- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-133-368/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01051-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- A. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovės ir atsakovo) I. S. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2234-650/2017 pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto ir prievolių kreditoriams padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo; išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Mokilizingas“, AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) nutraukti (data neskelbtina) sudarytą šalių I. S. ir A. S. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti santuokinių pavardžių, nutraukus santuoką klausimą; 2) nepilnamečio vaiko L. S. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina (ieškove); 3) priteisti iš atsakovo vaikui L. S. išlaikymą po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšos pervedant į ieškovės sąskaitą; 4) priteisti iš atsakovo vaikui L. S. 950,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-01-31 (už 5 mėnesius), lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą; 5) skirti ieškovę tvarkyti uzufrukto teise gaunamą išlaikymą iš tėvo vaikui L. S.; 6) nustatyti, kad suteikiama galimybė vaikui bendrauti su abiem tėvais abipusiu tėvų sutikimu, atsižvelgiant į gyvenimo realijas, darbo santykių pobūdį, įpareigojant abu tėvus susitarti dėl vaiko auklėjimo, bendravimo, lavinimo ir ugdymo, visų sąlygų ir laiko, prieš pasiimant vaiką; 7) santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai: automobilį Audi A6, po santuokos nutraukimo pripažinti A. S. asmenine nuosavybe, priteisiant už tai iš atsakovo ieškovei 3250,00 Eur kompensaciją už po santuokos nutraukimo atitekusį automobilį; 8) 33,42 kv. m. butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis palikti atsakovo A. S. asmenine nuosavybe; 9) pusę 33,42 kv. m buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis įsigijimo lėšų priteisti ieškovei, priteisiant 6682,09 Eur kompensaciją iš A. S.; 9) kreditorinius įsipareigojimus paskirstyti sekančiai: prievolės įvykdymą kreditoriui UAB „Mokilizingas“ palikti A. S., po santuokos nutraukimo likusią pusę lizingo kredito dalies atimant iš I. S. priteistos kompensacijos; 10) kreditą pagal AB „Swedbank“ ir A. S. kredito sutartį įpareigoti mokėti A. S., nekeičiant kredito sutarties su banku turinio; 11) pripažinti, kad visi turtiniai ir neturtiniai santykiai byloje būtų sprendžiami pagal šeimos padėtį, buvusią 2016 m. rugsėjo 1 d. Nurodė, kad pradėjo gyventi savarankiškai nuo 2016 m. rugsėjo mėn., santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesutapus požiūriams į šeimą. Pažymėjo, jog atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai nebūna namuose, jo pajamos yra 1000 Eur per mėnesį, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, priteisiant iš atsakovo vaikui 190 Eur per mėnesį išlaikymą. Ieškovė prašė visą santuokoje įgytą turtą, kurio vertė yra 19864,17 Eur (6500 Eur automobilis + 13364,17 Eur dengtas kreditas už butą), palikti atsakovui, ieškovei išmokant piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ir sumokėti pusę santuokos metu mokėto kredito. Be to, santuokos metu buvo atlikta nemažai remonto darbų bute (pakeisti 4 buto langai; 2 durys; vonioje išklijuotos naujos plytelės, nupirkta dušo kabina, spintelės), kas sudarytų jos prašomą virš šešių tūkstančių eurų kompensacijos sumą. Santuokos metu įgytas automobilis 6500 Eur vertės, kurį atsakovas savavališkai pardavė 2016 m. rugsėjo 10 d., turi būti įtrauktas į bendrą dalintino turto masę ieškovei už tai priteisiant kompensaciją, o pagal lizingo sutartį pirktas kompiuteris nedalinamas, nes jis pirktas būtent vaiko poreikiams.
Atsakovas su ieškiniu dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sutiko. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos sutiko iš dalies. Nesutiko su prašomu išlaikymo dydžiu, išlaikymo įsiskolinimu, kompensacija už parduotą automobilį ir pageidavo kompiuterį įtraukti į bendrą dalintino turto apimtį. Nurodė, jog išlaikymą galėtų mokėti ne daugiau kaip 140 Eur per mėnesį, o išlaikymo įsiskolinimas sudarytų ne daugiau 200-300 Eurų. Laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2017-01-31 pirko vaikui rūbus, cheminių ir kitų prekių namams, nes tuo metu dar vedė bendrą ūkį, už ieškovę mokėjo įsiskolinimą UAB „Omnitel“, dengė būsto išlaidas, mokėjo įmokas už kompiuterį. Teigė, kad 31858,20 Eur kreditas AB „Swedbank“ yra paimtas iki santuokos sudarymo 2008-01-31 būsto įsigijimui. Šalių santuoka įregistruota (data neskelbtina), iš gauto kredito iki 2017-02-28 (kol šalys gyveno kartu) yra sumokėta kredito 4587,30 Eur, todėl ieškovei turėtų grąžinti ½ dalį padengto kredito, t.y. 2293,65 Eur. Sutiko, kad butas ir prievolė įkeistam daiktui liktų jo asmenine nuosavybe ir prievole. Dėl transporto priemonės nurodė, kad atsirado variklio gedimas ir automobilį pardavė pagal jo stovį. Sutiko sumokėti 50 Eurų piniginę kompensaciją už parduotą automobilį. Laikė, kad UAB „Mokilizingas“ prievolė yra solidari, kadangi kompiuteris įgytas šeimos poreikiams.
Institucija teikianti išvadą dėl ieškinio reikalavimų neprieštaravo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė santuokinių pavardžių, nutraukus santuoką, klausimą. Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių I. S. ir A. S. turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Šalių nepilnamečio vaiko L. S. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 190,00 eurų nuo kreipimosi į teismą 2017-02-01 dienos iki vaiko pilnametystės ir 380 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2 mėnesių laikotarpį (nuo 2017-01-01 iki 2017-01-31). Nurodė, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. tvarkos. Nekilnojamą turtą – butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis bei prievolę pagal 2008-01-31 Kredito sutartį Nr. 08-010628-FA su AB “Swedbank” paliko atsakovo A. S. asmenine nuosavybe ir prievole, ieškovei už tai priteisiant ir 6432,39 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo asmeninės prievolės AB Swedbank vykdymą santuokos metu ir 150,00 Eur kompensaciją už parduotą šeimos automobilį.
Teismas nurodė, jog nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje įvykusio esminio konflikto šeimoje, ieškovė su vaiku iš šeimos būsto persikraustė gyventi į tetos butą, toliau sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio, nepalaikė normalių santuokinių ryšių, dėl ko šalių santuoka faktiškai iširo. Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir faktinį santuokos iširimo momentą laikė 2016 m. rugsėjo 1 d. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašoma 190,00 Eur suma nėra aiškiai per didelė, atitinka teismų praktikoje suformuotus orientacinius kriterijus ir vaiko poreikius. Ieškovės prašomą 950,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, teismas pripažino kaip neįrodytą ir atsižvelgdamas į liudytojų paaiškinimus bei ieškovės pozicijos nenuoseklumą, nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro tik 380,00 Eur.
Teismas pažymėjo, jog atsakovo prisiimta asmeninė prievolė iki santuokos sudarymo - turimas būsto kreditas su palūkanomis, santuokos metu buvo mokama iš abiejų šalių gaunamų darbinių pajamų. Kadangi vykdant atsakovo įsipareigojimus bankui nuo 2008-08-21 iki 2016-09-01 buvo panaudota 13364,17 Eur bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe valdomų piniginių lėšų, todėl ½ dalį šių lėšų (66682,09 Eur) teismas vertino kaip piniginę kompensaciją ieškovei už atsakovo asmeninės prievolės vykdymą. Atlikus priešinius piniginių lėšų įskaitymus pagal šalių kreditorines prievoles, teismas apskaičiavo 6432,39 Eur sumą atsakovo mokėtiną ieškovei. Spręsdamas dėl kompensacijos ieškovei už automobilį dydžio, teismas padarė išvadą, jog ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, kad automobilio vertė jo pardavimo dieną buvo didesnė, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, todėl priteisė iš atsakovo 150,00 Eur kompensaciją ieškovei.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė I. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo už parduotą bendra jungtine nuosavybe valdomą automobilį ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimti naują sprendimą, ieškinį šiose dalyse tenkinant visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismas pripažino sprendime, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių I. S. ir A. S. turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Būtent šią dieną šeimos automobilis Audi A6 buvo sutuoktinių nuosavybė. Jis buvo A. S. parduotas tik vėliau, todėl taikyti vėliau parduoto automobilio sutartinę kainą negalima, nes teismas nustatė turtinių teisių pasekmių datą. Automobilis 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo techniškai tvarkingas ir jo vertė buvo 6500,00 Eur, ką patvirtina į bylą pateikti duomenys iš internetinės svetainės www.autoplius.lt. Teismas nepagrįstai nepripažino, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti, kad automobilio pardavimo sandoris už 300,00 Eur, buvo apsimestinis. Automobiliu ir toliau naudojasi atsakovas A. S.
7.2. Teismas, remdamasis CPK 93 str. 4 d., nepagrįstai tarp šalių nepaskirstė patirtų bylinėjimosi išlaidų už šalių teisinį atstovavimą. Iš esmės, teismas vadovavosi teisės norma, kurios turinys neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes bylos nagrinėjimo metu, nebuvo pripažinta, kad šalys elgėsi netinkamai, ar nesąžiningai, ar prašė atstovavimo pagalbai apmokėti netinkamo dydžio išlaidas. Be to, teismas nurodė, kad ieškovės turtiniai reikalavimai buvo patenkinti apie 60%, nors ieškovės reikalavimai buvo tenkinti 84,37% ((100+100+100+100+40+66,37). Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 100%, reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100%, dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas 100%, dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 100%, dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas (prašė 950, tenkino 380) 40%, dėl turtinės kompensacijos už kredito dengimą ir automobilį (prašė 9932,09, tenkino 6582,39) 66,27%. Tokiu būdu, teismas turėjo priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-18 sprendimą: 1) priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ne po 190,00 Eur, o po 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-02-01 iki vaiko pilnametystės; 2) pripažinti butą su rūsiu, šalių bendra jungtine nuosavybe, po santuokos nutraukimo, tarp šalių jį priteisiant šalims lygiomis dalimis po ½ jų asmeninei nuosavybei; 3) pripažinti prievolę kreditoriui AB, „Swedbank“ pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. 08010628-FA šalių po santuokos nutraukimo vykdytina solidariai; 4) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš apelianto A. S. ieškovei I. S. 6432,39 Eur piniginė kompensacija už atsakovo asmeninės prievolės AB Swedbank vykdymą; 5) priteisti visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismas, pagrįsdamas išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktinius bylos duomenis ir surinktus byloje įrodymus. Darbas tolimų reisų vairuotoju nėra reguliarus, o gaunami dienpinigiai yra kompensacinės išmokos, skirtos asmens padidėjusioms pragyvenimo išlaidoms užsienyje dengti, ir tai nėra pastovus darbo užmokestis, leidžiantis vienareikšmiškai konstatuoti asmens pastovią turtinę padėtį. Vertinant tik fiksuotas pajamas, ne dienpinigius, apelianto turtinė padėtis turi būti laikoma blogesne nei ieškovės. Be to, minimalios mėnesio algos kriterijus yra orientacinis, tačiau ne privalomas išlaikymo dydis. Dėl šių priežasčių, išlaikymo suma turi būti pakeista į 140,00 Eur dydį.
8.2. Teismas apsiribojo tik formaliu įrodymu vertinimu, kad būsto kreditas gautas dar iki santuokos tarp šalių sudarymo momento, tačiau neįvertino tokių reikšmingų bylai aplinkybių, jog kreditas gautas 2008-01-31, o santuoka tarp šalių sudaryta palyginti po neilgo laikotarpio – (data neskelbtina), t. y. šalims dar iki santuokos sudarymo vedant bendrą ūkį. Nors šios aplinkybės nebuvo akcentuotos pirmos instancijos teisme, tačiau, nepaisant šalių pateiktos pozicijos, teismas turėjo ir galėjo esamomis aplinkybės kvalifikuoti, jog įgyta nuosavybė yra šeimos turtas. Ir tai yra pakankamas pagrindas pripažinti šį turtą šalims bendra jungtine nuosavybe, dalinti jį tarp šalių lygiomis dalimis po ½, pripažįstant prievolę kreditoriui solidaria. Tokiu būdu ir nekilnojamo turto padalijimo, kompensacijų už jo palikimą asmeninei apelianto nuosavybei priteisimo klausimus teismas išsprendė neteisingai, vien apsiribojant faktu, kad buvo vykdoma asmeninė apelianto prievolė. Esamu sprendimu sukurta situacija, kuomet apeliantas ne tik kreditoriui AB „Swedbank“ privalo ir šiuo metu mokėti žymią kredito dalį, viršijančią būsto vertę, bet papildomai dar turi mokėti nepaisant šių aplinkybių ieškovei 6432,39 Eur piniginę kompensaciją, kas taip pat neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Atsiliepimai į apeliacinius skundus negauti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apeliantės I. S. apeliacinis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės I. S. (iki santuokos sudarymo – M.) ir atsakovas A. S. sudarė santuoką, įregistruotą (data neskelbtina) (miesto) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., 49 b. l.). Šalys turi nepilnametį sūnų L. S., gim. (data neskelbtina) (I t., 51 b. l.). Atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) įgytas iki santuokos sudarymo (I t., 54 b. l.). Atsakovo A. S. vardu santuokos metu registruota transporto priemonė AUDI A6, parduota 2016-09-10 (I t., 56, 98 b. l.,). Ieškovė dirba ir gauna nuolatines pajamas. (I t., 64-65 b. l., II t., 8-18 b. l.). Atsakovas A. S. taip pat dirba ir gauna nuolatines pajamas (I t., 96 b. l., II t., 19-27, 28-34 b. l.).
12. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės ieškinį, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių bei liudytojų paaiškinimais ir savo išvadas grindė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso III knygos, reglamentuojančiomis šeimos santykius normomis, t. y. CK 3.27 str. 1 d., 3.67 str. 2 d., 3.69 str. 3.88 str. 1 d. 1, 2 ir 5 p., 3.98 str. 3 d., 3.110 str. 1 d., 3.117 str. 1 d., 3.118 str., 3.155 str., 3.156 str., 3.169 str., 3.192 str. 1 d., 3.198 str. 1 d. bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose. Spręsdamas procesinius klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos CPK 93 ir 96 straipsniais.
13. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčija sprendimą skirtingose dalyse. I. S. apeliaciniu skundu prašo padidinti kompensaciją už parduotą automobilį nuo 150,00 Eur iki 3250,00 Eur ir priteisti iš atsakovo išlaidas už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu, A. S. apeliaciniu skundu kelia klausimą dėl nekilnojamo turto – buto su rūsiu ir bendro naudojimosi patalpomis pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, atitinkamai prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ pripažinimo solidaria bei sprendimo dalies, kuria ieškovei priteista kompensacija už atsakovo asmeninės prievolės vykdymą, panaikinimo. Taip pat apeliantas A. S. ginčija priteistą 190,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis dydį ir prašo jį sumažinti iki 140,00 Eur. Dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, teisėjų kolegija pasisako atskirai.
Dėl atsakovo A. S. apeliacinio skundo reikalavimų
14. Apeliaciniame skunde A. S. prašo pripažinti butą su rūsiu šalių bendra jungtine nuosavybe, po santuokos nutraukimo jį priteisiant šalims lygiomis dalimis po ½ jų asmeninei nuosavybei, tuo pačiu pripažįstant prievolę kreditoriui AB, „Swedbank“ pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. 08010628-FA šalių po santuokos nutraukimo vykdytina solidariai. Taip pat prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš apelianto A. S. ieškovei I. S. 6432,39 Eur piniginė kompensacija už atsakovo asmeninės prievolės AB Swedbank vykdymą. Savo prašymą grindžia argumentu, jog teismas nepaisant šalių pateiktos pozicijos, turėjo ir galėjo esamomis aplinkybės kvalifikuoti, jog įgyta nuosavybė yra šeimos turtas, nežiūrint į tai, kad turtas įgytas iki santuokos atsakovo asmeninės nuosavybės teise.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme priešieškinio nereiškė, pateikė tik atsiliepimą, kuriuo sutiko, jog nekilnojamas turtas – butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis įgytas iki santuokos sudarymo 2008-01-31 už kreditą gautą iš AB “Swedbank”, liktų jo asmenine nuosavybe, o prievolė įkeistam daiktui būtų jo asmenine prievole (I t., 93 b. l.). Apeliaciniame skunde atsakovas priešingai, prašo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu ir bendro naudojimosi patalpomis, įgytą jo asmeniškai iki santuokos sudarymo, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, atitinkamai pripažįstant prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ solidaria bei panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista kompensacija už atsakovo asmeninės prievolės vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, tai reiškia, jog apeliantas apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą, kurio nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
16. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apelianto apeliaciniame skunde nurodytas reikalavimas ir jį neva pagrindžiantis argumentas, kad nepaisant šalių pateiktos pozicijos, teismas turėjo ir galėjo kvalifikuoti, jog įgyta nuosavybė yra šeimos turtas, kas būtų pakankamas pagrindas pripažinti šį turtą šalims bendra jungtine nuosavybe, atitinkamai dalinti jį tarp šalių lygiomis dalimis po ½, pripažįstant prievolę kreditoriui solidaria, vertintinas kritiškai. Sutiktina, kad CPK 376 straipsnyje yra įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Tačiau tai nereiškia, kad nesant santuokos nutraukimo byloje pateikto priešieškinio su aiškiai suformuluotu reikalavimu dėl šalių turimo turto, teismas turi teisę ir pagrindą išeiti už pareikštų ieškinio reikalavimų ribų ir svarstyti klausimą dėl asmeninės nuosavybės teise įgyto nekilnojamo turto teisinio režimo keitimo į bendrąją jungtinę santuokinę nuosavybę, taip pažeidžiant nuosavybės neliečiamumo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi, dėl išdėstytų argumentų, šio apelianto reikalavimo, kartu su reikalavimu panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš apelianto A. S. ieškovei I. S. 6432,39 Eur piniginė kompensacija už atsakovo asmeninės prievolės AB Swedbank vykdymą, teisėjų kolegija neanalizuoja, jo nesprendžia ir atmeta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).
17. Apeliantas A. S. taip pat ginčija priteistą išlaikymo dydį ir mano, kad nepilnamečiui vaikui turėtų būti priteistas ne didesnis nei 140,00 Eur kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas. Savo poziciją apeliantas grindžia tuo, kad teismas, priteisdamas vaikui išlaikymą po 190,00 Eur, neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį. Apelianto nuomone, priešingai, nei nurodė teismas, nekilnojamo turto, už kurį iki 2038-01-31 turi būti mokamos kredito įmokos turėjimas, mažina apelianto gaunamas ir taip ne reguliarias pajamas. Be to, apeliantas teigia, jog jo gaunami dienpinigiai prie fiksuoto atlyginimo yra kompensacinės išmokos, skirtos asmens padidėjusioms pragyvenimo išlaidoms užsienyje dengti, ir tai nėra pastovus darbo užmokestis, leidžiantis vienareikšmiškai konstatuoti asmens pastovią turtinę padėtį. Vertinant tik fiksuotas pajamas, ne dienpinigius, apelianto turtinė padėtis blogesne nei ieškovės. Taigi, visumoje, apeliantas mano, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti 140,00 Eur kas mėnesį mokam suma yra pakankama. Su šiais apelianto argumentais, teisėjų kolegija iš dalies sutinka.
18. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuota ir tai, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3K-3-16-706/2016).
Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko L. S. išlaikymui ne tik būtiniesiems poreikiams, bet ir laisvalaikiui, lavinimui bei papildomam ugdymui per mėnesį skiria 370,00-390,00 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančiais įrodymais ieškovė pagrindžia tik išlaidas komunaliniams patarnavimams, mokėjimui už telekomunikacines paslaugas, viešojo transporto bilietą ir už vaiko papildomą ugdymą – lankomas plaukimo treniruotes (I t., 23-28, 63, 66-74 b. l.). Dauguma kitų ieškovės nurodomų išlaidų skiriamų nepilnamečiui vaikui, ypač maistui namie ir mokykloje – 130,00 Eur, laisvalaikio išlaidos, rūbai, avalynė namų ūkio apyvokos reikmenys nėra niekuom pagrįstos, be to, nepilnamečio vaiko poreikių sąrašo 13 ir 14 punktuose du kartus paskaičiuotos išlaidos internetui (I t., 3, 166 b. l.).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su vaiku gyvena nuomos pagrindais kito asmens bute (nuoma siekia 120,00 Eur kas mėnesį), neturi jokios transporto priemonės, nekilnojamojo turto, be to dirbdama siuvėja, gauna iki 500,00 Eur kas mėnesį pajamas. Tuo tarpu atsakovas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, turi įgijęs asmeninės nuosavybės teise dviejų kambarių butą, nebeturi piniginės prievolės vienam iš kreditorių (UAB „Mokilizingas“), šiuo metu neturi jokių kitų išlaikytinių, dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir jo realios darbinės pajamos, įskaitant mokamus komandiruotpinigius užsienyje, yra palyginti didesnės nei ieškovės. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas neturi neįgalumo, rimtų sveikatos problemų, todėl gali užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui bei lygia dalimi su ieškove prisidėti prie vaiko išlaikymui reikalingų lėšų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
Minėta, kad išlaikymo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3K-3-16-706/2016). Teisėjų kolegijos nuomone, nežiūrint į tai, kad vienas iš geresnės turtinės atsakovo padėties kriterijų yra nurodomas nekilnojamojo turto turėjimas, tačiau atsakovas taip pat turi ir kreditorinį įsipareigojimą – už šį nekilnojamąjį turtą privalo bankui mokėti kas mėnesį įmokas (laikotarpiu nuo 2018-01-30 – 2038-01-31 nuo 89,40 Eur iki 187,40 Eur). Be to, šia nutartimi atmetus apeliacinio skundo reikalavimą dėl atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto teisinio režimo keitimo, atsakovas turi išmokėti ieškovei ir priteistą pirmosios instancijos teismo 6432,39 Eur piniginę kompensaciją, kas tokiu būdu sunkins atsakovo turtinę padėtį ir gerins ieškovės. Pastebėtina, jog atsakovo gaunamas fiksuotas atlyginimas yra beveik tapatus ieškovės gaunamam atlyginimui, o iš atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad gaunami dienpinigiai, kaip teisingai teigia apeliantas, yra kompensacinės išmokos, skirtos asmens padidėjusioms pragyvenimo išlaidoms užsienyje dengti, nėra pastovūs. Kaip antai 2017 metų balandžio mėnesį atsakovo atlyginimas siekė tik 254,47 Eur, komandiruočių išmokos už tą patį mėnesį - 286,80 Eur (II t., 29 b. l.).
Taigi, įvertinus šios nutarties 19-23 punktuose nurodytus kasacinio teismo formuojamus priteisiamo išlaikymo dydžio kriterijus, byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra taip pat jauno ir darbingo amžiaus, neturi jokių sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, gali dėti pastangas, kaip ir atsakovas, pasigerinti savo turtinę padėtį, priteistas 190,00 Eur pirmosios instancijos teismo atsakovui mokėtinas kas mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. S. mažintinas iki 150,00 Eur.
Dėl apeliantės I. S. apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų
Apeliantė I. S. apeliaciniu skundu kelia du reikalavimus. Vienu iš jų nesutinka dėl priteistos 150 Eur kompensacijos už automobilį. Savo poziciją grindžia tuo, jog teismas pripažino sprendime, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Laiko, jog būtent šią dieną šeimos automobilis Audi A6 buvo sutuoktinių nuosavybė, jis buvo techniškai tvarkingas ir jo vertė buvo 6500 Eur, ką patvirtina į bylą pateikti duomenys iš internetinės svetainės www.autoplius.lt“. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti, kad automobilio pardavimo sandoris įvykęs 2016-09-10 už 300 Eur, buvo apsimestinis, nes automobiliu ir toliau naudojasi atsakovas A. S.Nesutiktina su šiais apeliantės argumentais, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog automobilis pardavimo dieną buvo techniškai tvarkingas, be jokių gedimų. Taip pat byloje esančios fotonuotraukos nepatvirtina neginčijamo fakto, kad automobiliu ir toliau nuolat naudojasi atsakovas A. S. Priešingai, rašytiniai bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad automobilis Audi A6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo parduotas iki bylos iškėlimo teisme dienos pagal 2016-09-10 sutartį už 300,00 Eur, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas variklio defektas (I t., 97- 98 b. l.), kuris nepaneigtas kitais patikimais įrodymais. Nustatydama kompensacijos dydį, ieškovė remiasi internetiniais duomenimis: viename www.autoplius.lt skelbime pateikta analogiškos transporto priemonės rinkos kaina – 6500,00 Eur (I t., 57 b. l.) teigdama, kad tokia buvo reali 10 metų senumo jų automobilio vertė, todėl reikalauja jai priteisti 3250,00 Eur piniginę kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad tokie ieškovės pateikti automobilio vertės įrodymai, neatsižvelgiant į šalių turėto automobilio techninę specifikaciją, neatitinka leistinumo reikalavimų ir laikytina ginče nepatikimais. Byloje nėra pateiktos turto vertintojo ataskaitos ar eksperto išvados dėl ginčo automobilio vertės nustatymo ir juo labiau, ieškovė nepasinaudojo Lietuvos Respublikos CK 3.92 str., 3.96 str., nustatyta tvarka bei terminais ginčyti šį sutuoktinio sudarytą sandorį, taip pat neįrodinėjo atskiru savarankišku reikalavimu tariamo ar apsimestinio sandorio aplinkybių prieš šio turto pirkėją T. N. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis galiojančiu ir nustatyta tvarka nenuginčytu sandoriu bei konstatuodamas, kad automobilis, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, buvo atsakovo parduotas už sutartyje nurodytą kainą – 300,00 Eur, esant automobilio variklio defektui, nuo įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų CPK 185 straipsnyje, nenukrypo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, šį apeliantės apeliacinio skundo reikalavimą laiko nepagrįstu.
Apeliantė I. S. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nepaskirstytų tarp šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų už šalių teisinį atstovavimą. Savo poziciją motyvuoja tuo, kad bylos nagrinėjimo metu, nebuvo pripažinta, kad šalys elgėsi netinkamai, ar nesąžiningai. Be to, teismas neteisingai procentaliai apskaičiavo ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, nurodydamas, kad jie patenkinti apie 60%, ir mano, kad jie buvo tenkinti 84,37% ((100+100+100+100+40+66,37). Ieškovės nuomone, trys neturtiniai reikalavimai tenkinti 100%. Turtiniai reikalavimai: reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 100%, dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas (prašė 950,00 Eur tenkino 380,00 Eur) 40%, dėl turtinės kompensacijos už kredito dengimą ir automobilį (prašė 9932,09 Eur tenkino 6582,39 Eur) 66,27%, todėl teismas turėjo priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad byloje ji reiškė vieną pagrindinį neturtinį reikalavimą – nutraukti santuoką, už kurį mokėjo žyminį mokestį. Kiti du neturtiniai reikalavimai – vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas yra išvestiniai reikalavimai, už juos ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo, todėl iš viso ieškovė byloje reiškė ne šešis žyminio mokesčiu apmokestinamus reikalavimus, o keturis. Iš to seka, kad pirmojoje instancijoje ieškovės reikalavimai buvo tenkinti ne 84,37%, o mažesne dalimi, įskaitant šia nutartimi sumažintą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 71,5 %. Šalys už teisinį atstovavimą pirmojoje instancijoje mokėjo vienodai, atsakovas iš esmės sutiko su visais neturtiniais reikalavimais, ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šalys patyrė apylyges atstovavimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio ir jo priežastingumo visumą: abi šalys turėjo pagal savo pageidavimą atstovus advokatus, ieškinys buvo tikslinamas, šalims buvo bandoma taikyti mediaciją, ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalims bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantė I. S. teikdama apeliacinį skundą prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro, 93,00 Eur žyminis mokestis ir 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliantas A. S. apeliaciniu skundu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 196,00 Eur žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teisme I. S. abiejų apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, o apelianto A. S. vieną iš reikalavimų, už kurį jis sumokėjo žyminį mokestį, atmetus, o kitą reikalavimą, tenkinus nežymiai, už kurį jis žyminio mokesčio nemokėjo, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).
30. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno iš apeliantų -A. S. apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, todėl apelianto A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 18 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. S. mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis priteisimo pakeisti ir sprendimo dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš A. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S., periodinėmis išmokomis po 150,00 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų nuo kreipimosi į teismą - 2017 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Likusiosiose dalyse Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.