Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1998 m. vasario 13 d., Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi Vilniaus Komunalinių paslaugų mokykloje, teistas:

1) 2013-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir pagal BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, skirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas;

2) 2013-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir pagal BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas trims mėnesiams;

3) 2013-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

4) 2013-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 4 d., bausmė subendrinta su 2013-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams ir 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

5) 2015-06-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d., paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirta R. G. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, R. G. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. R. G. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 50 valandų nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; elgesio apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti. Nuosprendis įsiteisėjo 2015-07-20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi R. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams pakeista į 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2015-05-14, apie 15.00 val., Vilniuje, prie Gilužio ežero, viešoje vietoje, pažeisdamas gyventojų teisę į saugią ir ramią aplinką, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dešinės rankos plaštaka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai nepilnametei E. K. į veidą ir koja spyrė mergaitei į kairės kojos šlaunį, po ko mergaitė nukrito ant žemės, ir taip sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą bei padarė kairės šlaunies ir dešinės pėdos sumušimą, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu veikdamas tyčia įžūliu elgesiu, pasireiškusiu nukentėjusios nepilnametės E. K. sumušimu viešoje vietoje, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

R. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

R. G. parodė, kad jis gyvena kartu su močiute V., adresu L. Asanavičiūtės g. 4-270, Vilniuje. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes 2015-05-14 dieną E. jam pati atidavė mobilaus ryšio telefoną ir jis su savimi teleskopinės lazdos neturėjo. 2015-05-15 jis mobilaus ryšio telefoną grąžino, t.y. E. K. draugei K. G., kiek žino ši atidavė E.. 2015-05-15, apie 15val., jis skambino ar rašė draugei E. K. ir susitarė susitikti prie Gilužio ežero, Vilniuje. Jis neatsimena, ar ši norėjo su juo susitikti ar ne, bet jis 2015-05-14 negrasino. 2015-05-14, apie 16 val. jis dviračiu atvažiavo prie Gilužio ežero, Vilniuje, E. buvo atėjusi pėsčiomis viena. Jis buvo blaivas ir su savimi teleskopinės lazdos neturėjo. Jis su E. sėdėjo ant suoliuko, jis paprašė, kad ši duotų savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, norėjo pažiūrėti ar jai niekas nerašo. E. pati davė savo mobilaus ryšio telefoną, kai jis perskaitė jos SMS žinutes, jis draugei E. sudavė dešiniu delnu į veidą, tiksliai į kurią veido sritį sudavė draugei E. jis neatsimena. Po ko ji nuo jo pradėjo bėgti, jis ją vijosi, norėjo su ja pakalbėti, ji su juo nekalbėjo, jis spyrė per jos kojas ir ji parkrito, jis neatsimena, bet gal vieną kartąjai spyrė į jos koją. Po ko jis grįžo prie dviračio ir paėmęs draugės E. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ išvažiavo, tačiau neturėjo tikslo jo pagrobti, jis kitą dieną draugei E. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ grąžino. Jis draugę E. mušė dėl pavydo, nes mobilaus ryšio telefone perskaitė kito vaikino SMS žinutes, nes jam jo draugė E. patinka. Jis su E. apie 2 metus draugauja, jis ją mušė ne dėl to, kad norėjo pagrobti jos mobilaus ryšio telefoną. Jo draugė E. skambinėja ir jam, ir jo motinai I., ji nori su juo būti, kelis kartus buvo pabėgusi iš namų, nes jos motina L. neleidžia E. su juo bendrauti, E. patėvis šią buvo sumušęs, kad nesusitikinėtų su juo. 2015-05-14 po įvykio E. jam skambino į jo mobilaus ryšio telefoną iš kito numerio, jis E. atsiprašė, pasakė, kad telefoną jai grąžins, ši jam pasakė, kad telefoną atiduotų E. draugei K., kad, jeigu ką, bus liudytojai, kad jis telefoną grąžins. Papildomai paaiškino, kad 2015 pavasarį jis susitiko su drauge E. K., nes jie su ja buvo pora ir prie Gilužio ežero jis aiškinosi, kodėl draugai rašo žinutes į E. mobilaus ryšio telefoną. Jis teleskopines lazdos neturi, jo brolis irgi tokio daikto neturi. Kodėl E. pasakė, kad jis turėjo tokį daiktą, negali atsakyti. Jis atsimena, kad vieną kartą ranka sudavė E. per veidą ir tuo pačiu metu tikriausiai koja spyrė į jos pusę ir pataikė į koją. Jis buvo labai piktas ir spontaniškai tai padarė, t.y. jai sudavė. Daugiau jis jos nemušė. Jis paskui nežiūrėjo ir išėjo paimdamas nuo žemės jos nukritusį mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY“. Mobilaus ryšio telefoną paėmė iš pykčio, be tikslo pagrobti, ir kitą dieną grąžino per draugę K.. Jis iš pykčio ir pavydo taip pasielgė ir tai buvo vienas kartas, kada jis taip negražiai pasielgė. E. kitą dieną atsiprašė. Jie susitaikė ir dar kurį laiką draugavo. Dėl padarytos veikos gailisi, supranta kad viešoje vietoje negalima elgtis ne pagal įstatymą ir jokių asmenų nemušė. Sutinka, kad jam būtų taikomas baudžiamasis įsakymas ir jam apie tai paaiškinta (b.l. 38, 44, 45, 56).

Nukentėjusioji E. K. paaiškino, kad anksčiau ji bendravusi su savo draugu R. G.. Šis apie tris dienas jai rašė grasinančio pobūdžio žinutes iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. 867276312, norėjo susitikti, bet ji dėl to grasinimų bijojo ir nesutiko. 2015-05-12, apie 17 val. kai ji su sese A. G., gim. 2009 m., išlipo iš autobuso Papiškių stotelėje, prie jų dviračiu privažiavo R. ir pradėjo grasinti, kad sumuš. Jos su sese pradėjo nuo jo bėgti. Sesė pradėjo verkti. Šis apsisuko ir išvažiavo. 2015-05-14, apie 15 val., jai į telefoną parašė R. G. ir kvietė susitikti po mokyklos. Pradėjo grasinti, kad sumuš, jeigu nesusitiks. R. G. pasakė jai ateiti prie Gilužio ežero. Apie 16 val. susitiko Gilužio ežero pliaže. R. G. buvo atvažiavęs dviračiu. Ji pastebėjo, kad šis yra pavartojęs alkoholio, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Su savimi turėjo teleskopinę metalinę lazdą. R. G. liepė sėsti ant suoliuko ir pagrasino, kad, jei neklausys, sumuš. R. G. paėmė jos mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo tikrinti įrašus. Įjungęs jos telefone vaizdo įrašą, kurį buvo peržiūrėjusi, delnu trenkė jai per veidą. Ji pradėjo nuo jo bėgti pamačius netoliese esantį automobilį. Šis vijosi ją su teleskopine lazda. Pasivijęs spyrė koja ir ji parkrito, dar du kartus įspyrė į koją. Grįžęs prie dviračio, jis pasišalino paėmęs su savimi jos mobilaus ryšio telefoną „Samsung Core prime“. Po įvykio prie jos priėjo vyriškis su moterimi, kurių ji nepažįsta nuramino ją, pavežė automobiliu iki Bitėnų stotelės. Papildomai paaiškino, kad šių metų 2015 gegužės 4 d. ji gavo žinutę, kad jos draugas R. G. nori su ja susitikti ir todėl jie susitarė, susitikti apie 16 val. prie Gilužio ežero. Apie tą valandą ji viena atėjo su vaikinu susitikti ir jie kalbėjosi ant suoliuko sėdėdami. R. G. jos neprašydamas paėmė nuo jos kelių gulintį jos mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG Core Prime“ ir žiūrinėjo vaizdo įrašus be jos leidimo, kur ji visą dieną. Ji su minėtu jaunuoliu laiko kartu save pora. R. G. pamatė, kad ji „yuotube“ žiūrėjo video apie įžymų „driftininką“ ir R. G. dėl to supyko. R. G. iš delno ranka trenkė jai per veidą, pataikė į dešinį skruostą ir jai dėl to labai skaudėjo. Ji staiga atsistojo ir išsigandusi bėgo tolyn link asmenų, kurie sėdėjo automobilyje, kokios markės nepasakys, automobilis buvo juodas. Jos draugas R. ją vijosi ir ją sulaikė netoli automobilio ir koja spyrė jai į kairę šlaunį. Ji nukrito ant žemės. Buvo vienas smūgis, po kurio jai labai skaudėjo. Ji iš karto negalėjo atsistoti. Paskui ji nematė, kaip R. nuėjo, nes buvo šoke, nesitikėjo to, kas įvyko. Kiek jai teko anksčiau bendrauti su draugu, tokių agresijos priepuolių nebūdavo. Tą dieną buvo išgėręs ir nuo jo sklido alkoholio kvapas, bet ji vis tiek norėjo susitikti. Kai ji buvo ant žemės, prie jos priėjo vyras ir moteris, jie padėjo atsikelti ir davė jai vandens, ji tuo metu verkė ir negalėjo nusiraminti. Vyras ir moteris buvo apie 30 metų amžiaus ji jų veidų gerai neįsidėmėjo. Šie ją pavežė iki Bitėnų stotelės ir ji autobusu nuvažiavo iki „Rimi“ parduotuvės ir susitiko savo draugę K., kuri paskambino jos mamai ir pasakė, kur ji ir kas jai nutiko. Įvykio metu kur R. padėjo jos mobilaus ryšio telefoną negali atsakyti, nes nematė po to kai šis jai trenkė į veidą. Jokių daugiau daiktų jos neatėmė, tačiau ją sumušė ir todėl po įvykio ji kreipėsi į policiją ir vėliau į kitą dieną Vilniaus r. polikliniką. Kitą dieną jai skaudėjo kairę koją šlaunyje ir ten buvo mėlynė. Ir jai skaudėjo taip pat dešinės kojos pėdą, ten nebuvo jokių žymių. Po paros ji atgavo telefoną, atnešė klasiokė K. G. į mokyklą. Kai ji susitiko su R., matė, kad šis ant suoliuko, kai jie sėdėjo turėjo šalia pasidėjęs teleskopinę lazdą. Tai maždaug apie 20 cm ilgio neištraukus dydžio daiktas, juodos spalvos, mano metalinis. Lazda įvykio metu nebuvo panaudota. Kai ji atėjo į įvykio vietą, R. jau sėdėjo ant suoliuko ir ten šalia jau buvo lazda. Kada šis vėl lazdą pasiėmė, ji nematė, bet yra įsitikinusi kad nusinešė su savimi. Anksčiau R. jai minėjo, kad tai jo brolis E. K. yra nusipirkęs lazdą, kokiam tikslui, nesakė. Kiek ji žino, R. įprastai tokio daikto su savimi nesinešioja ir to daikto specialiai nerodė ir juo negrasino. Po įvykio maždaug po 2-3 dienų R. prie jos mokyklos atėjo ir jos atsiprašė, dėl to, kad ją mušė ir kad dėl to R. gailisi. Dabar kaip anksčiau su šiuo vaikinu ji nebendrauja (16, 19).

Liudytojas E. K. paaiškino, kad jis turi brolį R. G., jis gyvena kartu su juo Vilniuje, Kriaučiūnų g 2-4. Jis ir brolis turi atskirus kambarius, tačiau niekada namuose nematė, kad brolis su savimi ar kažkur namuose turėtų teleskopinę lazdą. Jis žino, kam tas daiktas skirtas ir pats jo niekada nebuvo įsigijęs ir nežada to daryti. Robertas jam nepasakojo apie jokį įvykį prie Gilužio ežero, kai susitiko su drauge, kokia irgi nežino (b.l. 36).

2015-07-14 ekspertas konstatavo, kad E. K. nustatyta kairės šlaunies ir dešinės pėdos sumušimas ir sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymą (b.l. 22).

2015-06-15 gautas motinos L. K. pranešimas, kad dukros mobilaus ryšio telefonas „Samsung Core prime“ grąžintas ir ji pretenzijų turi tik dėl dukros sumušimo (b.l. 14).

Išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir patikrinti įrodymai (nukentėjusiosios duoti parodymai, paties kaltinamojo parodymai, apžiūros protokolas) iš esmės yra nuoseklūs, jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir papildo vieni kitus. Nustatyta, kad 2015-05-14, apie 15.00 val., Vilniuje, Salotės g., prie Gilužio ežero pietinės jo kranto pusės, viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, pažeisdamas gyventojų teisę į saugią ir ramią aplinką, įžūliu elgesiu (agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu veikimu), asmeniniais motyvais, panaudojo fizinį smurtą prieš žmogų, t.y. dešinės rankos plaštaka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai nepilnametei E. K. į veidą ir koja spyrė mergaitei į kairės kojos šlaunį, po ko mergaitė nukrito ant žemės, ir taip sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą bei padarė kairės šlaunies ir dešinės pėdos sumušimą, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu veikdamas tyčia įžūliu elgesiu, pasireiškusiu nukentėjusios nepilnametės E. K. sumušimu viešoje vietoje, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį (E. K. bėgančią matė automobilyje sėdėjusieji vyras ir moteris, šie aplinkiniai padėjo jai atsikelti, davė jai vandens, ramino E. K., kai ji verkė, vežė iki „Bitėnai“ stotelės, todėl konstatuotina, jog aplinkiniai pasijuto šokiruoti, jų poilsis bei dienotvarkė buvo sutrikdyti). Fizinio skausmo sukėlimą ir nežymius sveikatos sutrikdymus apima BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius (kasacinė nutartis Nr. 2K-371-696/2015).

Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas R. G. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis R. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu smurtaudamas prieš nepilnametę E. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo sutrikdė visuomenės rimtį, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

R. G. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme – 100 valandų viešųjų darbų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).

Teismas, skirdamas bausmę R. G., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas prieš merginą, su kuria kaltinamasis 2 metus draugauja, po kurio tapo pasunkintas jų susitaikymas. Nusikaltimą viešoje vietoje matė 2 pašaliniai asmenys. Apie įvykį sužinojo ir pašaliniai asmenys, t.y. nukentėjusiosios draugės, mama. Pasiėmė nukentėjusiosios telefoną, tačiau vėliau grąžino) ir jo pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas; sukeltas fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai, tik atsitiktinumo dėka nukentėjusiajai nebuvo padaryti didesni sveikatos sužalojimai, nusikaltimas padarytas silpnesniam už save, nepilnamečiui asmeniui, keliskart panaudoti smurtiniai veiksmai), motyvus ir tikslus (pavydas), į kaltininko asmenybę (R. G. mokosi silpnai, nenoriai, dažnai praleidinėja pamokas be pateisinamų priežasčių, keletą kartų pastebėtas mokykloje neblaivus (b.l. 58), LITEKO duomenimis, teistas daugkart, paskutinįkart pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 8 d. 2 p., už BK 284 str. 1 d. nusikaltimo padarymą jam paskirta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmė, taip pat jis baustas už ATPK pažeidimus, taip pat ir už pažeidimus viešajai tvarkai (b. l. 84), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 85), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 85), Į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 86)), į R. G. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (gyvena tik su mama, tėvas miręs (b.l. 59), mama pripažįsta, kad įtakos sūnui neturi (b.l. 58)), į R. G. socialinę brandą (byloje nėra duomenų, kad R. G. socialinė branda neatitiktų jo amžiaus), anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą (R. G. teistas daugkart, todėl laikytina, kad įspėjimas, elgesio apribojimas, laisvės apribojimas jo nusikalstamo elgesio nepakeitė), R. G. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (daugiau teisės pažeidimų neužfiksuota). Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pastebėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad asmens neblaivumas gali būti įrodinėjamas ne vien tik techninių priemonių pagalba, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymais, kadangi ir šių asmenų parodymai yra tinkamas įrodymas ir, kaip minėta, nė vienam įrodymų šaltiniui bei duomenims, gautiems iš atskirų įrodymų šaltinių, negali būti skiriamas prioritetinis vaidmuo įrodymų vertinimo procese (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-676-348-2014). Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad R. G. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus (E. K. keliskart pastebėjo, kad R. G. yra apsvaigęs nuo alkoholio, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas), be to, vertintina, kad R. G. neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas - R. G. skirtina 45 parų arešto bausmė.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir R. G. skirtina 30 parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nuosprendžio nustatyta, kad R. G. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nuosprendžio priėmimo dar padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nuosprendžiu, iš dalies pridėtina bausmė, paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 65 str. 2 d., prilyginta BK 65 str. 1 d. 1 p. a pp. numatyta tvarka bei nustatytina galutinė terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nuosprendį.

R. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė už kelis tyčinius nusikaltimus neviršija penkių metų. Nusikalstamas veikas jis padarė sulaukęs jauno, 16 ir 17 metų, amžiaus. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidedamas 2 metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones: 50 valandų nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus (BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį (BK 85 straipsnis 1 dalis) ir elgesio apribojimą (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Toks bausmės skyrimo principas atitinka susiformavusią teismų praktiką (žr., pvz., baudžiamosios bylos Nr. 1-1940-960/2015, 1-513-158/2015, 1-1484-655/2015, N1-3306-960/2014, 1-291-610/2014).

Kaltinamajam R. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (b. l. 46-49) - paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nuosprendžiu (laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams) iš dalies pridėti bausmę, paskirtą šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu (30 parų arešto), vadovaujantis BK 65 str. 2 d., prilygintą BK 65 str. 1 d. 1 p. a pp. numatyta tvarka (30 parų areštą prilyginant 30 dienų laisvės atėmimo) ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams 25 dienoms.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, R. G. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. R. G. paskirti auklėjamojo poveikio priemones: 50 valandų nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; elgesio apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti.

R. G. paskirtąsias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.