Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-247-1123/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-05
Bylos Nr.
1-247-1123/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. L.
Nukentėjusysis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-247-1123/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02313-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, Jurgitai Gailik,

dalyvaujant prokurorėms Vaidai Andriulaitienei, Oksanai Leontjevai, Vitai Gedvilienei.

kaltinamajam A. L.,nukentėjusiajai J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 2 kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d., nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį, paskiriant galutinę 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės atlikimo terminą iki galo atlyginti turtinę žalą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 60 MGL (3000) eurų bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, paskiriant galutinę bausmę - laisvės apribojimą 2 mėnesiams ir 58 MGL ( 2900) eurų baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2022 m. sausio 8 d., apie 07.30 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,44 promilės girtumas), viešoje vietoje, naktinio klubo (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu ir moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, jog metė nenustatytą stiklinį daiktą ir pataikė juo nukentėjusiajai J. B. į galvos sritį, tuo padarydamas jai kairio smilkinio srities muštinę žaizdą, šiais veiksmais nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis A. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad 2022 m. sausio 8 d., nuo 5.00 val. ryto jis su drauge atvyko į klubą. Jie nusileido į apačią, ten yra kaip rūsys. Jie nuėjo prie baro ir nusipirko alaus, talpa buvo 0,330 m. Klube jie buvo porą valandų, ten šoko. Prie kolonos, už kolonos šoko kiti žmonės. Jo kairėje stovėjo vaikinas ir dar 6-7 žmonės. Su tuo vaikinu, kuris jam stovėjo iš kairės pusės, įvyko susistumdymas. Tas vaikinas buvo tamsių plaukų, garbanotas, apsirengęs tamsiais rūbais. Tas vaikinas sviedė į jį (A. L.) stiklinį bokalą, tačiau į jį nepataikė. Jis (A. L.) išgirdo, kad bokalas dužo, bet nematė, kaip dužo. Jam suveikė refleksas ir jis metė į tą vaikiną buteliuką. Matė, kad pataikė, to vaikino veidas buvo kruvinas. Tada didžėjus išjungė muziką, baro apsauginis liepė jiems išeiti. Jo (A. L.) draugė tuo metu buvo tualete, todėl šio įvykio nematė. Jie išėjo į lauką. Lauke jis susitiko savo pažįstamą, su juo pastovėjo, pakalbėjo. Tada pribėgo apsauginis ir sakė, kad jis (A. L.) metė iš bokalo. Tačiau jis savo rankoje turėjo buteliuką. Jis būtų pamatęs, jei pataikytų, atstumas buvo du metrai. Jis nemestų į merginą. Apsauginis jį nutempė į apačią ir pasodino ant sofos. Jo draugės neįleido į apačią, nežino, kodėl. Atvedė kažkokią merginą, kurios veido nematė. Apsauginis norėjo jį įtikinti, kad tai jis metė į merginą. Mergina sėdėjo susiėmusi už galvos. Jam (A. L.) apsauginis sudavė porą smūgių į galvą, spyrė iš kojos. Atvažiavo policijai r jį išvedė.

Įvykis įvyko šokių aikštelėje, ji yra labai maža, 5 metrai ant 10 metrų, per vidurį jungė kolona. Kai jo draugė išėjo, jis šoko vienas. Šalia jo buvo kitas vaikinas, su kuriuo konfliktavo, tas vaikinas pirmas sviedė į jį 2,5 metrų atstumu iš dešinės pusės, bet į jį nepataikė. Jis (A. L.) bokalo neturėjo, rankoje laikė draugės pirktą buteliuką „Tuborgo“ alaus, 0,33 ml. Jis iš to buteliuko metė tam vaikinui ir pataikė jam į veidą, vaikinas užsidengė veidą. Daugiau su tuo vaikinu nekonfliktavo. Jo draugė matė tą vaikiną kruvinu veidu. Didžėjus buvo kairėje pusėje kampe, jis matė barą ir dalį patalpų. Jis (A. L.) stovėjo nugara į koloną ir atsisukęs veidu į didžėjų, nuo didžėjaus buvo pusės metrų atstumu. Baras buvo kairėje pusėje, o didžėjus ir sofos dešinėje pusėje, didžėjus buvo kampe. Asmuo, į kurį metė buteliuką, buvo į jį atsisukęs. Kai įvyko metimas, kelių žmonių jau nebuvo. Kol šoko, jis buvo atsisukęs prieš koloną. Salėje jis matė nukentėjusiąją prie sofų, ji buvo 4-5 žingsnių atstumu nuo jo. Kai pasisuko į asmenį, su kuriuo konfliktavo, nelabai atkurs, kur buvo nukentėjusioji. Ten, kur buvo sofos, buvo žmonių, jų buvo apie 7. Nukentėjusiosios jis nematė, nepažįsta ir jos neatpažintų. Metimo metu jis buvo atsisukęs nugara į koloną ir veidu į tą žmogų. Tuomet didžėjus buvo jam po dešine puse, o sofa dar dešiniau. Jis matė, kad pataikė į tą žmogų, bet už to žmogaus nieko nebuvo. Ten, kur buvo sofa, gal ir buvo žmonių. Jis nematė, kur pataikė į jį mesta stiklinė, ji nuskriejo į dešinę pusę. Ten bokalų nėra, buvo stiklinės, kurios yra storo stiklo ir storo pado. Į jį mesta stiklinė buvo baltos spalvos, permatoma. Jis paties metimo momento nematė. Jis neginčija jam nustatyto 1,44 promilės neblaivumo, nes prieš tai kitame klube buvo išgėręs. Jis jautės normaliai, yra neagresyvus žmogus. Neblaivumas neturi įtakos jo gebėjimui atsiminti įvykius, viską atsimena detaliai. Įvykio metu jis buvo su juoda striuke, jo džinsai buvo juodi ar mėlyni, avėjo juodus Nike sportbačius, jo plaukai buvo tokie pat, kaip ir dabar. Nukentėjusiosios paminėtos baltos striukės jis neturi. Taip pat nebuvo ir su liudytojo A. Š. minėtu mėlynu megztuku. Civilinio ieškinio jis nepripažįsta, jei nepadarė nusikaltimo, mano, kad neturi už tai ir mokėti. Po įvykio apsauginis, kuris jį atvedė, kitoje patalpoje bandė jį įtikinti, kad jis metė. Jis apsaugos darbuotojui sakė, kad nemetė, sakė, kad jei yra kaltas, prisiims kaltę. Apsauginis jį talžė. Jis neatsimena, ar kiti asmenys jo kažko klausinėjo, gal kažkas kažko ir klausinėjo, bet jis to neatsimena, nes tai buvo jau seniai. Galimai tas patas asmuo, su kuriuo vyko konfliktas, tiksliai nepamena. Tas vaikinas ganėtinai aukštas, apie 180 cm ūgio, tamsių plaukų. Jis nepamena, kokiais rūbais buvo apsirengęs tas vaikinas, galimai tamsiais. Tuo metu, kol jis (A. L.) buvo klube, muštynių nebuvo.

2023 m. kovo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad, kaltinamajam A. L. savanoriškai sutikus parodyti vietą ir paaiškinti aplinkybes vietoje, buvo nuvykta į adresu (duomenys neskelbtini) esantį barą (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis A. L. nurodė, kad įvykio metu jis stovėjo prie kolonos, o būtent prie stiklinės lentynos, atsisukęs nugarą į barą, 1,47 m atstumu nuo baro ir 1,6 m atstumu nuo stovėjimo vietos iki akmeninės sienos (Nuotrauka Nr. 1). Kaltinamasis A. L. parodė, kad asmuo, kuris pirmas į jį metė bokalą ir nepataikė, stovėjo priešais jį (Nuotrauka Nr. 2), o būtent prie akmeninės sienos (arčiau didžėjaus pusės, maždaug 1,7 m atstumu) (Nuotrauka Nr. 3). Toliau kaltinamasis A. L. parodė, kad jis metė žalią alaus butelį kryptimi priešais jį stovėjusį asmenį (1,7 m atstumu), kuris pirmas metė į jį bokalą ir nepataikė, tiesiai šiam į veidą (Nuotrauka Nr. 4). Kaltinamasis parodė, kad asmuo, kuris pirmas metė į jį bokalą, kurį laikė dešinėje rankoje, užsimojo ir metė į jį, bet nepataikė, kadangi stiklinės nuskriejo už jo ir atsitrenkė į koloną, arčiau į dešinę pusę, girdėjo, kaip ji sudužo (Nuotrauka Nr. 5). Prie protokolo pridėtos minėtos nuotraukos su paaiškinimais (2 t., b. l. 162-166, 168-170).

Kaltinamasis A. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. sausio 7 d., vakare, tiksliai neprisimena laiko, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino) kartu su drauge I. K. F.. Buvo ten porą valandų. Vėliau, 2022 m. sausio 8 d., apie 5 val. ryto, nusprendė nueiti į barą (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini). Atėjus į barą, I. K. F. užsakė jiems du vienetus alaus (žalios spalvos buteliai „Tuborg“, 0,33 l talpos). Jis pinigų su savimi neturėjo, todėl už gėrimus mokėjo I. K. F.. Jie nuėjo šokti į šokių salę, netoli didžėjaus darbo vietos. Apie 7 val. ryto, I. K. F. išėjo į tualetą, o jis liko stovėti salėje. Prie jo šoko dar vienas vaikinas (nežino vardo, su juodais plaukais, trumpai kirptas, apsirengęs juodą striukę, mėlynus džinsus). Salėje buvo mažai vietos, o žmonių daug, apie 7-10 vienoje vietoje. Prie jo iš kairės pusės šono šoko dar vienas vaikinas, kuris rankoje laikė balto stiklo stiklinę (kuri skirta kokteiliams, apie 0,5 l talpos, be rankenos). Vaikinas apie 1.80 cm ūgio, ilgi (iki ausų), garbanoti, juodi plaukai, apsirengęs tamsiais rūbais. Jo veido bruožus įsidėmėjo, atpažinti jį galėtų pagal bendrus veido bruožus. Minėtas vaikinas, šokdamas, jį užkliudė, tiksliai neprisimena, kuo ir kaip. Jis atsisuko ir kaire ranka nustūmė vaikiną nuo savęs. Vaikinas pastūmė jį atgal, neprisimena, kaip. Tada, vaikinas su dešinėje rankoje laikyta stikline užsimojo ir metė į jį, bet stiklinė nuskriejo už jo, labiau į kairę pusę, girdėjo, kaip ji sudužo. Kur vaikinas patakė, nepastebėjo. Tada jis metė į vaikiną savo dešinėje rankoje laikytą minėtą žalią alaus butelį. Juo pataikė vaikinui tiesiai į veidą. Butelis sudužo. Vaikinas susiėmė už veido, sužalojimų jis jokių nematė. Šalia minėto vaikino ir už jo žmonių nebuvo, todėl jam (A. L.) metus butelį kitų žmonių sužaloti negalėjo. Tada, iš karto salėje nustojo groti muzika. Prie jo priėjo I. K. F., kuri nematė viso įvykio, matė tą vaikiną, į kurį jis pataikė alaus buteliu, ji pasakė, kad matė jo veidą ir matė, kad ant veido buvo kraujas. Salėje įsijungė šviesa ir prie jo iš karto pribėgo apsaugos darbuotojas, kuris liepė jam išeiti. Pamatė, kad jam iš už nugaros, daugiau dešinės pusės, viena mergina vedė kitą jam nepažįstamą merginą, kurį laikėsi sau už galvos, ją nuvedė ir paguldė ant sofos šalia didžėjaus darbo vietos. Kas galėjo ją sužaloti, nežino, tačiau mano, kad minėtas vaikinas, kuris metė į jį stiklinę, galėjo pataikyti į galvą merginai, kurią išvedė. Tada, jie su I. K. F. išėjo iš klubo, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę tam, kad važiuotų namo. Ten sutiko pažįstamą, pasisveikino, atsistojo su juo ir I. K. F. parūkyti. Jam bendraujant su pažįstamu, prie jų pribėgo tas pats apsaugos darbuotojas, kuris liepė jiems išeiti. Jam pasakė, kad jis eitų kartu su juo ir pradėjo jį tempti atgal į klubą. Apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad jis pataikė alaus bokalu kažkokiai merginai į galvą. Jis bandė jam paaiškinti, kad jokio alaus bokalo jis nelaikė. Jo paaiškinimų klausyti nenorėjo ir tempė jį atgal į (duomenys neskelbtini) klubą, laikydamas jį už kairės rankos. Jie nusileido laiptais į kitas baro patalpas. Apsaugos darbuotojas pasodino jį ant prie įėjimo esančios sofos ir atsistojo šalia jo. Vėliau kažkas (nepamena, kas) atvedė ir pasodino ant sofos priešais jį merginą, kuri laikėsi sau už galvos, ir kuriai, pasak apsaugos darbuotojo žodžių, buvo pataikę į galvą alaus bokalu. Apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad tai jis (A. L.) padarė. Nežino, ar apsaugos darbuotojas galėjo matyti visą minėtą įvykį, ar negalėjo, jo šokių salėje būtent prie jų jis nematė. Jo draugės I. K. F. nenorėjo įleisti į barą, bet vėliau, po maždaug 10 minučių, ją įleido. I. K. F. atsisėdo šalia jo. Apsaugos darbuotojas pradėjo aiškinti jam, kad jis pataikė alaus bokalu merginai į galvą. Apsaugos darbuotojas spyrė jam dešine koja į jo kairę koją. Su dešine ranka apie 5 kartus sudavė jam į kairės pusės smilkinį. Dėl ko jis tai darė, nežino, nes jis apsaugos darbuotojui nesipriešino. Viską matė I. K. F.. Ji prašė apsaugos darbuotojo nustoti tai daryti. Dėl minėtų apsaugos darbuotojo veiksmų prašė atvykusius policijos pareigūnus iškviesti jam medikus, kadangi jam skaudėjo koją, taip pat kaire akimi pradėjo blogiau matyti. Pareiškimo dėl apsaugos darbuotojo veiksmų nerašė ir nerašys, pretenzijų jam neturi, kadangi akies ir kojos jam neskauda. Po minėtų apsaugos darbuotojo veiksmų, po maždaug 10 minučių, atvyko policijos pareigūnai. Apsaugos darbuotojas nurodė jį ir pasakė, kad jis pataikė bokalu merginai į galvą. Jis atsistojo ir, šlubuodamas, su pareigūnais nuėjo iki jų tarnybinio automobilio. Tą vakarą jis vartojo alkoholinius gėrimus, (duomenys neskelbtini) klube gėrė kokteilius, kiek tiksliai, neprisimena. Pareigūnai po pokalbio su juo iškvietė jam medikus. Su medikais jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam suteikė pirmą pagalbą. Kaip minėjo, jam skaudėjo kairę koją ir blogai matė kaire akimi. Pripažįsta, kad metė savo alaus butelį į vaikiną, bet nepripažįsta, kad jis metė alaus bokalą ir pataikė juo merginai į galvą. Jeigu merginai, kuri kreipėsi į medikus dėl minėto įvykio, būtų per galvą suduota su jo žaliu buteliu, tai stiklo šukės jos galvoje liktų žalios spalvos, o ne baltos spalvos. Ką tiksliai aiškino pareigūnams, neprisimena (1 t., b. l. 155-156).

2022 m. kovo 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. L. iš jam parodytų 5 asmenų nuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2 (V. G.), kaip asmenį, kuris 2022 m. sausio 8 d., apie 7 val. ryto, klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šokių salėje jam (A. L.) šokant metė į jį balto stiklo stiklinę, bet į jį nepataikė. Jis girdėjo, kaip stiklinė į kažką atsitrenkė ir sudužo. Galimai V. G. galėjo sužaloti jam nepažįstamą merginą, kurios sužalojimu yra įtariamas jis. V. G. atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, t.y. nosį, akis, veido formą (1 t., b. l. 166-169).

Nukentėjusioji J. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2022 m. sausio 8 d., apie 7 val. ryto ji atvyko su savo vaikinu A. Š. ir kitu vaikinu į barą. Prieš tai jie buvo kitame bare. Apie 7.30 val. ji pajuto smūgį į kairę galvos pusę. Kai ji gavo smūgį, išsijungė muzika. Jai nuo smūgio aptemo akyse. Kadangi ji buvo šiek tiek, bet ne visiškai praradusi orientaciją, ji atsirėmė į savo draugą. Jis ją pasodino ant sofutės. Ji susiėmė už galvos, jos kairė ranka buvo kruvina. Prie jos pribėgo jos kolegė, atnešė stiklinę vandens ir paklausė jos, ar ji turės pretenzijų. Ji kolegei pasakė, kad turės pretenzijų, tada kolegė iškvietė policiją. Jos draugą nuvedė ant kitos sofutės, kur buvo apsauginis. Atvedė ir kaltinamąjį. Ji nematė, kas į ją metė, matė tik šukes, jos, atrodo, buvo baltos. Prieš ją ant kitos sofutės sėdėjo kaltinamasis. Tada ją paguldė ant kitos sofutės, kur galėjo šiek tiek atsigulti. Jos draugė I. B., buvusi kolegė, ant jos galvos laikė ledą. Atvažiavo medikai ir policija, medikai jai suteikė pirmąją pagalbą, pareigūnai kažkiek apklausė, tada ją išvežė su greitąja.

Smūgį ji gavo stovėdama, nes ji šoko. Šoko žiūrėdama į sieną. Didžėjus jai buvo iš kairės pusės, o jos draugas A. Š. buvo su kitu draugu. Smūgį ji gavo nuo didžėjaus pusės į kairę galvos pusę. Smūgis buvo stiprus, ji nesuprato, ar tai buvo stiklinė, nieko nematė. Tiesiog pajuto smūgį ir susiėmė už galvos, o jos draugas buvo priešais ją. Ji nepamena, kas jai sakė, kad kaltinamasis metė į ją, bet ji girdėjo, kad žmogų sulaikė ir jis laukia ant sofutės, kad būtų apklaustas, kai atvyks policija. Ji nebuvo tikra, kas metė. Ji matė, ką rodė kaltinamasis, sutinka, kad įvykio vietos išsidėstymas buvo toks, kurį nurodė kaltinamasis. Kai ji šoko, ji tikrai matė, kad kažkas šoko už jos. Salė yra padalinta į dvi dalis, ten buvo gal 3-5 žmonės, nepamena, ar vyrai, ar moterys. Ji prisimena, kad buvo kitas asmuo, ne kaltinamasis, kuris buvo įkyrus, lindo prie kitų, gal jis išprovokavo konfliktą. Jis buvo aukštas, lieknas, atrodo, kad buvo brunetas. Kai asmuo nuėjo į tą pusę, po kokių 10 minučių ji pajautė smūgį. Jie buvo išėję parūkyti ir vėl grįžo šokti. Kai ji šoko, prieš ją buvo A. Š. ir kitas pažįstamas žmogus. Nuo jos iki A. Š. atstumas buvo vienas žingsnis. Jai už nugaros buvo kiti žmonės, iki jų atstumas buvo 3-4 žingsniai. Klube buvo tamsoka, jos draugas galėjo pamatyti, kas jai už nugaros šoka. Įmanoma matyti visą aikštelę. Ji, būdama prie sofutės, matė savo kolegę, matė, ką ji laikė rankoje. Po smūgio, kai A. Š. ir I. B. atėjo jai pagelbėti, pasakė, kad smūgis buvo iš stiklinės. Ji nematė paties smūgio. Gavusi smūgį, ji susiėmė už galvos, ją pagavo jos draugas ir gal po 30 sekundžių po smūgio ją pasodino ant sofutės. Po paties įvykio ji nebuvo grįžusi į įvykio vietą, kur gavo smūgį, šukių nematė, nes buvo nuvesta į kitą patalpą. Ten buvo ant sofutės, kai atvedė kaltinamąjį, šis sėdėjo priešais ją, ramiai, nieko nešnekėjo, o šalia jo sėdėjo juodaplaukė mergina. Kažkas kaltinamojo paklausė, ar jis prisiims atsakomybę. Tuo metu policijos dar nebuvo. Įvykio metu kaltinamasis buvo lyg su balta striuke, tai buvo tas pats asmuo, esantis teismo posėdžių salėje (A. L.).

Kai greitoji ją išvežė, ligoninėje jai susiuvo didesnę žaizdą, o mažesnės nesiuvo. Ji tris dienas buvo namie, reikėjo daryti persirišimus. Nedarbingume buvo apie dvi savaites. Galvos sutrenkimo jai nebuvo, tai patikrino ligoninėje. Civilinį ieškinį dėl 720 eurų turtinės žalos pateikė dėl nedarbingumo. Tuo metu ji buvo nedaug išgėrusi. Sodra jai neapmokėjo nedarbingumo dienų, nes ji buvo išgėrusi. Ji nežino, kiek tų dienų gavosi, bet buhalterija paskaičiavo, kiek ji galėjo uždirbti per nedarbingumo laikotarpį. Neturtinę žalą ji vertina 2030 eurų. Tuo metu ji buvo dirbanti (duomenys neskelbtini) ir per tą laikotarpį negavo arbatpinigių. Dėl to, kad negavo arbatpinigių, jai padaryta neturtinė žala, jai minėjo tyrėja, kad tai priskiriama prie neturtinės žalos, nes nėra galimybės pateikti dokumentų, kiek ji galėjo uždirbti arbatpinigių tuo metu. Moralinė žala jai padaryta, nes ji patyrė skausmą, bijojo išeiti, kur daugiau žmonių, bijojo, kad kažkas vėl mes į ją ką nors, kad atsitiks kažkas. Dabar jau gali išeiti į žmones, tačiau nebenori to įvykio prisiminti ir eiti į panašias vietas, kur jai kyla asociacijos.

Nukentėjusioji J. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 metų sausio 8-osios rytą, apie 7.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai šokant kartu su A. Š. ir vaikinu, kurio vardas J. (kontaktinių duomenų nežino, galimai A. Š. pažįstamas asmuo), naktiniame klube-bare (duomenys neskelbtini), pajuto stiprų smūgį į galvos sritį, ko pasėkoje ji prarado orientaciją. A. Š. pasodino ją ant bare esančios sofos, tuo pat metu, prie jos pribėgo jos bendradarbė I. B.. Ji pajuto, kad iš galvos srities jai teka kraujas. Tada, jie ją nuvedė į kitą patalpą, kur buvo apsaugos darbuotojas. Kai ją atvedė į tą patalpą, kažkas jai pasakė iš esančių žmonių, kad tas žmogus, kuris metė bokalą, sėdi prieš ją, ant sofos. Minėtą vaikiną ji galėtų atpažinti. Tada, atvyko policijos pareigūnai, kurie užsirašė kontaktinius duomenis šalia esančiu asmenų. Dar po kurio laiko, atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie suteikė jai pirmą medicininę pagalbą ir nuvežė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Civilinį ieškinį pareikš vėliau, kai bus nustatytas nusikaltimo padarymų įtariamas asmuo. Galimai įvyki matė dar tuo metu dirbantis didžėjus (1 t., b. l. 30).

Nukentėjusioji J. B., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 8 d., apie 6.40 val., ji atvažiavo taksi į klubą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja atvažiavo A. Š. ir vaikinas vardu J. (jo kontaktų neturi, matė jį pirmą kartą, susipažino su juo tą patį rytą kitame klube). Iš karto nuėjo į šokių salę, šalia didžėjaus darbo vietos. Bare buvo apie 20 žmonių. Šokant, maždaug po pusvalandžio, ji pajuto stiprų smūgį iš nugaros pusės (daugiau kairėje pusėje) ir stiprų skausmą galvos srityje. Nesuprato, kas atsitiko. Nuo smūgio nenukrito, atsirėmė į A. Š.. Po minėto smūgio, iš karto nustojo bare groti muzika. Galimai didžėjus matė visą įvykį ir dėl to muzika buvo išjungta, nes, kaip minėjo, šoko šalia didžėjaus darbo vietos. Ji susiėmė už galvos, pamatė ant kairės rankos kraują. A. Š. ir dar kažkas, neprisimena, kas, pasodino ją ant šalia stovėjusios sofos. Iš karto atbėgo I. B. ir paklausė jos, kas atsitiko, bet kas atsitiko, ji nesuprato, negalėjo paaiškinti. I. B. atnešė ledą, kuris buvo įdėtas į maišelį. Jį pridėjo prie žaizdos. I. B. jos paklausė, ar reikia kviesti policiją, ar ji turės pretenzijų. Ji atsakė, kad reikia kviesti policiją, kad tikrai turės pretenzijų. Tada, I. B. išėjo skambinti į policiją. A. Š. ir kitas asmuo, kurio neprisimena, nuvedė ją į kitą patalpą. Pagelbėjo jai atsisėsti ant sofos ir ten jai pasakė, nepamena, kas, kad žmogus, kuris pataikė bokalu jai į galvą, jau sėdi ten, priešais, ant sofos. Šalia vaikino sėdėjo juodaplaukė mergina. Šalia to vaikino jau stovėjo apsaugos darbuotojas. Kas pranešė apsaugos darbuotojui apie minėtą įvykį, nežino. Nežino, ar apsaugos darbuotojas matė šį įvykį, ar jam pranešė. Kas vaikiną į šią patalpą atvedė, nežino. Su vaikinu ir apsaugos darbuotoju nekalbėjo. Prieš minėtą įvykį to vaikino, kuris metė bokalą, nematė, bet atpažinti jį galėtų (pagal bendrus veido bruožus), kadangi jis sėdėjo priešais ją ant sofos, kol laukė policijos pareigūnų ir medikų. Vaikinas buvo trumpai kirptas, šviesių plaukų, be barzdos, jaunas, maždaug (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio kūno sudėjimo. Kaip jis buvo apsirengęs, neprisimena. Anksčiau šio asmens nematė. Taip pat nematė, kaip toli nuo jos jis įvykio metu stovėjo, ar buvo jai už nugaros, ar turėjo prie savęs bokalą. Po maždaug 15 minučių, atvažiavo medikai ir policijos pareigūnai. Nežino, kas nurodė pareigūnams šį asmenį. Nematė kaip policijos pareigūnai tą vaikiną išvedė, nes tuo metu medikai suteikė jai pirmą medicininę pagalbą. Vėliau, nuvežė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Bare taip pat buvo dar vienas vaikinas, kuris prie visų bare esančių žmonių kabinėjosi, labai erzinančiai prie visų lindo, bandė visus apkabinti. Vaikinas buvo labai neblaivus. Jai atrodo, kad tas žmogus galėjo išprovokuoti visą šią situaciją. Jai šokant, jis nuėjo jai už nugaros, bet ką jis darė, su kuo bendravo, nežiūrėjo, ir po kiek laiko, apytikriai po 10 min., gavo minėtą smūgį į galvą. Ji supranta, kad galimai buvo mestas bokalas į tą asmenį, o ne į ją. Buvo parašiusi I. Ž., kuris tą rytą dirbo bare. Paklausė jo, ar jis galėjo matyti šį įvykį. Jis jai „Facebook“ žinute pranešė, kad matė, kaip sulaikytas vėliau vaikinas užsimojo ir metė, bet nematė, kur bokalas pataikė. Rašė, kad čia tas pats vaikinas, kuris užsimojo bokalu ir prie kurio vėliau stovėjo apsaugos darbuotojas, kad vaikinas buvo su balta striuke, aukštas, lieknas. Po šio įvykio į jokią kitą gydymo įstaigą ji nesikreipė. Dėl įvykio nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 13 d. neišėjo į darbą, nes teko jausti didelį galvos skausmą. Nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. sausio 21 d., ji turėjo nedarbingumą, už kurį jai „SODRA“ nesumokėjo, nes 2022 m. sausio 8 d. pranešė medikams, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Susisiekus su darbe UAB (duomenys neskelbtini) dirbančia buhaltere, ji jai paskaičiavo, kad per tą laikotarpį ji galėjo uždirbti maždaug 350 eurų (neatskaičius mokesčių), todėl prašo atlyginti jai turtinę žalą 270 eurų (atskaičius mokesčius) ir neturtinę žalą – 2230 eurų už patirtą moralinę žalą, kadangi ant galvos kairio smilkinio srities liko randas, teko vartoti nuskausminamuosius vaistus, teko jausti didelį galvos skausmą. Iki šiol jaučia stiprų skausmą kaklo srityje. Taip pat neteko galimai uždirbtų pajamų, t.y. arbatpinigių. Dėl minėto įvykio nori pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 2500 eurų (1 t., b. l. 34-36).

2022 m. kovo 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. B. iš jai parodytų keturių asmenų nuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3 (A. L.) ir nurodė, kad yra tikra, kad tai yra būtent tas asmuo, kuris 2022 m. sausio 8 d., apie 07.30 val., (duomenys neskelbtini), klube (duomenys neskelbtini), po bokalu jai į galvą suduoto smūgio, ją jos pažįstamiems nuvedus į kitą patalpą, sėdėjo ant sofos ir kurį nurodė jos pažįstami, sakydami, kad tai yra asmuo, kuris metė bokalą ir pataikė jai į galvą. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, t.y. nosies, akių, paties veido formos, šviesių plaukų (1 t., b. l. 62-65).

2022 m. sausio 19 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja J. B., pageidaujanti parnešti apie įvykį, parodė, kad 2022 m. sausio 8 d., apie 07.30 val., (duomenys neskelbtini), klube-bare (duomenys neskelbtini) patalpose nepažįstamas asmuo, mesdamas stiklinį bokalą, pataikė juo jai į galvos sritį, tokiais veiksmais padarydamas jai galvos plaukuotosios dalies žaizdą, bei sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo dėl minėto asmens veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 19).

Liudytoja I. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmuo, esantis teismo posėdžių salėje (kaltinamasis A. L.) jai nematytas, ji jo nepažįsta, nukentėjusiąją J. B. ji pažįsta, ji yra buvusi jos kolegė, pykčių ir tikslo apkalbėti neturi. Įvykio metu ji (I. B.) buvo klube, prie baro, buvo nusisukusi nugara į salę, staiga nutilo muzika. Ji atsisuko į salę pasižiūrėti, kas įvyko, pamatė, kad ant žemės buvo daug šukių ir prie kolonos stovėjo J. B., kuri buvo susiėmusi už galvos, A. Š., J. B. draugas ir jos buvęs kolega, stovėjo šalia. Šukės buvo visur pažirusios, nes ten nedidelė erdvė, nežino, kokio stiklo ir ar plonos šukės buvo, neatkreipė dėmesio, jos tikriausiai buvo skaidrios. Ji priėjo paklausti, kas atsitiko. J. B. sakė, kad jai skauda ir svaigsta galva, sakė, kad kažkas jai paleido bokalą į galvą. Ji (I. B.) į barą atėjo atskirai, nebuvo visą laiką su J. B., su ja buvo tik po įvykio. Su J. B. pakalbėjo, kaip ši jaučiasi ir, kai atvažiavo pareigūnai ir greitoji, ji pasišalino. Po įvykio niekas į vaikiną, kuris yra teismo posėdžių salėje (A. L.) nerodė, tuo metu šio asmens ji nematė, neatsimena jo veido. Prie J. B., šalia išėjimo iš baro sėdėjo kažkoks vaikinas, bet ji nežino, kas jis toks. Ikiteisminio tyrimo metu ji irgi nieko nematė, kaltininko veido nematė, neįsiminė. Galbūt kažkas matė, kad tas vaikinas metė bokalą, gal A. Š. matė, ji negali patvirtinti. Kai ji atsisuko, be J. B. ir A. Š. per koloną jai nesimatė daugiau žmonių, jų salėje gal buvo ir daugiau. Ji žiūrėjo į J. B. ir nesidairė, žmonių nematė. Nuo J. B. iki kolonos buvo pusės metro atstumas, o pati kolona yra didelė, ji gali užstoti ir ne vieną žmogų.

Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams buvo parodytos įvykio vietos nuotraukos, esančios bylos medžiagoje (1 t., b. l. 25-27).

Susipažinusi su nuotraukomis, liudytoja I. B. nurodė, kad kolona matoma nuotraukoje, ji yra nemaža. Foteliai yra kitame kambarėlyje, o ne salėje. Per koloną jai kitos salės pusės nesimatė, stiklo šukes ji matė prie J. B., o ar šukių buvo ir kitoje pusėje, ji nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B. nupiešė salę ir schemą, kaip atrodė salė, kai pamatė J. B. (2 t., b. l. 80), tą patį padarė ir kaltinamasis, schemoje nurodė, kur stovėjo jis ir nukentėjusioji (2 t., b. l. 81).

Nupiešusi schemą, liudytoja I. B. nurodė, kad iš pašalinių asmenų kalbų apie įvykį negirdėjo. Su A. Š. po įvykio kalbėjo apie tai, ką ji matė, daugiau pokalbių ji nelabai pamena. Ji matė vaikiną, kuris galimai metė bokalą, bet šis buvo su gobtuvu, ji nepastebėjo, kad jis būtų kalbėjęs su apsaugos darbuotojais, prie J. B. jis irgi nebuvo priėjęs. Daugiau konfliktų tą vakarą ji nematė. Dūžio per muziką ji negirdėjo. Atsisuko dėl to, kad nutilo muzika.

Liudytoja I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 8 d., apie 6 val., ryte, ji viena atvyko į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, (neprisimena, kelintą valandą), tą patį rytą, minėtu adresu atvyko jos bendradarbė J. B. ir bendradarbis A. Š.. Apie 7.30 val., minėtame naktiniame bare (duomenys neskelbtini), jai stovint šalia baro, esančio šokių salėje, išgirdo, kaip nutilo muzika ir pamatė ant grindų daug gulinčių stiklo šukių. Paėjo šiek tiek į šoną ir pamatė J. B., kurį laikėsi sau už galvos (kraujo bei žaizdos nematė) ir šalia jos stovintį A. Š., kuris atrodė labai susijaudinęs ir pasimetęs. Jis jai pradėjo pasakoti, kad jam šokant kartu su J. B., šalia stovintis vaikinas metė stiklinį bokalą ir pataikė J. B. į galvą. Ji kartu su savo bendradarbiu A. Š. nuvedė J. B. į kitą bare esančią patalpą, kurioje buvo keletą sofų. Padėjo J. B. atsigulti ant vienos iš bare esančių sofų. Atsisėdo šalia jų. Bandant su J. B. bendrauti bei išsiaiškinti, kas atsitiko, kas tai padarė, J. B. jai pasakė, kad jai svaigsta galva bei temsta akyse. J. B. nesuprato, kas atsitiko. Jai davė pridėti prie žaizdos ledo susukto į popierių ir kažkokiu metu matė, kad ant to popieriaus yra kraujo pėdsakų. Priešais, ant šalia stovėjusios dar vienos sofos, sėdėjo vaikinas, kuris galimai metė į J. B. tą stiklinį bokalą. Vaikino bruožų neįsidėmėjo, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo daugiau apibūdinti ir atpažinti negali. Šį vaikiną iš šokių salės atvedė ir pasodino bei jam neleido pasišalinti apsaugos darbuotojai. Po maždaug 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir medikai. Policijai buvo perduotas būtent tas apsaugos darbuotojo sulaikytas vaikinas. Kaip policijos pareigūnai išsivedė minėtą asmenį, ji nematė. Buvo nuėjusi į kitas baro patalpas. Vėliau matė, kad medikai suteikė J. B. pirmą pagalbą, o ji vėl nuėjo prie baro, į kitas naktinio klubo patalpas. Kaip J. B. išvežė medikai nematė (1 t., b. l. 87).

Liudytoja I. K. F., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį, šiuo metu jie nebendrauja, įvykio metu jie buvo pora, gyveno kartu apie 4 metus. Įvykis buvo labai seniai, ji jau nelabai atsimena. Paties įvykio ji nematė, nes tuo metu buvo nuėjusi iki tualeto. Bare su A. L. gėrė alų iš stiklinių butelių, gali ištraukti sąskaitos išklotinę, nes už alų mokėjo ji. Ji praktiškai nieko nematė, jai einant iki tualeto įsijungė šviesos, nutilo muzika, tuomet ji ėjo atgal, iki tualeto nenuėjo. Ji girdėjo dūžį, ir tuo metu nutilo muzika. Išgirdo, kaip kažkas dužo, nes buvo nedidelis atstumas. Salės viduryje sceną skyrė siena. Ji grįžo prie A. L. ir visur buvo stiklai. Tada visus išvedė iš salės, ji paklausė A. L., kas atsitiko, ką šis sakė, ji neatsimena, nes tai buvo labai seniai. Policija atvažiavo vėliau, A. L. buvo sulaikytas, nes kažkas pasakė, kad jis metė butelį, o kas iš tikrųjų įvyko, ji nematė. Ji neatsimena, kas ką pasakė, nes jai ši tema nebeaktuali. Tokie įvykiai atsitinka dažnai, tai įvyko prieš metus ir ji neprisimena. Ji buvo išgėrusi nedaug, jei būtų daug išgėrusi, tai gal nieko neprisimintų, aplinkybes ji vertina adekvačiai.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos I. K. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2022 m. sausio 8 d., apie 6-7 val., po klubo (duomenys neskelbtini), ji kartu su A. L. atėjo į klubą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patalpa klube maža, iš karto nuėjo prie baro. Užsisakė pora alaus „Tuborg“ (žali, maži buteliai 0,33 l talpos). A. L. neturėjo pinigų, todėl alų pirko ji. Jie nuėjo į šokių salę. Po kažkiek laiko ji nuėjo į tualetą. Jai išeinant į tualetą, A. L. laikė rankoje minėtą alaus butelį „Tuborg“. Stovint prie tualeto (buvo didelė eilė), išgirdo, kad kažkas dužo, nutilo muzika. Ji iš karto nusprendė sugrįžti į salę, nes ten liko jos draugas A. L.. Įėjusi į salę, pamatė stiklo šukes, bet nematė kokios jos spalvos. Ji žinojo, kur stovi A. L. (jis stovėjo salės gale). Nubėgo prie jo ir iš karto nuėjo patikrinti savo daiktų, nes gal juos kažkas pavogė. Pribėgusi prie A. L., paklausė jo, kas atsitiko. Jis jai pasakė, kad kažkoks vaikinas, jam nepažįstamas, metė į jį bokalą, neprisimena, ar sakė, kad pataikė. Jai sugrįžus, A. L. rankose žalio butelio alaus nebuvo. Ji neklausė jo, kur jis minėtą butelį padėjo. Iš karto prie jų pribėgo apsaugos darbuotojas ir išvarė ją su A. L. iš klubo, sakė, kad kažkas (ne A. L.) pataikė merginai bokalu į galvą, prašė išeiti. Išvarė iš šokių salės dar vieną vaikiną, kuris prieš tai šoko už jų. Tą vaikiną ji matė vėliau su kruvinu veidu, to vaikino ji nepažįsta, dėl ko pas jį buvo kruvinas veidas, ji nežino, A. L. jai nieko nepasakojo. Lauke, netoli (duomenys neskelbtini) baro įėjimo, ji su A. L. sustojo parūkyti. Prie jų pribėgo apsaugos darbuotojas ir pradėjo tempti A. L. atgal į minėtą klubą. Jai apsaugos darbuotojas pasakė, kad ji negali eiti, bet, jos prašymu, ją įleido į vidų. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad kažkas pataikė merginai bokalu į galvą, kad gali būti, kad tai padarė A. L.. Kartu su A. L. ji atsisėdo ant sofos šalia įėjimo. Vėliau, priešais juos ant kitos sofos pasodino jai nepažįstamą merginą, kurį laikėsi už galvos. Nematė, kad galva buvo praskelta. Mergina buvo sąmoninga. Aplink ją buvo daug žmonių. Prieš tai ji tos merginos salėje nematė. Neprisimena, kurioje vietoje ji galėjo stovėti. Pirmą kartą ją pamatė ant sofos, kai laukė pareigūnų. Prie jos ir A. L. visą laiką stovėjo tas pats apsaugos darbuotojas, kuris tempė A. L. atgal į klubą. Apsaugos darbuotojas iš kojos keletą kartų spyrė A. L. į koją (neprisimena, į kurią), trenkė keletą kartų A. L. į galvą. A. L. nesipriešino ir bėgti neketino. Nesupranta, kodėl jis taip darė. Už 10-15 min. atvažiavo policija ir medikai. Pareigūnas paklausė apsaugos darbuotojo, kas čia atsitiko. Apsaugos darbuotojas pareigūnui nurodė į A. L. ir pareigūnai A. L. nuvedė į tarnybinį automobilį, o ji liko laukti lauke. Pareigūnai užrašė jos duomenis ir pasakė, kad ji gali važiuoti namo (1 t., b. l. 91).

Pagarsinus minėtus parodymus, liudytoja I. K. F. nurodė, kad ji patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Viskas surašyta teisingai, dabar ji prisiminė situaciją. Ji nepasakys, kiek žmonių buvo patalpoje, nes patalpos nedidelės. Jokio konflikto ji nematė, nes buvo išėjusi į tualetą. Savo alų ji tikriausiai paliko tualete. Prieš jai išeinant į tualetą, A. L. alaus buteliuką turėjo rankoje. Iš pradžių, kai atėjo į barą, jie nuėjo prie baro nusipirkti alaus, už kurį ji sumokėjo. Ji negali pasakyti, ar tuo momentu buvo kas nors priėjęs ir kalbino A. L., tačiau tas vaikinas, kurį ji minėjo, kuris vėliau buvo su kruvinu veidu, jis buvo už jų, kai ji pirko alų. Tas vaikinas šoko, nežino, ar vienas, nes buvo daug žmonių ir to nebuvo galima suprasti. Ji nežino, kur tas vaikinas buvo, kai ji išeidinėjo į tualetą, ji taip nestebi žmonių. Kol ji suvaikščiojo iki tualeto ir atgal, praėjo gal 2-5 minutės, gal mažiau. Kai ji grįžo į salę, A. L. buvo toje pačioje vietoje, gal metro atstumu nuo baro, už jo buvo jos daiktai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojai buvo parodytos įvykio vietos nuotraukos, esančios bylos medžiagoje (1 t., b. l. 25-27).

Susipažinusi su nuotraukomis, liudytoja I. K. F. parodė, kur yra siena (kolona), kur buvo pakyla, kur buvo jos daiktai, nes nebuvo rūbinės. Kolona skiria salę per pusę, stovint už kolonos nieko nesimato. Tualetas yra einant link išėjimo. Kai ji grįžo, A. L. stovėjo maždaug toje pačioje vietoje, kur ji jį paliko. Vaikiną kruvinu veidu išvedė kartu su jais, tada ji matė jį lauke, kai jie rūkė, lauke pastebėjo ant jo veido kraują. Kraujas buvo šviežias, tiksliai nepasakys, kurioje vietoje tai buvo, jis atrodė lyg būtų apdraskytas. Neatsimena, ar kruvinas buvo visas veidas, jai atrodo, kad tik dalis. A. L. yra adekvatus žmogus ir nelinkęs į agresiją, be priežasties nemestų butelio, juo labiau į merginą, tyčia jis to nepadarytų. Ar jis įsiveltų į muštynes, šiuo metu jie nežino, jie nebe kartu jau 3 mėnesius.

Byloje atnaujinus įrodymų tyrimą, liudytoja I. K. F. teisiamojo posėdžio metu nupiešė įvykio vietos schemą, kurioje pažymėjo, kur stovėjo ji ir A. L. (2 t., b. l. 173).

Nupiešusi minėtą schemą, liudytoja I. K. F. parodė, kad jos nurodytoje vietoje stovėjo ji ir A. L., tačiau ji tiksliai neatsimena, kuris kurioje vietoje stovėjo, nes įvykis buvo prieš beveik pusantrų metų. Jie galėjo jos nurodytose vietose, arba atvirkščiai (sukeistomis pozicijomis). Ji nežino, kiek metrų buvo nuo kolonos, kur stovėjo A. L., buvo tamsu. Ji ėjo pasiimti savo daiktų, kurie ten buvo. Neprisimena, ar ji stovėjo arčiau daiktų. Ji nematė tualeto. Tiksliau ji nieko negali paaiškinti, neužsirašinėjo įvykio. Ji jau prieš tai viską pasakė, ką atsiminė, ko neatsimena, nesakys.

Liudytojas R. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis įvykio vakarą-naktį dirbo didžėjumi įvykio vietoje. Jis nelabai atpažįsta asmenį, esantį posėdžių salėje (kaltinamąjį A. L.), nes kai groja, jis nežiūri, kas vyksta salėje. Su apsauga jie turi žodinį susitarimą, kad jei iškyla konfliktas ar susistumdymas, iš karto nutildomas garsas ir tai yra ženklas, kad apsauga ateitų į salę. Jo matomumas iš tos vietos yra ribotas, prieš akis dar stovi kompiuteris. Kai jis pamato susistumdymą, nesiaiškina, ar jis draugiškas, ar ne, iš karto išjungia muziką. Taip buvo ir įvykio metu, jis išjungė muziką, nes matė susistumdymą. Kas tiksliai įvyko, jis negali atsakyti, nes tai buvo seniai ir jis nelabai kreipė į tai dėmesį. Paskui iš I. Ž., kuris dirbo bare, sužinojo, kas nutiko ir kai tyrėja pradėjo jo ieškoti, kvietė apklausai. Susistumdymas įvyko tarp vyrų, jis nematė jų veidų, tiesiog buvo būrys žmonių ir jie susistumdė. Stiklo dūžių jis negirdėjo. Jis patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nutildęs muziką jis laukė apsauginio, apsauginis atėjo į salę, priėjo prie tų asmenų, kurie stumdėsi ir bandė juos išvesti iš salęs. Neprisimena, ką apsauginis išvedė iš salės, neatkreipė dėmesio. Įvykis buvo pakankamai seniai ir jis neprisimena, kas buvo. Susistumdymas prie jo buvo pirmą kartą. Kai išvedė asmenis iš salės, jis muziką pats įjungė. Tuo metu nebebuvo susistumdymo ir jis nematė priežasties, dėl ko negalėtų įjungti muzikos. Valytojos jis neprisimena, negali tvirtinti, ar ji buvo, ar nebuvo. Įvykio metu buvo apie 6 val. ryto, tą vakarą buvo nemažai žmonių, apie 20-30, ten nedidelė salė, jie visi stovėjo vienas šalia kito ir šoko. Jo darbo vieta yra priešais barą, salė yra atskirta kolona, jis mato visą salę ir dalį baro. Iš vienos pusės mato dalį baro, iš kitos baro nemato, tik įėjimą ir sieną, kur kabinami paltai. Baro vaizdą mato labiau iš dešinės, tik pas jį dar būna atidarytas nešiojamas kompiuteris, kuris užstoja vaizdą. Salėje yra prietema, susistumdymą jis pamatė, kai pakėlė akis ir pamatė, kad salėje vyksta ne šokiai, o kažkoks susistumdymas, tuomet nieko nelaukęs išjungė muziką. Jam atrodo, kad viskas vyko į dešinę nuo jo. Kai išjungė muziką, jis žiūrėjo į įėjimą ir laukė apsauginio. Apsauginis atbėgęs iš karto griebė asmenį ar netgi du ir išvedė iš salės. Nežino, kaip apsauginis žino, kokius asmenis išvesti, gal jis mato. Įvykio metu apsauginio salėje nebuvo.

Liudytojas R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), didžėjumi. Darbo grafiko neturi, ateina kartais pagroti. Tai nėra jo darbovietė, ateina į klubą pagroti, kai turi laiko. Apie įvykį, kuris įvyko 2022 m. sausio 8 d. minėtame klube nieko papasakoti negali. Kas metė stiklinę ir kam ji pataikė, jis nematė, nes labai retai mato, kas vyksta šokių salėje, kadangi žiūri į didžėjaus įrangą. Nematė stiklo šukių. Nematė, kad merginai buvo praskelta galva. Prisimena, kad tarp asmenų (galimai du vyrai) buvo susistumdymas. Asmenų neprisimena, jų neatpažins. Jeigu klube vyksta susistumdymai, jis visada nutildo muziką, nes klube yra toks žodinis susitarimas, jeigu tarp asmenų vyksta konfliktai (1 t., b. l. 113).

Liudytoja L. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji apie įvykį sužinojo, kai jai paskambino tyrėja. Ji (L. G.) keletą mėnesių dirbo bare. Ji ateina į barą, kai nieko nėra, į pavakarę. Kiekvieną kartą, kai ji valo, būna pridaužyta šukių, tai priklauso nuo žmonių kiekio. Stiklai būna vidury salės, būna ir sušluoti kampuose, nežino, kas juos sušluoja. Apie sausio 8 d. įvykį ji nieko negali pasakyti.

Liudytoja L. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba valytoja klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Dirba, kai klubas užsidaro, tada tvarko minėtą klubą. 2022 sausio 8 d. neprisimena, kokiu tiksliai laiku ji dirbo. Kokios spalvos tą dieną ant grindų gulėjo stiklo šukės, neprisimena. Apie įvykį nieko papasakoti negali, kadangi apie tai sužinojo tik pokalbio su tyrėja metu (1 t., b. l. 116)

Liudytojas I. Ž., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis nepažįsta ir neatpažįsta kaltinamojo. Atsimena įvykį, bet šis buvo senokai. Atsimena, kad jis tuo metu buvo pačiame bare, prie įėjimo. Kiek atsimena, buvo sviesta stiklinė, išsijungė muzika, atėjo apsauginis, kuris išvedė žmogų. Jis (I. Ž.) priėjo prie nukentėjusiosios, apsauginis jos paklausė, ar ji turės pretenzijų, ji atsakė, kad turės, tada jis su apsauginiu išėjo į lauką, parvedė asmenį ir laukė policijos. Jis (I. Ž.) matė, kad buvo sviesta stiklinė, jis nurodė asmenį, kuris metė. Kokia tai buvo stiklinė, jis neatsimena. Jis įvykio metu stovėjo bare, tuo metu nedirbo, jam buvo laisvadienis, bet buvo atėjęs pažiūrėti, kaip sekasi. Jam kolone nedengė to asmens ir jis matė, kaip asmuo metė stiklinę. Stiklinė buvo mesta į tą pusę, kur jau dengė kolona (kolona buvo tarp jo ir didžėjaus), į ką pataikė stiklinė, jis jau nebeatsimena. Jis buvo bare, darbuotojo pusėje, t.y. už baro. Didžėjaus jis nemato, jį jam dengia kolona. Įvykis įvyko jo dešinėje, o didžėjus yra kairėje nuo jo. Didžėjaus jis nematė, bet asmenį, kuris metė, matė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. Ž. nupiešė įvykio vietos schemą (2 t., b. l. 82).

Nupiešęs schemą, liudytojas I. Ž. nurodė, kad žmonių bare tuo metu buvo daug, apie 15-20. Bare būna daug įvykių, bet šis įvykis jam įsiminė, nes paryčiais nutilo muzika ir atėjo apsauga, išvedė žmones. Jis nematė, į ką pataikė stiklinė. Mergina, kuri stovėjo susiėmusi už galvos, sakė, kad galvojo, kad jai ant galvos nukrito kažkokios konstrukcijos. Jis negali pasakyti, ar salėje esantis asmuo (kaltinamasis A. L.) yra tas pats asmuo, kuris metė. Išsijungus muzikai į salę atėjo apsauginis, kuris būna prie įėjimo. Tada jis (I. Ž.) priėjo prie apsauginio, nurodė asmenį, kuris metė stiklinę, ir pasakė, kad šį išvestų iš salės, tada apsauginis grįžo ir merginos paklausė, ar ji turės pretenzijų, mergina atsakė, kad turės, ir tada jis su apsauginiu nubėgo pasižiūrėti, ar vis dar yra tas asmuo, šis buvo netoliese ir jie jį parvedė atgal į barą. Tuo metu jis žinojo, kokį žmogų atsivesti iš lauko, nes atsiminė, kaip asmuo atrodė. Tuo metu aplink jis nematė sužalotų asmenų. Ar šalia tos asmens, kuris metė, buvo ir kiti asmenys, jis neatsimena. Atvestą asmenį pasodino ant sofos ir laukė policijos. Jis neatsimena, kad būtų kvietęs policiją, matė, kad policijai buvo nurodytas tas asmuo. Asmuo, kurį jie parvedė, nekalbėjo, apsauginis jam pasakė eiti atgal ir jis ėjo, nebuvo vedamas per prievartą. Apsauginis buvo R. K., jis šiuo metu bare jau nebedirba.

Mesta stiklinė nuskrido už kolonos, ten buvo žmonių, be tos merginos šalia buvo jos draugai. Kai jis atėjo už kolonos, pamatė sužalotą merginą, taip pat I. B., A. ir dar du asmenis. Jis neatsimena, ar aplink metusį asmenį buvo žmonių, jis matė, kad šis užsimojo, kuo užsimojo, nebeatsimena, bet mano, kad stikline. Sužalota mergina buvo prie suoliuko ir aplink buvo žmonių. Iki metimo jis dūžio negirdėjo. Daugiau konfliktų nematė, susistumdymų nebuvo. Pas juos pilstomo alaus nėra, alus parduodamas tik stikliniuose buteliukuose. Bare į bokalus jie daro kokteilius. Stiklinės sovietinės, ne su rankena, jos atrodo kaip bokalai alui, tik be rankenos. Stiklinės būna įvairios, ir aukštos, ir žemos. Kokios šukės buvo, jis nematė. Būna, kad nuo muzikos vibracijos kartais sudūžta stiklinės ir šukių būna daug. Jei salėje būna pridaužyta, jie patys pavalo šukes į kraštą, kad žmonės nesusižalotų, o paskui jau yra valytoja. Jis neatsimena, kas šiuo atveju valė šukes.

V. G. jis žino, su šiuo nebendrauja, bet buvo situacija, kad V. G. prašė pinigų, bet neatidavė. Tą vakarą V. G. buvo bare, spėja, kad šis buvo išgėręs, bet tiksliai nežino. Tuo metu, kai buvo metama stiklinė, jis V. G. nematė. Šalia įtariamojo gal ir matė, kai priėjo prie nukentėjusiosios, prie jos buvo dar keli asmenys, bet ar ten buvo V. G., jis negali patvirtinti. Bare yra nerūkoma, visi eina į viršų, tai tuo metu V. G. matė, o paskui jis persimetė žodžiais su policija. Ar prieš tai V. G. matė bare, negali pasakyti. Nepasakys, kaip atrodė jo veidas. Neatsimena, kad tą vakarą būtų bendravęs su V. G.. Tuo metu, kai jie su apsauginiu išėjo į lauką, kaltinamojo mergina buvo šalia, jis buvo ant (duomenys neskelbtini) g. kampo, buvo nuėjęs nuo baro įėjimo apie 15-20 metrų, kaltinamasis nėjo nei link jų, nei nuo jų. Jis nesipriešino, ėjo kartu, neatsimena, ar kaltinamasis buvo kažką pasakęs. Jam atrodo, kad apsauginis kaltinamąjį laikė už rankos, tačiau jis ėjo normaliai. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo tikslesni. Jis matė, kad kažkas užsimojo iš stiklo, bet kas tai buvo tiksliai, ar stiklinė, ar alaus buteliukas, jis nežino.

2023 m. kovo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad, liudytojui I. Ž. savanoriškai sutikus parodyti vietą ir paaiškinti aplinkybes vietoje, buvo nuvykta į adresu (duomenys neskelbtini) esantį barą (duomenys neskelbtini). Liudytojas I. Ž. parodė, kad įvykio metu jis stovėjo prie baro, o būtent už baro stalo arčiau kairės pusės (Nuotrauka Nr. 1). Liudytojas I. Ž. parodė, kad asmuo, kuris, kaip jis nurodo, metė stiklinį bokalą, stovėjo prie akmeninės sienos (maždaug 0,50 m atstumu nuo sienos ir 1,45 m atstumu nuo baro-stalo) atsisukęs nugara į barą (Nuotrauka Nr. 2). Toliau liudytojas I. Ž. parodė, kad asmuo, kuris, kaip jis nurodo, metė stiklinį bokalą stovint prieš tai nurodytoje vietoje, užsimojo ranka (su kuria tiksliai, neatsimena, galimai su dešiniąja) ir metė skaidrios spalvos stiklinę kryptimi arčiau didžėjaus ir sofos pusės (Nuotrauka Nr. 3). Liudytojas I. Ž. parodė, kad kitų asmenų šalia asmens, kuris metė stiklinį bokalą, nebuvo. Kur tiksliai asmuo pataikė metęs skaidrios spalvos stiklinę, I. Ž. nematė, kadangi viduryje baro stovi kolona, tik pasėkoje pastebėjo, kad nukentėjusioji sėdėjo viduryje sofos, susiėmusi už galvos (Nuotrauka Nr. 4). Prie protokolo pridėtos minėtos nuotraukos su paaiškinimais (2 t., b. l. 155-160).

Įvykio vietos schemoje, sudarytoje vyr. tyrėjos R. Š. po kaltinamojo A. L. ir liudytojo I. Ž. parodymų patikrinimo vietoje, pavaizduota įvykio vieta su nurodytais atstumais tarp objektų, pažymėtos šios vietos: 1) vieta, kurioje stovėjo A. L. (pagal šio parodymus); 2) vieta, kurioje stovėjo liudytojas I. Ž. (pagal šio parodymus); 3) vieta, kur sėdėjo nukentėjusioji po sužalojimo (pagal liudytojo I. Ž. parodymus); 4) vieta, kur pasak I. Ž. stovėjo A. L.; 5) vieta, kurioje pasak A. L. stovėjo V. G. (2 t., b. l. 171).

Po minėtų veiksmų apklaustas teisiamojo posėdžio metu, liudytojas I. Ž. nurodė, kad šiai dienai jis nepamena, ar jo nurodytas asmuo laikė rankose butelį ar bokalą, bet patvirtina, kad matė kažką stiklinio rankose. Neatsakys, ar tai buvo žalias butelis, jei tai buvo baltas stiklas, jis nuo šviesų galėjo šviesti kitaip. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar tai buvo stiklinė, ar butelis. Kaltinamojo jis iš nuotraukos neatpažino ir kiekvieną kartą, kai sutinka kaltinamąjį, jam atrodo, kad mato pirmą kartą, nes praėjo daug laiko. Jis matė asmenį, kuris metė, bet ar tai buvo šis asmuo, kuris sėdi salėje (kaltinamasis A. L.), jis negali patvirtinti. Gali patvirtinti, kad policija išsivedė asmenį, metusį stiklinę. V. G. jis žino, gali būti, kad V. G. buvo bare, jis V. G. matė lauke, kai rūkė, gal šis buvo sužalotu veidu, dabar neatsimena.

Liudytojui parodžius vyr. tyrėjos R. Š. sudarytą įvykio vietos schemą (2 t., b. l. 171), jis nurodė, kad atstumas tarp sofos ir kolonos yra daug mažesnis. Skaičiumi 4 pažymėta vieta, kurioje jis matė asmenį, kuris metė link kolonos įstrižai. Jis paprašė apsauginio atvesti asmenį, kuris metė. A. Š. jis pažįsta, nežino apie jokius šio ryšius su V. G., tai girdi pirmą kartą. Kadangi jis (I. Ž.) yra baro vadovas ir (duomenys neskelbtini) pažįsta beveik visus barmenus. A. Š. dirbo (duomenys neskelbtini) bare ir nukentėjusioji dirbo (duomenys neskelbtini) bare, jie tiesiog kolegos. Bokalo metimo metu A. Š. jis nematė, žino, kad jie trise (I., J. ir A. Š.) buvo atėję iš (duomenys neskelbtini) baro, bet tuo metu jis A. Š. nematė.

Liudytojas I. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra baro (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas. 2022 m. sausio 8 d., buvo ne jo darbo pamaina. Jis atėjo į minėtą barą apie 6 val. ryto. Gali būti, kad po maždaug pusantros valandos, salėje, prie didžėjaus darbo vietos, pamatė vaikiną, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Prisimena, kad vaikinas buvo šviesių plaukų, trumpai kirptas. Prieš tai, minėto vaikino nematė. Minėtas vaikinas rankoje laikė skaidrios spalvos stiklinę. Pamatė, kad vaikinas ja užsimojo ir metė. Minėtą vaikiną galėtų atpažinti. Bare per vidurį stovi kolona, todėl kur minėta stiklinė pataikė, nepamatė. Metimo kryptis buvo į tą pusę, kur vėliau pamatė, kad stovėjo J. ir jos kompanija. Tuo metu, kai vaikinas metė stiklinę, jis matė, kad vaikinas buvo vienas. Šalia kitų asmenų nepastebėjo. Taip pat nematė, ar tarp minėto asmens ir kitų asmenų būtų kilęs konfliktas. Po stiklinės metimo jis išgirdo, kaip salėje nustojo groti muziką. Iš karto nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Pamatė kitoje pusėje, kuria kryptimi nulėkė minėta stiklinė, J., kuri buvo susiėmusi už galvos. Kraujo nematė. Prie jos buvo daug stiklo šukių, skaidrios spalvos. Galimai, kad A., J. draugas, pasakė apsaugos darbuotojui R. K., kad jis matė, kaip stiklinę metė minėtas vaikinas. Gali būti, kad ir apie tai pranešė didžėjus, jis nežino. Tada apsaugos darbuotojas minėtą asmenį, kuris metė stiklinę, išvarė iš minėto klubo. Apsaugos darbuotojas paklausė J., ar ji turės pretenzijų. Ji atsakė, kad turės. Tada jis kartu su apsaugos darbuotoju išėjo į lauką ieškoti minėto asmens. Minėtas asmuo stovėjo (duomenys neskelbtini) g. kartu su mergina ir asmenų kompanija. Apsaugos darbuotojas liepė minėtam asmeniui, kuris metė stiklinę, grįžti atgal į barą. Asmuo nesipriešino, ėjo kartu su jais atgal į (duomenys neskelbtini) barą. Apsaugos darbuotojas nurodė asmeniui atsisėsti ant sofos ir laukti pareigūnų. Kas iškvietė policiją ir medikus, nežino. Po maždaug 10-15 min. atvažiavo policija ir medikai. J. prieš tai sėdėjo ant sofos, šokių salėje, vėliau A. ją atvedė į patalpą, kur sėdėjo minėtas asmuo, kuris metė stiklinę. Jis (I. Ž.) nuėjo atgal į barą. Negirdėjo, kad asmenys, t. y. J., A. ir minėtas asmuo, kuris metė stiklinę tarpusavyje bendrautų. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis nematė kas būtent nurodė į minėtą asmenį, kuris metė stiklinę. Bet matė, kad minėtą asmenį policijos pareigūnai nuvedė prie tarnybinio automobilio. J. ir A. yra jo pažįstami. Jų pavardžių nežino. Neprisimena, kas jam sakė, bet žino, kad tarp V. G. ir asmens, kuris metė bokalą buvo konfliktas, bet jis pats to nematė. Buvo pastebėjęs, kad ant V. G. veido buvo įdrėskimai. Kaip jie ant jo veido atsirado, jis nežino. Nematė, ar V. G. tuo metu, kai asmuo metė stiklinę, buvo šokių salėje (1 t., b. l. 96).

Liudytojas A. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, jis nebepasakys to, ką pasakė tyrėjai. Kiek atsimena, įvykio metu jie su nukentėjusiąja J. B. nuvyko į barą, kartu buvo I. B. ir I. Ž... Ten jau buvo kaltinamasis, jie rūkė lauke, o kaltinamasis kabinėjosi prie kitų. Jiems šokant J. B. suklupo ant žemės, jis buvo prie jos, tai pamačiusi atbėgo I. B., jie J. B. pasodino ant sofos prie išėjimo. Asmuo, kuris buvo sulaikytas policijos pareigūnų, atsisėdo ant kitos sofos priešais J. B., jo neišleido į lauką. To asmens klausė, ką jis padarė, jis atsakė, kad žino, kad prisiims atsakomybę. Šitą jis (A. Š.) atsimena puikiai. Jis nelabai atsimena, kas buvo mesta, tai tikrai buvo bokalas, o ne butelis, bet buvo tamsu. Šito jis neprisimena dėl įvykių senumo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2022 metų sausio 8-osios rytą, adresu (duomenys neskelbtini), bare (duomenys neskelbtini), jam šokant kartu J. B. (kartu šalia šoko dar vienas žmogus, kurio jis nepažįsta), kairėje pusėje, pastebėjo vyrą, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, stovintį šalia jų, kuris rankoje laikė stiklinį bokalą (minėtą asmenį prieš tai matė lauke, brome, konfliktuojantį su kitu vyrų). Tą pačią akimirką, atsisukęs į J. B., pamatė, kad ji susiėmė rankomis sau už galvos ir pastebėjo, kad jos galvoje yra žaizda, bėga kraujas, o aplink, ant grindų buvo daug stiklo šukių. Kadangi daugiau nieko šalia, taipogi ir už jo, nebuvo, tik tas vienintelis vyras, kuris laikė stiklinį bokalą, nes iš karto po to jau stiklinio bokalo jis rankose jau nebeturėjo, suprato, kad tas vaikinas metė tą bokalą ir pataikė J. B. į galvą. Jis suprato, kad vaikinas metė su tikslu pataikyti kitam asmeniui, tačiau netyčia pataikė J. B. į galvą. Dar po kelių sekundžių, prie jų pribėgo jo bendradarbė I. B. (kontaktinių duomenų neturi). Jie kartu su I. B. nuvedė J. B. į patalpą, kurioje yra foteliai. J. B. pasodino ant fotelio ir I. B. iškvietė pagalbą numeriu 112 . Po kelių sekundžių, į minėtą patalpą atėjo vyras, kuris, jo įsitikinimu, metė stiklinį bokalą ir pataikė J. B., atsisėdo priešais juos. I. B. paklausė to vaikino: „Ar tu metei tą bokalą?“ Jis atsakė: „Taip, tai aš ir prisiimsiu visą atsakomybę“. Dar po kurio laiko atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Minėta vyrą jis atpažinti galėtų (1 t., b. l. 68).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad 2022 m. sausio 8 d., klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmuo, kuris metė stiklinį bokalą ir pataikė juo į J. B. galvos sritį, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl stiklo šukių nieko pakomentuoti negali, nes neprisimena, kokios spalvos jos buvo, nes klubo patalpoje buvo tamsu ir jų nesimatė. Kiek prisimena, asmuo, kuris metė bokalą-stiklinę, kuri buvo skaidrios spalvos stiklinė, storo stiklo, kokteiliui skirta taurė. Kaip minėjo praeitoje apklausoje, prieš tai pas minėtą vaikiną matė minėtą bokalą ir vėliau pamatė, kad jis rankoje jo nelaiko. Kaip suprato, vaikinas metė su tikslu pataikyti kitam asmeniui, nes tarp jų, kaip jis suprato, kilo konfliktas. Jis nematė, kad asmenys stumdytųsi, matė, kad vienas kitam kažką šaukė. Matė, kaip minėtas vaikinas, kurį vėliau išsivedė policijos pareigūnai, užsimojo minėtu bokalu-stikline. Paties metimo fakto nematė. Matė kaip minėtas vaikinas užsimojo ir iškarto pamatė, kaip J. B. susigriebė sau už galvos. Pamatė, kad J. B. pritūpė. Jis paklausė jos, kas atsitiko, ir ji pasakė, kad jai buvo suduotas smūgis. Jis su I. B. paėmė J. B. už parankių ir nuvedė ją prie išėjimo, kur stovėjo sofos. Tuo metu, jis pamatė, kad pas J. B. galvos srityje (pakaušio srityje) bėga kraujas. Pamatė, kad I. B. išėjo kviesti medikus. Jiems atėjus į minėtą klubą, apsaugos darbuotojas stovėjo prie įėjimo. Kas pakvietė apsaugos darbuotoją, jis nežino. Gali būti, kad kai nutilo muzika, jis pats atėjo prie jų. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 73).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori pranešti, kad įvykio metu, kuris įvyko 2022 m. sausio 8 d., klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nematė, kad kažkas iš asmenų, apart J. B., būtų sužalotas. Prisimena, kad vaikinas, kurį vėliau sulaikė pareigūnai, rankoje laikė stiklinę. Paties metimo fakto nematė. Nematė, kad minėtą stiklinę jis būtų užsimojęs. Kai įvyko minėtas konfliktas, girdėjo tik vieną dūžį. Garsas buvo toks, lyg kažkas sudužo. Ir iškarto po minėto garso J. B. susiėmė sau už galvos. Prieš tai minėjo, kad asmuo laikė stiklinę. Tai stiklinis bokalas (kokteiliams skirta stiklinė, storo stiklo, skaidrios spalvos, apie 0,5 l talpos). Minėtas vaikinas, kurį vėliau sulaikė policijos pareigūnai, stovėjo maždaug 10 metrų atstumu. Jis jį prisimena ir prieš tai minėtą asmenį nurodė pareigūnams asmens atpažinimo protokole. Vaikinas stovėjo atsisukęs veidu į jį, o kitas vaikinas, kuris stovėjo nugara į jį (A. Š.), stovėjo priešais vaikiną, kuris metė minėtą stiklinę. Matė, kad vaikinai tarpusavyje konfliktavo, dėl ko tiksliai, nežino, nes klube garsiai grojo muzika. Nematė, kad vaikinas, kuris stovėjo nugara į jį, laikytų rankose bokalą. Jo rankų to momentu nematė. Minėtas vaikinas, kuris stovėjo nugara į jį (apibūdinti negalėtų, nes neprisimena), prieš minėtą įvykį konfliktavo su asmeniu, kurį vėliau sulaikė pareigūnai. Tuo metu jis galvojo, kad jie iš vienos kompanijos. Dėl ko vyko tarp minėtų asmenų konfliktas, nežino, nes negirdėjo. Dėl stiklo šukių nieko pakomentuoti negali, nes neprisimena, kokios spalvos jos buvo, nes klubo patalpoje buvo tamsu, ir jų nesimatė ( b. l. 78).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas 2022 m. vasario 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. Š. iš jam parodytų 6 asmenų nuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2 (A. L.), ir nurodė, kad yra tikras, kad tai yra asmuo, kuris 2022 m. sausio 8 d., apie 07.30 val., (duomenys neskelbtini), klube-bare (duomenys neskelbtini) mesdamas stiklinį bokalą pataikė juo J. B. į galvos sritį ir tokiais savo veiksmais padarė galvos žaizdą. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, t.y. nosies, akių, paties veido formos (1 t., b. l. 81-83).

Pagarsinus minėtus parodymus ir dokumentus teisiamajame posėdyje, liudytojas A. Š. nurodė, kad tvirtina savo parodymus. Tas asmuo sakė, kad jis prisiims visą atsakomybę už tai, ką jis padarė. Jo nebuvo klausta, ar jis metė į galvą bokalą, tiesiog nebuvo įdomu tokių klausimų klausinėti, nes jiems rūpėjo J. B., jai buvo bloga, todėl dėmesys buvo sukoncentruotas į ją. Jis paties metimo momento nematė. Kolona stovi per vidurį, ją galima apeiti ratu, patalpa maža. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus, antrą kartą apklausiamas pasakė, kad matė, kas metė bokalą, tai buvo gal dėl to, kad praėjo laiko tarpas. Paties metimo fakto jis nematė, jis matė tik užsimojimą, asmuo buvo tiesiog pakėlęs bokalą, jis galėjo jį mesti arba nemesti. Bokalas buvo pakeltas maždaug iki ausų lygio, gal aukščiau, patalpoje buvo tamsu. Iš šito veiksmo jis suprato, kad tas asmuo metė bokalą, nes žmonių buvo nedaug, buvo jis su J. B., tie asmenys, kurie konfliktavo, I. B. ir barmenas, todėl daugiau niekas negalėjo mesti. Į jį nugara stovėjęs vaikinas nieko nemetė, nes jei būtų metęs, tai tas kitas nebūtų spėjęs išmesti bokalo. J. B. stovėjo šalia jo, nežino, ar kairiau, ar dešiniau. J. B. stovėjo priešais jį, jie šoko ir dar buvo kažkoks trečias vaikinas, kažkoks prisiplakėlis, kurio jie nepažįsta. Jam į nugarą stovėjo asmuo, kuris nemėtė bokalo, o priešais tą asmenį stovėjo asmuo, kuris metė bokalą. J. B. stovėjo priešais jį (A. Š.), o jis pats stovėjo truputį šonu. Jis atsimena, kad J. B. stovėjo, bet tiksliai neatsimena, kažkaip ji stovėjo priešais tuos asmenis, jei asmenys buvo jam į nugarą, vadinasi J. B. buvo atsisukusi veidu į tuos asmenis. Jis neatsimena, kaip jis stovėjo. Iš viso žmonių buvo kaltinamasis, tas asmuo, kur konfliktavo, jis (A. Š.), J. B., tas kitas asmuo (trečias, kur prie jų buvo prisiplakęs), I. B. ir barmenas I. Ž., apsauginis. Gal buvo dar asmenų, bet jis nematė ir neatsimena. Iš veido bruožų jam atrodo, kad kaltinamąjį atpažįsta, jis buvo su mėlynu neryškiu megztuku. Kaltinamasis konfliktavo ne su jų kompanija, jis nežino, su kokia kompanija kaltinamasis atėjo. Kol jie rūkė lauke, kaltinamasis buvo priėjęs prie kitos kompanijos, jis buvo girtas ir kabinėjosi prie tų žmonių, tada kaltinamasis nuėjo į apačią. Ar jis (A. Š.) pažįsta V. G., nežino, jis turi pusbrolį tokiu vardu, asmuo jam girdėtas. Pusbrolio tą vakarą bare nebuvo.

Byloje atnaujinus įrodymų tyrimą, papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio liudytojas A. Š. parodė, kad V. G. jis nepažįsta, nėra pasakęs, kad šis yra jo pusbrolis, niekada taip nesakė. Giminėje tokio asmens neturi ir gyvenime nėra su juo susidūręs, V. G. jam nėra žinomas, jei turėtų tokį pusbrolį, žinotų. Jam būnant bare su nukentėjusiąja, su jais buvo trečias asmuo, kitas vaikinas, bet jis to vaikino vardo nežino. Tas trečias asmuo elgėsi normaliai, bet jam jau sudėtinga atsiminti aplinkybes, nes daug laiko praėjo. Kai J. B. suklupo ir jie nuvedė ją prie išėjimo ant sofos, tas asmuo, kuris metė, sėdėjo priešais ir pasakė, kad prisiims atsakomybę už tai, ką padarė. Jiems šokant, tas asmuo, kuris metė, konfliktavo su kitu vaikinu, šone nuo jo ir J. B.. Jie toliau šoko ir tada J. B. suklupo, pribėgo I. B. ir jie su ja nuvedė J. B. prie išėjimo. Vaikinų konfliktavimas pasireiškė gestais, muzika buvo garsi ir jis negirdėjo, ką šie šnekėjo, bet ir J. B. matė, kad dar prieš tai buvo konfliktas. Jis (A. Š.) matė, kaip vaikinas buvo pakėlęs rankas į viršų, iškėlęs bokalą, bet paties metimo fakto nematė, tai yra pasakęs ir apklausoje, daugiau nieko pakomentuoti negali, nes nieko neatsimena. Jis tik matė, kaip vaikinas konfliktavo su kitu žmogumi ir buvo iškėlęs tą bokalą. Po to jis rėmėsi tuo, ką tas asmuo pasakė, kad jis prisiims atsakomybę už tai, ką padarė, tai, jo nuomone, reiškia, kad tas asmuo ir metė. Jis nežino, ar kitas asmuo, su kuriuo tas vaikinas konfliktavo, turėjo kažką rankose. Vaikinas konfliktavo ne su tuo asmeniu, kuris buvo trečias asmuo su juo (A. Š.) ir J. B., bet su visai kitu asmeniu. Tas kitas konflikto dalyvis buvo visiškai šalia jų, nes patalpa yra nedidelė. Jų grupė stovėjo arčiau tualeto ir gal arčiau prie sienos, negu kolonos, bet jau nebegali tiksliai teigti, nes nepamena. Kitas konflikto dalyvis buvo tas, kuris buvo iškėlęs rankas ir bokalą, jis buvo arčiau sienos, nes jei jis būtų stovėjęs arčiau per vidurį esančios kolonos, tai jis būtų metęs į kitą pusę ir jis (A. Š.) jo net nebūtų matęs. To kito konflikto dalyvio išvaizdos nepasakys, jis atpažino tik žmogų, kuris metė, nes kai J. B. nuvedė prie išėjimo, ten buvo šviesu ir metęs asmuo sėdėjo priešais jį. Kito asmens jis nežino. Asmens su kruvinu veidu jis nematė, jis išvažiavo su J. B. greitosios medicinos pagalbos automobiliu. To žmogaus, su kuriuo kaltinamasis konfliktavo, jis daugiau nematė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausytas 2022 m. gruodžio 7 d. teisiamojo posėdžio, kurio metu buvo apklaustas liudytojas A. Š., garso įrašas.

Perklausius minėtą įrašą, liudytojas A. Š. nurodė, kad jis neturi tokio pusbrolio nei G., nei G., gal pasakė melagingai, bet tikrai neturi tokio pusbrolio. Bare nebuvo sutikęs jokio giminaičio. Tame bare jis buvo tik su nukentėjusiąja, I. B., taip pat buvo tie du asmenys, kurie konfliktavo, bei barmenai, daugiau žmonių ten nebuvo. I. Ž. jis pažįsta, tačiau su juo nekalbėjo, su I. B. taip pat nekalbėjo, ji tik po incidento pribėgo ir iškvietė greitąją. Jis (A. Š.) dirbo naktiniame bare ir barmenai su barmenais tarpusavyje bendrauja.

Liudytoja M. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio naktį ji matė nedaug, tik išgirdo, kaip dužo stiklai ir pamatė, kad jos draugas V. G. sužalotas, jam buvo žaizda, ar lūpa praskilus, ar kažkas, to tiksliai jau nepamena. Ji draugą pasivedė prie baro ir jam dezinfekavo žaizdą. Daugiau ji kaip ir nieko nematė, ten yra naktinis klubas, jie visi geria. Ji stovėjo prie didžėjaus, ten yra širma, o išgirdusi garsą pribėgo prie V. G.. Kai jis buvo sužalotas, ji buvo šalia jo, dėl to ir pribėgo, kai išgirdo dužimo garsą, tada nusivedė jį prie baro ir dezinfekavo žaizdą. Jis buvo sužalotas nuo stiklų, buvo praskelta jo lūpa, greičiausiai stiklo šukėmis, ji tiksliai nepamena. Nematė, iš kur atsirado stiklai, tik girdėjo garsą, kad dužo. Kokios spalvos buvo šukės, ji nematė, klubas yra mažas ir tamsus, priėjusi ji nežiūrėjo į stiklus, žiūrėjo į draugo sužalotą veidą. Ką jie gėrė, ji neprisimena, bet ten pilstomo alaus nėra, yra parduodami alaus buteliukai ir kokteiliai stiklinėse, be kojelės, jos yra peršviečiamos. Ji nepasakys, ką V. G. gėrė, to nepamena. Kai buvo dūžis, V. G. buvo apačioje salėje, o ji buvo prie didžėjaus ant pakylos, tada nusileido nuo pakylos ir pamatė sužalotą draugą. V. G. stovėjo, nes ten yra vietos tik stovintiems šokti. Ji nepamena, ar V. G. buvo susiėmęs už veido, ji tiesiog pamatė žaizdą. Ji suprato, kad į V. G. buvo mesta stiklinė, tai padarė kažkoks kitas vaikinas. Kaip ji supranta, tuo pačiu dar buvo sužalota mergina, dėl kurios dabar vyksta teismas. Ji girdėjo tik vieną bokalo metimą. Vėliau ji V. G. padėjo išvalyti žaizdą ir matė, kaip atvažiavo policija ir greitoji. Matė, kad mergina buvo paguldyta, ją gal gaivino, negali tiksliai pasakyti. Asmens, kuris tai padarė, ji nematė, ir kaip policija atvažiavo taip pat nematė. Ji buvo pakankamai išgėrusi alkoholio ir nesigilino į situaciją, jos tai nelietė, tik buvo draugas sužalotas. Metimas įvyko, nes jos draugas užkliudė kitą asmenį, ir tas asmuo norėjo mesti į jos draugą bokalą, bet pataikė į merginą. Sulaikyto asmens ji nematė. Nepamena, ar matė šukes. Pamena, kad girdėjo tik vieną dužimą ir į jį sureagavo. Jai atrodo, kad klube muzika grojo toliau, buvo kažkokia sumaištis, ji nuvedė draugą dezinfekuoti žaizdą, o po to gerai neprisimena. Jai iš baro davė servetėlių žaizdai nuvalyti. Klubas veikė toliau, nes ji ten pasiliko. Kadangi klubas nedidelis, tai žmonių salėje buvo nedaug, iki 10, ji tiksliai nepasakys. Didžėjų ji pažįsta iš matymo, žino tik jo vardą. Ji mano, kad didžėjus nereagavo, muzika grojo toliau. Vaikino, sėdinčio teismo posėdžių salėje (kaltinamojo A. L.) ji nematė, nes klube bendravo tik su savo pažįstamais, šį asmenį mato pirmą kartą. Neatkreipė į jį dėmesio, nes nepažįsta. Tuo metu, kai įvyko įvykis, ji nebuvo su V. G., ji šoko ant pakylos prie didžėjaus, prie V. G. pribėgo tik po dūžio. Didžėjaus pultas yra ant pakylos, viskas vyko apačioje, didžėjus gal kažką ir galėjo matyti, bet ji nieko negalėjo matyti, nes yra žemo ūgio. Nepamena, kur žiūrėjo V. G. po to, kai ji priėjo, gal jis žiūrėjo į žemę. Neatsimena, ar prie V. G. buvo kitas asmuo. Jai kažkas pasakė, kad V. G. užkliudė žmogų, arba V. G. pats jai pasakė, arba kažkas iš jo aplinkos. Ji neatsimena, su kuo V. G. atėjo į klubą, jis jai parašė ir atėjo, jai atrodo, kad kažkas su juo buvo.

Byloje atnaujinus įrodymų tyrimą, liudytoja M. J. teisiamojo posėdžio metu nupiešė įvykio vietos schemą, kurioje nurodė, kad tiksliai neatsimena, kur stovėjo V. G. (2 t., b. l. 172).

Nupiešusi minėtą schemą, liudytoja M. J. nurodė, kad ji tiksliai neatsimena, kurioje pusėje buvo V. G., gal arčiau kolonos. Sužalotą merginą ji matė, kai buvo atvykusi policija ir greitoji. Ji nėra įsitikinusi, kur buvo V. G., nelabai to atsimena. Ji nebendrauja su V. G., kažkiek žinojo jo draugų. A. Š. ji nepažįsta. Greičiausiai tą dieną buvo kažkokie V. G. pažįstami, ji nepamena, kokie dar žmonės buvo, nebuvo, kad ją supažindintų V. G. su kažkuo, bet jeigu ji pamatytų nuotrauką, gal atpažintų.

Liudytoja M. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl minėto įvykio, kuris įvyko klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) reikšmingos informacijos ji neturi, nes buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų. 2022 m. sausio 8 d. ji atvyko minėtu adresu apie 4-6 val. Atvyko viena. Prisimena, kad užsisakė alkoholinį kokteilį, o kas vyko toliau, prisimena miglotai. Nematė, kad klube, šokių salėje, kažkas būtų metęs stiklinį bokalą. Prisimena, kad klube ant grindų buvo stiklo šukės, bet kokios jos buvo spalvos, neprisimena. Prisimena, kad jos pažįstamui V. G. ant veido buvo sužalojimai, bet kokie tiksliai sužalojimai, neprisimena. Prisimena, kad tą dieną buvo atvykęs policijos ekipažas ir medikai. Vėliau iš aplinkinių asmenų sužinojo, kad kažkas merginai stikline pataikė į galvos sritį. Merginą, kuriai pataikė stikline į galvos sritį matė ant sofos prie klubo įėjimo (1 t., b. l. 120).

Liudytojas R. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis įsivaizduoja, dėl ko yra čia šiandien, jis dirbo apsaugos darbuotoju tame bare. Ką žino apie įvykį, jau sakė. Kaltinamasis jam pažįstamas iš matymo kaip žmogus, kuris lankydavosi tame bare. Kiek jis atsimena, įvykio metu įvyko kažkokios muštynės, tačiau kai jis atėjo, jokių muštynių jau nebematė. Vėliau pasakė mergina, kad jai praskelta galva. Jam kažkas nurodė, kad žmonės, dalyvavę muštynėse, išėjo į lauką, jis parvedė tuos žmones atgal į vidų ir jie laukė apsaugos ir policijos. Iš lauko jis atvedė vaikiną ir merginą. V. G. jis nežino. Kiek jis matė, kitų sužalotų asmenų nebuvo, jis parvedė žmones, nes buvo sužalota mergina. Parvesto žmogaus neklausė, ar jis sužalojo merginą. Kažkuris asmuo jam nurodė, kad buvo muštynės ir tie žmonės dalyvavo. Jis iškvietė apsaugą, nes buvo muštynės, o apsauga iškvietė policiją. Jei mergina sužalota, reiškia buvo muštynės, dėl to jį pakvietė į salę, o kai jis atėjo, jokių muštynių jau nebuvo. Jo darbo vieta yra prie durų, tai visiškai kita patalpa, o veiksmas vyko salėje. Dabar neatsimena tiksliai, ką parodė ikiteisminio tyrimo metu ir šiandien nieko naujo nepasakys.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad prieš maždaug porą mėnesių išėjo iš darbo. Prieš tai dirbo klube (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Jo pamaina 2022 m. sausio 8 d., prasidėjo nuo 3 val. ir dirbo iki 10 val. ryto. Tiksliai neprisimena, kada įvyko minėtas įvykis, bet gali būti, kad 2022 m. sausio 8 d., apie 7 val. ryto. Jis stovėjo prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įėjimo durų. Kažkas iš darbuotojų, dabar neprisimena, kas tiksliai, pakvietė per raciją, kad jis ateitų į salę (įvykio aplinkybių jam nepasakojo). Atėjęs į minėto klubo šokių salę, jokių susistumdymų, muštinių ar grumtynių požymių, jis nematė. Salėje pamatė daug žmonių, nieko neįprasto nepastebėjo. Kažkas iš asmenų, neprisimena, ar vaikinas, ar mergina, jam pasakė, kad jis nepageidaujamą asmenį (vaikiną) palydėtų iš minėto klubo salės. Jis priėjo prie vaikino, kurio buvo šviesūs plaukai, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kaip buvo apsirengęs, neprisimena, būtent šį asmenį vėliau atvykę pareigūnai sulaikė ir nuvedė prie tarnybinio automobilio, ir jam pasakė, kad jis nepageidaujamas. Jis pats nematė, kad šokių salėje būtų stiklo šukių. Taip pat jis nematė ir nežinojo, kad merginai kažkas pataikė stikliniu bokalu į galvą. Minėtas vaikinas su juo išėjo iš minėto klubo patalpų. Neprisimena, ar vaikinas buvo vienas, ar buvo su asmenų kompanija. Jis sugrįžo atgal, prie klubo durų. Tada, prie jo priėjo vaikinas ar mergina, dabar tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, ir pasakė, kad muštinių metu merginai kažkas pataikė stikliniu bokalu į galvos sritį. Tada, jis paspaudė apsaugos pultą ir iškvietė apsaugos darbuotojus. Pamatė, kad netoli minėto klubo stovėjo minėtas vaikinas, kurį jis išlydėjo iš minėto klubo patalpų ir jis (R. K.), priėjęs prie jo lauke, pakvietė jį į vidų. Jis neprisimena, ką tiksliai sakė tam vaikinui, apie įvykį su juo nieko nekalbėjo. Neprisimena, ar vaikinas stovėjo vienas, ar su asmenų kompanija. Kiek prisimena, asmuo su juo nuėjo į klubo patalpą, su tuo asmeniu nebendravo. Matė, kad minėto klubo patalpoje, prie įėjimo, ant sofos sėdėjo mergina (kaip ji atrodė, dabar neprisimina) ir aplink ją stovėjo daug asmenų. Matė, kad mergina laikėsi sau už galvos, sužalojimų jokių pas ją nematė. Apsaugos darbuotojai jau buvo vietoje. Pamatė, kad apsaugos darbuotojas atsistojo prie minėto vaikino, kuris buvo išlydėtas iš klubo patalpos, ir jis (R. K.) išėjo toliau dirbti savo darbą. Toliau kas vyko, neprisimena. Kiek prisimena, jis nuėjo atgal prie minėto klubo įėjimo. Kas iškvietė policijos pareigūnus ir medicinos darbuotojus, jis nežino. Nematė, kaip į klubą užėjo policijos pareigūnai ir medikai. Taip pat nežino, kas nurodė į asmenį, kuris galimai metė stiklinį bokalą ir pataikė merginai į galvos sritį. Prisimena, kad būtent tą asmenį išlydėjo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 129).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas R. K. nurodė, kad savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus patvirtina, nes mano, kad jie yra tikslesni. Jis nesigilino, dėl ko jį iškvietė į salę, jį į salę kviečia 10-15 kartų per naktį. Baras turi raciją ir per ją iškviečia. Jis nežino, kuris tiksliai žmogus jį iškvietė, nes bare dirba 2-3 žmonės, būdavo žodžiai „ateik“ ir jis nesiaiškindavo, dėl ko reikia ateiti. Jei aiškintųsi kiekvieną dalyką, jis neturėtų laiko dirbti.

Liudytojas V. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prieš metus laiko jis buvo klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Klube buvo su drauge M. V., klube šoko, išgėrinėjo. Jis nepamena visko, žino tik tai, ką jam sakė M. V., ir atsimena iš to, ką sakė tyrėja. M. V. yra taip pasivadinusi socialiniuose tinkluose, tikros jos pavardės nežino. Gali būti, kad jos tikroji pavardė M. J., bet jis tai girdi pirmą kartą. Jis atsimena, kad važiavo namo autobusu vienas, su praskelta kakta, buvo visas kruvinas, gal buvo stresas ir išvažiavo iš klubo namo. Draugė jam sakė, kad jis gavo iš bokalo į kaktą. Ji jam pasakė, kad taip atsitiko, bet visų aplinkybių ji nematė, nes tuo metu ji buvo prie didžėjaus ir tiesiog pamatė stiklo šukes ir kad jam buvo praskelta kalta. Jis nežino, dėl ko tai galėjo įvykti, tame klube būna daug konfliktų, visada visi ginčijasi dėl visko. Jis nepamena, gal kažką pastūmė, gal kam ką pasakė, nesiaiškino. Šiuo metu ten nebesilanko, labai retai pasirodo. Jis pažįsta to klubo darbuotojus ir savininką, vienas iš savininkų yra vardu I., jis gal buvo už baro tuo metu. Tą vakarą jis (V. G.) gėrė stiprius gėrimus, „Long Ailendo“ kokteilius, tai yra stipriausias alkoholinis kokteilis, jie parduodami bokaluose. Kai šoko, gėrimų rankose nelaikė, nes juos visi padeda ant lentynėlės prie kolonos, kad šokant neišsipiltų. Konflikto aplinkybių jis nepamena, mano, kad jis gal buvo žodinis, nes nemano, kad jam šiaip sau duotų į kaktą. Dėl to, kad pats nukentėjo, jis niekur nesikreipė, nes nieko blogo neatsitiko, nebuvo stipriai prakirsta kakta, nereikėjo siūti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G. nupiešė įvykio vietos schemą, kurioje pavaizdavo, kaip atrodo baras ir kur yra jo minėtos lentynėlės, kurioje vietoje jis šoko (2 t., b. l. 83).

Nupiešęs schemą, liudytojas V. G. parodė, kad žmonės ten šoka visur, šokiai vyksta aplink koloną, žmonių nebūna daug. Tualetas yra tarp „Vip“ erdvės ir didžėjaus pulto. Jis (V. G.) visada šoka toje pačioje vietoje, schemoje pažymėjo šokio vietą. Klube gėrimai yra pardavinėjami kokteiliniuose bokaluose. Taip pat pardavinėjamas alus stikliniuose buteliukuose, tačiau klube jis alaus neperka. Bokalo šukės buvo gal mėlynos ar baltos spalvos, jis nepamena, kokios spalvos bokalas buvo tą dieną. Kiek žino, jei gėrė „Long Ailendą“, tai turėjo būti su dideliu bokalu. Jis tame klube visus pažįsta, bet nesivelia į konfliktus, jeigu jam žodžiu kažką pasako, tai jis žodžiu ir atsakytų. Jis pats dirba klube ir yra dirbęs aptarnavimo srityje, moka spręsti konfliktus ir išeiti iš sunkios situacijos. Jis nemano, kad galėtų mesti bokalą atgal, jis suvoktų, kad mesdamas bokalą gali kam nors pataikyti. Jam atrodo, kad jam M. pasakė, kad jį pakėlė nuo žemės, bet jis tiksliai nepamena. Neatsimena, kokie asmenys prie jo šoko, gal jis ir vienas šoko. Jis šoko prie didžėjaus, kurio pultas yra nuo įėjimo į klubą tiesiai ir dešiniau. Jis tikriausiai buvo dešiniau didžėjaus, tiksliai nežino, nes judėjo.

V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais kaip specialusis liudytojas, nurodė, kad 2022 m. sausio 8 d., apie 6-7 val. atvyko su taksi į klubą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo atvažiavo M. V. (su ja bendrauja per „Facebook“, ten ji pasivadinusi M. V., jo pažįstama, kartais kartu leidžia laiką). Iš karto nuėjo prie baro ir užsisakė kokteilį (kokį tiksliai, neprisimena, galimai „Long Island“ baltos spalvos stiklinėje). Po to, kartu su M. V. nuėjo šokti, prie bare esančios kolonos. Šokių salėje buvo daug žmonių, todėl šoko kartu su visais, ne dviese. Toliau nieko neprisimena. Neprisimena, kad minėtame klube tarp asmenų vyktų konfliktas. Neprisimena, kad kažkam pataikytų stikline į galvą. Neprisimena, kad jis su kažkuo turėjo konfliktine situaciją. Neprisimena kaip į klubą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Neprisimena, kad kažkas jam suduotų. Neprisimena, kaip jis išėjo iš klubo. Daugiau jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių papasakoti negali, nes buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 11 val., jis atsibudo 4G autobuse ir pastebėjo, kad jo visi drabužiai ištepti raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Atėjo namo ir pamatė, kad jam praskelta kakta. Nusiprausė ir nuėjo miegoti. Nežino, kas, bet jam pranešė, kad jis kabinėjosi prie vaikino ir jo vaikinas pavydėjo (kas tiksliai jam tai pasakė, nežino). Prisiminti, kaip atrodė tas žmogus, tarp kurio galimai kilo konfliktas, jis negali, nes neprisimena. Kaip minėjo, tą vakarą, jis buvo stipriai apsvaigęs. Šį įvykį galimai galėjo matyti su juo atvykusį M. V., bet nėra įsitikinęs. Pastaruoju metu labai blogai jaučiasi, neprisimena, daug aplinkybių. Dėl atminties pablogėjimo planuoja kreiptis pas gydytoją. Pretenzijų dėl to, kad buvo sužalotas, neturi. Į jokią gydymo įstaigą nesikreipė (1 t., b. l. 110).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio A. D. 2022 m. sausio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. sausio 8 d., apie 07.33 val., patruliuodami kartu su pirmosios kuopos specialistu A. S., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bare (duomenys neskelbtini) prieš 3 minutes nepažįstamas vyras trenkė moteriai su bokalu į galvą. Atvykus minėtu adresu, pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotojai ir nurodė asmenį, kuris praskėlė merginai galvą. Asmuo buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Įėjus į naktinio klubo (duomenys neskelbtini) patalpas, pareigūnai pamatė keletą žmonių ir gulinčią ant sofos merginą, kuriai buvo praskelta galva. Bandant bendrauti su nukentėjusiąja mergina, ji negalėjo bendrauti, nes skundėsi galvos svaigimu ir stipriu skausmu. Merginai buvo praskelta galva kairėje pusėje už ausies. Pabendravus su merginos draugu A. Š., šis paaiškino, kad jo draugė J. B. šoko ratelyje su dar keletu draugų ir, neaišku iš kurios pusės, atskriejo stiklinis bokalas ir pataikė į jo draugės galvą, kurią praskėlė. Pabendravus su kitu J. B. draugu A. V., kuris šoko kartu su jais, šis pareigūnams paaiškino tą patį, ką ir jo draugas A. Š.. Atvykus GMP brigadai, merginą su praskelta galva išvežė į ligoninę. Pradėjus bendrauti su asmeniu, kurį nurodė apsaugos darbuotojas ir nukentėjusiųjų pusė, paaiškėjo, kad tai A. L., kuris paaiškino, kad prie jo priėjo jam nepažįstamas asmuo ir pradėjo laižyti jo ausį. A. L. asmenį nustūmė į šoną ir nepažįstamas asmuo jam metė bokalą, ir jis (A. L.) metė atgal. A. L. dėl J. B. praskeltos galvos nieko negalėjo paaiškinti. A. L. buvo patikrintas blaivumas, kurio metu nustatytas 1,44 prom. girtumas. A. L. bendraujant pasidarė bloga, jis skundėsi galvos skausmu, jam buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri jį išvežė į ligoninę. Pabendravus su (duomenys neskelbtini) klubo savininku I. Ž., jis pareigūnams paaiškino, kad toje vietoje, kur įvyko įvykis, nefilmuojama. Taip pat klube galimai buvo rastas vaikinas V. G., atitinkantis požymius, kuriuos nurodė A. L., asmens, kuris galimai mėtėsi bokalais su A. L. (1 t., b. l. 145).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. sausio 8 d., 07.32 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), bare (duomenys neskelbtini), prieš 3 minutes nepažįstamas vyras trenkė moteriai su bokalu į galvą. Moteriai kraujuoja galvos srityje.

Papildomuose duomenyse apie patikrinimą užfiksuoti analogiški duomenys, kurie nurodyti vyr. patrulio A. D. 2022 m. sausio 8 d. tarnybiniame pranešime.

Taip pat užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) slaugytojas pranešė, kad 08.08 val. GMP brigada į ligoninę pristatė J. B., kuri paaiškino, kad klube jai nepažįstamas asmuo trenkė bokalu. Diagnozuota galvos žaizda.

Taip pat (duomenys neskelbtini) slaugytojas pranešė, kad 08.51 val. GMP brigada į ligoninę pristatė A. L., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas. Diagnozuotas galvos paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 4-8).

2022 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – naktinio klubo (duomenys neskelbtini) patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Į naktinį klubą patenkama pro praėjimo arką, esančią (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Įėjus į arką, kairėje pusėje matomi laiptai, vedantys žemyn. Nusileidus laiptais matomos rudos spalvos rakinamos spyna durys, ant kurių užrašas „Naktinis klubas”. Praėjus duris, patenkama į naktinio klubo „(duomenys neskelbtini) patalpas, kuriose yra atsisėsti skirti baldai. Praėjus pirmąją patalpą, patenkama į praėjimą, kurio dešinėje pusėje yra dar viena patalpa, ant kurios sienos yra raudonų raidžių užrašas „Fantastic love”. Pasukus kairėn patenkama į pagrindinę salę, kurios gale yra baras, o nuo praėjimo pasukus dešinėn yra tualeto patalpa. Vaizdo stebėjimo kamerų naktiniame klube nėra. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepaimta (1 t., b. l. 23-27).

2022 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų BodyCam 9005 vaizdo įrašai.

Atidarius pirmą vaizdo įrašą, pavadintą „2022_0108_073859_001“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas 2022/01/08 07:38:57. Įrašo pradžia – 07:38:57 val. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnas įeina į patalpas ir klausia, kam čia praskėlė galvą.

Atidarius antrą vaizdo įrašą, pavadintą „2022_0108_073932_002“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas 2022/01/08 07:39:05. Įrašo pradžia – 07:39:05. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnas sako moteriai, kaip nustatyta, J. B., kuri guli ant sofos, atsisėsti. Vyras, kaip nustatyta A. Š., kuris šalia J. B. sėdi ant sofos, paaiškina, kad negalima sėsti, jai bėga kraujas. Pareigūnas atsisuka, paklausia, kuris vyras tai padarė. Vaizdo įraše matoma, kad į vyrą sėdinti ant sofos, pirštu nurodo kitas (vaizdo įraše nesimato) asmuo. Pareigūnas su vyru, kaip nustatyta, A. L., išeina iš patalpų. Pareigūnas klausia, kas atsitiko, A. L. atsako, kad žmogus prie jo priėjo, pradėjo laižyti jam ausį, trenkė jam iš kojos ir A. L. į tą žmogų kažką, kas jam buvo po ranka, metė, butelį. Tas žmogus metė į A. L. taurę, nepataikė. A. L. atsisuko ir panelei pataikė, netyčia. Pareigūnas įsodina A. L. į tarnybinį automobilį. Toliau A. L. aiškina, kad tai gavosi netyčia, gal į tą panelę kitas asmuo tą stiklinę metė. Pareigūnas paaiškina, kad bus pasiaiškinta, kas, tyčia ar netyčia tai padarė. Pareigūnas uždaro tarnybinį automobilį ir nueina atgal į patalpas. Pakeliui pareigūnas prieina prie dviejų asmenų, paklausia jų, ar jie kažką matė, moteris atsakė, kad buvo tuo metu išėjusi. Pareigūnas laiptais leidžiasi į apačią, į patalpas su dirbtiniu apšvietimu. Matoma, kad greitosios medicinos darbuotojai J. B. suteikia pirmą pagalbą. J. B. laikosi už galvos, sėdi ant sofos kartu su A. Š.. Pareigūnas klausia, kas kartu su ja buvo, kas kartu su ja sėdėjo. Vyras (nenustatytas asmuo) atsako, kad jie šoko ir į ją sviedė bokalą. Pareigūnas klausia kito vyro, kaip viskas atsitiko. Vyras atsako, kad jie šoko, o tas vaikinas paėmė tą bokalą ir tiesiog sviedė, pataikė tiesiai J. B. į galvą. Pareigūnas paklausia, ar asmenys su juo (A. L.) prieš tai konfliktavo. Vyras atsako, kad atstumas buvo gana geras ir vyras paėmė bokalą ir tiesiog sviedė jį, pataikė moteriai į galvą. Toliau vyras aiškina, kad jis nežino, kodėl taip atsitiko.

Atidarius trečią vaizdo įrašą, pavadintą „2022_0108_074433_003“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas 2022/01/08 07:44:32. Įrašo pradžia – 07:44:32. Vaizdo įraše matoma, kaip medikai J. B. suteikia pirmą pagalbą, pareigūnas bendrauja su vyru, kuris aiškina, kad tarp jų kompanijos ir vyro, kuris metė bokalą, buvo 3 ar 4 metrai. Pareigūnas paklausia apsaugos darbuotojų, kur yra savininkas, pareigūnas prašo jį pakviesti. Prieina naktinio klubo savininkas. Pareigūnas klausia, ar patalpa yra filmuojama. Naktinio klubo savininkas, kaip nustatyta, I. Ž., paaiškina, kad toje vietoje, kur įvyko įvykis nėra filmuojama.

Atidarius ketvirtą vaizdo įrašą, pavadintą „2022_0108_081508_005“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas 2022/01/08 08:15:06. Įrašo pradžia – 08:15:06. Vaizdo įraše matoma, kad prie tarnybinio automobilio pareigūnas, rankoje laikydamas alkotesterį (matomi alkotesterio parodymai – 1,44 prom.), komentuoja, kad naktiniame klube (duomenys neskelbtini) A. L. nustatytas 1.44 prom. girtumas (1 t., b. l. 142).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus filialo specialisto 2022 m. sausio 24 d. išvadoje Nr. 252/2022(01) konstatuota, jog, remiantis J. B. medicinos dokumentų duomenimis, J. B. nustatyta kairio smilkinio srities muštinė žaizda, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), neilgai trukus iki apžiūros 2022 m. sausio 8 d., galimai įvykio aplinkybėse nustatytu laiku (2022 m. sausio 8 d.). Sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatyto sužalojimo J. B. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 59-61).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltės nepripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytą naktį kaltinime nurodytame klube jis buvo porą valandų, ten šoko ir po susistumdymo su jo kairėje stovėjusiu vaikinu, kuris buvo tamsių plaukų, garbanotas, apsirengęs tamsiais rūbais, tas vaikinas sviedė į jį (A. L.) stiklinį bokalą, tačiau į jį nepataikė, po ko jam suveikė refleksas ir jis metė į tą vaikiną buteliuką. A. L. teigė, jog pataikė vaikinui į veidą, to vaikino veidas buvo kruvinas. Tada didžėjus išjungė muziką, baro apsauginis liepė jiems išeiti. Taigi kaltinamasis pripažino, kad metė stiklinį butelį į vaikiną, kuris prieš tai į jį metė stiklinį bokalą, bet į jį nepataikė. A. L. teigimu, jo mestas butelis sužalojo vaikiną, tačiau negalėjo sužaloti merginos. Tokia kaltinamojo pozicija laikytina gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas kaltinamojo paaiškinimais nesiremia. Kaltinamojo versiją paneigia teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų, sujungtų į nuoseklią, logišką grandinę, visuma.

Nukentėjusioji J. B. apklausta teisme parodė, kad bare ji šoko su draugu A. Š., kuris šoko priešais ją, nuo jos vieno žingsnio atstumu. Nukentėjusioji paaiškino, jog ji pajuto smūgį į kairę galvos pusę iš nugaros, po smūgio iškarto išsijungė muzika, smūgį ji gavo kai šoko nusisukusi į sieną, kažkas iš buvusių bare asmenų pasakė, kad asmuo, kuris metė į ją bokalą buvo sulaikytas. Nukentėjusioji J. B. teigė, kad ji bare matė ir aukštą brunetą vaikiną, kuris kabinėjosi prie žmonių, buvo įkyrus, lindo prie kitų, kuris, jos manymu, galimai išprovokavo konfliktą, kurio metu ji nukentėjo. Teisme J. B. atpažino A. L., kaip asmenį, kuris buvo sulaikytas įvykio metu. Ji paties metimo nematė. Byloje esančiame asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole yra duomenys, kad nukentėjusioji atpažino asmenį pagal nuotrauką, tai yra A. L., kaip asmenį, kuris po to, kai ji gavo smūgį, sėdėjo ant sofos ir apie kurį jos pažįstami, sakė, kad tai yra asmuo, kuris metė bokalą ir pataikė jai į galvą. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus filialo specialisto 2022 m. sausio 24 d. išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas kairio smilkinio srities muštinė žaizda, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), neilgai trukus iki apžiūros 2022 m. sausio 8 d., galimai įvykio aplinkybėse nustatytu laiku (2022 m. sausio 8 d.). Sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šioje išvadoje konstatuota ir tai, kad sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas galvos plaukuotoje dalyje, kairio smilkinkaulio projekcijoje, 7 cm aukščiau ir 4 cm atgal nuo kairės išorinės klausomosios angos. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog smūgį nukentėjusioji gavo tuomet, kai ji šoko nusisukusi nuo asmens, kuris metė į ją bokalą ar kitą stiklinį daiktą.

Apklaustas teisme bei ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. patvirtino, jog jis matė, kaip vaikinas, kurį vėliau išsivedė policijos pareigūnai, užsimojo bokalu-stikline, nors paties metimo fakto nematė, tačiau po to, kai minėtas vaikinas užsimojo, iškarto pamatė, kaip J. B. susigriebė sau už galvos ir pritūpė. A. Š. paaiškino, kad bare buvo dar vienas vaikinas, kuris konfliktavo su tuo, kuris buvo policijos sulaikytas. Tas kitas konflikto dalyvis buvo visiškai šalia jų, nes patalpa yra nedidelė. Jų grupė stovėjo arčiau tualeto ir gal arčiau prie sienos, negu kolonos, bet jau nebegali tiksliai teigti, nes nepamena. A. Š. teigė, kad tas asmuo, kuris buvo iškėlęs rankas ir bokalą, jis buvo arčiau sienos, nes jei jis būtų stovėjęs arčiau per vidurį esančios kolonos, tai jis būtų metęs į kitą pusę ir jis (A. Š.) jo net nebūtų matęs. Sėdint nukentėjusiajai ant sofos, buvo atvestas vaikinas, kurį jis vėliau atpažino ikiteisminio tyrimo metu iš fotonuotraukos ir kuris yra šioje byloje kaltinamasis, kurį A. Š. matė užsimojusį bokalu, kuris tuo metu pasakė, kad jis prisiims atsakomybę už tai, ką padarė, tai, A. Š. manymu, reiškia, kad tas asmuo ir metė į J. B. bokalą ir ją sužalojo.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja apklausta teisme I. B. patvirtino tas aplinkybes, kad kai nutilo muzika ji buvo prie baro ir atsisukusi pamatė ant žemės stiklo šukes, o jos draugė J. B. buvo susiėmusi už galvos. Vaikinas, kuris galimai metė bokalą buvo su gobtuvu. Teismo posėdžiuose apklaustas liudytojas I. Ž., patvirtino tas aplinkybes, kad jis buvo bare, stovėjo už baro ir matė kaip asmuo metė stiklinę į tą pusę, kur salę dengė kolona, jis nematė kur pataikė, tačiau vėliau matė, kad mergina buvo užsiėmusi už galvos. Tuo metu kai buvo mestas stiklinis daiktas ir nutilo muzika jis priėjo prie apsauginio ir nurodė asmenį, kuris metė stiklinį daiktą, jis neprisiminė, ar buvo mestas bokalas, ar stiklinis butelis, liepė išvesti tą asmenį iš salės. Pasiaiškinus, kad mergina, kuriai buvo sužalota galva turės pretenzijų ją sužalojusiam asmeniui, tą asmenį su apsaugos darbuotoju atvedė atgal į barą, pasodino ant sofos ir laukė policijos pareigūnų. Tuo metu kai buvo mesta stiklinė jis V. G. salėje nepastebėjo. V. G. liudytojas I. Ž. pažįsta iš ankščiau, tačiau su juo nebendrauja, kadangi V. G. jam yra skolingas. Matė, kad prie nukentėjusiosios buvo keli asmenys, tačiau negali patvirtinti, kad šalia buvo ir V. G.. I. Ž. nors ir pažįsta V. G. nėra suinteresuotas jį apkalbėti. Papildomai apklaustas teisme liudytojas I. Ž., su kuriuo buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, bare (duomenys neskelbtini), kategoriškai patvirtino kad jis matė, kaip asmuo užsimojo bokalu ar buteliu, kuo tiksliai jis dabar negali patvirtinti, bet stikliniu daiktu, kokios spalvos negali tvirtinti, nes dėl apšvietimo spalva galėjo neatitikti tikrovės. Parodžius teisme liudytojui I. Ž. baro schemą (2 t. b.l. 171) liudytojas patvirtino ir parodė, kad jis stovėjo už baro vietoje pažymėtoje Nr.2 ir matė prie sienos stovintį asmenį, schemoje vieta pažymėta Nr. 4, kuris metė stiklinį daiktą link kolonos įstrižai. Nors ikiteisminio tyrimo metu I. Ž. iš pateiktų atpažinti fotonuotraukų neatpažino A. L., kaip asmens, apie kurį jis davė parodymus, tačiau teisme jis paaiškino, jog kiekvieną kartą, kai mato kaltinamąjį, jam atrodo, kad mato šį asmenį pirmą kartą, nes praėjo daug laiko. Jis kategoriškai patvirtino, kad matė asmenį, kuris metė stiklinį daiktą, bet ar tai buvo šis asmuo, kuris sėdi salėje (kaltinamasis A. L.), jis negali patvirtinti, tačiau patvirtina, kad po įvykio policija išsivedė asmenį, metusį stiklinį daiktą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. L. nurodė, kad jis įvykio metu stovėjo prie kolonos, o būtent prie stiklinės lentynos, atsisukęs nugarą į barą, 1,47 m atstumu nuo baro ir 1,6 m atstumu nuo stovėjimo vietos iki akmeninės sienos (Nuotrauka Nr. 1). Kaltinamasis A. L. parodė, kad asmuo, kuris pirmas į jį metė bokalą ir nepataikė, stovėjo priešais jį (Nuotrauka Nr. 2), o būtent prie akmeninės sienos (arčiau didžėjaus pusės, maždaug 1,7 m atstumu) (Nuotrauka Nr. 3). Toliau kaltinamasis A. L. parodė, kad jis metė žalią alaus butelį kryptimi priešais jį stovėjusį asmenį (1,7 m atstumu), kuris pirmas metė į jį bokalą ir nepataikė, tiesiai šiam į veidą (Nuotrauka Nr. 4). Kaltinamasis parodė, kad asmuo, kuris pirmas metė į jį bokalą, kurį laikė dešinėje rankoje, užsimojo ir metė į jį, bet nepataikė, kadangi stiklinės nuskriejo už jo ir atsitrenkė į koloną, arčiau į dešinę pusę, girdėjo, kaip ji sudužo (Nuotrauka Nr. 5). (2 t., b. l. 162-166, 168-170). Įvertinus liudytojo I. Ž. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisme bei parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojo A. Š. parodymus, darytina išvada, jog kaltinamojo A. L. nurodyta įvykių versija nepasitvirtino. Visų pirma, pats kaltinamasis viso proceso metu tvirtino, kad į jį mesto asmens bokalas, nuskriejo už jo, todėl įvertinus baro patalpos schemoje nurodytas paties kaltinamojo įvykio dalyvių stovėjimo vietas, akivaizdu, kad į A. L. mestas bokalas, kaip jis pats teigia, niekaip negalėjo sužaloti nukentėjusiosios, kuri, kaip ji pati nurodė šoko toje pusėje, kur yra didžėjus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. G. patvirtino, kad buvo stipriai išgėręs, konkrečiai, kas įvyko nepamena, nurodė, kad jis šoko prie didžėjaus, žino tik tai, ką jam sakė M.. Ji konkrečiai nieko nepaaiškino, tik sakė, kad pamatė stiklo šukes ir kad jam buvo praskelta kalta. Dėl to, kad jis nukentėjo, jis niekur nesikreipė, nes nieko blogo neatsitiko, nebuvo stipriai prakirsta kakta, nereikėjo siūti. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G. nupiešė įvykio vietos schemą, kurioje pavaizdavo, kaip atrodo baras ir kur yra jo minėtos lentynėlės, nurodė vietą, kurioje jis šoko. Jis teigė, kad negalėjo mesti butelio ar stiklinio daikto į kažką, nes jis yra dirbęs baruose, aptarnavimo sferoje ir supranta, kad aplinkui yra žmonių, kuriuos jis galėtų sužaloti. Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. J. parodė, kad ji buvo prie didžėjaus, o V. G. buvo salėje, kai išgirdo stiklų dūžį, pamatė sužalotą V. G., jam galimai buvo prakirsta lūpa, nors dabar neprisimena, ji suprato, kad kažkoks vaikinas metė stiklinę ir suprato, kad tuo metu buvo sužalota ir mergina dėl kurios vyksta teismas. Ji mano, kad stiklinę metė vaikinas, kurį V. G. užkliudė ir dėl to buvo mesta stiklinė.

Teisme apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad dirbo bare apsaugos darbuotoju, jis buvo iškviestas į salę ir jam buvo liepta išvesti išsalės konfliktuojančius asmenis į lauką, pačio įvykio nematė, tačiau vėliau jam liepė atvesti asmenį iš lauko, tai būtent tą asmenį kuris buvo nurodytas kaip asmuo galimai metęs stiklinį bokalą merginai į galvą. Kas jam davė tokius nurodymus neatsimena. R. K. patvirtino, jog būtent tą vaikiną atvykę pareigūnai sulaikė ir nusivedė prie tarnybinio automobilio. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio A. D. 2022 m. sausio 8 d. tarnybiniame pranešime yra užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad apsaugos darbuotojas ir nukentėjusiųjų pusė, kaip asmenį, kuris sužalojo nukentėjusiąją nurodė A. L., kuris paaiškino, kad prie jo priėjo jam nepažįstamas asmuo ir pradėjo laižyti jo ausį, po ko A. L. asmenį nustūmė į šoną ir nepažįstamas asmuo jam metė bokalą, o jis (A. L.) metė atgal. A. L. buvo patikrintas blaivumas, kurio metu nustatytas 1,44 prom. girtumas. Tarnybiniame pranešime nurodyta ir tai, kad klube buvo rastas vaikinas V. G., atitinkantis požymius, kuriuos nurodė A. L., kaip asmenį, kuris pasak jo pirmas mėtė į jį bokalą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoja I. K. F. parodė, kad bare buvo kartu su A. L., ji ėjo link tualeto kai įsijungė šviesos ir nutilo muzika tada ji grįžo atgal, prieš tai ji girdėjo kaip kažkas dužo. Ji grįžo prie A. L., A. L. buvo toje pačioje vietoje, gal metro atstumu nuo baro, ji matė, kad visur aplinkui buvo stiklai, tada apsaugos darbuotojas juos išvedė iš salės. Vaikiną kruvinu veidu išvedė kartu su jais, tada ji matė jį lauke, kai jie rūkė, lauke pastebėjo ant jo veido kraują. Kraujas buvo šviežias, tiksliai nepasakys, kurioje vietoje tai buvo, jis atrodė lyg būtų apdraskytas. Neatsimena, ar kruvinas buvo visas veidas, jai atrodo, kad tik dalis. Teisme I. K. F. teigė, kad A. L. yra adekvatus žmogus ir nelinkęs į agresiją, be priežasties nemestų butelio, juo labiau į merginą, tyčia jis to nepadarytų. Vis dėlto teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. birželio mėn. 4 d. A. L. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto panaudojimo I. K. F. atžvilgiu, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. K. F., nors šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad A. L. yra linkęs daryti smurtinius veiksmus. Be to A. L. 2020 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą, 2021m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką tai yra viešosios tvarkos pažeidimą panaudojant smurtinius veiksmus, todėl manytina, kad I. K. F. duodama parodymus galimai buvo nenuoširdi ir siekė švelninti A. L. atsakomybę, juolab kad ilgą laiką su juo kartu gyveno.

Teismo įsitikinimą dėl A. L. kaltės sustiprina ir policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas. 2022 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad pareigūnas atsisuka, paklausia, kuris vyras tai padarė. Vaizdo įraše matoma, kad į vyrą sėdinti ant sofos, pirštu nurodo kitas (vaizdo įraše nesimato) asmuo. Pareigūnas su vyru, kaip nustatyta, A. L., išeina iš patalpų. Pareigūnas klausia, kas atsitiko, A. L. atsako, kad žmogus prie jo priėjo, pradėjo laižyti jam ausį, trenkė jam iš kojos ir A. L. į tą žmogų kažką, kas jam buvo po ranka, metė, butelį. Tas žmogus metė į A. L. taurę, nepataikė. A. L. atsisuko ir panelei pataikė, netyčia. Pareigūnas įsodina A. L. į tarnybinį automobilį. Toliau A. L. aiškina, kad tai gavosi netyčia, gal į tą panelę kitas asmuo tą stiklinę metė.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus liudytojų teisme duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios paaiškinimus, kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, sprendžia, jog nukentėjusioji šoko salėje nugara į V. G., prieš jį stovėjo A. L., nukentėjusioji stovėjo prie salėje esančios kolonos netoli didžėjaus, priešais nukentėjusiąją šoko A. Š., įvykus susistumdymui su V. G., A. L. metė stiklinį butelį ar bokalą V. G., kuris atsitrenkė į nukentėjusiosios galvą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, bei stiklo šukėmis sužalojant V. G. veidą. Byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kokios spalvos stiklo šukės buvo įvykio metu, todėl teismo vertinimu, kaltinime nurodyta aplinkybė, jog A. L. metė stiklinį bokalą keistina, nurodant, jog A. L. metė nenustatytą stiklinį daiktą. Visi apklausti liudytojai patvirtino, kad dūžis buvo vienas. Iš liudytojų I. B., V. G. sudarytų schemų, tyrėjos R. Š. sudaryto plano – schemos, matosi ir darytina išvada, kad A. L. mesdamas butelį ar bokalą pataikė ne tik į J. B., tačiau šukėms galimai buvo sužalotas ir V. G..

Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje – naktinio klubo (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu ir moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, jog metė nenustatytą stiklinį daiktą ir pataikė juo nukentėjusiajai J. B. į galvos sritį, tuo padarydamas jai kairio smilkinio srities muštinę žaizdą, šiais veiksmais nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. viešoje vietoje atlikti kaltinime aprašyti veiksmai –metė nenustatytą stiklinį daiktą į žmogų baro patalpoje, kurioje buvo ir kitų asmenų, buvo įžūlūs veiksmai, kuriais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji, išjungta muzika, nutrauktas renginys, aplinkiniai asmenys dėl to buvo išsigandę, buvo iškviestas apsaugos darbuotojas ir policijos pareigūnai. Kaltinamasis A. L. dėl atliktų savo pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdžio viešoje vietoje pažeidė viešose vietose priimtiną, įstatymais ginamą žmonių elgesio ir bendravimo tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (jo veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkretiems konflikto dalyviams, bet ir aplinkiniams bei aplinkai), todėl A. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį teismų praktikoje iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiųjų sveikatai sukėlus būtent tokius padarinius kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai J. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo veikia teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog kaltinamojo A. L. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai. Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamasis viso proceso metu teigė, kad jis specialiai butelio nemetė į nukentėjusiąją ir nesiekė jos sužaloti, pripažino, kad butelį metė į kitą asmenį. Teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, nes kaltinamasis, mesdamas į žmogų butelį, patalpoje, kurioje buvo ir kitų asmenų, turėjo suprasti, kad gali pataikyti į bet kurį žmogų ir sužaloti jį. Taigi teismas daro išvadą, kad kaltinamasis privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, privalėjo suvokti ir suvokė, kad mesdamas bokalą ar stiklinę į žmogų, patalpoje, kurioje yra ir kitų asmenų, gali tą žmogų ar kitus asmenis sužaloti, sukelti jiems skausmą ir to siekė. Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas. Atkreiptinas dėmesys, jog asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. L. – gana jauno amžiaus, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 2 kartus, paskutinį kartą – už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (1 t., b. l. 172-175), administracine tvarka baustas, turintis nesumokėtų baudų (1 t., b. l. 192-194), aktualiais SODRA duomenimis šiuo metu dirbantis (vykdantis individualią veiklą).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra jau du kartus teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, iš ko darytina išvada, kad iš ankstesnių teistumų bei už nusikalstamų veikų padarymą skirtų švelnesnių bausmių (laisvės apribojimo ir baudos) A. L. tinkamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė, pakartotinai padarė nusikaltimą iš chuliganiškų paskatų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus tik griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui, tačiau mažesnis už jį.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šioje byloje teismas įvertina tai, kad A. L. pirmą kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė, jis yra gana jauno amžiaus, dirbantis (vykdantis individualią veiklą). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. L. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant jam įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Pažymėtina tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju atitiks ir nukentėjusiosios interesus gauti patirtos žalos atlyginimą, kadangi tokia bausmė neužkirs kelio A. L. toliau dirbti, gauti pajamas ir atlyginti priteistą žalą.

Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Civiliniai ieškiniai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 66,33 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro gydymo paslaugų, suteiktų nukentėjusiajai J. B. dėl jos patirtų sužalojimų, kaina, taip pat prašydama priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 133-134). Vilniaus teritorinės ligonių kasos kartu su ieškiniu pateiktame 2022 m. vasario 14 d. Gydymo paslaugų apskaitos išraše (1 t., b. l. 134) nurodyta, kad J. B. 2022 m. sausio 8 d. buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo paslauga dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos už 21,32 Eur bei skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos už 45,01 Eur. Bendra suteiktų medicinos paslaugų kaina – 66,33 Eur.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl kaltinamojo A. L. tyčinių veiksmų metant stiklinį daiktą, kuriuo jis pataikė nukentėjusiajai J. B. į galvos sritį, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairio smilkinio srities muštine žaizda. Atsižvelgiant į tai bei į Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktus dokumentus teismas pripažįsta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 66,33 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Taip pat šioje byloje nukentėjusioji J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl įvykio nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 13 d. ji nėjo į darbą, nes teko jausti didelį galvos skausmą. Nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. sausio 21 d. ji turėjo nedarbingumą, už kurį jai SODRA nesumokėjo, nes 2022 m. sausio 8 d. ji pranešė medikams, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl to prašo jai atlyginti 270 eurų. Taip pat prašo jai atlyginti 2230 Eur neturtinės žalos, kadangi ant galvos kairio smilkinio srities jai liko randas, jautė didelį galvos skausmą, teko vartoti nuskausminamuosius vaistus, tačiau jų pirkimo kvito neišsaugojo. Buvo pažeminta jos garbė ir orumas (1 t., b. l. 39).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. nurodė, kad civilinį ieškinį dėl 270 eurų turtinės žalos pateikė dėl nedarbingumo. Tuo metu ji buvo nedaug išgėrusi. Sodra jai neapmokėjo nedarbingumo dienų, nes ji buvo išgėrusi. Ji nežino, kiek tų dienų gavosi, bet buhalterija paskaičiavo, kiek ji galėjo uždirbti per nedarbingumo laikotarpį. Neturtinę žalą ji vertina 2230 eurų. Tuo metu ji buvo dirbanti (duomenys neskelbtini) ir per tą laikotarpį negavo arbatpinigių. Dėl to, kad negavo arbatpinigių, jai padaryta neturtinė žala, jai minėjo tyrėja, kad tai priskiriama prie neturtinės žalos, nes nėra galimybės pateikti dokumentų, kiek ji galėjo uždirbti arbatpinigių tuo metu. Moralinė žala jai padaryta, nes ji patyrė skausmą, bijojo išeiti, kur daugiau žmonių, bijojo, kad kažkas vėl mes į ją ką nors, kad atsitiks kažkas. Dabar jau gali išeiti į žmones, tačiau nebenori to įvykio prisiminti ir eiti į panašias vietas, kur jai kyla asociacijos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (tokia negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 2K-12/2005).

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusioji prašo priteisti 270 eurų, nurodydama, jog dėl įvykio nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 13 d. ji nėjo į darbą, nes teko jausti didelį galvos skausmą. Nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. sausio 21 d. ji turėjo nedarbingumą, už kurį jai SODRA nesumokėjo, nes 2022 m. sausio 8 d. ji pranešė medikams, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas pažymi, jog civilinio ieškinio dydį ir pagrįstumą turi įrodyti ieškovas, apie tai nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisiamojo posėdžio metu, tačiau nukentėjusioji nepateikė dokumentų ar duomenų, patvirtinančių savo turtinio pobūdžio reikalavimą. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 14 d. medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą (1 t., b.l. 54 ) , kurioje yra nurodytas J. B. neatvykimo laikotarpis nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. sausio 21 d., nėra dokumentas pagrindžiantis 270 eurų dydžio turtinį reikalavimą, todėl, teismo vertinimu nėra pagrindo priteisti prašomą 270 eurų sumą. Todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusioji J. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos. Nurodė, kad tuo metu ji buvo dirbanti (duomenys neskelbtini) ir per tą laikotarpį negavo arbatpinigių. Dėl to, kad negavo arbatpinigių, jai padaryta neturtinė žala, jai minėjo tyrėja, kad tai priskiriama prie neturtinės žalos, nes nėra galimybės pateikti dokumentų, kiek ji galėjo uždirbti arbatpinigių tuo metu. Moralinė žala jai padaryta, nes ji patyrė skausmą, bijojo išeiti, kur daugiau žmonių, bijojo, kad kažkas vėl mes į ją ką nors, kad atsitiks kažkas. Dabar jau gali išeiti į žmones, tačiau nebenori to įvykio prisiminti ir eiti į panašias vietas, kur jai kyla asociacijos, todėl jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 2 230 eurų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Nagrinėjamu atveju, teismas nustatydamas nukentėjusiajai J. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, veikiant neapibrėžta tyčia, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji J. B. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, jai buvo padaryta kairio smilkinio srities galvos plaukuotosios dalies muštinė žaizda, ši 5 mm žaizda buvo susiūta, nukentėjusioji iki 2021 m. sausio 21 d. buvo nedarbinga. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kur galėjo nukentėti ir kiti asmenys, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad išties nukentėjusioji po tokių viešoje vietoje atliktų veiksmų, jautėsi nemaloniai, patyrė nepatogumų, net ir praėjus gan ilgam laiko tarpui jaučia baimę lankytis baruose. Vis tik, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajai išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisiami už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad nukentėjusioji J. B. nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių, jokių liekamųjų reiškinių jos sveikatai nenustatyta. Nukentėjusioji prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį sieja ir su jos negautais dėl nedarbingumo arbatpinigiais, tačiau teismas, remdamasis aukščiau paminėtomis teisės normomis, neturi teisinio pagrindo nenustatyto dydžio negautų arbatpinigių vertinti kaip neturtinės žalos. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti turtinę žalą. A. L. yra jaunas, darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajai J. B. nustatytinas 1000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokios sumos priteisimas neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose pagal BK 284 straipsnį, tai yra, priteisiamos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja apytiksliai nuo 145 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-648/2015). Teismo vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo A. L. padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Daiktiniai įrodymai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su „Body Cam“ vaizdo įrašais, saugomas byloje esančiame voke (1 t., b. l. 144) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. L. paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems), įpareigojant jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. L. 1000 Eur ( vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. L. 66,33 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su „Body Cam“ vaizdo įrašais, saugomą byloje esančiame voke (1 t., b. l. 144) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė