- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- e2-1842-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21453-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Advokatai
- Haroldas Ivanauskas, Gitana Gudaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. R. ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinusi prašo:
1.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) padidinant patvirtintą išlaikymo dydį vaikams:
1.1.1. priteisti iš atsakovo R. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 555 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę R. R. nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Šalies argumentai
1.1.2. priteisti iš atsakovo R. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 604 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę R. R. nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
1.2. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu susilaukė dviejų vaikų – A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. R., gimusio (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu panaikintas šalių santuokos apskaitos įrašas ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o atsakovas įsipareigojo vaikų išlaikymui mokėti 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės, t. y. kiekvienam vaikui po 175 Eur. Ieškovė nurodė, kad vaikams augant didėja ir jų poreikiai bei tų poreikių patenkinimui reikalingų išlaidų suma. Nuo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo faktinė situacija pasikeitė, praėjo aštuoneri metai, su amžiumi išaugo ir vaikų poreikiai, kas, ieškovės teigimu, sudaro pagrindą padidinti teikiamo išlaikymo dydį. Vaikai šiuo metu jau yra paaugliai, atsiranda išlaidų, susijusiu su brendimu, be to, atsiranda daugiau išlaidų sveikatos priežiūrai, higienai. Ieškovė pažymėjo, kad valstybės ekonominė situacija ir spartus kainų kilimas taip pat lemia didesnį piniginių lėšų poreikį. Kadangi vaikai gyvena su ieškove, ji nuolat tenkina jų kasdienius poreikius, skiria tiek lėšų, kiek reikalinga vaikų išlaikymui. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo mokama išlaikymo dalis nepadengia net penktadalio vaikų poreikių, o vienam vaikui šiuo metu atsakovo mokamas išlaikymas (260 Eur) nesiekia net pusės orientacinio kriterijaus. Ieškovė detaliai apskaičiavo per paskutinius metus (2022 m.) patirtas išlaidas tenkinant padidėjusius vaikų poreikius, kuriuos detalizavo nepilnamečių vaikų poreikių lentelėje. Ieškovė nurodė, kad vaikams reikalingi vitaminai, papildai, nuolatinė dantų priežiūra, ortodontinis gydymas. Ypač išaugo išlaidos rūbams ir avalynei, kadangi vaikams perkami suaugusiųjų dydžio rūbai ir avalynė (dukros ūgis 165 cm, avalynės dydis 40, sūnaus ūgis 183 cm, avalynės dydis 48). Labai išaugo ir išlaidos vaikų mokymosi priemonėms, taip pat jų popamokinei veiklai, dukra lanko tapybos ir plaukimo būrelius. Be to, vaikui diagnozuotas nutukimas, todėl reikalinga skirti papildomą dėmesį tiek tinkamai sveikai mitybai, tiek tinkamai fizinei veiklai. Sūnus lanko krepšinio treniruotes, kas lemia ne tik būrelio lankymo mokestį, bet ir išlaidas vykstant į krepšinio turnyrus, stovyklas, taip pat reikalinga nuolat atnaujinti sportinę aprangą ir avalynę. Vaikams kasdien reikalingos išlaidos maistui mokykloje, taip pat kišenpinigiai smulkmenoms. Be to, vaikams augant didėja ir jų poreikiai higienos priemonėms, kosmetikai. Taip pat vaikams reikalingos išlaidos laisvalaikiui, pramogoms savaitgaliais. Vaikai dalyvauja draugų gimtadieniuose, kas taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Ieškovė pažymėjo, kad su vaikais gyvena nuomojame bute, kadangi ieškovės nuosavybės teise turimas butas yra dviejų kambarių, kuriame ieškovė su vaikais dalinosi vienu 15 kv. m miegamuoju, todėl vaikams augant buvo būtina ieškotis vaikų poreikius atitinkančio didesnio būsto, dėl to patiria nuomos bei komunalinių mokesčių išlaidas užtikrinant vaikų poreikius. Be to, ieškovė nurodo, kad nuolat vežioja vaikus pas gydytojus, į būrelius, pas močiutę į Joniškį, kuri vaikų atostogų metu rūpinasi vaikais, todėl patiria išlaidų kurui bei automobilio priežiūrai. Ieškinyje pažymima, kad šalių turtinė padėtis yra iš esmės panaši. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai yra apie 2 300 Eur, atsakovo gaunamas darbo užmokestis taip pat viršija 2 000 Eur, be to, atsakovo finansinė padėtis yra nuolat gerėjanti, gaunamos pajamos kasmet didėja. Ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą: (duomenys neskelbtini), už kurį yra mokamos paskolos įmokos. Atsakovas taip pat turi nekilnojamojo turto – butą Šiauliuose, už kurį nėra mokama paskola. Ieškovė pažymėjo, kad yra sudariusi nuomos sutartį, pagal kurią butą nuomoja už 460 Eur / mėn. Iš už nuomą gaunamų lėšų yra sumokamas gyventojų pajamų mokestis (69 Eur / mėn.), sumokamos paskolos įmokos (243,18 Eur / mėn.), atliekami reikalingi buto patvarkymų, remonto darbai. Taigi iš nuomojamo buto nuomos ieškovė papildomų pajamų faktiškai negauna. Tuo tarpu atsakovas iki 2022 m. gruodžio 1 d. taip pat buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Ieškovės teigimu, atsakovas įmonės akcininkas buvo nuo pat jos įkūrimo, tačiau pateikus ieškinį teismui, atsakovas staiga perleido turimas akcijas kitam asmeniui. Kiek žinoma ieškovei, atsakovas perka daužtus motociklus aukcionuose Amerikoje, parvežtus juos suremontuoja ir parduoda. Taigi atsakovo turtinė padėtis per laikotarpį nuo teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo vaikams nuolat gerėjo, atsakovas gauna nuolatines stabilias pajamas, be darbo užmokesčio turi ir papildomų pajamų šaltinių. Todėl nėra jokios objektyvios priežasties, kodėl atsakovas neturėtų prievolės lygiomis dalimis su ieškove prisidėti prie padidėjusių vaikų poreikių tenkinimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė neįrodinėja, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Atsakovo teigimu, iš ieškovės pateiktų priedų matyti, kad dauguma išlaidų vaikų poreikiams tenkinti yra mažesnės, nei ieškovė nurodo ieškinyje. Be to, ieškovė nurodo išlaidas ortodontiniam gydymui ir odontologo paslaugos, tačiau apie sūnaus dantų problemas nei iš ieškovės, nei iš paties vaiko atsakovas nėra nieko girdėjęs. Ieškovė nepagrindė išlaidų mokymosi priemonėms bei hobiams, nepaaiškino, kodėl sūnaus kišenpinigiams (maistui, smulkmenoms) skiriama suma yra 4 kartus didesnė, nei skiriama dukrai. Ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina ieškovės nurodomos išlaidų sumos vaikų drabužiams, o sūnaus sportinei aprangai ir avalynei skiriamos sumos įrodymų apskritai nepateikė. Atsakovas pažymėjo, kad jis avalynę abiem vaikams taip pat perka, ateityje ketina tai daryti toliau, nereikalaudamas šių išlaidų kompensacijos iš ieškovės. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iš ieškovės pateiktų duomenų apie išlaidas vaikų poreikiams matyti ir tokios prekės, kurios nėra skirtos vaikų poreikiams tenkinti arba nėra būtinos vaikų poreikių patenkinimui. Atsakovo teigimu, skaičiuoti automobilio priežiūrą ir remontą vaikams nėra jokio pagrindo, kadangi automobilis naudojamas tiek ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, tiek darbo reikmėms, be to, vaikų mokykla yra 200 metrų nuo namų, vaikai eina į ją kasdien pėsčiomis. Atsakovo įsitikinimu, vertinant situaciją bei vaikų poreikį į transportą objektyviai, vienam vaikui yra reikalinga ne didesnė nei 10–20 Eur suma per mėnesį, o ieškovės išlaidos automobilio plovimui, papildomam keleivių draudimui, vairuotojo civilinės atsakomybės draudimui ir pan. apskritai šioje byloje neturėtų būti vertinamos. Atsakovo teigimu, išlaidos krepšinio stovykloms, turnyrams bei sūnaus gimtadienio išlaidos yra nereguliarios, sunkiai prognozuojamos bei šalys niekuomet neturėjo ginčų dėl šio pobūdžio išlaidų pasidalijimo pusiau, būtų teisinga, protinga ir sąžininga ir toliau tęsti tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl šių išlaidų pagal faktą pasidalijimo lygiomis dalimis, kartu paliekant šalims galimybę vienasmeniškai priimti su tuo susijusius sprendimus bei juos vienasmeniškai apmokėti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė savo butą, kurį jai atsakovas paliko nutraukiant santuoką, buvo ir iki šiol yra nuomojamas ieškovei už tai gaunant 460 Eur nuomos mokesčio, kurį galima nukreipti savo nuomos mokesčiui padengti. Be to, ieškovė taip pat turi galimybę išnuomoti turimą garažą ir tokiu būdu padengti dar didesnę savo mokamos nuomos dalį. Atsakovo nuomone, išlaidomis būsto nuomai galėtų būti laikomas tik nuomos kainų skirtumas. Atsakovas nurodė, kad vaikų poreikius papildomai tenkina savo lėšomis, kurios nėra įskaičiuotos į bendrą ieškovės nurodomą 2 318 Eur vaikų išlaikymo sumą per mėnesį, atsakovas savo iniciatyva sistemingai tenkindamas vaikų poreikius patiria maždaug 130–150 Eur dydžio su tuo susijusių išlaidų. Atsiliepime į ieškinį pažymima, kad ieškovė ieškinyje nenurodė savivaldybės kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės mokamos universalios išmokos vaikui, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 85,75 Eur per mėnesį, į jokius skaičiavimus neįtraukė bei jų neatskaičiavo. Atsakovo teigimu, ieškovė, aptardama atsakovo turtinę padėtį, bando sudaryti įspūdį, kad atsakovas tariamai prekiauja motociklais bei gauna iš to papildomų pajamų, tačiau tokie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi atsakovas motociklų pardavimu neužsiima, jokiuose aukcionuose nedalyvauja bei pajamų iš to negauna, be to, nuo 2011 metų yra (duomenys neskelbtini), turintis atstovauti klubui bei jo nariams, todėl atsakovas visuomet turi bent vieną veikiantį motociklą. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimų patenkinimas būtų nesąžiningas atsakovo atžvilgiu bei neatitiktų jo turtinės padėties.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdama į ieškinyje pateiktą informaciją bei teisės aktų nuostatas, į tai, jog nuo to laiko, kai nepilnamečiams vaikams buvo priteistas išlaikymas, praėjo 8 metai, o augant vaikams, augo bei didėjo jų poreikiai, Tarnyba mano, kad ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo padidinimo yra pareikštas nepilnamečių vaikų interesais. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomos išlaikymo sumos (A. R. 555 Eur / mėn., B. R. 604 Eur / mėn.) būtų pakankamos nepilnamečių vaikų būtiniems kasdieniams bei papildomiems poreikiams tenkinti, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečių vaikų geriausių interesų naudai.
5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus, papildomai paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
6. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
7. Šalys yra nepilnamečių vaikų A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino šalių sudarytos santuokos apskaitos įrašą bei patvirtino sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurios 2.2 punkte šalys susitarė, kad R. R. sutinka teikti išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. bei nepilnamečiui sūnui B. R. 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės, t. y. po 175 Eur kiekvienam vaikui.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
11. Nors bylą nagrinėjant teisme ieškovė ne kartą minėjo, kad atsakovo turtinė pasikeitė (pagerėjo), tačiau (patikslintame) ieškinyje reikalavimą padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį motyvavo vieninteliu pagrindu, t. y. pasikeitusiais (padidėjusiais) vaikų poreikiais. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad šalių turtinė padėtis yra iš esmės panaši, o atsakovo turtinė padėtis per laikotarpį nuo teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo vaikams nuolat gerėjo, atsakovas gauna nuolatines stabilias pajamas, be darbo užmokesčio turi ir papildomų pajamų šaltinių, todėl nėra jokios objektyvios priežasties, kodėl atsakovas neturėtų prievolės lygiomis dalimis su ieškove prisidėti prie smarkiai padidėjusių vaikų poreikių tenkinimo. Atsižvelgdamas į ieškovės ieškinio motyvaciją, kuri yra ieškinio faktinis pagrindas, tai, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą pagrindas peržiūrėti vaikams priteisto išlaikymo dydį yra ne tiesiog pasikeitusi, bet iš esmės pasikeitusi (pagerėjusi) vieno iš tėvų turtinė padėtis, nenustatęs, kad atsakovo turtinė padėtis būtų iš esmės pagerėjusi (po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo gautas dovanų 1992 metų statybos vieno kambario butas Šiauliuose, tolygiai augęs atlyginimas, įgytos kelios ne naujos transporto priemonės), teismas nagrinėjamoje byloje vertina, ar yra pagrindas peržiūrėti vaikams priteisto išlaikymo dydį vienu pagrindu – dėl iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių. Ieškovės argumentai dėl atsakovo turtinės padėties vertintini sprendžiant dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai.
12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
13. Vadovaujantis ieškovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (t. y. po 175 Eur kiekvienam vaikui), praėjo daugiau kaip aštuoneri metai, t. y. tuo metu šalių dukrai buvo beveik 7 metai, sūnui – 5 metai, o ieškinio padavimo metu šalių dukrai buvo 14 metų, sūnui – 12 metų; vaikai pradėjo lankyti mokyklą, atsirado su tuo susijusių papildomų poreikių (mokyklinėms prekėms, stovykloms, ekskursijoms, būreliams), įvertinus vaikų amžių (paaugliai) – poreikių bendravimui, pramogoms, naujų su sveikata susijusių poreikių – ortodontinis gydymas, dukros odos problemos. Įvertinęs šias aplinkybes, minėtą teismų praktiką, taip pat Tarnybos išvadą, teismas daro išvadą, kad byloje tikslinga spręsti priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) klausimą, atsižvelgiant į ieškovei šioje byloje tenkančią įrodinėjimo naštą.
14. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai iki 555 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, o šalių nepilnamečiam sūnui – iki 604 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
15. Ieškovė patikslintame ieškinyje, kaip ieškinio faktinį pagrindą, nurodo vaikų poreikių lenteles, pagal kurias šalių nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga: vaistams ir vitaminams – 37 Eur, ortodontiniam gydymui, odontologo paslaugoms – 18 Eur, tapybos būreliui – 31 Eur, plaukimo būreliui – 19 Eur, mokymosi priemonėms, hobiams – 14 Eur, kišenpinigiams (maistui, smulkmenoms) – 26 Eur, maistui namuose, skalbimo ir buitinei chemijai – 164 Eur, drabužiams – 137 Eur, avalynei – 18 Eur, higienos priemonėms ir kosmetikai – 53 Eur, laisvalaikiui, pramogoms savaitgaliais (filmai, kavinės) – 30 Eur, būsto nuomai – 188 Eur, komunalinėms paslaugoms – 46 Eur, namų išlaidoms, baldams – 30 Eur, telefonui – 10 Eur, internetui, kabelinei TV, Spotify, Netflix – 13 Eur, automobiliui (priežiūra, kuras, remontas, draudimas) – 196 Eur, kaupiamajam gyvybės draudimui – 70 Eur, išlaidos vaiko atostogoms, kelionėms – 10 Eur, iš viso – 1 110 Eur; šalių nepilnamečiam sūnui: vaistams ir vitaminams – 37 Eur, ortodontiniam gydymui, odontologo paslaugoms – 50 Eur, krepšinio būreliui – 48 Eur, krepšinio stovykloms, turnyrams – 52 Eur, sportinei aprangai ir avalynei – 17 Eur, mokymosi priemonėms, hobiams – 12 Eur, kišenpinigiams (maistui, smulkmenoms) – 104 Eur, maistui namuose, skalbimo ir buitinei chemijai – 164 Eur, drabužiams – 90 Eur, avalynei – 24 Eur, higienos priemonėms – 12 Eur, laisvalaikiui, pramogoms savaitgaliais (filmai, kavinės, klasiokų gimtadieniai) – 30 Eur, sūnaus gimtadieniui, draugų gimtadieniams – 29 Eur, būsto nuomai – 188 Eur, komunalinėms paslaugoms – 46 Eur, namų išlaidoms, baldams – 30 Eur, telefonui – 6 Eur, internetui, muzikai, kabelinei TV – 13 Eur, automobiliui (techninė priežiūra, kuras, remontas, draudimas) – 196 Eur, kaupiamajam gyvybės draudimui – 50 Eur, išlaidos vaiko atostogoms, kelionėms – 10 Eur, iš viso – 1 208 Eur.
16. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pateikė nurodytų išlaidų vertinimą, iš kurio matyti, kad kai kurių vaikų poreikių ir jiems tenkinti kas mėnesį reikalingos sumos, būtent dukros ortodontiniam gydymui, odontologo paslaugoms (18 Eur / mėn.), sūnaus krepšinio būreliui (48 Eur / mėn.), dukros tapybos ir plaukimo būreliams (iš viso 50 Eur / mėn.), dukros telefonui (10 Eur / mėn.), sūnaus telefonui 6 Eur / mėn.), atsakovas neginčijo. Be to, bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad šalių dukra nustojo lankyti plaukimo būrelį, tačiau išlaidos už tapybos būrelį padidėjo iki 61 Eur / mėn. Atsižvelgdamas į tai, teismas dėl išvardytų vaikų poreikių ir jiems tenkinti kas mėnesį reikalingos sumos plačiau nepasisako, o iš esmės pasisako dėl tų vaikų poreikių ir jiems tenkinti kas mėnesį reikalingos sumos, dėl kurių tarp šalių yra ginčas.
17. Pirmiausia teismas pažymi, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – kvitai, pagrindžiantys tam tikrų išlaidų faktą (drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių įsigijimo ir kt.), savaime neįrodo vaikų poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Dėl šios priežasties teismas vertina ieškovės nurodytus vaikų poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
18. Teismas taip pat primena, kad kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).
19. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiui vaistams ir vitaminams reikalinga 37 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, reaguodama į atsakovo atsikirtimus į ieškinį ir išsakytas abejones, patikslino, kaip apskaičiavo šią sumą, ir nurodė, kad 2022 metais šiam vaikų poreikiui patenkinti iš viso išleido po 14,72 Eur / mėn. kiekvienam vaikui (el. b. 5 t., b. l. 3–5). Ši suma – 15 Eur / mėn. vaistams ir vitaminams vienam vaikui, nenustačius, kad šalių vaikai turėtų sveikatos sutrikimų, lemiančių didesnes išlaidas vaistams ir vitaminams, yra reali ir protinga, todėl pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis).
20. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalių sūnaus ortodontiniam gydymui, odontologo paslaugoms reikalinga 50 Eur / mėn. suma. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apie sūnaus dantų problemas nei iš ieškovės, nei iš paties vaiko nėra nieko girdėjęs, todėl, anot atsakovo, tokio pobūdžio išlaidos sūnui neturėtų būti didesnės nei išlaidos dukrai, pagal ieškovės pateiktus duomenis, beveik 18 Eur per mėnesį. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad šalių sūnaus pagrindinis ortodontinis gydymas yra atliktas, taigi su šiuo gydymu susijusios išlaidos vertinamos kaip vienkartinės, kurių priteisti iki vaiko pilnametystės ieškovės nurodyta apimtimi nėra pagrindo. Kadangi atsakovas nurodė, kad tokio pobūdžio išlaidos neturėtų būti didesnės nei išlaidos dukrai (18 Eur / mėn.), t. y. faktiškai pripažino šią sumą, teismas sprendžia, kad pagrįstos ir protingos išlaidos šalių sūnaus dantų gydymui ir kitoms odontologinėms paslaugoms yra 18 Eur / mėn. (įskaitant ieškovės nurodytas periodines konsultacijas).
21. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad maistui namuose, skalbimo ir buitinei chemijai reikalinga 164 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui. Atsakovas, atlikęs ieškovės pateiktų kvitų analizę, nurodė nustatęs, kad šiam vaikų poreikiui tenkinti išleista 128,87 Eur suma asmeniui. Ieškovė, reaguodama į atsakovo atsikirtimus į ieškinį ir išsakytas abejones, patikslino, kad 2022 metais vaikų poreikiui maistui namuose, skalbimo ir buitinei chemijai skyrė po 161,94 Eur / mėn. kiekvienam vaikui (el. b. 5 t., b. l. 3–5). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės nurodyta suma apima kelis vaikų poreikius, t. y. ne tik maisto, įvertinęs taip pat vaikų amžių, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta patikslinta suma – 162 Eur / mėn., laikytina pagrįsta ir racionali.
22. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad dukros higienos priemonėms ir kosmetikai reikalinga 53 Eur / mėn. suma, sūnaus higienos priemonėms – 12 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, išanalizavęs ieškovės pateiktus duomenis šioms išlaidoms pagrįsti, nustatė, jog 2022 metais šiam poreikiui tenkinti buvo išleista 679,04 Eur arba vidutiniškai po 56,58 Eur per mėnesį abiem vaikams bendrai (darant prielaidą, kad pačios ieškovės priemonių čia nėra). Tačiau atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad tokia suma išeina su namų kvapais (namų kvapas už 25,95 Eur), kas nėra higienos priemonė ar kosmetika, brangiais šampūnais už 24,99 Eur, veido losjonais už 20 Eur, 20 Eur vertės dovanų kuponu, veido serumu už 33,60 Eur, dantų šepetėliu už 60 Eur, lūpų kontūrais, antakių, blakstienų pieštukais ir pan., kas, anot atsakovo, leidžia pagrįstai įtarti, jog tai tikrai nėra prekės, skirtos vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė, reaguodama į atsakovo atsikirtimus į ieškinį ir išsakytas abejones, patikslino, kad 2022 metais dukros higienos priemonėms ir kosmetikai skyrė 49,84 Eur / mėn. (el. b. 5 t., b. l. 3–5). Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma 12 Eur suma sūnaus higienos priemonėms laikytina pagrįsta ir racionalia, ko atsakovas iš esmės ir neginčijo. Kadangi šalių dukra yra vyresnė už brolį, be to, mergaitė, kas nulemia papildomų išlaidų higienos priemonėms poreikį, spręstina, kad jos poreikiui higienos priemonėms reikalinga didesnė šių išlaidų suma. Vis dėlto teismas neturi pagrindo vertinti, kad sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo kaip savarankiškas turėtų būti pripažįstamas poreikis dekoratyvinei kosmetikai, juo labiau nesant dėl to bendro tėvų sutarimo. Atsižvelgdamas į tai, taip pat ieškovės paaiškintas dukros odos problemas, teismas sprendžia, kad pagrįsta ir protinga suma šalių dukros higienos ir būtinoms kosmetikos priemonėms laikytina 35 Eur / mėn.
23. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalių dukros drabužiams reikalinga 137 Eur / mėn., sūnaus – 90 Eur / mėn. suma. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės į bylą pateikti duomenys tokių išlaidų nepatvirtina: sudėjus visas ieškovės byloje pateiktas išlaidas dukros rūbams už 2022 metus, išeina bendra 604,64 Eur suma arba 50,38 Eur per mėnesį, tuo tarpu sudėjus visas ieškovės byloje pateiktas išlaidas sūnaus rūbams už 2022 metus, išeina bendra 369,09 Eur suma arba 30,75 Eur suma per mėnesį. Ieškovė, reaguodama į atsakovo atsikirtimus į ieškinį ir išsakytas abejones, patikslino, kad 2022 metais dukros poreikiui drabužiams išleido 682,77 Eur suma (57 Eur / mėn.), sūnaus – 450,61 Eur (38 Eur / mėn.) (el. b. 5 t., b. l. 3–5). Taigi ieškovė nepagrindė, kad dukros rūbams reikalinga net 137 Eur / mėn. suma, o sūnaus – 90 Eur / mėn. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šalių dukros poreikiui drabužiams reikalinga apie 60 Eur / mėn. suma, o sūnaus – 40 Eur / mėn., kurios laikytinos pagrįstos ir įrodytos (CPK 178, 185 straipsniai).
24. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalių dukros avalynei reikalinga 18 Eur / mėn., sūnaus – 24 Eur / mėn. suma. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal ieškinio priedus, faktiškai šios išlaidos bent jau dukrai taip pat yra mažesnės ir yra 12,10 Eur per mėnesį, be to, už kai kuriuos batus atsakovas ieškovei kompensavo visą išlaidų sumą, galiausiai, avalynę abiem vaikams taip pat perka ir atsakovas, kuris ir ateityje ketina tai daryti toliau, nereikalaudamas šių išlaidų kompensacijos iš ieškovės. Dėl pastarųjų atsakovo argumentų teismas pažymi, kad, esant tarp tėvų ginčui dėl išlaikymo vaikams dydžio, kaip nagrinėjamu atveju, viso vaikams teiktino išlaikymo dydį nustato teismas ir tam tikra proporcija padalija abiem tėvams. Priimtas teismo sprendimas neužkirs atsakovui kelio papildomai tenkinti vaikų poreikius tam tikrais pirkiniais, tačiau tai nėra pagrindas nespręsti klausimo dėl konkrečiai vaikų avalynei reikalingo išlaidų dydžio, nes išlaikymas vaikams turi būti teikiamas nuolat ir pakankamo dydžio. Taigi atsakovas neginčijo išlaidų sūnaus avalynei dydžio, teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad nurodyta šalių dukros avalynei reikalinga suma – 18 Eur / mėn., neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, juo labiau kad atsakovas pripažino aplinkybę taip pat perkantis vaikams avalynę.
25. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalių sūnaus sportinei aprangai ir avalynei reikalinga 17 Eur / mėn. suma (arba 200 Eur per metus). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jokių įrodymų, kurie tai pagrįstų, į bylą nėra pateikta. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas neginčijo fakto, jog sūnui sportinė apranga ir avalynė yra reikalinga (sūnus žaidžia krepšinį), prie atsiliepimo į pradinį ieškinį pridėjo mokėjimo nurodymą dėl sūnaus krepšinio aprangos įgijimo (89,10 Eur sumai), ieškovė paaiškino, kad dalį pinigų (70 Eur) sumokėjo treneriui grynais. Kita vertus, ieškovė nepagrindė, kad šiam sūnaus poreikiui tenkinti kas metus objektyviai reikalinga 200 Eur suma (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 10 Eur / mėn. suma šalių sūnaus sportinei aprangai ir avalynei (CK 1.5 straipsnis).
26. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalių dukros mokymosi priemonėms ir hobiams kas mėnesį reikalinga 14 Eur suma, o sūnaus – 12 Eur suma. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad išanalizavęs ieškovės pateiktus kvitus nustatė, jog 2022 metais ieškovė šiems abiejų vaikų poreikiams tenkinti išleido 192,74 sumą, kas išeina po 8,03 Eur kiekvienam vaikui, todėl atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovės nurodomas šių išlaidų dydis (14 Eur ir 12 Eur) nėra pagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, reaguodama į atsakovo atsikirtimus į ieškinį ir išsakytas abejones, pateikė patikslintas vaikų poreikių lenteles, kuriose nurodė, kaip apskaičiavo nurodytas sumas (el. b. 5 t., b. l. 3–5). Kadangi skirtumas tarp abiejų šalių nurodytų sumų nėra didelis (atitinkamai 6 Eur ir 4 Eur), ieškovės nurodyta suma yra reali ir protinga, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertinamos vaikų naudai, ieškovės nurodyta suma šalių dukros poreikiui mokymosi priemonėms ir hobiams (14 Eur / mėn.) ir šalių sūnaus poreikiui mokymosi priemonėms ir hobiams (12 Eur / mėn.) pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis).
27. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalių dukros kišenpinigiams reikalinga 26 Eur / mėn. suma, sūnaus – 104 Eur / mėn. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, išanalizavęs ieškovės pateiktus duomenis šioms išlaidoms pagrįsti, nustatė, jog pateikti tik ieškovės pervedimai į Revolut sąskaitas ir visiškai nesimato jokių išlaidų, kurias būtų galima apskaičiuoti ir įvertinti; be to, ta pačia Revolut sąskaita naudojasi ir pati ieškovė, taip pat nėra jokio paaiškinimo, kodėl šiam sūnaus poreikiui tenkinti yra reikalinga beveik 4 kartus didesnė suma nei dukros. Pasisakydamas dėl šių atsakovo argumentų, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas neginčijo pačių kišenpinigių būtinumo, teismų praktikoje tokios išlaidos taip pat vertinamos kaip tėvų teikiamo išlaikymo sudėtinė dalis. Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad vaikams skiriamų kas mėnesį kišenpinigių dydis yra neprotingai didelis, konkrečiai, dėl sūnaus ieškovė teismo posėdyje paaiškino sūnaus maitinimosi mokykloje ypatumus, ko atsakovas iš esmės neginčijo.
28. Tačiau teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Pavyzdžiui, kišenpinigiais gali būti laikomos nedidelės pinigų sumos, skirtos pietums, transportui, kino teatrui ir pan. Kišenpinigių skyrimo tikslai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad šalių dukros laisvalaikiui, pramogoms savaitgaliais (filmai, kavinės) reikalinga 30 Eur / mėn. suma, sūnaus laisvalaikiui, pramogoms savaitgaliais (filmai, kavinės, klasiokų gimtadieniai) – 30 Eur mėn., taip pat atskirai sūnaus gimtadieniui, draugų gimtadieniams reikalinga 29 Eur / mėn. Taigi ieškovė į vaikų poreikius įtraukė skirtinas lėšas tiek laisvalaikiui, pramogoms ir gimtadieniams, tiek kišenpinigius, t. y. iš esmės to paties poreikio tenkinimui išlaidos įtraukiamos kelis kartus. Todėl teismas sprendžia, kad šios išlaidos iš dalies dubliuojasi.
29. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, reaguodama į atsakovo atsikirtimus į ieškinį ir išsakytas abejones, patikslino, kad 2022 metais vaikų poreikiui laisvalaikiui, pramogoms savaitgaliais skyrė po 28,64 Eur / mėn. kiekvienam vaikui (el. b. 5 t., b. l. 3–5), kas nedaug skiriasi nuo atsakovo paskaičiuotos sumos – po 23,15 Eur kiekvienam vaikui. Kadangi ieškovės patikslinta suma vaikų poreikiui laisvalaikiui, pramogoms savaitgaliais (28,64 Eur / mėn.) iš esmės sutampa su atsakovo skaičiavimais; kišenpinigių dydis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vertintinas kaip realus ir protingas, nustatytina, kad bendrai (t. y. įskaitant kišenpinigius) vaikų laisvalaikiui ir pramogoms reikalinga suma yra 55 Eur / mėn. dukrai (26 Eur + 28,64 Eur) ir 133 Eur / mėn. sūnui (104 Eur + 28,64 Eur).
30. Teismas pritaria atsakovo vertinimui, kad sprendžiant dėl išlaidų sūnaus gimtadieniui, teisinga, protinga ir sąžininga, įvertinus šių išlaidų pobūdį, palikti šį klausimą spręsti tėvams bendru sutarimu arba vienasmeniškai priimti su tuo susijusius sprendimus bei juos vienasmeniškai apmokėti (CK 1.5 straipsnis), juo labiau kad analogiškų išlaidų dėl dukros gimtadienio ieškovė neprašo priteisti kaip sudėtinės vaiko išlaikymo dalies, taip pat pripažino aplinkybę, jog atsakovas yra padengęs dalį sūnaus gimtadienio išlaidų.
31. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus krepšinio turnyrams ir stovykloms reikalinga 52 Eur / mėn. arba 624 Eur suma per metus, pagal ieškovės pateiktą 2022 metų išlaidų lentelę, tiek ieškovė išleido 2022 metais (el. b. 5 t., b. l. 5). Atsakovas atsiliepime į ieškinį laikėsi pozicijos, kad ieškovė šių prašomų išlaidų nepagrindė, be to, tokio pobūdžio išlaidos yra nereguliarios, sunkiai prognozuojamos bei šalys niekuomet neturėjo ginčų dėl šio pobūdžio išlaidų pasidalijimo pusiau, todėl, anot atsakovo, būtų teisinga, protinga ir sąžininga ir toliau tęsti tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl šių išlaidų pagal faktą pasidalijimo lygiomis dalimis, kartu paliekant šalims galimybę vienasmeniškai priimti su tuo susijusius sprendimus bei juos vienasmeniškai apmokėti (pvz., atsakovas vienasmeniškai apmokėjo sūnaus anglų kalbos stovyklą bei neprašė ieškovės jokia dalimi prie to prisidėti). Taigi nors atsakovas, viena vertus, teigė, kad ieškovė nepagrindė šių išlaidų dydžio, kita vertus, pripažino, kad pusę šių išlaidų kompensuodavo, taigi atsakovui žinomas tiek šių išlaidų faktas, tiek turėtų būti žinomas apytikris jų dydis. Ieškovė, duodama paaiškinimus, nurodė, kad krepšinio stovykla vyksta kartą per metus, o turnyrų gali būti keli, todėl, anot ieškovės, šios išlaidos nėra sunkiai prognozuojamos; ieškovės teigimu, prie šių išlaidų atsakovas prisidėjo tik vieną kartą, pervesdamas 320 Eur, ką patvirtina ir atsakovo atsiliepimo į pradinį ieškinį priedai (taigi, faktiškai pusę ieškovės nurodytos sumos stovykloms ir turnyrams). Atsižvelgdamas į tai, kad šios išlaidos gali būti vertinamos kaip reguliarios, apytikris jų dydis gali būti nustatytas, jos yra neatsiejamos nuo šalių sūnaus pomėgio krepšiniui, jų poreikio atsakovas neginčijo, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodyta 52 Eur / mėn. suma sūnaus krepšinio turnyrams ir stovykloms yra pagrįsta ir įrodyta (CPK 178, 185 straipsniai). Kadangi dėl šių išlaidų apmokėjimo atsakovas laikosi pozicijos, kad šias išlaidas šalys turėtų pasidalyti pagal faktą, tačiau kartu neatmeta galimybės šalims vienasmeniškai priimti su tuo susijusius sprendimus bei juos vienasmeniškai apmokėti, teismas daro išvadą, kad šios išlaidos priteistinos kaip sudėtinė išlaikymo dalis, nes priešingu atveju priimtas teismo sprendimas neužkirs kelio tarp šalių galintiems kilti naujiems ginčams dėl šių išlaidų apmokėjimo.
32. Ieškovė kaip sudėtinę vaikų išlaikymo dalį prašo priteisti iš atsakovo patiriamas būsto nuomos išlaidas, kurios pagal ieškinio faktinį pagrindą yra 188 Eur / mėn. Byloje nustatyta, kad ieškovės nuosavybės teise turimas būstas yra per mažas ieškovei ir šalių nepilnamečiams vaikams gyventi, todėl ieškovė išsinuomojo kitą būstą, tuo pačiu ieškovė nuomoja savo butą, t. y. patiria ne tik būsto nuomos išlaidų, bet ir pati gauna nuompinigius iš savo buto nuomos. Atsakovas neginčijo, kad vaikams reikia didesnio ploto gyvenamojo būsto nei ieškovės turimas nuosavybės teise, tačiau laikėsi pozicijos, jog pagrįstos išlaidos būsto nuomai galėtų būti abiejų būstų nuomos kainų skirtumas, juo labiau kad ieškovė galėtų išnuomoti ir turimą garažą bei dar didesne dalimi padengti mokamo būsto nuomos mokesčio dalį. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė pripažino, kad dalį savo patiriamų nuomos išlaidų padengia iš savo buto nuomos, kurios dydis – 460 Eur / mėn. (el. b. 3 t., b. l. 702), taip pat turėjo investuoti į buto remontą, ieškovė taip pat moka būsto paskolą. Atsižvelgdamas į tai, kad, pagal teismų praktiką, būsto kredito įmokos negali būti įtrauktos į išlaikymo sumą (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3262-450/2013, 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1535-580/2017, 2019 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2307-864/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-486-513/2019, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-998-513/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-267/2020), atitinkamai ieškovė, prašydama priteisti būsto nuomos išlaidas, negali remtis aplinkybe dėl mokamų kredito įmokų, be to, byloje sprendžiama dėl išlaikymo vaikams padidinimo nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, teismas pritaria atsakovo vertinimui, jog kaip išlaidos vaikų būsto poreikiui patenkinti priteistinas abiejų nuomos kainų skirtumas, t. y. nustatant, kad kiekvienam vaikui tenkanti būsto nuomos išlaidų dalis yra 58 Eur (564 Eur - 460 Eur - 69 Eur (ieškovės sumokamas gyventojų pajamų mokestis)) / 3 = 57,67 Eur) (CK 1.5 straipsnis).
33. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad komunalinėms paslaugoms reikalinga 46 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės pateikti šias išlaidas pagrindžiantys duomenys už 2022 metus liudija, jog šios išlaidos buvo kiek mažesnės ir buvo 37,23 Eur per mėnesį (1 340,31 Eur / 3 asmenys / 12 mėn.). Ieškovė, reaguodama į atsakovo atsikirtimus į ieškinį ir išsakytas abejones, patikslintose vaikų poreikių lentelėse nurodė, kad bendrai komunalinėms paslaugoms per metus išleido apie 1 300 Eur, tačiau taip pat nurodė kiekvieno mėnesio sumas, pagal kurias komunaliniams mokesčiams per metus išleista suma yra 1 641,82 Eur (el. b. 5 t., b. l. 3–5), paaiškino, kad 2023 metais šios išlaidos dar padidėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad 46 Eur / mėn. suma komunalinėms paslaugoms kiekvienam vaikui yra iš esmės pagrįsta, atsakovo nurodoma kita suma (teismo posėdžio metu – 44,21 Eur) nėra esmingai mažesnė.
34. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad namų išlaidoms, baldams reikalinga 30 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui. Atsakovas, atlikęs ieškovės pateiktų kvitų skaičiavimą, nustatė, kad bendra šių išlaidų suma yra 375,74 Eur už 2022 metus, kurią padalijus iš 3 asmenų, išeina 10,44 Eur / mėn. suma vienam asmeniui; kita vertus, anot atsakovo, ieškovė prie šių išlaidų priskyrė naujo siurblio įsigijimą, šildymo sistemos profilaktiką, namų dekoracijas, kavos virimo aparatą ir pan., kas, atsakovo nuomone, arba apskritai nėra susiję su vaiko poreikių tenkinimu, arba nėra būtina, arba neturėtų būti daroma reikalaujant prie to prisidėti ir atsakovą. Ieškovė, duodama paaiškinimus teismui, pripažino, kad minėtiems dalykams per metus išleido 444,03 Eur sumą (taigi, vienam vaikui – 12,33 Eur / mėn. (444,03 Eur / 12 mėn. / 3)), kas atsispindi ir ieškovės pateiktoje 2022 metų lentelėje (el. b. 5 t., b. l. 5). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pripažintas aplinkybes, tai, kad nurodytos namų išlaidos, išlaidos baldams pasižymi itin dideliu subjektyvumo laipsniu, abiejų tėvų požiūris į šių išlaidų būtinumą (pvz., namų dekoracijas) iš esmės skiriasi, daro išvadą, kad minėtiems poreikiams tenkinti reikalinga ne didesnė kaip 15 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui (CK 1.5 straipsnis). Spręsti, kad vaikams apskritai nėra reikalingi baldai, jaukios namų aplinkos kūrimas, teismas neturi pagrindo.
35. Ieškinyje ieškovės nurodė, kad internetui, kabelinei TV, Spotify, Netflix reikalinga 13 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tokio dydžio išlaidos išeina tik pridėjus pramoginio turinio kanalų papildomą mokestį bei Spotify ir Netflix mokesčius, kurie, atsakovo vertinimu, nėra būtini, juo labiau turint išmaniąją televiziją. Atsakovas nurodė, kad televizijos plano mokestis yra 19,80 Eur per mėnesį, ką padalijus iš 3 asmenų, išeina 6,60 Eur suma per mėnesį vienam vaikui, kuriai atsakovas pritaria (tiek finansine prasme, tiek įvertindamas vaikų užimtumą mokymuisi, užklasinei veiklai, namų darbams ir pan.). Teismas atsakovo argumentus laiko pagrįstais, todėl papildomų televizijos mokesčių, kaip nebūtinų, į vaikams teiktiną išlaikymą neįtraukia, nustatydamas, kad vaikų poreikiui internetui ir televizijai reikalinga apie 7 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui, kas taip pat atsispindi ieškovės pateiktoje patikslintoje lentelėje (el. b. 5 t., b. l. 3–5).
36. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad automobiliui (priežiūra, kuras, remontas, draudimas) reikalinga 196 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės automobilis naudojamas tiek ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, tiek darbo reikmėms, dėl ko skaičiuoti šio automobilio priežiūrą ir remontą vaikams nėra jokio pagrindo; be to, vaikų mokykla yra 200 metrų nuo namų, jie eina į ją kasdien pėsčiomis, dukra į būrelius ar į miestą susitikti su draugais važiuoja autobusu, turi E-bilietą, o sūnus į treniruotes važiuoja arba autobusu, arba vieno iš draugų tėvai jį ten nuveža, šiltuoju metų laiku sūnus į treniruotes taip pat važiuoja paspirtuku bei grįžta taip pat; ieškovė parveža sūnų su jo draugais iš treniruočių, tik kai važiuoja namo pakeliui iš sporto klubo. Atsakovo įsitikinimu, vertinant situaciją bei vaikų poreikį į transportą objektyviai, vienam vaikui yra reikalinga ne didesnė nei 10–20 Eur suma per mėnesį, o ieškovės išlaidos automobilio plovimui, papildomam keleivių draudimui, vairuotojo civilinės atsakomybės draudimui ir pan. apskritai šioje byloje neturėtų būti vertinamos. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė pripažino aplinkybę, kad automobilį naudoja ir darbo reikmėms, kurą įsipila naudodama darbdavio suteiktą kortelę; pasakodama apie sūnaus vežimą į būrelius, nurodė, kad vaikus į būrelius pakaitomis vežioja iš viso trys tėvų ekipažai, be to, sūnų į būrelį vežioja tik tamsiu paros metu; neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių apie namų atstumą nuo vaikų mokyklos, vaikų naudojimąsi viešuoju transportu, savarankišką vykimą į mokyklą, taip pat iš dalies į būrelius (pavyzdžiui, šviesų paros metą); kad sūnų parveža iš treniruočių grįždama iš sporto klubo (nurodė, kad derina sporto klubą prie vaikų treniruočių). Atsakovo paskaičiavimu, pagal ieškovės turimo automobilio VW Passat 2012 m., 2.0 dyzelinas, technines specifikacijas, vidutinės šio automobilio kuro sąnaudos yra 5,2 litro 100 kilometrų, kas reiškia, kad su 32 litrais degalų galima vidutiniškai nuvažiuoti 615,38 km. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes sistemiškai, taip pat vaikų amžių bei ieškovės nurodytas aplinkybes apie keliones į Joniškį, išvykas į Latviją, teismas daro išvadą, kad, vertinant objektyviai, vaikų transporto išlaidoms reikalinga ne didesnė nei 30 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui. Byloje nustačius aplinkybę, kad atsakovės automobilis naudojamas ir ieškovės darbo reikmėms, o vaikai nemažai keliauja savo tikslais savarankiškai, ieškovės nurodyta suma transportui – 196 Eur / mėn. kiekvienam vaikui, nėra nei pagrįsta, nei atitinkanti bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Papildomai teismas pažymi, kad išlaidos automobilio draudimui ir remontui yra susijusios su ieškovės kaip vairuotojos ir automobilio savininkės atsakomybe, todėl pirmiausia turi būti apmokamos pačios ieškovės.
37. Ieškovė kaip sudėtinę vaikų išlaikymo dalį taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaidas kaupiamajam gyvybės draudimui, dukros – 70 Eur / mėn., sūnaus – 50 Eur/ mėn. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad sprendimus dėl kaupiamojo gyvybės draudimo ieškovė priėmė vienašališkai, nepasitarusi, nors tokią paslaugą (darant prielaidą, jog ji yra reikalinga), buvo galima gauti ir pigiau, be to, dalį sumokėtų lėšų ieškovė susigrąžina deklaruodama pajamas, naudos gavėja pagal sudarytas sutartis yra tik ieškovė, o atsakovas – ne. Kadangi teismų praktikoje, sprendžiant dėl tokio pobūdžio išlaidų priteisimo kaip vaikų išlaikymo sudėtinės dalies, vertinama, ar sprendimas priimtas abipusiu tėvų sutarimu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-997-565/2023, 22 punktas), o nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino, kad su atsakovu nesitarė, išlaidos kaupiamajam gyvybės draudimui kaip nebūtinos į vaikų išlaikymą neįtraukiamos.
38. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaikų atostogoms, kelionėms reikalinga 10 Eur / mėn. arba 120 Eur per metus suma. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį laikėsi pozicijos, kad ieškinio priedai tokius ieškovės teiginius paneigia, nes, anot atsakovo, iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog 2022 metais šiam poreikiui tenkinti buvo patirta 140 Eur suma, kurią padalijus iš 3 asmenų bei 12 mėnesių, išeina 3,88 Eur / mėn. vaikui. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovo nurodoma suma – 3,88 Eur / mėn. vaiko atostogoms (arba 47 Eur per metus), neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas sistemingai pats savo lėšomis tenkintų vaikų poreikį atostogauti, dėl ko būtų pagrindas dėl šių išlaidų priteisimo nespręsti arba sumažinti jų dydį.
39. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė paaiškino, kaip vaikai leidžia atostogas – kartą per metus važiuoja ilsėtis į Nidą ir dalį laiko praleidžia pas močiutę Joniškyje, iš ten važinėja į Latviją. Teismas pažymi, kad tai yra tėvų, o ne teismo kompetencija spręsti, kaip turėtų būti tenkinamas vaikų poreikis atostogauti, teismas sprendžia dėl šio poreikio tenkinimui reikalingo lėšų dydžio. Kadangi ieškovė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė, kad vaikų atostogoms reikalinga 10 Eur / mėn. suma, be to, tai ieškovei, kuri reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, šioje byloje tenka įrodinėjimo našta, t. y. pareiga pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti išlaikymo dydį (CPK 12 ir 178 straipsniai), teismas plačiau dėl bylos nagrinėjimo metu ieškovės išsakytų argumentų, jog teismas turėtų nustatyti kitokį išlaidų vaikų atostogoms dydį, nepasisako. Taigi teismas sprendžia, kad vaikų atostogoms, kelionėms reikalinga 10 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui, kuri laikoma pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis).
40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šalių dukros poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga bendra 614 Eur suma (15 Eur (vaistai, vitaminai) + 18 Eur (ortodontinis gydymas, odontologo paslaugos) + 61 Eur (tapybos būrelis) + 14 Eur (mokymosi priemonėms ir hobiams) + 162 Eur (maistui namuose, skalbimo ir buitinei chemijai) + 60 Eur (drabužiams) + 18 Eur (avalynei) + 35 Eur (higienos priemonėms ir kosmetikai) + 55 Eur (kišenpinigiams, laisvalaikiui ir pramogoms) + 58 Eur (būsto nuoma) + 46 Eur (komunalinės paslaugos) + 15 Eur (namų išlaidos, baldai) + 10 Eur (telefonas) + 7 Eur (internetui ir televizijai) + 30 Eur (transportui (automobiliui)) + 10 Eur (atostogoms, kelionėms) = 614 Eur), šalių sūnaus poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 698 Eur suma (15 Eur (vaistai, vitaminai) + 18 Eur (ortodontinis (palaikomasis) gydymas, odontologo paslaugos) + 48 Eur (krepšinio būrelis) + 52 Eur (krepšinio stovykloms, turnyrams) + 10 Eur (sportinei aprangai ir avalynei) + 12 Eur (mokymosi priemonėms ir hobiams) + 162 Eur (maistui namuose, skalbimo ir buitinei chemijai) + 40 Eur (drabužiams) + 24 Eur (avalynei) + 12 Eur (higienos priemonėms ir kosmetikai) + 133 Eur (kišenpinigiams, laisvalaikiui ir pramogoms) + 58 Eur (būsto nuoma) + 46 Eur (komunalinės paslaugos) + 15 Eur (namų išlaidos, baldai) + 6 Eur (telefonas) + 7 Eur (internetui ir televizijai) + 30 Eur (transportui (automobiliui)) + 10 Eur (atostogoms, kelionėms) = 698 Eur), kurios vertinamos kaip pagrįstos bei įrodytos (CPK 185 straipsnis).
41. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės ieškinys pareikštas 2022 metais (kas, be kita ko, reiškia, kad dėl išlaikymo padidinimo sprendžiama nuo ieškinio pareiškimo dienos), galiojant kito dydžio MMA, tad nors bylą nagrinėjant teisme MMA dydis pasikeitė, taip pat neatmestina, jog kai kuriems vaikų poreikiams tenkinti reikalingas išlaidų dydis galėjo pasikeisti, šiam įprastam pokyčiui kompensuoti skirtas išlaikymo indeksavimo institutas.
42. Pagal teismų praktiką, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
43. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį ir galimybes tenkinti visus vaikų poreikius, atsižvelgia į tai, kad, pagal bylos duomenis, ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį yra apie 2 300 Eur (el. b. 3 t., b. l. 647), atsakovo – apie 1 900 Eur (įskaitant visas priemokas) (el. b. 2 t., b. l. 64–66; 4 t., b. l. 57); ieškovei nuosavybės teise priklauso 42,92 kv. m dviejų kambarių butas ir negyvenamoji patalpa – garažo boksas Vilniaus mieste, taip pat viena transporto priemonė; atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Ukmergės r. sav. ir 37,96 kv. m vieno kambario butas Šiaulių mieste, taip pat, kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu, 4 transporto priemonės (1999 m. ir 2003 m. automobiliai bei du motociklai); iki 2022 m. gruodžio 1 d. atsakovas taip pat buvo įmonės savininkas, anksčiau papildomai gavo pajamų iš automobilio nuomos (t. y. atsakovas turi gebėjimų gauti papildomų pajamų prie darbo užmokesčio); ieškovė turi kreditinį įsipareigojimą bankui (el. b. 1 t., b. l. 588–598). Taigi matyti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl spręstina, kad abu tėvai turi visas galimybes lygiomis dalimis tenkinti vaikų poreikius, todėl gaunama vaikams išmoka iš valstybės skirtina ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, o papildomiems vaikų poreikiams tenkinti.
44. Dėl atsakovo argumentų, kad jis bendraudamas su vaikais taip pat patiria papildomų išlaidų, teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nustatyta, kad atsakovo bendravimas su vaikais nėra itin intensyvus, dėl to atsakovo patiriamos išlaidos nėra savarankiškas pagrindas nespręsti dėl vaikams priteisto išlaikymo padidinimo. Kaip pažymima teismų praktikoje, kartu su vaiku gyvenančiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena nepilnametis vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį reikalingo išlaikymo dalį, bet ir pasirūpinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, slaugyti ir pan.). Kita vertus, teismas taip pat pažymi, kad susiklosčiusi nepakankamo bendravimo tarp atsakovo ir vaikų praktika yra keistina, ir prie to turi prisidėti abi šalys. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas, akcentuojama abiejų tėvų kooperavimosi pareiga. Taigi abu tėvai turėtų imtis iniciatyvos ir priemonių tam, kad būtų užmegztas ryšys tarp vaiko ir tėvo, pradėtas jų bendravimas ir būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam ir prižiūrimam ne tik motinos, bet ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tuo tarpu iš šalių paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovė ne tik apsiriboja kartų, kiek atsakovas bendravo su vaikais, skaičiavimu, bet ir tiesiogiai įtraukia vaikus į šalių turtinį ginčą dėl išlaikymo klausimų, kas konkrečiai pasireiškė šalių sūnaus pagalba ieškovei skaičiuojant pirkinių čekius kaip įrodymus šioje byloje. Toks ieškovės elgesys, teismo vertinimu, neprisideda prie vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio ryšio atkūrimo ir (ar) palaikymo, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovo nepakankamo bendravimo su vaikais šioje byloje taip pat neturi lemiamos teisinės reikšmės.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas iš dalies padidinant Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydį iki 310 Eur (614 Eur / 2), o šalių sūnui – iki 350 Eur (698 Eur / 2) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
46. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikams skirtą išlaikymą išimtinai jų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
48. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė padidinti išlaikymą dukrai 380 Eur suma (555 Eur - 175 Eur = 380 Eur), o sūnui – 429 Eur suma (604 Eur - 175 Eur = 429 Eur), iš viso abiem vaikams – 809 Eur. Priimtu teismo sprendimu išlaikymas šalių dukrai padidintas 135 Eur, šalių sūnui – 175 Eur, iš viso abiem vaikams – 310 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 38 proc. ((310 Eur x 100 proc.) / 809 Eur = 38,32 proc.).
49. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 3 766,14 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi atsakovo advokato darbo vieta registruota Vilniaus mieste, išlaidos, susijusios su advokato vykimu į / iš teismo, šioje civilinėje byloje nepriteisiamos, nes tokios galimybės nenumato aktualūs teisės aktai (CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos) 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma minusuojama 272,25 Eur suma (90,75 Eur x 3), kuri, pagal atsakovui suteiktų paslaugų ataskaitą, išimtinai susijusi su advokato vykimu į / iš teismo.
50. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei priteisiama 893 Eur bylinėjimosi išlaidų ((2 350 Eur x 38 proc.) / 100 proc. = 893 Eur), atsakovui – 2 166 Eur bylinėjimosi išlaidų ((3 493,89 Eur x 62 proc.) / 100 proc. = 2 166,21 Eur). Įskaičius šias sumas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 273 Eur bylinėjimosi išlaidų.
51. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo, būtent, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 83 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (((809 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 0,75) x 38 proc. = 83 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
52. Byloje patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybei iš ieškovės priteisiama 8,23 Eur, o iš atsakovo – 5,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. spalio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. spalio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 273 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 83 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Priteisti iš ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,23 Eur (aštuonis eurus, 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,05 Eur (penkis eurus, 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.