Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei V. Š. dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovas T. K. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad su atsakove susipažino darbe, kartu pragyveno šešis metus. Iš pradžių jie gyveno Rietave, nuomojamame bute, abu kartu dirbo tuose pačiuose darbuose, vyko į užsienį užsidirbti ir susitarė, kad jie taupys pinigus bendro būsto įsigijimui. Jie jau buvo susiradę pirkimui kitą būstą, bet V. sūnus parodė namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jie ir nusprendė įsigyti. Namas kainavo 15 000 Eur. 1000 Eur avanso sumokėjo grynais pardavėjai atsakovė, turėjo sutaupytų pinigų pas atsakovę, tačiau jiems vis tiek trūko pinigų namo įsigijimui, todėl jie nusprendė pinigų pasiskolinti iš ieškovo mamos. Jie abu su atsakove nuvyko pas jo mamą, kuri jiems perdavė grynais pinigais 9000 Eur. Jie vyko tiesiai į Šilalę ir 3000 Eur V. įsidėjo bankomate sau į sąskaitą, o 6000 Eur jis įsidėjo sau į sąskaitą. Šiuo metu mamai jis yra grąžinęs apie 6000 Eur ir dar liko skoloje apie 3000 Eur. Sudarant sandorį pas notarę jie ėjo abu, buvo ir jo dukra, tačiau popierius pasirašyti nuėjo tik viena atsakovė. Prieš pasirašant notarinę sutartį, atsakovė iš savo sąskaitos už namą pardavėjai pervedė 7000 Eur, o jis iš savo sąskaitos 7000 Eur. Įgyto namo būklė buvo prasta, todėl jie ėmėsi remonto darbų, organizavo griovimo darbus, bendrai tvarkė ir aplinką, pjovė medžius, darė lysves, sodino daržoves. V. jam sakė, kad ji pirks medžiagas, o jis atidavinės skolas. Mano, kad jų šeimyninis gyvenimas buvo puikus, jie mėgdavo keliauti, visur būdavo kartu, viešino savo santykius. Dar prieš perkant bendrą būstą jie gyveno V. sūnaus jiems duotame name, su sūnumi susitarė, kad jis už nuomą neims, jie tik apmokės už vandenį. V. sūnus niekada jo neprašė susimokėti nuomos mokesčio. Yra buvę, kad jis dar iš mamos skolinosi pinigus išvykimui į užsienį.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja Rūta Zarankienė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad ieškovas ir atsakovė gyveno kaip šeima, kartu dirbo, keliavo. Šalys kartu kaip šeima nusprendė įsigyti savo būstą ir ieškovas prie to būsto įsigijimo prisidėjo 7000 Eur suma. Pažymėjo, kad mamos paskolintus pinigus ieškovas įsidėjo sau į sąskaitą, o ne skolino V. ir iš savo sąskaitos tiesiais tuos pinigus pervedė namo pardavėjai. Šalys bendro gyvenimo kartu laiku viena kitai pervedinėjo pinigus ir toks buvo susitarimas dėl finansų valdymo. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad ieškovas būtų paskolinęs atsakovei 7000 Eur, šalys nepasirašė skolos raštelio, nėra ir kitų įrodymų, patvirtinančių paskolinius santykius. Šalys įsigiję būstą bendrai jį remontavo, nes abu yra statybininkai, savo bendrą turtą gerino abiejų bendru darbu, ieškovas taip pat savo ryšiais kvietė prisidėti ir brolį ir kitus pažįstamus prie namo remonto. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu melavo apie pasiskolintus pinigus ir ieškovo mamos, teigė, kad nevažiavo kartu su ieškovu pas jo mamą, tačiau paskutinio posėdžio metu nurodė, kad vyko kartu, tačiau nematė, ar ieškovui mama perdavė pinigus.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė V. Š. nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, kad kol buvo drauge su ieškovu, jis labai daug vartojo alkoholio ir tai buvo jų išsiskyrimo priežastis. Jiems būnant kartu jis pastoviai gerdavo, ypač tuomet kai jie grįždavo iš užsienio, tada savaitėm nepareidavo namo. Nors jie ir gyveno kartu, tačiau pinigai buvo jų tvarkomi atskirai. Iš pradžių ji norėjo ir galvojo pirkti būstą kartu, tačiau tik jeigu ieškovas negertų, tačiau jis gėrė ir ji nusprendė viena įsigyti namą. Ieškovas nuo pat pradžių žinojo, kad ji namą perka savo asmeninėn nuosavybėn, ir žinant jo charakterį jis nebūtų leidęs namo užrašyti jos vienos vardu jei jie būtų pirkę namai bendrai. Namas kainavo 15000 Eur. Ji pardavusi savo asmeninę žemę davė pardavėjai grynais 1000 Eur avanso. 6000 Eur turėjo savo susitaupiusi, o 7000 Eur ji asmeniškai pasiskolino iš ieškovo. Ji nėjo pas ieškovo mamą prašyti paskolinti pinigų ir niekada į savo sąskaitą neįsinešė ieškovo nurodomų 3000 Eur, tų pinigų ji nematė akyse. Po to kai ieškovas pervedė paskolintus pinigus, ji jam po truputį pradėjo pervedinėti paskolintus pinigus ir taip ieškovui ji yra grąžinusi 3175 Eur jai paskolintų pinigų. Ieškovas labai daug skolinosi iš jos pačios pinigų, todėl sąskaitose ir matosi jo pavedimai jai, kur jis grąžina jai paskolintus pinigus. Dar iki jai įsigyjant namą, ji su ieškovu gyveno jos sūnui priklausančiame name, buvo sutarę, kad bus mokama nuoma, tačiau ieškovas niekada nuomos mokesčio nemokėjo.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Marius Gricius nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, kad šalys kartu apsigyveno 2018 metais ir tai yra per trumpas laiko tarpas įgyti bendrą nuosavybę. Dėl ieškovo nuolatinio išgėrinėjimo atsakovė pati viena nusprendė įsigyti sau turtą ir todėl ji viena pas notarę ir pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Avansas už turtą buvo sumokėtas tiek vienos atsakovės, dalį pinigų atsakovė turėjo pati, o 7000 Eur sumą ji pasiskolino iš ieškovo. Atsakovė ieškovui šiuo metu yra grąžinusi 3175 Eur, ir daugiau skoloje nėra, nes ieškovas yra jai skolingas už būsto nuomą, taip pat ieškovas yra skolingas jos dukrai už kelto bilietus, kuriuos jie skolinosi prieš išvykstant į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įgijo 0,2600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu vasarnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 13, 15 – 17, 52 – 68). Nekilnojamas turtas Registrų centre įregistruotas atsakovės V. Š. vardu.

9. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės sutarties dėl bendros jungtinės veiklos.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

11. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

12. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

14. Apibendrinant aptartą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

15. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

16. Byloje nustatyta, kad ieškovas T. K.ir atsakovė V. Š. nuo 2017 metų pabaigos palaikė artimus asmeninius santykius, gyveno kartu ir jų santykiai, nepaisant to, jog jie nebuvo sudarę santuokos, buvo panašūs į šeimos santykius. Šalių bendrą gyvenimą patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos šalių bendros išvykos, giminių lankymas ir kitos akimirkos (tomas 2, b. l. 88 – 99), taip pat, liudytojų M. Š., K. K., R. K., B. K., S. D. K. parodymai apie šalių kaip poros bendrą gyvenimą. Atsakovė iš esmės pripažįsta, kad šalys gyveno kartu kaip šeima, tačiau teigė, kad savo kaip poros finansinius klausimus bei visus finansus tvarkė atskirai, todėl ir pirkdama nekilnojamąjį turtą neturėjo intencijos jo įgyti kaip bendro turto.

17. Kaip nurodyta šio sprendimo pirmiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys gali įgyti bendros dalinės nuosavybės teisę į tą turtą, kurį jie kūrė bendromis lėšomis ir pastangomis, o ne į visą vienas kito turtą.

18. Byloje nėra ginčo, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl ginčo turto. Tačiau nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, gali būti įrodinėjamas, be kita ko, tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu. Būtent tokias aplinkybes, įrodinėdamas šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) buvimą, nagrinėjamoje byloje ir įrodinėjo ieškovas.

19. Ieškovas teigė, kad būtent toks šalių susitarimas ir buvo, t. y. įgyti turtą bendrai už kurį jis taip pat iš mamos bendrai jiems paskolintais pinigais sumokėjo namo pardavėjai, t. y. mokėjimo pavedimu pervedė 7000 Eur. Atsakovė teigia, kad turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovo ji buvo pasiskolinusi 7000 Eur namo pirkimui, iš kurių ji grąžino ieškovui 3175 Eur.

20. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš įsigyjant ginčo turtą jie gyveno kartu atsakovės sūnui priklausančiame name, todėl nutarė, kad reikia įsigyti turtą sau bendram gyvenimui. Šalys taip pat nurodė, kad dėl turto įsigijimo galvojo abu, buvo apžiūrėti kelis variantus, jau netgi buvo išsirinkę kitą būstą ir sumokėję avansą, tačiau atsakovės sūnus jiems parodė namą (duomenys neskelbtini) ir jiems jis tiko.

21. Kaip jau minėta, pagal CK 6.970 straipsnį, bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Kiekvieno iš sugyventinių indėlis į ginčo turtą yra reikšmingas tiek vertinant susitarimo dėl konkretaus turto objekto bendrosios dalinės nuosavybės teisės egzistavimą, tiek sprendžiant dėl konkretaus sugyventinio dalies. Byloje pateiktos šalių sąskaitos išrašai, ieškovo Sodra duomenys patvirtina, kad šalys bendro gyvenimo metu dirbo, gaudavo pajamas ir jų turėjo. Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ginčo nekilnojamojo turto kaina buvo 14 000 Eur (tomas 1, b. l. 98 –114). Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad už įgytą būstą buvo sumokėta dalimis, t. y. 1000 Eur avanso pardavėjai buvo sumokėta grynaisiais anksčiau, pinigus pardavėjai padavė atsakovė, sandorio sudarymo dieną ieškovas iš savo sąskaitos mokėjimo pavedimu pervedė pardavėjai 7000 Eur, atsakovė mokėjimo pavedimu pardavėjai pervedė 7000 Eur (tomas 3, b. l. 76). Atsakovė teigia, kad 1000 Eur avansą pardavėjai sumokėjo iš savo asmeninių pajamų, kurias gavo pardavusi žemę. Nors atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovė V. Š. pardavė 0,2300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), daikto kaina 1000 Eur (tomas 1, b. l. 46 – 51), tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent šiuos pinigus ji sumokėjo pardavėjai kaip avansą. Pažymėtina tai, kad iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) buvo pervedusi 1000 Eur L. G. kaip avansą, todėl tikėtina kad šie pinigai buvo pervesti už kito būsto, kurį šalys buvo nusižiūrėjusios, pirkimą, tačiau jo nepirko (tomas 3, b. l. 75).

22. Ieškovas teigė, kad jiems gyvenant kartu jie susitarė, kad pragyvenimui ir už kasdieninius pirkinius jis mokės, o kiek liks, jis perves atsakovei, kad ji savo sąskaitoje taupytų bendram būstui, kurį jau norėjo įsigyti nuo pat draugystės pradžios. Taigi namo pirkimo metu pas atsakovę sąskaitoje buvo sukaupta apie 6000 Eur ir dar jiems trūko pinigų, todėl jie 9000 Eur pasiskolino iš jo mamos. Nors teismo posėdžio metu apklausta atsakovė nurodė, kad ji pinigų iš ieškovo mamos nesiskolino ir 2021 m. liepos 30 d. pas ieškovo mamą nevyko, tačiau kito teismo posėdžio metu po liudytojų apklausos nurodė, kad pas ieškovo mamą vis tik buvo, tačiau nematė kaip ieškovas skolinasi pinigus, žiūrėjo per langą, o be to, pinigus ji skolinosi ne iš ieškovo mamos, o iš paties ieškovo, tačiau byloje pateikti sąskaitos išrašai, liudytojų parodymai šias atsakoves nurodytas aplinkybes paneigia. Pirmiausia, byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 7000 Eur ji būtent pasiskolino iš ieškovo, nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepagrindė šalių paskolinių santykių. Pažymėtina ir tai, kad 7000 Eur, kuriuos šalys pasiskolino iš ieškovo mamos, ieškovas įsinešė į savo sąskaitą ir iš savo sąskaitos padarė pavedimą pardavėjai (ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas perveda pardavėjai R. P. 7000 Eur sumą (tomas 1, b. l. 21)). Taigi ieškovas ne pačiai atsakovei pinigus įduoda ar perveda kaip paskolą, bet pats pinigus įsineša į sąskaitą ir pats sumoka pardavėjai už namą. Be to, aplinkybę, kad atsakovė buvo pas ieškovo mamą ir kartu skolinosi pinigus namui patvirtina ir ieškovo nurodyti teiginiai, kad iš karto po mamos jie kartu su atsakove nuvyko į Šilalę ir į bankomatą įnešė gautus pinigus. Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) Šilutėje į savo sąskaitą įnešė 6000 Eur (tomas 1, b. l. 21), tuo tarpu iš atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) Šilutėje į savo sąskaitą įnešė 1050 Eur (tomas 3, b. l. 76). Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai šiuos pinigus davė sūnus grynaisiais ir ji juos įsidėjo į bankomatą, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad būtent tą dieną sūnus turėjo pinigus ir perdavė jai grynaisiais. Aplinkybes, kad atsakovė buvo pas ieškovo mamą skolintis pinigų bendram turtui įgyti patvirtino ir liudytoja K. K., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys abi pas ją buvo atvykusios ir skolinosi pinigų namo pirkimui. Pažymėtina, kad nors liudytoja nurodė, kad skolino šalims 9000 Eur ir byloje šiai sumai yra pateiktas paskolos raštelis (tomas 3, b. l. 103), tačiau iš šalių sąskaitos išrašo matyti, kad šalys tą dieną į savo sąskaitas šalys bendrai tą dieną įneša 7000 Eur. Nors ieškovas teigė, kad atsakovei tą dieną grynais padavė 3000 Eur, kad ji įsineštų į savo sąskaitą, tačiau kaip minėta iš atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė įsinešė tik 1050 Eur. Šiuo atveju liudytoja K. K. nėra pareiškusi reikalavimo dėl paskolos grąžinimo, bylos dalykas nėra paskolos tarp liudytojos ir šalių grąžinimo nagrinėjimas, todėl aplinkybė, ar tiksliai 7000 Eur ar 9000 Eur buvo perduoti, nėra teisiškai reikšminga šioje byloje ir nesudaro pagrindo abejoti nustatyta faktine aplinkybe, kad pasiskolinti 7000 Eur tikrai buvo perduoti ir panaudoti ginčo turto pirkimui. Aplinkybes, kad abi šalys skolinosi pinigus iš ieškovo mamos taip pat patvirtino ir liudytojai B. K., S. D. K., R. K.

23. Kaip minėta aukščiau, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė skolinosi iš ieškovo 7000 Eur. Nors atsakovė nurodė, kad ji po namo įsigijimo pradėjo ieškovui grąžinti skolą ir bylos nagrinėjimo metu yra pervedusi ieškovui 3175 Eur kaip skolos grąžinimą mokėjimo nurodymuose nurodydama „už namą“, tačiau byloje šiuos jos teiginius paneigia pateikti šalių banko išrašai bei ieškovo nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai. Pirmiausia, iš teismui atsakovės pateikto Swedbank banko sąskaitos išrašo matyti, kad pavedimai su mokėjimo paskirtimi „už namą“ yra padaryti ne 3175 Eur sumai, o 2852 Eur sumai (tomas 2, b. l. 114 – 115). Kituose dviejuose mokėjimo pavedimuose nurodyta tik pavedimai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimai). Be to, tik dvi sumos yra ženklios, t. y. mokėjimo pavedimai 800 Eur sumai ir 1000 Eur sumai, dauguma kitų mokėjimų pavedimų yra po 10, 40, 50 ir net 5 eurus, kas patvirtina šalių bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad po namo nusipirkimo, vyko namo remonto darbai, reikėjo pjauti žolę (ieškovas pirko benziną), pirkti statybines medžiagas ir atlikti kitus remonto darbus, o šalys viena kitai nuolat pervedinėjo pinigus. Taip pat, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 2021 metais reikėjo atlikti paskutinį mokėjimo pavedimą M. už automobilio skolą, kuri turėjo būti 1000 Eur ir būtent šią sumą jam pervedė atsakovė kaip paskutinę įmoką, o jis tą pačią dieną pervedė 1000 Eur M. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovės buvo gauti pinigai (duomenys neskelbtini) lizingui ir tą pačią dieną pervesti už automobilio lizingą, tačiau iš atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovui perveda 800 Eur ir tą pačią dieną iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad jis perveda M. 1182 Eur sumą (tomas 2, b. l. 27). Taigi nors ieškovas suklydo nurodydamas mokėjimo pavedimo sumą ir datą, tačiau pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, kad būtent iš atsakovės gauta suma ir buvo pervesta kaip paskutinė įmoka M. (duomenys neskelbtini) dieną, kas sutampa su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad atsakovė žinojo apie automobilio pirkimą išsimokėtinai, teigė, kad automobilis buvo naudojamas jų bendrai, nekvestionavo paskolos paėmimo automobilio įsigijimui. Taip pat, iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė ieškovui (duomenys neskelbtini) perveda 1000 Eur, tuo tarpu iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) atlieka pavedimą savo mamai K. K. 1500 Eur sumai kaip skolos grąžinimą (tomas 2, b. l. 28). Šios aplinkybės labiau atitinka ieškovo nurodytus teiginius dėl pinigų pervedimo šalims vieną kitai, taip pat, tai kad reikėjo pinigų namo remontui ir kad šalys nuolat viena kitai pervedinėjo pinigus tvarkydami bendrą ūkį bei dalimis grąžino pinigus ieškovo mamai už paskolintus pinigus. Pažymėtina ir tai, kad iš to paties atsakovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas atsakovei pervedė 1561 Eur sumą (tomas 2, b. l. 114 – 115). Taigi mažai tikėtina, kad atsakovė grąžina ieškovui skolą neva už „už namą“, o paskui ieškovas jai beveik tuos pačius pinigus perveda atgal. Kaip minėta aukščiau, abiejų šalių pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, kad nuo pat draugystės pradžios šalys viena kitai pervedinėjo pinigus, o atsakovės nurodytų aplinkybių dėl neva skolos grąžinimo „už namą“, nepatvirtina byloje jokie kiti įrodymai.

24. Teismas laikosi nuostatos, kad byloje nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas yra šalių elgesys ginčo turto įsigijimo metu, ginčo gyvenamojo namo remonto laikotarpiu, taip pat tuo metu, kai tarp šalių prasidėjo ginčas dėl daiktinių teisių į įsigytą ir sukurtą turtą. Šalių, liudytojų K. K., B. K. paaiškinimais teismas nustatė, kad prieš perkant turtą jis buvo abiejų šalių kartu apžiūrėtas ir abi kartu šalys nusprendė šį būtą įsigyti, tam šalys dar papildomai skolinosi pinigų, o tai, kad turtas buvo užrašytas atsakovės vardu nereiškia, kad atsakovė šį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Byloje nustatytas šalių susitarimas dėl bendro būsto įgijimo ir jų bendra valia turėti bendrus namus ir ateityje juose gyventi. Taigi būtent šalių susitarimas dėl savo indėlio į bendrą turtą įnešimo ne tik pinigais, bet ir tiesioginiu darbu bei darbu tvarkant bendrą ūkį, patiriant bendras ūkio išlaidas, lėmė jungtinės veiklos sutarties sudarymą į ginčo turtą. Pažymėtina ir tai, kad tuoj po būsto įsigijimo prasidėjo remonto darbai. Juos atliko ir pačios šalys, taip pat ir kiti paprašyti asmenys. Šalys į namą gyventi nepersikraustė, šalių santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad namo tvarkymo, remonto darbus jie atliko kartu su ieškovu, buvo išgriautos sienos, išluptos lubos, grindys, tvarkyta aplinka, pjauti medžiai, tai byloje patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos. Liudytojas J. K. taip pat patvirtino, kad namas buvo įgytas prastos būklės, jis penkis šešis kartus važiavo prie namo padėti ieškovo prašymu, dirbo kartu prie namo su ieškovu, atliko įvairius darbus, ieškovas davė už darbą ir pinigų, ir produktais atsiskaitydavo. Liudytojas R. K. taip pat nurodė, kad name įrengė grindinį šildymą, šį darbą jį paprašė atlikti brolis, lygtai davė atsakovė pinigų „ant kuro“. Be to, liudytojai R. K., B. K., S. D. K. patvirtino, kad tą pačią dieną, kai buvo atsakovės jubiliejus, į kurį jie buvo pakviesti, ieškovas juos nuvežė apžiūrėti jų nupirkto namo ir jiems nekilo abejonių, kad namas buvo įgytas šalių bendrai. Pažymėtina, kad visi apklausti liudytojai patvirtino, kad šalys gyveno kaip šeima, jiems nei vienam nekilo abejonių, kad ieškovas ir atsakovė yra vyras ir žmona, nors nesusituokę. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys savo finansus tvarkė atskirai, tačiau pateikti abiejų šalių sąskaitos išrašai patvirtina aplinkybes, kad šalys nuolat viena kitai pervedinėjo pinigus, kas patvirtina šalių bendrą ūkio vedimą, be to, aplinkybė, kad šalys ir tvarkė savo finansus atskirai, negali paneigti byloje nustatytų aplinkybių apie šalių ketinimą bendrai įgyti būstą bendram gyvenimui panaudojant abiejų šalių turimus finansus ir išteklius.

25. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė to, kad ieškovas rūpinosi nupirkto namo remontu, atliko statybos darbus, ji taip pat savo pinigais ir darbu prisidėjo, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad abi ginčo šalys rūpinosi nupirkto būsto remonto darbais, skyrė tam lėšų, kas iš esmės patvirtina aplinkybę, jog šalis siejo bendri tikslai, bendro gerbūvio kūrimas. Kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas yra šalių elgesys tiek ginčo būsto įsigijimo metu, tiek ginčo būsto remonto laikotarpiu. Ginčo namo remonto metu ieškovas nurodė, kad tarp šalių nekilo jokie nesutarimai, jie draugiškai nutardavo kiek ir kokius darbus reikėjo atlikti, taip pat, nurodė, kad nesutarimų dėl pinigų apskritai pas juos nebuvo, konfliktai kildavo dėl alkoholio vartojimo tik. Nors atsakovė tvirtino, kad ieškovas visus uždirbtus pinigus „pragerdavo“, tačiau tai nepaneigia jų susitarimo sukurti bendrą turtą, nepaneigia ieškovo dalyvavimo įgyjant ir kuriant tą turtą, be to, iš ieškovo pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad šalys dirbo kartu tuose pačiuose darbuose, gaudavo darbo užmokestį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šalys siekė turėti savo būstą, tam turėjo sutaupę dalį pinigų, kitą dalį skolinosi, tuo tarpu, atsakovė proceso metu davė melagingus paaiškinimus, kad pas ieškovo mamą nebuvo kai pinigai buvo pasiskolinti, taip pat, negalėjo pasakyti kodėl ir kaip šalys viena kitai pervedinėjo pinigus. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia nuspręsti apie ginčo šalių susitarimo buvimą bendromis jėgomis sukurti bendrą turtą, net ir nesant stabiliems ieškovo bei atsakovės tarpusavio asmeniniams santykiams dėl atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovo alkoholio vartojimo, nes pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui atleisdavo jam atvykus pas ją su gėlėmis, šalys ne kartą susipykusios susitaikydavo.

26. Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Nors atsakovės teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas dar jiems gyvenant kartu pirko automobilį, kuris yra bendras ir atsakovė į jį nepretenduoja, tačiau pažymėtina, kad atsakovė priešieškinio nereiškė ir neprašė padalinti automobilio, taip pat, nebuvo pareikšti reikalavimai ir dėl skolos priteisimo, kuriuos neva ieškovas turėtų įskaityti į grąžinamą skolą. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skola už nuomą jos sūnui siekia 3900 Eur, taip pat, ieškovui tenkanti dalis dėl keltų bilietų apmokėjimo yra 631,50 Eur, tačiau pažymėtina, kad savarankiški reikalavimai dėl šių skolų priteisimo nebuvo pareikšti, nuomos sutartis su T. Š. pasirašyta pačios V. Š., liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad kol šalys gyveno kartu jis neprašė mokėti nuomos mokesčio, būtų jo neprašęs jei ir toliau šalys gyventų kartu, dabar norėtų nuomos mokestį atgauti iš ieškovo, tačiau nurodė, kad ieškinio pareiškęs nėra. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo paskoliniai santykiai, savarankiškų reikalavimų dėl nuomos mokesčio, kitų skolos reikalavimų byloje nepareikšta, todėl daryti įskaitymus šiuo atveju irgi nėra jokio pagrindo.

27. Tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesys ir veiksmai leidžia daryti išvadą, kad šalys bendromis jėgomis ir lėšomis įgijo bei kūrė bendrą turtą, tą suvokė ir priėmė vienas kito dalyvavimą šiame kūrime (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).

28. Taigi remiantis išdėstytomis bylos duomenimis nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas pripažinti esant šalių ginčui reikšmingą faktų visumą, kad šalys asmeninėmis ir bendromis lėšomis, darbu bei pastangomis, esant nustatytiems šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) elementams (požymiams), patvirtintiems žodiniais pripažinimais bei konkliudentiniais veiksmais, bendro gyvenimo laikotarpyje sukūrė (įgijo) bendrąją dalinę nuosavybę, todėl atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 0,2600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu vasarnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažįstamas ieškovo ir atsakovės bendra daline nuosavybe (CK 6.969 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

29. Ieškovas laiko, kad jo dalis ginčo turte yra ½ ir prašo turtą atidalinti, jam priteisiant pusę šio turto.

30. Tokiu būdu, visumoje įvertinus bylos duomenimis nustatytas aplinkybes apie ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimą laikotarpį, ieškovo turtines ir fizines (statybos darbų organizavimas) galimybes ir pripažintina, kad šalių prisidėjimas ir įnašai buvo lygūs, todėl galima vadovautis lygių dalių prezumpcija. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytina, kad ieškovo ir atsakovės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios – po ½ dalį turto, todėl ieškovui priteisiama ½ dalis 0,2600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato vasarnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

32. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas patyrė 1744 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1500 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 244 Eur žyminis mokestis, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės. Išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

33. 2023 m. rugpjūčio 2 d. Plungės apylinkės teismas nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškinys patenkintas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe 0,2600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu vasarnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Atidalinti ieškovo T. K. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,2600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato vasarnamio, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančių adresu duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui T. K. iš atsakovės V. Š. 1744 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.