė ir iki šiol patiria bei ateityje dar patirs labai daug nepatogumų vykdant įmonės veiklą, o būtent – verslo partneriams sužinojus apie vykstančius ikiteisminius tyrimus, teko papildomai gaišti laiką, įrodinėjant, jog įmonė yra moki, taip pat reikalinga įdėti daug laiko bei pastangų, kad atstatyti įmonės reputaciją bei pelningą įmonės veiklą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo-civilinio ieškovo R. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Teismas, sutikdamas, jog dėl A. Č. kaltinamojo padarytų nusikaltimų nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį – turi pajamas iš ūkinės veikos (yra ūkininkas), tačiau šiuo nuosprendžiu jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė (kas gali sutrukdyti iš ūkinės veiklos gauti nuolatines pajamas), be to, šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo dar priteistos jam, kaip fiziniam asmeniui, ganėtinai didelės turtinės žalos atlyginimo sumos (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo-civilinio ieškovo Raimondo (duomenys neskelbtini) patirtą neturtinę žalą vertina 1000 eurų, kuri priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje papildomas ieškinys atmestinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., b. 1. 148-150), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios o ją pardėjus vykdyti, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- fotonuotraukos, įrašytos į CD diską prie 2015-05-06 įvykio vietos apžiūros protokolo (4 t., b. 1. 78-83), pridėtos voke prie bylos, paliktinos byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

- nukentėjusiojo R. (duomenys neskelbtini) pateiktos (4 t., b.1.145-147) antstolės V. D. 2014-10-01 faktinių aplinkybių konstatavimo metu darytos nuotraukas (iš viso 108 nuotraukos), pridėtos voke prie bylos, paliktinos byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

- nukentėjusiojo R. (duomenys neskelbtini) pateiktos (4 t.,b. l. 145-147) antstolės V. D. 2015-05-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo darytos nuotraukos, iš viso 135 nuotraukos, pridėtos voke prie bylos, paliktinos byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

- nukentėjusiojo R. (duomenys neskelbtini) pateiktas DVD diskas su vaizdo įrašu prie 2015-08-11 liudytojo apklausos protokolo (1 t., b. l. 130-136), pridėtas voke prie bylos, paliktinas byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

- nukentėjusiojo R. (duomenys neskelbtini) pateiktas CD diskas su vaizdo įrašu prie 2015-10-30 liudytojo papildomos apklausos protokolo (l t.,b.1.138-140), pridėta voke prie bylos, paliktinas byloje, , kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

- 2015-02-25 kratos metu (4 t. ,b. l.157-158) iš A. Č. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini)., paimtas antspaudas su užrašu “Uždaroji akcinė bendrovė “ (duomenys neskelbtini) ” Nr.l.Respublic of Lithuania” (4 t.,b.l. 159,160161), pridėta voke prie bylos, sunaikintinas.

- UAB “ (duomenys neskelbtini) ” antspaudas, pateiktas R. (duomenys neskelbtini) prie 2015-04-30 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (5 t.,b. l. 170), pridėta voke prie bylos, grąžintinas R. K.;

- nukentėjusiojo R. (duomenys neskelbtini) pateiki (4 t., b. l. 145-147) pagrobtų daiktų dokumentai, pridėti voke prie bylos, grąžinti R. K..

- nukentėjusiojo R. (duomenys neskelbtini) pateikti prie 2015-04-30 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (5 t., b. l. l70) dokumentai dėl UAB “ (duomenys neskelbtini) ” administracinio namo paslaugų apmokėjimo, pridėti voke prie bylos, grąžintini UAB “ (duomenys neskelbtini) ”.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 3 dalį, 301 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (1 epizodas), 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį (2 epizodas), 301 straipsnio 1 dalį (3 epizodas), 300 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (4 epizodas), 300 straipsnio 3 dalį, 301 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas), 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodas), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (7 epizodas), 178 straipsnio 2 dalį (8 epizodas), 187 straipsnio 1 dalį (9 epizodas) ir jį nuteisti:

- pagal 300 straipsnio 3 dalį (1 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 301 straipsnio 2 dalį (1 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 182 straipsnio 2 dalį (1 epizodas) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirtas bausmes pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 301 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

- pagal 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 301 straipsnio 1 dalį (2 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirtas bausmes pagal BK 300 str. 1 d., 301 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

- pagal 301 straipsnio 1 dalį (3 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

- pagal 300 straipsnio 3 dalį (4 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (4 epizodas) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirtas bausmes pagal 300 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

- pagal 300 straipsnio 3 dalį (5 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 301 straipsnio 2 dalį (5 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirtas bausmes pagal 300 straipsnio 3 dalį, 301 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

- pagal 300 straipsnio 1 dalį (6 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 301 straipsnio 1 dalį (6 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu., paskirtas bausmes pagal 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

- pagal 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (7 epizodas) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 178 straipsnio 2 dalį (8 epizodas) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 187 straipsnio 1 dalį (9 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-01-31 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės apribojime bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-01-31 nuosprendį paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo-civilinio ieškovo R. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. Č. 4400 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo R.(duomenys neskelbtini) naudai. Likusioje dalyje R.(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini) ” civilinį ieškinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. Č. 4850 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini) ” naudai. Likusioje ieškinį palikti nenagrinėtą.

Civilinės ieškovės UAB „Tele2” civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti UAB „Tele2” naudai iš A. Č. 1 500,02 Eur turtinės žalos atlyginimą. UAB „Tele2” civilinį ieškinį dėl 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- fotonuotraukas, įrašytas į CD diską prie 2015-05-06 įvykio vietos apžiūros protokolo, pridėtas voke prie bylos, palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

- nukentėjusiojo R. (duomenys neskelbtini) pateiktas (antstolės V. D. 2014-10-01 faktinių aplinkybių konstatavimo metu darytas nuotraukas, pridėtos voke prie bylos, palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

- nukentėjusiojo R. (duomenys neskelbtini) pateiktas antstolės V. D. 2015-05-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo darytas nuotraukas, iš viso 135 nuotraukas, pridėtas voke prie bylos, palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

- nukentėjusiojo R. (duomenys neskelbtini) pateiktą DVD diską su vaizdo įrašu prie 2015-08-11 liudytojo apklausos protokolo, pridėtą voke prie bylos, palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

- nukentėjusiojo R. (duomenys neskelbtini) pateiktą CD diską su vaizdo įrašu prie 2015-10-30 liudytojo papildomos apklausos protokolo, pridėtą voke prie bylos, palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

- 2015-02-25 kratos metu iš A. Č. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini)., paimtą antspaudą su užrašu “Uždaroji akcinė bendrovė “ (duomenys neskelbtini) ” Nr. l. Respublic of Lithuania”, pridėtą voke prie bylos, sunaikinti.

- UAB “ (duomenys neskelbtini) ” antspaudą, pateiktą R. (duomenys neskelbtini) prie 2015-04-30 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, pridėtą voke prie bylos, grąžinti R. K.;

- nukentėjusiojo R. (duomenys neskelbtini) pateiktus pagrobtų daiktų dokumentus, pridėtus voke prie bylos, grąžinti R. K..

- nukentėjusiojo R. (duomenys neskelbtini) pateiktus prie 2015-04-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo dokumentus dėl UAB “ (duomenys neskelbtini) ” administracinio namo paslaugų apmokėjimo, pridėtus voke prie bylos, grąžinti UAB “ (duomenys neskelbtini) ”.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas