Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams V. T., J. Ž.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui A. S., išvadą teikianti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, į procesą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – kreditoriai UAB „Mokilizingas“, AB „Swedbank“, dėl šalių santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto ir prievolių kreditoriams dalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2017-04-27 teisme priimtu patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė galutinius reikalavimus atsakovui:

1.1. nutraukti 2008-08-21 sudarytą šalių I. S. ir A. S. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2. nepilnamečio vaiko L. S., gim, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina (ieškove);

1.3. priteisti iš atsakovo vaikui L. S. išlaikymą po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; vaiko išlaikymui skirtos lėšos turi būti pervedamos į mamos I. S. atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke;

1.4. priteisti iš atsakovo vaikui L. S. 950,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-01-31; vaiko išlaikymui skirtos lėšos turi būti pervedamos į mamos I. S. atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke.

1.5. skirti ieškovę tvarkyti uzufrukto teise gaunamą išlaikymą iš tėvo vaikui L. S.;

1.6. nustatyti, kad suteikiama galimybė vaikui bendrauti su abiem tėvais abipusiu tėvų sutikimu, atsižvelgiant į gyvenimo realijas, darbo santykių pobūdį, įpareigojant abu tėvus susitarti dėl vaiko auklėjimo, bendravimo, lavinimo ir ugdymo, visų sąlygų ir laiko, prieš pasiimant vaiką;

1.7.1. automobilis Audi A6, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka A. S.;

1.7.2. priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei I. S. 3250,00 Eur kompensaciją už po santuokos nutraukimo atitekusį automobilį;

1.7.3. 33,42 kv.m. butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus daikto Nr.2997-60008-1018:0009, esantis Pramonės g.2-10, Šiauliai, lieka A. S. asmenine nuosavybe;

1.7.4. pusę, 33,42 kv.m buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigijimo lėšų priteisti ieškovei, priteisiant 6682,09 Eur kompensaciją iš A. S.;

1.8.1. prievolės įvykdymas kreditoriui UAB „Mokilizingas“ 2016-06-08 (sutarties Ner.SLS06068SMPA), lieka A. S.; po santuokos nutraukimo likusi pusė lizingo kredito dalis atimama iš I. S. priteistos kompensacijos;

1.8.2. kreditą pagal AB „Swedbank“ ir A. S. kredito sutartį moka A. S., nekeičiant kredito sutarties su banku turinio.

1.9. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę "S.“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

17. Kadangi atsakovas teismo posėdyje sutiko su pagrindiniais ieškovės reikalavimais, ieškinį visiškai pripažino dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl ieškovės santuokinės pavardės palikimo, dėl vaiko bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismas, priimdamas sprendimą, išdėsto sutrumpintus motyvus tose ieškovės reikalavimų dalyse (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

I. Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

19. Nagrinėjamame ginče ieškovė palaikė pagrindinį patikslintą reikalavimą ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovas tokiam reikalavimui neprieštaravo. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d.).

20. Konstatuotina, kad šalys remiasi būtent tomis šeimos santykių nuostatomis, nurodydamos aplinkybes apie abiejų sutuoktinių nelojalumą, nepagarbą vienas kitam, susvetimėjimą, negalėjimą bendrai spręsti konfliktinių situacijų ir tvarkyti šeimos finansų. Šalių teiktais procesiniais dokumentais, teisme duotais paaiškinimais, nustatyta, kad nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje įvykusio esminio konflikto šeimoje, ieškovė pati apsisprendė nutraukti su atsakovu santuokinius ryšius, su vaiku iš šeimos būsto persikraustė gyventi į tetos butą, toliau sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio, nepalaikė normalių santuokinių ryšių, dėl ko šalių santuoka faktiškai iširo, ir teismui skirti terminą sutuoktinių sutaikymui nebėra reikalinga. Konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

21. Teismui nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos jų turimos santuokinės pavardės, kaip to pageidauja abi šalys – S., S. ( Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. ).

II. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo

22. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas byloje išreiškė poziciją, kad visiškai sutinka su ieškovės reikalavimu, tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl šalių sūnaus L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (CK 3.169 str.).

23. Konstatuotina, kad ieškovė ieškiniu neprašė nustatyti detalios atsakovo bendravimo su sūnumi Luku tvarkos, atsakovas tuo pagrindu taip pat neteikė priešieškinio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra linkusi iš esmės riboti bendravimą, drausti susitikimus tarp atsakovo ir sūnaus, todėl nustatytina, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su vaiku tvarkos, taip siūlant ieškovei. Todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas ir suteikiama galimybė vaikui bendrauti su abiem tėvais abipusiu tėvų sutikimu, atsižvelgiant į gyvenimo realijas, darbo santykių pobūdį, įpareigojant abu tėvus susitarti dėl vaiko auklėjimo, bendravimo, lavinimo ir ugdymo, visų sąlygų ir laiko, prieš pasiimant vaiką. Nesutarus, bet kuri šalis po santuokos nutraukimo gali kreiptis į teismą dėl detalios bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, vienam iš tėvų gyvenant skyrium.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

25. Ieškovė savo teiktais ieškinyje ir patikslintame procesiniame dokumente paskaičiavimais, duotais teisme paaiškinimais, rašytiniais duomenimis (1 t., 3, 62-74 b.l., 2 t., 22-32 b.l.) pagrindė aplinkybes, kad mokyklinio amžiaus sūnaus Luko būtiniausiems poreikiams tenkinti ji su artimųjų finansine parama išleidžia nuo 370 Eur iki 390 Eur kas mėnesį, teigdama, kad lygia dalimi prie išlaikymo turėtų prisidėti atsakovas. Atsižvelgiant į ieškovės prašomą iš atsakovo priteisti išlaikymo vaikui dydį bei esant iš esmės ginčui tarp šalių dėl vaiko poreikių užtikrinimo bei atsakovo išlaikymo teikimo būtinumo, konstatuotina, kad 190,00 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis, priteistinas iš atsakovo, nelaikytinas aiškiai per dideliu, atitinka teismų praktikoje suformuotus orientacinius kriterijus, siekiant patenkinti pagrindinius pradinę mokyklą ir papildomus ugdymo būrelius lankančio vaiko poreikius, todėl ši ieškinio dalis tenkinama visiškai. Ieškovė pagrindė įrodymais aplinkybes, kad šiuo metu su vaiku gyvena nuomos pagrindais kito asmens bute (vien nuoma siekia 120 Eur kas mėnesį), neturi jokios transporto priemonės, nekilnojamojo turto, be to dirbdama siuvėja, gauna palyginti nedideles (iki 500 Eur) mėnesines pajamas. Teismas taip pat vertina, kad atsakovas turi įgijęs asmeninės nuosavybės teise dviejų kambarių butą, nebeturi piniginės prievolės vienam iš kreditorių (UAB „Mokilizingas“), šiuo metu neturi jokių kitų išlaikytinių, dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir jo realios darbinės pajamos, įskaitant mokamus komandiruotpinigius užsienyje, yra palyginti didesnės nei ieškovės. Be to atsakovas neturi neįgalumo, rimtų sveikatos problemų, todėl gali užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui bei lygia dalimi su ieškove prisidėti prie vaiko išlaikymui reikalingų lėšų. Atitinkamai priteistinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis turi būti indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat tenkinus ieškovės reikalavimą, nustatytina ieškovei uzufrukto teisė į šias išlaikymo lėšas.

26. Tačiau teismas mano, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo dėl 950,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir nepagrindė aplinkybių, jog atsakovas neteikė sūnui Lukui išlaikymo 5 mėnesius ( nuo 2016 m. rugsėjo l d. iki ieškinio teismui padavimo dienos). Teismas tenkindamas šį reikalavimą iš dalies, atsižvelgia į ieškovės paaiškinimų nenuoseklumą, pačios pripažintą 2016 m. rudenį vykusią bendrą kelionę į Lenkiją, atsakovo pinigais vaikui nupirktus drabužius, maisto produktus, atsisakant tai įskaityti į vaiko kasdienių poreikių užtikrinimą, taip pat vertina atsakovo nuoseklius paaiškinimus, kad ta kelione jis iš esmės mėgino su ieškove taikytis, atnaujinti artimus santykius, dėl ko išleido iki 600 Eur vaiko poreikiams užtikrinti ( drabužiams, maistui, skalbimo priemonėms, higienos prekėms), taip pat neturi pagrindo atmesti liudytojo A. L. parodymų, jog jis būdamas su šalimis kartu Lenkijoje, atsakovui įvairių prekių pirkimui paskolino 200 Eur, nes pastarasis pritrūko savo pinigų pirkiniams, ir daro išvadą, jog tokiais veiksmais atsakovas iš dalies vykdė savo pareigą išlaikyti kartu su juo nebegyvenantį sūnų. Todėl 600 Eur sumą įskaitant už tris mėnesius bei vertinant, kad 190 Eur išlaikymas šalių vaikui buvo reikalingas kiekvieną mėnesį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas tik už du paskutinius mėnesius, nes pats atsakovas pripažino esant apie 350,00 Eur susidariusį įsiskolinimą, teikė paaiškinimus, kad 2017 m. sausio pradžioje sužinojo, jog ieškovė turi kitą vyriškį, dėl to supykęs sūnui atsisakė toliau teikti išlaikymą. Teismo atliktais paskaičiavimais išlaikymo įsiskolinimas už du mėnesius iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos sudaro 380,00 Eur, ir ši suma priteistina iš atsakovo.

III. Dėl galimybės taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir prievolių paskirstymo

27. Ieškovė prašo taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo to momento, kai šalys negyveno kartu kaip sutuoktiniai ir nevedė bendro ūkio. Teismas, įvertindamas santuokos iširimo priežastis, abiejų šalių parodymus, liudytojo T. N. paaiškinimais teiktus argumentus, kad 2016 metų vasaros pabaigoje ieškovė paliko atsakovą ir persikraustė gyventi kitur, nebesusiklosčius normaliam šeiminiam gyvenimui, daro išvadą, jog po to ieškovės ir atsakovo tolesnis bendravimas kaip sutuoktinių iš esmės nutrūko ir faktinis santuokos iširimo momentas laikytinas 2016 m. rugsėjo 1 d. Teismo nuomone, abiem šalims pripažinus kaltę dėl santuokos iširimo, neturi esminės reikšmės vien atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis tik 2017 m. sausio pradžioje sužinojo, kad ieškovė turi savo gyvenime kitą vyriškį, ir kad šis momentas turėtų būti laikomas faktiniu šeimos iširimu.

28. Lietuvos Respublikos CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį.

29. Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimus dėl dalinamo turto ir prievolių kreditoriams, pirmiausia analizuoja ir vertina priešingus šalių argumentus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turėjimo ir jos sumažėjimo, be ieškovės sutikimo atsakovui pardavus šeimos automobilį. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad automobilis Audi A6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo parduotas iki bylos iškėlimo teisme dienos pagal 2016-09-10 sutartį už 300,00 Eur ( 1 t,, 97- 98 b.l.). Ieškovė nurodė, kad nedavė sutikimo atsakovui parduoti šį automobilį, atsakovas sandorio būtinumą motyvavo tuo, kad pardavė transporto priemonę savo draugui T. N. už 300 Eur kainą, nes automobiliui atsirado esminis variklio gedimas, dėl kurio nesiekė atlikti daug sąnaudų reikalaujančio variklio remonto ir buvo suinteresuotas greitu tokio automobilio pardavimu. Ieškovė mano, kad atsakovas sudarė tik fiktyvų sandorį, nes mato, kad atsakovas toliau šiuo automobiliu naudojasi, todėl faktiškai šis automobilis dalintinas ir paliktinas asmeninėn atsakovo nuosavybėn, o jai priteisinta ½ dalis šio dalinamo daikto vertės - 3250 Eur. Nustatydama kompensacijos dydį, ieškovė remiasi internetiniais duomenimis: viename „Autoplius.lt“ skelbime pateikta analogiškos transporto priemonės rinkos kaina – 6500,00 Eur ( 1 t. 57 b.l.) teigdama, kad tokia buvo reali 10 metų senumo jų automobilio vertė. Tačiau teismas turi pagrindą konstatuoti, kad tokie ieškovės pateikti automobilio vertės įrodymai neatitinka leistinumo reikalavimų ir laikyti ginče nepatikimais, nesant turto vertintojo ataskaitos ar eksperto išvados dėl ginčo automobilio vertės nustatymo, be to ieškovė nepasinaudojo Lietuvos Respublikos CK 3.92 str., 3.96 str., nustatyta tvarka bei terminais ginčyti šį sutuoktinio sudarytą sandorį, taip pat neįrodinėjo atskiru savarankišku reikalavimu tariamo ar apsimestinio sandorio aplinkybių prieš šio turto pirkėją T. N. (bylos procese šis asmuo neįtrauktas dalyvaujančiu asmeniu, apklaustas tik liudytojo statusu). Todėl teismas remiasi šiuo galiojančiu ir nustatyta tvarka nenuginčytu sandoriu, įregistruotu VĮ „Regitra“, bei daro išvadą, kad automobilis, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, esant prezumpcijai pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, buvo atsakovo parduotas už sutartyje nurodytą kainą – 300,00 Eur, esant automobilio variklio defektui, ką patvirtino teismo posėdyje buvus ir dabartinis automobilio savininkas T. N.. Todėl teismas tik iš dalies sutikdamas su ieškovės teiktais argumentais, daro išvadą, kad atsakovas parduodamas santuokoje įgytą automobilį bei laikydamasis lygių turto dalių principo, privalėjo ieškovei sumokėti pusę už šį sandorį gautų pinigų, todėl atsakovui neįrodžius aplinkybių, kad jis pagal sandorį su ieškove atsiskaitė, teismas priteisia ieškovei priklausančią 150,00 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d.).

30. Teismas atsižvelgia į tai, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau iki tol santuokos metu ieškovės ar atsakovo sudarytų sutarčių pagrindu įgyti kreditai, taip pat suteikta paskola kilnojamam turtui pirkti turi būti vertinamos ginče. Kadangi atsakovas 2017-10-11 teismo posėdžio metu pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais (įmokų kvitais) pagrindė aplinkybę, jog piniginė prievolė kreditoriui UAB „Mokilizingas“ bylos nagrinėjimo eigoje yra pasibaigusi, nes 2017 m. birželio 10 d. atsakovo paskutiniu mokėjimu visiškai įvykdyta 2016-06-08 vartojimo kredito sutartis dėl kompiuterio pirkimo, teismas nebeturi pagrindo nustatinėti šios prievolės pobūdžio kreditoriui UAB „Mokilizingas“ ir ją dalinti sutuoktiniams. Dėl nurodytų priežasčių šioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į šalių pripažintą aplinkybę, kad 2016 m. išsimokėtinai pirktas kompiuteris laikytinas abiejų tėvų dovana vaikui, skirtas jo poreikiams užtikrinti, todėl neįtrauktinas į šeimos turto balansą ir nedalintinas, turi pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą, jai prašant, jog vieno atsakovo lėšomis įvykdyta prievolė turėtų būti vertinama ginče ir pusė jo sumokėtų piniginių lėšų už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 10 d. turėtų būti ieškovės kompensuojama. Kadangi nei ieškovė, nei ieškovės atstovas teismo posėdžio metu neatliko tuo pagrindu detalių paskaičiavimų, teismas savo iniciatyva nustato, jog atsakovas per šį 10 mėnesių laikotarpį sumokėjo kreditoriui 499,94 Eur (po 49,94 Eur kas mėnesį pagal sutartį), todėl ieškovė turėtų kompensuoti atsakovui pusę šių įmokų – 249,70 Eur, ir šia suma reikalinga mažinti galutinę iš atsakovo priteistiną piniginę kompensaciją ieškovei pagal kitus ieškinio reikalavimus.

31. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad turima atsakovo prievolė kitam kreditoriui – AB Swedbank, susijusi su atsakovui suteiktu 2008-01-31 kreditu būsto pirkimui, laikytina asmenine atsakovo prievole ir nėra dalinama. Šeimos teisėje asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas suformavo nuostatas, kad privalo būti padalytas tiek realiai egzistuojantis turto aktyvas, tiek pasyvas (CK 3.118 str.), t.y. dalytinos sutuoktinių prievolės kreditoriams skirstomos į prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, ir į prievoles, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos. Nagrinėjamu ginčo atveju ieškovė siekia su atsakovu dalytis nepasibaigusią prievolę trečiajam asmeniui, kuri buvo vykdoma bendru sutuoktinių sutikimu iš abiejų gaunamų darbinių pajamų. Pagal LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, ir preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, konstatuotina, kad pusė santuokos metu A. S. gaunamo darbo užmokesčio priklausė I. S., ir atvirkščiai (LR CK 3.117 str. 1 d.). Šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo to momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (2011-11-30 Aukščiausio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pats atsakovas iš dalies ginče pripažino šį ieškinio reikalavimą ir sutiko kompensuoti ieškovei 2293,65 Eur, neįskaičiuodamas kredito palūkanų bei nurodydamas aplinkybes, kad paimtas virš 31 000 Eur būsto kreditas šiuo metu yra padengtas mažiau nei pusės dalimi, kad dabartinė būsto rinkos vertė siekia 15 000 Eur pagal turto vertintojo išvadą byloje, todėl ieškovė nepagrįstai prašo jai priteisti 6682,09 Eur piniginę kompensaciją. Teismas atmeta tokius atsakovo nepagrįstus argumentus, nesiremia ginče jo teikta 2017-06-09 kooperacijos „Matininkai“ konsultacine išvada ( 1 t., 198-202 b.l.), nes iš esmės vertina, kad santuokos metu turimas būsto kreditas su palūkanomis buvo mokamas iš abiejų šalių gaunamo darbinių pajamų, tokiu būdu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė kiekvieną mėnesį buvo mažinama atsakovo asmeninės nuosavybės naudai, ir visiškai neturi įtakos šios piniginės prievolės vykdymui dabartinis būsto rinkos vertės sumažėjimas. Teismas atsižvelgia į detalius ieškovės paskaičiavimus, atliktus 2017-04-26 patikslintame ieškinyje, byloje surinktus rašytinius įrodymus - 2008-01-31 banko kredito sutartį su priedais (1 t., 101-125 b.l.), 2017-04-07 AB Swedbank teiktą pažymą apie sumokėtą atsakovo kreditą ir palūkanas (1 t.,157 b.l.), duomenis apie šalių darbines pajamas, vaiko priežiūros išmokas ( 2 t., 8-27 b.l. ) ir tų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad santuokos metu nuo 2008-08-21 iki 2016-09-01 vykdant atsakovo įsipareigojimus bankui buvo panaudota 13364,17 Eur bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe valdomų piniginių lėšų, todėl ½ dalį šių lėšų (66682,09 Eur) tikslinga vertinti kaip piniginės kompensacijos priteisimą ieškovei už atsakovo asmeninės prievolės vykdymą pagal įgytą jo nuosavybę (CK 3.110 str. 1 d.). Darant priešinius piniginių lėšų įskaitymus pagal šalių kreditorines prievoles, teismo apskaičiuojama galutinė piniginė kompensacija, mokėtina atsakovo ieškovei, sudaro 6432,39 Eur ( 6682,09 Eur -249,70 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Išnagrinėjęs ginčą ir ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas sprendžia ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą bei priteisimą valstybei pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str. nuostatas. Ieškovė, teikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 339,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (I t. 48, 170 b.l.). A. A. S. pateikė duomenis, kad byloje patyrė 400,00 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba (144-147 b.l.).

33. Laikytina, kad patenkintas ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 380,00 Eur sumai ir turtiniai reikalavimai patenkinti 6582,39 Eur sumai (150 Eur + 6432,39 Eur), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį ieškinio reikalavimą ir 148,00 Eur žyminis mokestis už patenkintą turtinio reikalavimo dalį. Iš viso iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistina 189,00 Eur žyminio mokesčio. Už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo valstybės naudai priteistina 106,00 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiuos reikalavimus buvo atleista.

34. Atsakovas iš esmės sutiko su visais neturtiniais reikalavimais, ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti iš dalies apie 60 proc., todėl laikytina, kad šalys patyrė apylyges atstovavimo išlaidas. Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė atstovavimo išlaidos šalims, teismas konstatuoja, kad tarp šalių nepaskirstytinos patirtos bylinėjimosi išlaidos už šalių teisinį atstovavimą (CPK 93 str. 4 d.)

35. Proceso metu susidarė 7,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurių 60 proc. (5 Eur) iš atsakovo A. S. taip pat priteistinos valstybės naudai. Likusi suma procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš ieškovės nepriteistina, nes ji mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 384-385 str., 307 str. 1 d.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. S. (iki santuokos sudarymo – M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., santuoką, įregistruotą 2008 m. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. XXX, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti S. pavardę, atsakovui – S. pavardę.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių I. S. ir A. S. turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 190,00 (vieną šimtą devyniasdešimt) eurų nuo kreipimosi į teismą - 2017 metų vasario 1 dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo vaikui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už 2 mėnesių laikotarpį ( nuo 2017-01-01 iki 2017-01-31) – 380,00 ( tris šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

Nepilnamečio vaiko L. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui skirtos lėšos turi būti pervedamos į I. S. atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Luku tvarkos ir suteikiama galimybė vaikui bendrauti su abiem tėvais abipusiu tėvų sutikimu, atsižvelgiant į gyvenimo realijas, darbo santykių pobūdį, įpareigojant abu tėvus susitarti dėl vaiko auklėjimo, bendravimo, lavinimo ir ugdymo, visų sąlygų ir laiko, prieš pasiimant vaiką.

Priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų kompensaciją už parduotą šeimos automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad 33,42 kv. m. butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), lieka A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Nustatyti, kad prievolė pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. 08-010628-FA su AB „Swedbank“ lieka asmenine A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole, nekeičiant kredito sutarties su banku turinio.

Priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6432,39 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 39 centų) piniginę kompensaciją už atsakovo asmeninės prievolės AB Swedbank vykdymą.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 189,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 111,00 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui įregistruoti.