Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Austėjos Janulevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiagą byloje, kurioje:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, Vilniaus Židinio gimnazijos 11 klasės moksleivis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2012-05-03 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 9 mėn. elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

2) 2013-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslus;

3) 2014-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų, tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti per 2 metus nukentėjusiems padarytą turtinę žalą; 2014-06-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeista galutinė bausmė ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas remiantis BK 92 straipsniu atidėtas 1 metams, įpareigojant jį atlyginti nukentėjusiems žalą per 1 metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir elgesio apribojimas, įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., būdamas nepilnametis, 2013 m. lapkričio 26 d. apie 16.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš neužrakintoje spintoje buvusios I. M. rankinės pagrobė 200 litų, t.y. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

R. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013-11-26 vakare, tikslaus laiko nepamena, paėmė iš mamos piniginės 200 litų kupiūrą, norėdamas pinigus atiduoti E. L., kad jo daugiau neskriaustų ir nemuštų. Jis paėmė pinigus iš mamos piniginės, sulankstė į kvadratėlį ir numetė už skalbimo mašinos. Tuomet susiruošė į vakarinę mokyklą pasiimti užduočių. Mama pamatė, kad iš jos piniginės dingo pinigai, neišleido jo iš namų, paskambino policijai. Jis mamai nepasakė, kad pinigus paėmė, tačiau, kiek žino, mama juos rado. 2013-11-26 vakare į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams nesakė, kad pavogė pinigus, mamai taip pat nepripažino, manydamas, kad pavyks išsisukti. Policijos pareigūnai jį apieškojo, tačiau pinigų nerado, kadangi juos dar prieš tai, kai mama pastebėjo, kad pinigai dingo, jau buvo paslėpęs už skalbimo mašinos. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 23-24; 26-27).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2013-11-26 apie 16.30 val., būnant namuose, (duomenys neskelbtini), jos sūnus, R. M. norėjo išeiti į vakarinę mokyklą. Jai sukėlė įtarimą, kad jis nori išeiti, kadangi paprastai mokyklos nelanko. Ji nuėjo pasižiūrėti į savo rankinę ir patikrinusi piniginę pastebėjo, kad trūksta 200 litų. Ji sūnaus paklausė, kodėl jis pavogė iš jos pinigus ir paprašė juos grąžinti, o jis atsakė, kad pinigų nevogė. Tuomet ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams pinigų rasti nepavyko. Rankinė su pinigine buvo neužrakintoje spintoje. Paskutinį kartą pinigus matė apie 15.00 val., kai grįžo iš parduotuvės. Iki įvykio namuose daugiau nieko nebuvo ir įtaria, kad pinigus pavogė sūnus. Papildomai apklausta parodė, kad 200 litų, t.y. vieną dviejų šimtų litų kupiūrą, rado namuose suglamžytą ir užmestą už skalbimo mašinos (b. l. 12; 13-14; 15).

Iš 2013 m. lapkričio 26 d. pareiškimo matyti, jog I. M. nurodė, kad 2013-11-26, apie 16.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus R. M. iš spintoje gulėjusios piniginės pavogė 200 Lt (b. l. 6).

2013 m. lapkričio 26 d. policijos patrulės A. T. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog atvykus pagal pranešimą dėl vagystės (duomenys neskelbtini), pranešėja I. M. paaiškino, kad jos sūnus R. M. iš jos piniginės pasiėmė 200 Lt ir bandė išeiti. R. M. teigė pinigų neėmęs (b. l. 10).

2013 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatai (b. l. 11).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis R. M., būdamas nepilnametis, 2013 m. lapkričio 26 d. apie 16.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš neužrakintoje spintoje buvusios I. M. rankinės pagrobė 200 litų. Pagrobto turto vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir bausmės dydžiu (b. l. 112).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, veika baigta, padaryta tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į pagrobto turto vertę, į tai, kad pinigus nukentėjusioji rado, todėl žala nepadaryta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė vertintina kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamą veiką R. M. padarė būdamas nepilnametis. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. M. - praeityje teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (b. l. 33-38), baustas administracine tvarka (b. l. 93). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių patraukimų baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn, o skiriamos bausmės savo prevencinės paskirties neatlieka. Kaltinamasis nedirba, mokosi. R. M. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 98), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre taip pat nesigydė (b. l. 100), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 99), Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti jo nėra pagrindo.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 28) – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam bausmę - areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. ir 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais paskirta bausme ir R. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. ir 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius atliktos bausmės dalį ir šiuose nuosprendžiuose įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. M.: 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nustatytu terminu atlyginti nukentėjusiems žalą; per šešis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Kaltinamajam R. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.