- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-110-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00557-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. Č., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „A.“
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius, Arnoldas Blaževičius, Marius Navickas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio ir Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Viduolienės, nukentėjusiojo R. K. ir jo atstovo advokato Mariaus Navicko, civilinės ieškovės UAB „A.“ ir jos atstovo advokato Mariaus Navicko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį, 301 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 301 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 301 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 301 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 301 straipsnio 1 dalį subendrinto apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
pagal BK 301 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 301 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdų ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
pagal BK 301 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. Č. 4 400 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Civilinės ieškovės UAB „A.” civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. Č. 4850 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „A.” naudai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Civilinės ieškovės UAB „T.” civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista UAB „T.” naudai iš A. Č. 1 500,02 Eur turtinės žalos atlyginimo. UAB „T.” civilinis ieškinys dėl 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) akcijas, priklausančias R. K. ir S. D., ne anksčiau 2014 m., Kauno m. (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrus dokumentus – (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ akcininkas R. K., turintis 500 vienetų paprastų vardinių akcijų parduoda jas už 50 000 Lt (14 481 Eur) A. Č. bei 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „A.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ akcininkas S. D., turintis 500 vienetų paprastų vardinių akcijų parduoda jas už 50 000 Lt (14 481 Eur) A. Č. bei patvirtino minėtas sutartis žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus 2014 m. gruodžio 3 d. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, adresu (duomenys neskelbtini), specialaus liudytojo papildomos apklausos metu prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-1-00557-14 bei (duomenys neskelbtini) pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prijungimui prie civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. Č. savo naudai įgijo R. K. ir S. D. priklausantį didelės – 100 000 Lt (28 962 Eur) vertės turtą – UAB „A.“ akcijas bei pagamino netikrus dokumentus, pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, dėl to padarė R. K. ir S. D. didelę žalą;
1.2. neteisėtai tapęs UAB „A.“ direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB „A.“ vardu, ne vėliau (duomenys neskelbtini) (tiksli data bei vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), suklastojo tikrus dokumentus: Valstybės įmonės Registrų centro formą JAR-1 (duomenys neskelbtini) „Prašymą registruoti juridinių asmenų registre“, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad A. Č. yra direktorius bei patvirtino minėtą formą žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu bei savo parašu, suklastojo formą JAR-AF „Akcininkas“, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ akcininkas yra A. Č., nurodydamas visų akcijų įsigijimo datą – (duomenys neskelbtini), suklastojo formą KD-1 (duomenys neskelbtini) „Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys“, įrašydamas melagingus duomenis apie UAB „A.“ mobilaus telefono numerį bei elektroninį paštą, suklastojo formą JAR-VO-V „Vienasmenis valdymo organas“, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ vienasmenis valdymo organas yra A. Č.. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus (duomenys neskelbtini) pateikė Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialui kartu su ne vėliau (duomenys neskelbtini) kompiuterinės technikos pagalba pagamintu netikru dokumentu – UAB „A.“ sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš UAB “A.“ direktoriaus pareigų atšaukiamas R. K. ir direktoriumi skiriamas A. Č.. Tokiu būdu A. Č. pagamino netikrą dokumentą – UAB „A.“ sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino jį žinomai suklastotu antspaudu, suklastojo tikrus Valstybės įmonės Registrų centro dokumentus (formas) ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo pateikdamas juos Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialui;
1.3. neteisėtai tapęs UAB „A.“ direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB „A.“ vardu, pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu (duomenys neskelbtini) uždėdamas jį (duomenys neskelbtini) Parašų ir antspaudų pavydžių kortelėje;
1.4. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 98 000 Eur, ne vėliau kaip 2014 m., (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad R. K. be sąlygų įsipareigoja sumokėti iki (duomenys neskelbtini) A. Č. 98 000 Eur bei tęsdamas nusikalstamą sumanymą pateikė šį netikrą dokumentą (duomenys neskelbtini) Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biurui vykdomajam įrašui sudaryti. Nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Tokiu būdu A. Č., pagaminęs netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) Paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei pateikęs jį Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biurui vykdomajam įrašui sudaryti, padarė didelę žalą R. K. ir apgaule pasikėsino įgyti 98 000 Eur;
1.5. neteisėtai tapęs UAB „A.“ direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB „A.“ vardu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 30 000 Eur (duomenys neskelbtini) suklastojo paprastąjį neprotestuotiną vekselį, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ direktorius A. Č. pagal šį vekselį be sąlygų įsipareigoja sumokėti J. K. 30 000 Eur bei patvirtindamas vekselį žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu, po to J. K. perdavė A. Č. 30 000 Eur. Tokiu būdu, A. Č., žinodamas, kad UAB „A.“ nevykdys tariamos prievolės J. K., suklastojęs tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei patvirtinęs vekselį žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu, padarė didelę žalą J. K. ir apgaule įgijo 30 000 Eur;
1.6. neteisėtai tapęs UAB „A.“ direktoriumi ir akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB „A.“ vardu, turėdamas tikslą apgaule R. P. naudai įgyti UAB „T.“ turtą – mobilaus ryšio telefonus, ne vėliau (duomenys neskelbtini) (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, kuriame melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ direktorius A. Č. įgalioja R. P. bendrovės vardu sudaryti naują sutartį bei įsigyti naujus telefono aparatus iš UAB „T.“ bei patvirtino įgaliojimą žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu, įgaliojimo pagrindu R. P. įgijo tariamą teisę ir (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ vardu su UAB „T.“ (duomenys neskelbtini) pasirašė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį bei įgijo du mobilaus ryšio telefonus. Tokiu būdu A. Č., pagaminęs netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) Įgaliojimą bei patvirtinęs jį žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu, apgaule R. P. naudai įgijo UAB“T.“ turtą, kurio bendra vertė 1331,10 Eur;
1.7. neteisėtai tapęs UAB „A.“ direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo disponuoti UAB „A.“ bendrovės turtu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 100 000 Eur, (duomenys neskelbtini) viešbutyje (duomenys neskelbtini) su A. G. pasirašė Preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „A.“, atstovaujama A. Č., parduos nuosavybes teise priklausantį namą ir sklypą, kurio kaina 100 000 Eur bei iki (duomenys neskelbtini) pasirašys Pagrindinę sutartį. Pasirašius Preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartį, A. G. perdavė A. Č. 5000 Eur avansą. Tačiau A. Č. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi Pagrindinė sutartis pasirašyta nebuvo, likusių pinigų – 95 000 Eur A. G. neperdavė;
1.8. laikotarpyje (duomenys neskelbtini) (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), neteisėtai įsibrovęs į UAB „A.“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pagrobė R. K. priklausantį turtą – kavos servizą, kurio vertė 100 Eur, kavos aparatą, kurio vertė 600 Eur, 4 vnt. drambliukų kolekcijų, kurių bendra vertė 2 400 Eur, kaljaną, kurio vertė 700 Eur, įvairių Europos šalių taurių, sidabrinių paveiksliukų bei statulėlių, kurių bendra vertė 500 Eur, pastatomą laikrodį „Seikos“, kurio vertė 100 Eur, iš viso pagrobė turto, kurio bendra vertė 4 400 Eur bei UAB „A.“ priklausantį turtą – mikrobangų krosnelę, kurios vertė 200 Eur;
1.9. laikotarpyje (duomenys neskelbtini) (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), tyčia sugadino UAB „A.“ priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. išlaužė seifo duris bei tuo sugadino seifą, kurio vertė 450 Eur, išlaužė sandėlio duris, kurių vertė 900 Eur , sulaužė apsaugines žaliuzes, žaliuzių pakėlimo mechanizmą, laukinių durų spyną, kurių bendra vertė 500 Eur, sulaužė vartus, kurių vertė 800 Eur, sulaužė duris, kurių vertė 2000 Eur, tokiu būdu sugadino UAB „A.“ turtą ir padarė 4 650 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Vida Viduolienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį panaikinant nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu A. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams ir skirti laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
2.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas A. Č. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepagrįstai jos vykdymą atidėjo. Taikydamas BK 75 straipsnio 1 dalį teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas paviršutiniškai įvertino aplinkybes, reikšmingas darant išvadas apie tai, ar atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai.
2.2. Skunde pažymima, kad A. Č. pripažintas kaltu dėl keturių sunkių nusikaltimų, šešių apysunkių nusikaltimų ir septynių nesunkių nusikaltimų padarymo. Tai rodo, kad jo elgesys buvo didelio mąsto sisteminga veika, kuri truko ilgą laiką. Nuteistojo atlikti veiksmai neturi nieko bendro su atsitiktiniu nusikalstamu elgesiu. Teismo nurodytas motyvas, kad A. Č. padarė nusikalstamas veikas vykdydamas savo tariamą teisę susigrąžinti bendrovės, kurios bendrasavininku jis buvo maždaug prieš 15 metų, valdymą, negali būti pagrindu pateisinti nusikalstamų veikų padarymą ir aplinkybe, leidžiančia atidėti bausmės vykdymą. A. Č. neprisipažino nei dėl vieno nusikaltimo, nesigailėjo, savo veiksmų kritiškai nevertino. Nukentėjusiesiems buvo padaryta didelė žala, tačiau šios žalos nuteistasis neatlygino ir nebandė atlyginti. Tai rodo, kad jis savo elgesio nevertina kaip nusikalstamo ir nesiruošia šalinti jo veiksmais sukeltų padarinių. Esant tokioms aplinkybėms atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus vienintelį įpareigojimą negali būti pasiekti bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslai.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Č. prašo dėl visų nusikaltimų išteisinti.
3.1. Skunde pažymi, kad teisminio proceso metu buvo nustatyta, jog UAB „A.“ 50 procentų akcijų R. K. 1996 m. pirko iš T. K., kuris 1995 m. pirko iš A. Č.. Sutartyje nematyti nei asmens kodo, nei gimimo metų. Tai reiškia, kad neatlikus 1995 m. sutarties esminės ekspertizės, nenustačius teisinio statuso, kuris priskiriamas nuteistajam, teisinėje valstybėje asmuo gali būti nuteistas kito žmogaus vardu. R. K. teismui nepateikė akcijų pirkimo pardavimo sutarties, nes jos niekada neturėjo ir neturi. Iš bylos matosi, kad ji buvo klastojama nuo pradžių. Iš pradžių neteisingai suformuluotas kaltinamasis aktas. Neaišku kodėl byla iš Kauno buvo perduota į Klaipėdą. Prokurorai žinojo, kad tai neteisėta, bet vis tiek darė. Už atsisakymą duoti parodymus nuteistasis nubaustas 30 MGL bauda. Dėl 1995 m. sutarties turi būti išreikštas atskiras ir suprantamas sprendimas. Nuteistasis prašo grąžinti visas jam priklausančias UAB „A.“ akcijas ir panaikinti visus kaltinimus.
3.2. Skunde teigiama, kad 1995 m. sutarčiai registruoti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Todėl R. K. faktiškai niekada nebuvo UAB „A.“ 50 procentų akcininku. Tai reiškia, kad jis neturėjo teisinio pagrindo akcininkų vardu kreiptis į teisėsaugos institucijas. Šio momento apylinkės teismas teisiškai neįvertino. Nuteistasis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra nuteistas už akcijų pirkimo sutartį. Teismas nustatė menkiausius sutarties neatitikimus, kuriuos turėjo pagrįsti ekspertai. 1995 m. tarp T. K. ir A. Č. pasirašyta sutartis iš esmės lėmė nuteistojo gyvenimą ir esminį aukštesnio teismo sprendimą.
3.3. Nuteistasis pažymi, kad T. K. patvirtino, jog A. Č. buvo paskolinęs pinigų, garantas buvo UAB „A.“ 50 procentų akcijų. Skola buvo grąžinta, nuteistasis atsiskaitė. Todėl akcijos R. K. negalėjo būti parduotos. T. K. šias aplinkybes patvirtino teisme. Tai rodo, kad liudytojų parodymai yra melagingi ir nenuoseklūs. Pasak nuteistojo, T. K. turėtų būti apklaustas papildomai.
3.4. Skunde dėl vekselio 98 000 Eur sumai apeliantas atkreipia dėmesį, kad teisme buvo pateikę prašymą skirti papildomą ekspertizę. Vienų ekspertų išvados, kuri nėra kategoriška, nepakanka. Dėl to turi būti skirta papildoma ekspertizė arba priimtas išteisinamasis nuosprendis.
3.5. Nuteistasis nurodo nesutinkantis ir su J. K. kaltinimais bei paskirta bausme. Viso proceso metu J. K. klaidino teismą. Teisme buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad A. Č. jai nėra skolingas, ji jokių pretenzijų nuteistajam neturi. Dėl šio epizodo nuteistasis turi būti išteisintas. Taip pat nepagrįsti S. D. kaltinimai. Jis pats pripažino, kad negali patvirtinti nei vienų savo parodymų. Nepagrįsti ir neįrodyti kaltinimai dėl vagystės iš biuro patalpų. Dėl R. P. duoto įgaliojimo nuteistasis nurodo, kad pagal įstatymą turi atsakyti tas asmuo, kuris turėjo įgaliojimą, o ne tas, kuris įgaliojo. Dėl šio epizodo taip pat turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
4. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. K. ir jo atstovas advokatas Marius Navickas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį perkvalifikuojant A. Č. veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 3 dalį; visiškai tenkinti nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį; panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirti A. Č. realią laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, o subendrintą bausmę paskirti didesnę, negu vidurkis.
4.1. Skunde nesutinkama su A. Č. veiksmų perkvalifikavimu iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį neva nesurinkus pakankamai įrodymų, jog A. Č. pavogė visus civiliniame ieškinyje nurodytus daiktus. Teismas tokią išvadą padarė neįvertinęs visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Nebuvo įvertinta tai, kad A. Č., suklastojęs UAB „A.“ dokumentus, neteisėtai įsilaužė į bendrovės patalpas, pakeitė signalizacijos kodą, spynas. Jis vienintelis turėjo raktus nuo minėtų patalpų. Niekas kitas patekti į bendrovės patalpas nebeturėjo galimybės. Tai, kad praėjus ilgam laiko tarpui kratos pas A. Č. metu visi daiktai nebuvo surasti, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. A. Č. parodymai apie tai, kad jis iš viso nepavogė jokių daiktų iš UAB „A.“ priklausančių patalpų turi būti vertinami kritiškai ir atmetami, nes prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. Č. veiksmus kvalifikavo tik pagal pas jį namuose surastų daiktų vertę.
4.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad byloje yra antstolio užfiksuotų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, t. y. viename fiksuoti daiktai A. Č. įsibrovus į patalpas, kitame – fiksuoti daiktai po to, kai nukentėjusysis atgavo jam priklausančias patalpas. Būtent iš šių duomenų buvo galima nustatyti, kuriuos konkrečiai daiktus A. Č. pavogė. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad į patalpas neteisėtai įsibrovė būtent A. Č. ir neteisėtai užvaldęs visus patalpoje buvusius daiktus jais disponavo kaip savais. Teismas neįvertino ir liudytojo A. G. parodymų, iš kurių matyti, kad jam atvykus apžiūrėti namo jame daiktų jau nebebuvo. Tai įrodo, kad A. Č. daiktus buvo pasisavinęs ir/ar perleidęs tretiesiems asmenims iki pašalinių asmenų atvykimo apžiūrėti šias patalpas. Be A. Č. paaiškinimų jokių kitų duomenų apie galimą kitų asmenų dalyvavimą ar vaidmenį byloje nėra. Teismo argumentas kaltinimą A. Č. grįsti tik pas jį surastų daiktų verte nepagrįstas, nes vadovaujantis tokia logika sektų, kad jei nebūtų surasti jokie daiktai, jis dėl vagystės iš viso turėtų būti išteisintas.
4.3. Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai išsprendė ir nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį. Teismas ieškinį tenkino iš dalies nurodydamas, kad ne visi daiktai surasti pas A. Č., pats nuteistasis dėl daiktų vagystės iš viso neprisipažįsta. Tokie argumentai nėra logiški. Teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, neturėjo remtis nuteistojo prisipažinimu ar neprisipažinimu. A. Č. galimybę naudotis patalpomis ir jose buvusiais daiktai turėjo. Daiktų vagystės faktą patvirtina byloje esantys antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Teismas šių aplinkybių nevertino. Taip pat nebuvo vertinta tai, kad nukentėjusysis teismo nurodymu patikslino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo detalizuodamas kokie daiktai pavogti, kokia jų vertė. Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp A. Č. atliktų veiksmų ir kilusios žalos nustatytas neabejotinai, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo būti patenkintas visiškai. Be to atkreipiamas dėmesys, kad teismas priteisė žalą iš už daiktus, kuriuos nukentėjusysis yra atgavęs ir už kuriuos jokios turtinės žalos priteisti neprašė. Taip pat teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą ir paprašęs patikslinti A. Č. vagystės metu pasisavinto turto vertę ir gavęs patikslinimą, posėdžio metu nebeturėdamas jokių klausimų nei nukentėjusiajam, nei civiliniam ieškovui, šioje dalyje A. Č. iš viso išteisino, o civilinius ieškinius atmetė.
4.4. Pasak nukentėjusiojo ir jo atstovo teismas netinkamai išsprendė ir klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas vietoje prašytos priteisti 5000 Eur sumos priteisdamas 1000 Eur išimtinai vertino tik nuteistojo turtinę padėtį taip pat tai, kad nuosprendžiu priteistos pakankamai didelės turtinės žalos sumos. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajam nebuvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Be to vertinant pasisavintų daiktų vertę teismas nuosprendžiu priteisė tik simbolinę sumą. Be jokio vertinimo liko padarytų nusikaltimų mastas, kiekis, nevertinta A. Č. kaltė bei asmenybė. Taip pat išsamiai neišanalizuota ir neatsižvelgta į nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus ir jų sukeltas pasekmes. Nuosprendyje tik deklaratyviai nurodyta, kad teismas sutinka, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus.
4.5. Skirdamas A. Č. bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat tik formaliai išvardino bendrąsias bausmių skyrimo nuostatas. Liko neįvertinta nuteistojo kaltės forma ir rūšis, nusikaltimo motyvai, jo elgesys tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po jos. Teismas nepasisakė dėl skirtinos bausmės dydžio, t. y. ar skiria artimą minimaliai, ar artimą maksimaliai ir kodėl. Nors teismas nuosprendyje nenurodė, iš paskirtų bausmių dydžių aiškiai matyti, kad A. Č. buvo skirtos gerokai mažesnės, negu vidurkis, artimos minimalioms, bausmės. Tačiau tokių bausmių skyrimas nėra motyvuotas. Teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, dėl to be pagrindo ir nemotyvuotai paskyrė akivaizdžiai per švelnią bausmę. Be to teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra tiek formalios sąlygos taikyti BK 75 straipsnį tiek kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Teismas abstrakčiai įvertino A. Č. asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę neigė, neįvertino A. Č. elgesio siekiant įvairiais būdais pakenkti tek nukentėjusiajam, tiek ir padaryti žalą UAB „Arvadas“. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl BK 75 straipsnis negalėjo būti taikomas. Teismo skirtas vienas įpareigojimas ne tik neatitinka bausmės tikslų, bet ir pažeidžia nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teises. Nuteistasis priešingai formuojamai teismų praktikai nebuvo įpareigotas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad bausmės vykdymas A. Č. atidėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus bei nukrypstant nuo aktualios teismų praktikos.
5. Apeliaciniame skunde civilinė ieškovė UAB „A.“ ir jos atstovas advokatas Marius Navickas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį A. Č. veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojant į BK 178 straipsnio 3 dalį; civilinio ieškovo UAB „A.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
5.1. Skunde nesutinkama su A. Č. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teigiama, kad nuteistojo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 3 dalies sudėtį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. Č. pagrobė visą UAB „A.“ ar nukentėjusiajam R. K. priklausantį turtą. Tokią išvadą teismas padarė neįvertinęs aplinkybės, kad A. Č., suklastojęs UAB „A.“ dokumentus, neteisėtai įsilaužė į bendrovės patalpas, pakeitė signalizacijos kodą ir spynas. Dėl to joks kitas asmuo nebeturėjo galimybės patekti į minėtas patalpas. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad visus daiktus pagrobė A. Č., todėl teismas nepagrįstai jį nuteisė tik dėl tų daiktų vagystės, kurie buvo surasti kratos metu. Byloje neabejotinai nustatyta, kad į patalpas įsibrovė būtent A. Č., po įsibrovimo vienasmeniškai dar kurį laiką valdė ne tik jas, bet ir jose buvusius daiktus. Teismas neįvertino A. Č. veiksmų kvalifikavimui svarbių aplinkybių ir duomenų, dėl to nepagrėstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
5.2. Skunde nurodoma, kad neteisingai buvo išspręstas ir turtinės žalos atlyginimo klausimas. Teismas civilinį ieškinį patenkino iš dalies tokį sprendimą grįsdamas aplinkybe, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent A. Č. pagrobė visus daiktus. Pats A. Č. dėl pas jį nerastų daiktų vagystės neprisipažino. Sutikti su tokiais teismo argumentais nėra pagrindo. Nuteistasis savo kaltės nepripažino iš viso, todėl remtis jo paaiškinimais sprendžiant civilinio ieškinio atlyginimo klausimą nebuvo galima. Byloje nustatyta, kad A. Č. pakeitus patalpų signalizacijos kodą ir spynas niekas kitas į jas patekti nebegalėjo. Atkreipiamas dėmesys, kad teismui nurodžius buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys detalizuojant pagrobus daiktus ir jų vertę. Taip pat nurodyta, kuriuos daiktu civilinis ieškovas yra atgavęs, kokią žalos kompensavo drausimas ir atitinkamai civilinio ieškinio dydis šia sumai buvo sumažinta. Nepaisant to teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisė 4850 Eur turtinės žalos atlyginimą, t. y. priteisė 200 Eur žalą už pavogtą mikrobangų krosnelę, kurią civilinis ieškovas atgavo ir už kurią žalos priteisti nebeprašė. Taip pat priteisė 4650 Eur už nepataisomai sugadintus daiktus. Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir padarytos turtinės žalos yra nustatytas ir įrodytas, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas visiškai.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti prokuroro skundą ir A. Č. netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Gudašius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir A. Č. išteisinti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės UAB „A.“ atstovas advokatas Marius Navickas prašė nukentėjusiojo, civilinės ieškovės ir prokurorės apeliacinius skundus tenkinti. Nukentėjusysis R. K. ir jo atstovas advokatas Arnoldas Blaževičius prašė tenkinti civilinės ieškovės, nukentėjusiojo ir prokuroro apeliacinius skundus, o nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.
7. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Viduolienės, civilinės ieškovės UAB „A.“ atstovo advokato Mariaus Navicko apeliaciniai skundai atmetami. Nuteistojo A. Č., nukentėjusiojo R. K. ir jo atstovo advokato Mariaus Navicko skundai tenkinami iš dalies.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai.
Dėl nuteistojo A. Č. kaltės
9. Nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu prašo dėl visų jam pareikštų kaltinimų jį išteisinti. Tiek pateiktame apeliaciniame skunde, tiek pasisakant teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis A. Č. iš esmės rėmėsi tuo, kad, jo nuomone, R. K. ir S. D. UAB „A.“ akcininkais tapo neteisėtai. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jam priklausančią UAB „A.“ akcijų dalį niekam nebuvo pardavęs ir 1995 m. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė.
10. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad paminėti argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bylos medžiagoje yra duomenys, kad A. Č. dėl UAB „A.“ akcijų perleidimo kreipėsi į STT, buvo atliekamas atskiras tyrimas, priimtas procesinis sprendimas. Vėliau A. Č. kreipėsi į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokuroro nutarimu buvo nutrauktas.
11. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl nuteistojo A. Č. išsakytų argumentų apie tai, kad, jo nuomone, R. K. ir S. D. UAB „A.“ akcininkais tapo neteisėtai, o neišeidamas iš bylos nagrinėjimo ribų patikrina, ar kaltinamajame akte pareikšti kaltinimai nuteistajam pagrįstai pripažinti įrodytais.
Motyvuojamoji dalis
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 metų viešojo registro įrašai patvirtina, kad tiriamu laikotarpiu UAB „A.“ akcininkais buvo kiti asmenys, o ne nuteistasis A. Č. Nuteistojo įvykdyti veiksmai – UAB „A.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių suklastojimas ir vėliau atlikti veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami. A. Č. visos inkriminuotos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės įrodytos, jis neteisėtai, suklastodamas dokumentus tapo UAB „A.“ direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB „A.“ vardu, sudarė visą eilę sandorių.
13. A. Č. nuteistas už tai, kad , turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – UAB „A.‘ akcijas, priklausančias R. K. ir S. D., ne anksčiau 2014 m., Kauno m. kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrus dokumentus – 2014-08-14 UAB „A.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ akcininkas R. K., turintis 500 vienetų paprastų vardinių akcijų parduoda jas už 50 000 Lt (14 481 Eur) A. Č. bei 2014-08-14 UAB „A.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ akcininkas S. D., turintis 500 vienetų paprastų vardinių akcijų parduoda jas už 50 000 Lt (14 481 Eur) A. Č. bei patvirtino minėtas sutartis žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus 2014-12-03 pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, adresu (duomenys neskelbtini) specialaus liudytojo papildomos apklausos metu prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-1-00557-14 bei 2015-04-08 pateikė Kauno miesto apylinkės teismui, prijungimui prie civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. Č. savo naudai įgijo R. K. ir S. D. priklausantį didelės – 100 000 Lt (28 962 Eur) vertės turtą – UAB „A.“ akcijas bei pagamino netikrus dokumentus, pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, dėl ko padarė R. K. ir S. D. didelę žalą. Šie nuteistojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 301 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.
13.1. Bylos duomenys patvirtina, jog R. K. ir S. D. (duomenys neskelbtini) akcijų A. Č. nepardavė. Šiuos dokumentus pats A. Č. suklastojo, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 140), Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 141) parašai yra ne R. K. ar S. D., o vieno asmens, bet nei vieno iš paminėtų asmenų. Taip pat šią aplinkybę, jog su A. Č. sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartis paneigė R. K. ir S. D.. Liudytoja M. Š., kuri dirbo UAB „A.“ bendrovėje nuo 2013 metų iki 2014 m. patvirtino, jog jokio akcininkų susirinkimo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nebuvo ir nežinojo, kad R. K. ir S. D. planuoja akcijas parduoti ar dovanoti. Šie įrodymai patikimai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes.
13.2. Tai, kad A. Č. patvirtino minėtas sutartis žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu, patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad antspaudo atspaudas esantis ant (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspaustas kitu antspaudu nei UAB „A.“ antspaudo atspaudai kituose įmonės dokumentuose (6 t., b. l. 133-137).
13.3. Tai, kad A. Č. suklastotus dokumentus (duomenys neskelbtini) pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei (duomenys neskelbtini) pateikė Kauno miesto apylinkės teismui, prijungimui prie civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esanti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo kopija, kurioje nurodyta, kad A. Č. nuosavybės teises į UAB „A.“ akcijas įgijo (duomenys neskelbtini) sutarčių pagrindu, kurias pateikė civilinę bylą nagrinėjusiam teismui. Taip pat Kauno apylinkės teismo sprendime yra minima, jog buvo atlikta rašysenos ekspertizė, kurioje nurodyta, kad sutartyse pasirašė ne tikrieji UAB „A.“ akcininkai (4 t., b. l. 110-116).
13.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino visiškai ir nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Tokiu būdu pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad A. Č. savo naudai įgijo R. K. ir S. D. priklausantį didelės – 100 000 Lt (28 962 eur) vertės turtą – UAB „A.“ akcijas bei pagamino netikrus dokumentus, pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, dėl ko padarė R. K. ir S. D. didelę žalą, taip padarydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
14. Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai tapęs UAB „A.“ direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB „A.“ vardu, ne vėliau (duomenys neskelbtini) Kauno m., suklastojo tikrus dokumentus: Valstybės įmonės Registrų centro formą JAR-1 (duomenys neskelbtini) „Prašymą registruoti juridinių asmenų registre“, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad A. Č. yra direktorius bei patvirtino minėtą formą žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu bei savo parašu, suklastojo formą JAR-AF „Akcininkas“, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ akcininkas yra A. Č., nurodydamas visų akcijų įsigijimo datą - (duomenys neskelbtini), suklastojo formą KD-1 (duomenys neskelbtini) „Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys“, įrašydamas melagingus duomenis apie UAB „A.“ mobilaus telefono numerį bei elektroninį paštą, suklastojo formą JAR-VO-V „Vienasmenis valdymo organas“, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ vienasmenis valdymo organas - yra A. Č., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus (duomenys neskelbtini) pateikė Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialui kartu su ne vėliau (duomenys neskelbtini) kompiuterinės technikos pagalba pagamintu netikru dokumentu - UAB „A.“ sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš bendrovės “A.“ direktoriaus pareigų atšaukiamas R. K. ir direktoriumi skiriamas A. Č.
14.1. Šios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės įrodytos reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ vadovas A. Č. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė dokumentus – prašymą įregistruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1), formą JAR-AF (duomenys apie vienintelį akcininką), formą JAR-VO-V (duomenys apie vadovą), vienintelio akcininko A. Č. sprendimą dėl vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo bei formą KD-1 dėl bendrovės kontaktinių duomenų pakeitimo (6 t., b. l. 71-79), (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad antspaudas, naudotas A. Č. yra skirtingas, nei antspaudas, naudotas kituose UAB „A.“ dokumentuose (6 t., b. l. 133-137).
14.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino visiškai. Įrodyta, kad A. Č., pagamino netikrą dokumentą - UAB „A.“ sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino jį žinomai suklastotu antspaudu, suklastojo tikrus Valstybės įmonės Registrų centro dokumentus (formas) ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo pateikdamas juos Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialui. Nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį.
15. Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai tapęs UAB „A.“ direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB „A.“ vardu, pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu (duomenys neskelbtini) uždėdamas jį (duomenys neskelbtini) Parašų ir antspaudų pavydžių kortelėje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) parašų ir antspaudų pavyzdžio lentelę, kurioje matyti, kad UAB „A.“ direktorius A. Č. pavyzdžiams pateikė įmonės UAB „A.“ antspaudo kopijos, kuris pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotas ir įmonės direktoriaus A. Č. parašo pavyzdžius. (6 t., b. l. 123) Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino visiškai ir ši nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Tokiu būdu pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 301 straipsnio 1 dalyje.
16. Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 98 000 Eur, ne vėliau kaip 2014 m., (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad R. K. be sąlygų įsipareigoja sumokėti iki (duomenys neskelbtini) A. Č. 98 000 Eur bei tęsdamas nusikalstamą sumanymą pateikė šį netikrą dokumentą (duomenys neskelbtini) Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biurui vykdomajam įrašui sudaryti. Nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Tokiu būdu, A. Č., pagaminęs netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei pateikęs jį Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biurui vykdomajam įrašui sudaryti, padarė didelę žalą R. K. ir apgaule pasikėsino įgyti 98 000 Eur.
16.1. Iš (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto matyti, kad negalima nustatyti ar (duomenys neskelbtini) vekselyje R. K. vardu pasirašė R. K. (5 t., b. l. 66-68). Iš (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antspaudas, esantis (duomenys neskelbtini) vekselyje atspaustas ne vekselyje nurodyta data (5 t., b. l. 57-62, 63-65).
16.2. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp A. Č. ir R. K. tiriamu laikotarpiu buvo konfliktiški santykiai, taip pat tariamą vekselio surašymo dieną tarp jų įvyko konfliktas. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kokiu pagrindu R. K. galėjo turėti tokių didelių finansinių įsipareigojimų nuteistajam A. Č., kad turėtų išduoti vekselį 98 000 eurų sumai. Taip pat neginčijamai nustatytas faktas, kad nuteistasis A. Č. pateikė šį netikrą dokumentą (duomenys neskelbtini) Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biurui vykdomajam įrašui sudaryti.
16.3. Visuma paminėtų aplinkybių bei kita bylos medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad (duomenys neskelbtini) vekselis yra suklastotas, o A. Č. kaltė pagal jam pareikštus kaltinimus įrodyta. Šių išvadų teisingumą patvirtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažino negaliojančiu R. K. išduotą (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Minėtoje civilinėje byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė, kurioje konstatuota, kad R. K. parašas (duomenys neskelbtini) paprastajame neprotestuotiname vekselyje atsirado dar nesant spausdinto vekselio ir nesant rankraštinio teksto, kas rodo kad minėtas vekselis yra suklastotas. (6 t., b. l. 57-65, 10 t., b. l. 17-22) taigi pagrįstai pripažinta, kad paminėtais veiksmais A. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
17. Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai tapęs UAB „A.“ direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB „A.“ vardu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 30 000 Eur, (duomenys neskelbtini) suklastojo paprastąjį neprotestuotiną vekselį, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ direktorius A. Č. pagal šį vekselį be sąlygų įsipareigoja sumokėti J. K. 30 000 Eur bei patvirtindamas vekselį žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu, ko pasėkoje J. K. perdavė A. Č. 30 000 Eur. Tokiu būdu, A. Č., žinodamas, kad UAB „A.“ nevykdys tariamos prievolės J. K., suklastojęs tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei patvirtinęs vekselį žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu, padarė didelę žalą J. K. ir apgaule įgijo 30 000 Eur.
17.1. Nuteistasis A. Č. nurodo nesutinkantis ir su J. K. kaltinimais bei paskirta bausme. Esą viso proceso metu J. K. klaidino teismą, teisme buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad jis J. K. nėra skolingas, ji jokių pretenzijų nuteistajam neturi. Teigia, kad dėl šio epizodo jis turi būti išteisintas.
17.2. Nuteistojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, faktinių kaltinimo aplinkybių, tai yra vekselio surašymo ir pinigų perdavimo nuteistasis neginčija. Bylos duomenys patvirtina, kad neatgavusi paskolintų pinigų, J. K. pradėjo skolos, t. y. A. Č. perduotų 30 000 eurų, išieškojimą iš UAB „A.“ priverstine tvarka, tai yra pateikdama antstoliui vekselį su notaro vykdomuoju įrašu dėl skolos išieškojimo iš UAB „A.“, ką patvirtina bylos rašytiniai dokumentai, tame tarpe (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio kopija (2 t., b. l. 49), kiti įrodymai - J. K. parodymai, liudytoju apklausto antstolio S. U. parodymai. Tai, kad vėliau J. K. pareiškė, jog pretenzijų A. Č. neturi, nedaro jo atliktų nusikalstamų veiksmų teisėtais.
17.3. Pripažintina įrodyta, kad A. Č. UAB „A.“ vardu vekselį 30 000 eurų sumai surašė neteisėtai, tai yra neteisėtai tapęs UAB „A.“ direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo disponuoti UAB „A.“ bendrovės turtu ir prisiimti turtinių įsipareigojimų, šias aplinkybes be jokios abejonės suprasdamas ir nuslėpdamas nuo J. K., taip ją suklaidindamas dėl esminių aplinkybių skolinant pinigus, taigi veikdamas apgaulės būdu ir siekdamas įgyti svetimą turtą, elgdamasis priešingai UAB „A.“ interesams. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai konstatuota, kad šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
18. Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai tapęs UAB „A.“ direktoriumi ir akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB „A.“ vardu, turėdamas tikslą apgaule R. P. naudai įgyti UAB „T.“ turtą – mobilaus ryšio telefonus, ne vėliau (duomenys neskelbtini) (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, kuriame melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ direktorius A. Č. įgalioja R. P. bendrovės vardu sudaryti naują sutartį bei įsigyti naujus telefono aparatus iš UAB „T.“ bei patvirtino įgaliojimą žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu, ko pagrindu R. P. įgijo tariamą teisę ir (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ vardu su UAB „T.“ pasirašė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį bei įgijo du mobilaus ryšio telefonus, tai yra nuteistas dėl veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
18.1. UAB „T.“ pateikė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, iš kurios matyti, kad UAB „A.“ direktorius A. Č. įgaliojo R. P. dėl sutarties sudarymo su UAB „T.“, taip pat pridėta ir įgaliojimo kopija, iš kurio matyti, kad UAB „A.“ direktorius A. Č. (duomenys neskelbtini) suteikė įgaliojimą R. P. sudaryti paslaugų teikimo sutartį su UAB „T.“ (10 t., b .l. 53-58, 66). Aukščiau minėtą kaltinimą patvirtina ir liudytojų R. P., ir L. M. parodymai, kurie patvirtino, jog UAB „A.“ direktorius A. Č. išdavė įgaliojimą R. P. nupirkti du mobilaus ryšio telefonus bei sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Tokiu būdu, A. Č., pagaminęs netikrą dokumentą – 2014 m. spalio 23 d. įgaliojimą bei patvirtinęs jį žinomai suklastotu UAB „A.“ antspaudu, apgaule R. P. naudai įgijo UAB “T.“ turtą – bendros 1500,02 Eur vertės.
18.2. Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde pažymi, jog pagal įstatymą atsako tas, kuriam buvo suteiktas įgaliojimas, todėl už UAB „T.“ paslaugų teikimo sutarties nevykdymą atsakingas yra R. P. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. Č., suteikdamas įgaliojimą, nebuvo UAB „A.“ teisėtas direktorius bei akcininkas ir minėto įgaliojimo negalėjo išduoti, todėl nuteistojo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip nusikalstami.
19. Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai tapęs UAB „A.“ direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo disponuoti UAB „A.“ bendrovės turtu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 100 000 Eur, (duomenys neskelbtini) su A. G. pasirašė Preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „A.“, atstovaujama A. Č., parduos nuosavybes teise priklausantį namą ir sklypą, kurio kaina 100 000 Eur bei iki (duomenys neskelbtini) pasirašys Pagrindinę sutartį. Pasirašius Preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartį, A. G. perdavė A. Č. 5000 Eur avansą. Tačiau A. Č. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi Pagrindinė sutartis pasirašyta nebuvo, likusių pinigų – 95 000 Eur A. G. neperdavė.
19.1. Šias kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) preliminari poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo - pardavimo sutartis (4 t., b. l. 47-51), kurioje A. Č. pažymėjo, jog 5000 Eur gavo avansu. Taip pat minėtą aplinkybę patvirtina liudytojų A. G., T. M., E. A., V. V. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad A. G. sudarė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį ir pinigus A. Č. sumokėjo avansu. Byloje esantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) su A. G. buvo sudaryta preliminarioji sutartis (4 t., b. l. 58, 68).
19.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino visiškai ir nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. A. Č. aukščiau paminėtas veikas atliko neteisėtai, tai yra neteisėtai tapęs UAB „A.“ direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo disponuoti UAB „A.“ bendrovės turtu, visa tai be jokios abejonės suprasdamas ir šias esmines aplinkybes nuslėpdamas nuo pirkėjo, taigi veikdamas apgaulės būdu. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta, kad A. Č. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
20. Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad laikotarpyje (duomenys neskelbtini) (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), neteisėtai įsibrovęs į UAB „A.“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pagrobė R. K. priklausantį turtą - kavos servizą, 100 Eur vertės, kavos aparatą, 600 Eur vertės, 4 vnt. drambliukų kolekcijų, bendros 2400 Eur vertės, kaljaną, 700 Eur vertės, įvairių Europos šalių taurių, sidabrinių paveiksliukų bei statulėlių, bendros 500 Eur vertės, pastatomą laikrodį „Seiko“, 100 Eur vertės, viso turto už 4400 Eur bei UAB „A.“ priklausantį turtą - mikrobangų krosnelę, 200 Eur vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
20.1. Kaltinamajame akte A. Č. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo, tai yra dėl 15544 eurų vertės UAB „A.“ turto pagrobimo bei dėl R. K. priklausančio 36799 eurų vertės turto pagrobimo (8 t., 7 b. l.).
20.2. Bylos medžiagoje yra (duomenys neskelbtini) kratos protokolas, kuriame nurodyta, jog A. Č. namuose buvo rasta: skulptūrėlės „Drambliukai“ – 11 vnt., suvenyrinė „kriauklė“, mikrobangų krosnelė „Elektroliux“, vaza, servizas – 4 vnt., puodukai su lėkštutėmis ir cukrine, pastatomas laikrodis „Seiko“, kaljanas, raudonos spalvos dekoruotas butelis, dėžė su dviem skulptūrėlėmis „Drambliai“, skulptūrėlė „Laivas“, žvakidės – 3 vnt., metalinė skulptūrėlė „Laivas“, metalinis paveiksliukas, buteliukas kvepalų „Kenzo“ – 2 vnt., kavos aparatas, žalsvos spalvos skulptūrėlė, dėžė su žvejybine įranga, egiptietiško motyvo skulptūrėlė, skulptūrėlė „Juodas jautis“, skulptūrėlė „Namukas“ (5 t., b. l. 36-40). Atsižvelgiant į šių daiktų vertę (4400 Eur), A. Č. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
20.3. Apygardos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo padaryta išvada, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog likusią nukentėjusiojo nuodytų daiktų dalį pagrobė būtent A. Č. Nuteistasis savo kaltės dėl likusios daiktų dalies nepripažino, jokių objektyvių duomenų teismui nebuvo pateikta, jog juos pavogė, bendrininkavo pavagiant ar kitaip prie nusikalstamos veikos padarymo prisidėjo A. Č.
20.4. Kolegija pabrėžia, kad A. Č. paaiškinimai apie tai, kad prieš jį buvo įvykdyta provokacija, kad šie daiktai buvo jam atvežti ir palikti nežinomų asmenų, yra niekuo neparemti. Neginčijamai nustatyta, kad paminėti daiktai nuosavybės teise priklauso R. K. ir UAB „A.“, šie daiktai buvo UAB „A.“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) šias patalpas tiriamu laikotarpiu buvo neteisėtai užvaldęs būtent nuteistasis A. Č..
21. Be to A. Č. pagrįstai nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje (duomenys neskelbtini) (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), tyčia sugadino UAB „A.“ priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. išlaužė seifo duris bei tuo sugadino seifą – 450 eur vertės, išlaužė sandėlio duris – 900 Eur vertės, sulaužė apsaugines žaliuzes, žaliuzių pakėlimo mechanizmą, laukinių durų spyną, bendros 500 Eur vertės, sulaužė vartus – 800 Eur vertės, sulaužė duris – 2000 Eur vertės, tokiu būdu sugadino UAB „A.“ turtą ir padarė 4 650 Eur turtinę žalą. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų, nukentėjusiojo R. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės. (duomenys neskelbtini) antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad miegamojo patalpoje esančioje rūbų spintoje yra atidarytas seifas, matomos išlaužimo žymės, koridoriaus laiptinėje užfiksuoti vitražo įtrūkimai. (4 t., b. l. 81, 121- 126) Tokiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
22. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. Č. inkriminuotos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės įrodytos, A. Č. neteisėtai, suklastodamas dokumentus tapo UAB „A.“ direktoriumi bei akcininku, neturėdamas teisėto pagrindo veikti UAB „A.“ vardu sudarė visą eilę neteisėtų sandorių, sugadino UAB „A.“ turtą, pasisavino UAB „A.“ ir nukentėjusiajam R. K. priklausančius daiktus. Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai.
Dėl nuosprendžiu paskirtų bausmių
23. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Vida Viduolienė, nukentėjusysis R. K. ir jo atstovas advokatas Marius Navickas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nuteistajam A. Č. BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami.
23.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.
23.2. Apylinkės teismas, grįsdamas sprendimą A. Č. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, iki nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. Č., jis teistas nebuvo. Teismo nuomone, yra nustatytos tiek formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tiek kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą. Nors A. Č. kaltinamas padaręs ir sunkius nusikaltimus, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad A. Č. anksčiau neteistas, veikas padarė ne dėl to, kad tai būtų jo dėsningas nusikalstamas elgesys, bet vykdydamas savo tariamą teisę susigrąžinti bendrovės, kurios bendrasavininkiu jis buvo maždaug prieš 15 metų, valdymą. Todėl, teismo nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas nėra būtina priemonė, siekiant BK numatytų bausmės tikslų, BK 75 str. taikymas šiuo atveju yra galimas, o atidėjus A. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teisingumo ir proporcingumo principai nebus pažeisti ir bus užtikrintas bausmės tikslų įgyvendinimas.
23.3. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus nuteistojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, jo elgesį po nusikaltimų padarymo), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl apeliaciniai skundai dalyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį ir nukentėjusiojo R. K. bei UAB „A.“ civilinių ieškinių
24. Kaip minėta aukščiau, nukentėjusysis R. K., civilinis ieškovas UAB „A.“ ir jų atstovas advokatas Marius Navickas savo apeliaciniuose skunduose prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, A. Č. veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojant į BK 178 straipsnio 3 dalį, o civilinius ieškinius tenkinti visiškai. Kolegija sprendžia, kad šioje dalyje apeliaciniai skundai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
24.1. Pirmosios instancijos teismas dėl kaltinimų A. Č. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį sprendė, jog neįrodyta, kad visą kaltinamajame akte turtą pagrobė būtent nuteistasis A. Č. Teismas pripažino įrodyta, kad nuteistasis pagrobė tik tą turtą, kuris buvo rastas jo namuose kratos metu, o atsižvelgęs į to turto vertę, veiką perkvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
24.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
24.3. A. Č. paaiškino, kad į pastatą jis visada eidavo su antstoliu. Ten yra buvęs 2-3 kartus. Mano, kad vagystė buvo surežisuota S. D. ir R. K. Nėra nei vieno liudytojo, kaimyno, kuris pastoviai filmavo ir būtų užfiksuota, jog jis vogė, nešė daiktus iš ofiso. Tuos daiktus, kuriuos rado pas jį jo žmonai atvežė nepažįstamas asmuo kratos išvakarėse ir liepė perduoti jam, tai yra A. Č. Liudytojas S. V. parodė matęs, kad name nebuvo daiktų. Nematė, kad būtų išnešami R. K. daiktai. Kiek matė, A. Č. atvykdavo vienas. Jis įeidavo į namo vidų, nes jo automobilis stovėdavo. R. K. paaiškino, kad pas A. Č. buvo rasta dalis daiktų. (duomenys neskelbtini) draudimas sumokėjo dalį ieškinio sumos. Ši suma neįtraukta į ieškinį. Jo ieškinio suma yra atėmus draudimo bendrovės išmoką ir grąžintus daiktus. Kas yra pagrobta, ir kas ne, labai lengvai galima nustatyti iš nuotraukų. Antstolė spalio 1 d. fiksavo vaizdą ir tą patį vaizdą fiksavo gegužės mėnesį.
24.4. Taigi R. K. civilinį ieškinį iš esmės įrodinėja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolio nustatytas faktas turi didesnę įrodomąją galią, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 635 straipsnio 3 ir 4 dalyse, tik esant teismo pavedimui. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės, nurodytos juose, – visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Jei antstolis faktus nustatinėja veikdamas kitu pagrindu, kaip šioje baudžiamojoje byloje tiriamu atveju – suteikia užsakovui paslaugą, tokie jo veiksmai nelaikytini procesine antstolio veikla, o rezultatu esantis protokolas vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais.
24.5. Prie bylos buvo pridėtos antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, surašytų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kopijos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 635 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo formą nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Lietuvos Respublikos Sprendimų vykdymo instrukcija (patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, redakcija nuo 2014-08-01) nustato, jog vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti procesinių dokumentų formas: <..> 2.21 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (21 priedas), kuriame nurodyta kokia forma turi būti surašomas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Minėta forma reikalauja smulkaus antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymo, nepakanka apsiriboti nuoroda į techninių priemonių naudojimo faktą. Vertinant byloje esančias antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų kopijas, matyti, kad jose nėra konstatuotos jokios aplinkybės dėl dingusių daiktų ar konkrečių jų buvimo vietų, protokolas aprašytas tik 1-2 sakiniais, kurie jokių faktinių aplinkybių nekonstatuoja, o dėl konkrečios informacijos nukreipia į fotonuotraukas, esančias laikmenoje prie protokolo. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose netgi nėra pažymėta, kiek nuotraukų buvo padaryta, kiek jų yra pridėta prie protokolo, tik pažymėta, jog pridedamos laikmenos. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) daiktai, buvę UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nebuvo detaliai užfiksuoti, aprašytos jų individualios savybės ir kiti duomenys, leidžiantys juos identifikuoti.
24.6. Lyginant (duomenys neskelbtini) protokolą ir (duomenys neskelbtini) protokolą, galima padaryti tik tam tikras prielaidas apie tam tikrus daiktus, matomus ar nematomus padarytose fotonuotraukose. Tačiau tai neleidžia konstatuoti daiktų dingimo fakto, nustatyti tų daiktų skaičiaus, jų vertės ar kitų savybių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
24.7. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. K., duodamas paaiškinimus pirmos instancijos teisme, nurodė, kad apie tai, jog laužiamasi į patalpas (duomenys neskelbtini), sužinojo rugsėjo 25 dienos ryte, apie tai jam pranešė kaimynas S. V.. Po to iki gegužės mėnesio nebuvo tose patalpose. Kai kurie kaimynai sakė, kad matė, kaip A. Č. vežė turtą, tačiau parodymus duoti nesutiko. Vertinant turtą, rėmėsi rinkos kaina.
24.8. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. Č. į UAB „A.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įsibrovė (duomenys neskelbtini), tačiau nukentėjusysis, žinodamas šį faktą, pretenzijas pareiškė tik (duomenys neskelbtini) pareiškimu Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK (4 t., b. l. 77). Šie faktai kelia pagrįstas abejones, kad R. K. UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikė tiek daug vertingų daiktų, nurodytų pareiškime dėl žalos (4 t., b. l. 87-88) bei civiliniame ieškinyje, tame tarpe 10 000 eurų grynaisiais asmeninių santaupų, 3000 eurų vertės asmeninių drabužių ir avalynės, 5350 eurų vertės žvejybinės aprangos ir įrankių ir dėl šio turto neteisėto užgrobimo 7 mėnesius nesiėmė jokių priemonių.
24.9. Tai, kad kaltinime nurodytos aplinkybės dėl vagystės iš UAB „A.“ patalpų pasitvirtino tik iš dalies, savo baigiamojoje kalboje pripažino ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, prašydama inkriminuoti A. Č. mažesnės apimties turto vagystę, apsiribojant tuo turtu, kuris rastas pas A. Č. kratos metu, taip pat prašydama jo veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį (11 t., b. l. 87).
24.10. Taigi apygardos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo padaryta išvada, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog likusią nukentėjusiojo nurodytų daiktų dalį pagrobė būtent A. Č.. Nuteistasis savo kaltės dėl likusios daiktų dalies nepripažino, jokių objektyvių duomenų, jog juos pavogė, bendrininkavo pavagiant ar kitaip prie nusikalstamos veikos padarymo prisidėjo A. Č., teismui nebuvo pateikta. Teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti kaltinimą A. Č. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniuose skunduose nurodytomis aplinkybėmis ir pagrindais.
24.11. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas nusprendė ieškovo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė iš A. Č. 4400 Eur turtinės žalos atlyginimo R. K. naudai. Taip pat teismas nusprendė civilinės ieškovės UAB „Arvadas” civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė iš A. Č. 4850 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „Arvadas” naudai.
24.12. Teismas, tenkindamas R. K. ieškinį, rėmėsi tuo, kad buvo įrodyta, jog A. Č. pagrobė R. K. priklausantį 4400 vertės turtą - kavos servizą, 100 Eur vertės, kavos aparatą, 600 Eur vertės, 4 vnt. drambliukų kolekcijų, bendros 2400 Eur vertės, kaljaną, 700 Eur vertės, įvairių Europos šalių taurių, sidabrinių paveiksliukų bei statulėlių, bendros 500 Eur vertės, pastatomą laikrodį „Seiko“, 100 Eur vertės. UAB „Arvadas“ ieškinio tenkinimo pagrindą sudarė sugadinto turto vertė (4650 Eur) ir pagrobto turto, tai yra mikrobangų krosnelės, vertė (200 Eur).
24.13. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad minėti daiktai (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjos nutarimu buvo grąžinti nukentėjusiajam R. K. ir civilinei ieškovei UAB „A.“ (5 t., b. l. 36-37, 38-39). Pripažintina, kad R. K. turtinės žalos atlyginimas buvo priteistas nepagrįstai, o UAB „A.“ priteistas turtinės žalos atlyginimas turi būti sumažintas pagal grąžintų daiktų vertę (4850 Eur -200 Eur), taip iš dalies tenkinant nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą. Dėl šių priežasčių nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu).
24.14. Spręsdama dėl nukentėjusiojo R. K. reikalavimo priteisti iš nuteistojo A. Č. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kolegija šioje dalyje pripažįsta apeliacinio skundo argumentus pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik lakoniškais pasvarstymais apie nuteistojo galimybes sumokėti neturtinės žalos atlyginimą, bet konkrečių argumentų, kodėl mažina neturtinės žalos dydį iki 1000 eurų, nepateikė. Kolegija sutinka su R. K. nurodytais argumentais, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl A. Č. nusikalstamų veiksmų, tęsiasi labai ilgą laiką, taigi akivaizdu, jog nukentėjusysis buvo ne tik priverstas patirti, bet ir patyrė emocinius, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus; buvo priverstas dalyvauti įvairiose apklausose, teikti skundus, prašymus. R. K., kaip vienas iš akcininkų, taip pat patyrė labai daug nepatogumų vykdant įmonės veiklą, verslo partneriams sužinojus apie vykstančius ikiteisminius tyrimus, teko papildomai gaišti laiką, įrodinėjant, jog įmonė yra moki, taip pat reikalinga įdėti daug laiko bei pastangų, kad atstatyti įmonės reputaciją bei pelningą įmonės veiklą. Kolegija sprendžia, kad prašymas priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas. Nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. Č. R. K. naudai priteista 4400 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės UAB „A.“ naudai priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 4650 eurų.
Nukentėjusiajam R. K. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 5000 eurų.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.