- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- 1-384-952/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Nukentėjusysis
- J. Č.
- Kaltinamasis
- V. N.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. N. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata: 2022 m. liepos 11 d., apie 10.14 val., vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 ir 136.5 punktuose numatytus reikalavimus, važiuodama keliu su asfalto danga, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), ir artėdama prie priekyje ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančios J. Č., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ar iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nelėtino greičio, nesustabdė automobilio ir neapvažiavo dviratininkės taip, kad nesukeltų jai pavojaus, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, nepaliko tokio tarpo iš šono nuo dviratininkės, kad eismas būtų saugus ir dėl to kliudė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusią J. Č., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai J. Č. dėl pakauškaulio žvyno lūžio, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvos kairėje galvos pusėje ir kairės akies srityje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pakauškaulio žvyno lūžio ir kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, jos sveikata sutrikdyta daugiau negu 10 dienų.
2. Kaltinamoji V. N. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos 11 d., apie 10 val., važiavo į sodą. Važiavimo greitis nebuvo didelis, ji nemėgsta važiuoti dideliu greičiu. Matė moterį, važiuojančią dviračiu (duomenys neskelbtini) gatve. Atrodė, kad ją lenkia normaliai, nežino, kaip ji užkliuvo. Pavažiavus kokius 5 metrus, pajuto bumbtelėjimą ir iškart sustojo. Pamatė, kad ant gatvės moteris guli. Kadangi važiavo su vyru, tai ji išlipo iš mašinos ir nubėgo prie jos. Moteris buvo pusiau sąmoninga, pusiau nesąmoninga. Paklausė jos, ką skauda. Dviratis buvo šone. Moteris jai nieko neatsakė. Ėjo pro šalį trys vyrai, jie ne lietuviai, gal kazachai. Ji bandė pati skambinti „112“, bet drebėjo rankos ir negalėjo, todėl paprašė tų vyrų, kad paskambintų „112“. Jie greitai paskambino „112“, atvažiavo greitoji. J. Č. truputį atsigavo, ji pradėjo sakyti, kad važiuos namo, medikai liepė gulėti, po to nutarė vežti į ligoninę. Pareigūnai ją apklausė, apklausė vyrą, liepė pūsti į alkotesterį, patikrino blaivumą. Po kiek laiko, kai nuvažiavo į sodą, buvo neramu, todėl nuvažiavo į priimamąjį, kad pažiūrėtų kaip ta moteris jaučiasi, bet ji buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Skambino į (duomenys neskelbtini) ligoninę kelias dienas, bet jai jokios informacijos nesuteikė. Ji jautėsi labai blogai, todėl prašė dukters, kad nuvežtų į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Norėjo pasiūlyti nukentėjusiajai pagalbą. Nuėjusi į ligoninę, pasakė moteriai, kad ji sukėlė šį įvykį. Po to, ji skambino nukentėjusiajai kelis kartus, klausė kaip jos savijauta. Vėliau sužinojo, kad moteris buvo išvežta į sanatoriją. Ji dirba poliklinikoje, todėl pamačiusi nukentėjusiąją poliklinikoje, paklausė, kaip sveikata, bet su ja nelabai kalbėjo. Buvo nuvažiavusi į namus, klausė gal reikalinga pagalba, bet ji nieko nenorėjo. Bumbtelėjimą pajuto dešinėje automobilio pusėje, kai aplenkė moterį, važiuojančią dviračiu. Tada suprato, kad moteris nugriuvo nuo dviračio. Nejuto, kad būtų kliudžiusi tą moterį veidrodėliu ar kuo kitu. Nubrozdinimų ant automobilio nebuvo, dešinės pusės veidrodėlis buvo pasisukęs, tikriausiai nuo smūgio. Priešpriešiais nebuvo jokių kliūčių. Nuo mašinos iki dviračio buvo apie 2 – 2,5 metrų. Galėjo būti, kad ji per greitai įsuko atgal į savo vietą. Buvo šviesus paros metas, kelio danga sausa, matomumas buvo geras. Ji nukentėjusiosios atsiprašė, žalos neatlygino, nes nukentėjusioji nesileido į kontaktą. Ji pati anksčiau neteista, vieną kartą perėjo per kelią neleistinoje vietoje. Ikiteisminiame tyrime jos dukra pageidavo būti laiduotoja. Jos dukra yra nuostabi mergina, geras vaikas, gera mama, puiki darbuotoja, vaikai ją labai myli, ji dirba mokytoja. Jai pačiai jos dukra yra pavyzdys, galėtų jai padaryti teigiamą įtaką, yra labai geras žmogus. Dukra neteista, administracine tvarka nebausta. Su dukra bendrauja labai dažnai, kiekvieną dieną. Gyvena tame pačiame mieste. Pageidautų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sutinka atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas byloje. Anksčiau eismo įvykių nebuvo padariusi, nebuvo bausta už kelių eismo pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Teisme kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji ir prokurorė. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.
4. Be kaltinamosios V. N. prisipažinimo, jos kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyta ir kitais byloje esančiais teismo ištirtais įrodymais:
4.1. nukentėjusiosios J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad įvykis įvyko 2022 m. liepos mėnesį. Dienos metu važiavo dviračiu (duomenys neskelbtini), nuo gaisrinės, (duomenys neskelbtini) gatve. Matomumas buvo geras, kelio danga buvo sausa. Eismas nebuvo intensyvus. Jos savijauta buvo gera, vyko į sodą ravėti. Ji dviračiu vežėsi rankinę, kuri buvo užkabinta ant vairo, joje buvo trumpas kauptukas, apie porą sprindžių ilgio, rankinė buvo lengva, joje daugiau nieko daug sunkaus prisidėjusi nebuvo. Dviračiu važiavo truputį toliau nuo bortelio, apie 35 cm atstumu. Daugiau nieko neprisimena apie patį įvykį, nes pabudo jau (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jai seselė pasakė, kad ji po avarijos pateko į ligoninę. Pati ji nieko neprisimena, kaip, kokiu būdu ji pateko į tą eismo įvykį, kaip ir kas ją kliudė, kaip nugriuvo, ji to nepamena. Ji supažindinta, kad jai draudimo bendrovė atlygins žalą, tačiau į draudimo bendrovę dar nesikreipė. Jai padės dukra R. V. kreiptis į draudimo bendrovę. Ji pretenzijų kaltai vairuotojai V. N. šiuo metu nežino ar turi, jei turės, reikš civilinį ieškinį. V. N. buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ji pasisakė, kad yra kalta vairuotoja, klausė, ar gali ją aplankyti, atvežė lauktuvių, ji klausė, ar ji ją prisimena, ji jai pasakė, kad jos neprisimena. Klausė, ar ji prisimena tą įvykį ir ji pasakė, kad nieko apie tai neprisimena. Po to, gatvėje susitikusi V. N., jai pasiūlė gal reikia jai vaistų suleisti, bet ji nieko jai neatsakė. Supranta, kad tas įvykis įvyko nespecialiai. (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydėsi 12 dienų, mėnesį laiko buvo reabilitacijoje Palangos reabilitacinėje ligoninėje. Jai gydytojas minėjo, kad ji pasveiks dar negreit, bet kiek laiko dar tęsis jos gydymas, tiksliai nepasakė. Šiuo metu dar gydosi pas šeimos gydytoją K., (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre. Jai buvo kaukolės skilimas, kraujosruvos po avarijos. Jai po šio įvykio labai pablogėjo atmintis, pati šiuo metu ir buities darbų negali atlikti, pablogėjo klausa, dėl akies tinklainės atšokimo jai pablogėjo regėjimas, tuo pačiu ir pablogėjusi jos koordinacija, judėjimas, taip pat labai padidėjęs jautrumas (1 t., b. l. 74-77);
4.2. liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad J. Č. yra jos mama. 2022 m. liepos 11 d. jai jos tėvukas pasakė, kad jam skambino, jog reikia parvežti dviratį, nes įvyko nelaimingas atsitikimas su mama. Nuvyko kartu su vyru į įvykio vietą, nurodytą kalbant telefonu pareigūnės - (duomenys neskelbtini). Ten paėmė mamos dviratį. Įvykio vietoje stovėjo pareigūnų automobilis, pareigūnai jai paaiškino, kad jos mamą veidrodėliu kliudė pravažiuojantis automobilis ir mama dabar išvežta į gydymo įstaigą apžiūrai, paprašė jos parvežti mamos dviratį. Vyras paėmė dviratį, o ji išvyko pas mamą į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jos jau nebuvo. Jai nurodė, kad mama išvežta tyrimams į (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę. Atvykus vakare į ligoninę, mama buvo sąmoninga, tačiau nurodė, kad nežino nieko apie įvykį, nieko nepamena, tik pamena, kad ji atsidūrė greitosios automobilyje. Mama (duomenys neskelbtini) ligoninėje Neurologijos skyriuje buvo gydoma nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 22 d. Kiek (duomenys neskelbtini) gydytojas jai minėjo, mamos būklė stabili, bus tyrimai kartojami, šiuo metu operacija nereikalinga. 2022 m. liepos 22 d. mamą iš karto išvežė į (duomenys neskelbtini) reabilitacinę ligoninę, kur numatomas gydymas iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. Kadangi mama šiuo metu ligoninėje, jai yra perduota pretenzija dėl kreipimosi mamai atlyginti žalą, patirtą eismo įvykio metu ir aptarus su šeimos nariais, mama priims sprendimą dėl kreipimosi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 97-105);
4.3. teismo posėdžio metu galimos laiduotojos R. D. duotais parodymais, kur ji parodė, kad sutinka būti mamos laiduotoja. Jai yra žinoma apie įvykį, visa šeima po įvykio išgyveno, nes matė pasekmes, mama po įvykio nebenori vairuoti. Jos su mama yra draugės, santykiai artimi, susiskambina kiekvieną vakarą. Ji gali daryti teigiamą poveikį savo mamai. Ji neteista, administracine tvarka bausta, yra dirbanti, dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje tikybos mokytoja. Jos šeimos pajamos yra apie 1800 Eur. Neturėtų galimybės sumokėti užstato, todėl prašo skirti laidavimą be užstato. Vyras yra dirbantis, jis yra juvelyras. Su mama palaiko artimus ryšius, kaip laiduotoja prisiima atsakomybę ir laiduoja už mamą. Mano, kad viskas įvyko netyčia. Mama vairuoja labai atsargiai, važiuoja lėtai, stengiasi važiuoti atsargiai. Mano, kad jos įtaka bus didžiulis palaikymas ir pasikalbėjimas, supratimas, blogai jaučiasi ir ji ir jos mama. Prašo atleisti mamą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
4.4. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. Č. nustatyti sužalojimai: pakauškaulio žvyno lūžis, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruva kairėje galvos pusėje ir akies srityje. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. J. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pakauškaulio žvyno lūžio ir kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 81-82);
4.5. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-33);
4.6. 2022 m. liepos 11 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2022 m. liepos 11 d., dirbant (duomenys neskelbtini) m., kartu su vyriausiąja patrule G. K., apie 10.14 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus specialisto, kad (duomenys neskelbtini), automobilis gatvėje partrenkė moterį, važiavusią dviračiu. Moteris guli. Neatsikelia. Panašu, kad sąmoninga. Vairuotojas vietoje. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko blaivi dviračio vairuotoja J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei blaivi automobilio Mazda 5, valst. Nr (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jos vyras R. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. Atvykusi GMP, dviračio vairuotoją J. Č. apžiūrėjo ir nusprendė ją vežtis į (duomenys neskelbtini) ligoninę tolimesnei apžiūrai. J. Č. paklausus apie įvykio aplinkybes, ši jų nurodyti negalėjo, minėjo, kad sukasi galva, nelabai pamena, kas nutiko, jog viskas kaip sapne. Bendraujant su automobilio Mazda vairuotoja V. N., ši paaiškino, kad važiuodama (duomenys neskelbtini) mieste, link (duomenys neskelbtini) gatvės, lenkė dviračio vairuotoją, važiuojančią ta pačia kryptimi, lenkiant dviračio vairuotoją, pajuto smūgį, po kurio sustojo. Išlipusi iš automobilio, pastebėjo, kad dviračio vairuotoja nugriuvusi ant kelio važiuojamosios dalies. Ar dviračio vairuotoją kliudė automobiliu, nurodyti negalėjo, nes nematė, jog būtų kliudžiusi. Minėta dviračio vairuotoja buvo sąmoninga. V. N. kartu su J. Č. paėjo į kelkraštį ir iš įvykio vietos patraukė dviratį, kuris buvo nuvirtęs važiuojamojoje kelio dalyje. Iš V. N. ir liudytojo jos vyro R. N. priimti paaiškinimai. J. Č. dviratis perduotas jos dukrai R. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Apžiūrint Mazda automobilį, pastebėtas ant kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlio juodas įbrėžimas, galimai nuo dviračio vairo, iš kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlio iškritęs veidrodis, bei įbrėžta kairės pusės galinių durų rankena. 11.46 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos J. pranešimas, kad 10.31 val. GMP atvežta J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri dėl galvos smegenų sukrėtimo, tolimesnei apžiūrai išvežta į (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę (1 t., b. l. 16-17);
4.7. 2023 m. sausio 5 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimo skyriaus pažyma Nr. (8.42-10)-B8-, iš kurios matyti, kad 2022 m. liepos 11 d., nuo 10 val. iki 11 val. orų sąlygos buvo šios: oro temperatūra °C 17,7-18,5, santykinė oro drėgmė % 74-66, vidutinis vėjo greitis m/s 1,4-1,5, meteorologinio matomumo nuotolis km 20, (duomenys neskelbtini) AMS ir (duomenys neskelbtini) MS duomenimis liepos 11 d. nuo 10 val. iki 11 val. krituliai nefiksuoti (1 t., b. l. 67-69);
4.8. 2022 m. liepos 11 d. alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFL -0100, patikros sertifikato galiojimas 2022 m. rugsėjo 1 d., blaivumo patikrinimu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai J. Č. ir įtariamajai V. N. nustatytas 0.00 promilių neblaivumas (1 t., b .l. 70-71);
4.9. 2022 m. liepos 11 d. transporto priemonės apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint automobilį Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta dešinės pusės galinio matymo veidrodėlio įbrėžimas ir duodama išvada, kad minėtas automobilis apgadintas įvykio metu (1 t., b. l. 35).
5. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2021).
6. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.
7. Kaltinamoji V. N. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigė, kalta prisipažino iškart ir visiškai, jos parodymus patvirtina nukentėjusiosios, liudytojos parodymai bei kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kiti bylos duomenys. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog V. N. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra, vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 ir 136.5 punktuose numatytus reikalavimus, važiuodama keliu su asfalto danga ir artėdama prie priekyje ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančios J. Č., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ar iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nelėtino greičio, nesustabdė automobilio ir neapvažiavo dviratininkės taip, kad nesukeltų jai pavojaus, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, nepaliko tokio tarpo iš šono nuo dviratininkės, kad eismas būtų saugus, ir dėl to kliudė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusią J. Č., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai J. Č. dėl pakauškaulio žvyno lūžio, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvos kairėje galvos pusėje ir kairės akies srityje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pakauškaulio žvyno lūžio ir kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais jos sveikata sutrikdyta daugiau negu 10 dienų.
8. Teismas kaltinamosios V. N. veiksmus vertina kaip nusikalstamą nerūpestingumą, nes ji nenumatė, kad dėl jos veiksmų atsiras LR baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti.
9. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama V. N. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, duodama parodymus, savo kaltę vairavus transporto priemonę ir pažeidus kelių eismo saugumo taisykles pripažino visiškai, jos parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kiti. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
10. Kaltinamosios V. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
11. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
12. Teismas, spręsdamas V. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad V. N. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 11 str. 2 d.). V. N. nusikalto būdama praeityje neteista (2 t., b. l. 37), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 39), dirbanti Radviliškio PSPC akušere (2 t., b. l. 41).
13. Kaltinamoji V. N. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamosios dukrą R. D.. R. D. išreiškė savo valią būti laiduotoja, yra neteista, administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų, dirba Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje, charakterizuojama teigiamai. (1 t., b. l. 176). Iš pažymos dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį matyti, jog R. D. praeityje neteista (2 t., b. l. 100), administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 101-103).
14. LR BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).
15. Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
16. Kaltinamoji V. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl to gailisi, kas yra pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusioji J. Č. pareiškė civilinį ieškinį byloje ir prašo priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 13000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo pirmosios instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš kaltinamosios V. N. 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas. Civilinis atsakovas dalį neturtinės žalos – 7000 Eur nukentėjusiajai yra atlyginęs. Kaltinamoji V. N. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai, nukentėjusiosios atsiprašė, iškart po įvykio nukentėjusiajai suteikė pagalbą, pati vyko į gydymo įstaigas ir domėjosi nukentėjusiosios sveikata, domėjosi, kuo gali jai padėti, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje V. N. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui pateiktas kaltinamosios dukters R. D. prašymas perduoti kaltinamąją V. N. jos atsakomybei pagal laidavimą. Teismo posėdžio metu R. D. sakė gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, jos artimai bendrauja. R. D. teigiamai charakterizuojama, neteista, todėl teismas daro išvadą, kad prašymas perduoti kaltinamąją laiduotojos atsakomybėn pateiktas asmens, verto teismo pasitikėjimo. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Teismo posėdžio metu R. D. nurodė, kad jos šeimos pajamos per mėnesį yra apie 1800 Eur, šeima augina mažamečius vaikus. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti LR BK 40 straipsnio 1 dalį ir atleisti V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be piniginio užstato.
17. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 2 d. 6 p.). Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė skirti kaltinamajai V. N. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p.).
18. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą – atsižvelgtina tiek į kaltinamosios asmenybę, ankstesnius pažeidimus, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, kaltinamosios kaltę, padarytus konkrečius KET pažeidimus.
19. V. N. nusikalto pirmą kartą ir kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka nebausta. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, siekiant BK numatytų bausmės tikslų, kaltinamajai V. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, nustatant minimalią – 10 MGL dydžio įmoką, kurią kaltinamoji įpareigotina sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
20. Iš teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 68 straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat, sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-644/2012, 2K-252-677/2015). V. N. nusikalto pirmą kartą ir kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivi, leistino važiavimo greičio neviršijo, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka nebausta, todėl kaltinamajai nėra būtina taikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes prevenciniai tikslai – užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, visuomenės sveikatos, saugumo, vairuos atsakingai, gali būti pasiekti ir be jos. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – netaikytina.
21. Nukentėjusioji J. Č. pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu ji buvo praradusi sąmonę, pabudo tik VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje Neurochirurgijos skyriuje, kur buvo gydoma nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 22 d., po ko iškart buvo pervežta į Palangos reabilitacijos ligoninę, kur buvo gydymas tęsiamas iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. Po eismo įvykio 2022 m. rugsėjo 7 d. jai diagnozuota židininė smegenų konfūzija, ausies ligos, regos sutrikimas, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo. 2022 m. rugsėjo 22 d. jai diagnozuotas potrauminis sindromas, gydytojo psichiatro nurodyta, kad pacientė skundžiasi galvos svaigimu, užmaršumu, blogai miega, akcentuoja nerimą, atrodo vyresnė, silpnadvasiška, pablogėjusi trumpalaikė atmintis greit išsenka (2 t., b. l. 1-7).
22. Civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas K. G. teismui pateikė draudiko rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad draudikas 2022 m. balandžio 5 d. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. balandžio 5 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudė transporto priemonę Mazda5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. 2022 m. liepos 11 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltinamoji, vairuodama automobilį, kliudė dviračiu važiavusią nukentėjusiąją, eismo įvykio metu nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusioji per savo atstovą pateikė reikalavimą atlyginti padarytą neturtinę žalą – 20000 Eur. Draudikas įvertinęs sveikatos sutrikdymo mąstą, jai padarytus sužalojimus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiajai išmokėjo 7000 Eur dydžio kompensaciją (2 t. b. l. 83-90).
23. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.
24. Iš VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė 2022 m. liepos 27 d. pateiktos informacijos matyti, kad nukentėjusioji J. Č. gydėsi VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Neurochirurgijos skyriuje laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 22 d., jai diagnozuota židininė galvos smegenų kontūzija, trauminis subalansuotas subarachnoidinis kraujo išsiliejimas, kaukolės skliauto lūžis (1 t., b. l. 42). 2022 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Č. nustatyti sužalojimai: pakauškaulio žvyno lūžis, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruva kairėje galvos pusėje ir kairės akies srityje. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. J. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pakauškaulio žvyno lūžio ir kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 80-81). Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusioji skundžiasi galvos svaigimu, skausmu kairėje pusėje, šlapimo nelaikymu (naudoja sauskelnes, sena problema), miego sutrikimas (sunku užmigti). Nustatytos diagnozės – židininė smegenų kontūzija, ausies ligos (nepatikslintos), regėjimo sutrikimas (nepatikslintas), hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (1 t., b. l. 148-156). Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašo matyti, kad nukentėjusioji skundžiasi galvos svaigimu, užmaršumu (paklausia ko nors ir vėl klausia), blogu miegu (nemiega naktimis, jaučia nerimą). Pateiktas būklės įvertinimas: atrodo vyresnė, orientacija nesutrikusi, į klausimus atsako pagal prasmę, silpnadvasiška, astenizuota, greit išsenkanti, pablogėjusi trumpalaikė atmintis, akcentuoja nerimą, nustatyta diagnozė – potrauminis šokas (1 t. b. l. 157-159). Iš 2022 m. liepos 21 d. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizės matyti, kad dėl patirtų traumų ligonei operacinis gydymas nesindikuotinas, paskirtas konservatyvus gydymas. Gydymo eigoje ligonės būklė pagerėjo, išliko svaigimas, neurologinė simptomatika neišryškėjo, kontrolinėje galvos smegenų KT – be neigiamos dinamikos. Dėl mirgėjimo akyse konsultuota oftalmologo – paskirtas gydymas. Stacionare taikytos reabilitacinės procedūros, vėliau pakartotinai konsultuota reabilitologo – sindikuotina R II, neurologinio profilio (1 t., 193-194).
25. Teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad jos jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamiesi tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turtintis gėris, nukentėjusioji subjektyviai įvertina ir nurodo jai padarytos neturtinės žalos dydį, kuris jos vertinimu bendrai sudaro 20000 Eur. Kaltinamosios galimai sukeltu eismo įvykiu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, kurios pasekmes – fizinį ir dvasinį skausmą pastaroji jaus visą gyvenimą, todėl įvertinus nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltus padarinius (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinamosios neatsargią kaltę, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, minėti išgyvenimai iš dalies gali būti atlyginami tenkinus civilinį ieškinį (1 t., b. l. 1-7).
26. Teismas sutinka su nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje pateiktai argumentais, kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiajai buvo ne tik sutrikdyta sveikata, ji patyrė neigiamus išgyvenimus, tačiau toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, nėra proporcingas padarytai žalai ir neatitinka suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už BK 281 straipsnio 1 dalį pripažintų asmenų nukentėjusiesiems priteisiama nuo 350 Eur iki 4 344 Eur neturtinei žalai atlyginti (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017, Nr. 2K-181-507/2016, Nr. 2K-459-511/2015, Nr. 2K-252-677/2015 ir kt.).
27. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).
28. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju neabejotinai V. N. neatsargūs veiksmai sukėlė žalingas pasekmes – buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, dėl to nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, neišvengiamai nukentėjusioji turėjo lankytis ir pas gydytojus, dėl to patyrė nepatogumų. Vis tik V. N. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, nesiekdama sąmoningai sukelti nukentėjusiajai fizinių sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų. Ji pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemone elgdamasi neatsargiai, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, po dviratininkės lenkimo manevro grįžo į savo juostą, neįsitikinusi, kad tai daryti konkrečioje situacijoje yra saugu. Tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusia jos gerove. Nors nukentėjusioji sveikatos priežiūros specialistams skundėsi dėl sutrikusio miego, nerimo, galvos svaigimo, tačiau šios diagnozės nukentėjusiajai nustatytos tuoj po įvykusio eismo įvykio, t. y. 2022 m. rugsėjo mėnesį, teismui nėra pateikta duomenų dėl nukentėjusiosios tolimesnio gydymo bei iki šios dienos likusių sveikatos sutrikdymo padarinių. Nors nukentėjusiosios atstovas advokatas S. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji po eismo įvykio likusias pasekmes jaus visą gyvenimą, tačiau teismui pateikti išrašai iš gydymo įstaigos tik pavirtina, kad nukentėjusioji jautė tuoj po eismo įvykio kilusias pasekmes. Teismui pateikti gydymo įstaigos išrašai nepatvirtina, kad ir šiuo metu nukentėjusiajai yra likę kokie nors liekamieji reiškiniai, nepateikti įrodymai, kad nukentėjusioji vis dar gydosi eismo įvykio metu patirtas traumas. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, suformuota teismų praktika, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios J. Č. civilinį ieškinį. Teismo manymu civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atlyginta 7000 Eur neturtinė žala yra pakankama ir proporcinga suma nukentėjusiosios patirtiems nepatogumams ir išgyvenimams atlyginti.
29. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos išieškotinos ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
30. Byloje nukentėjusiąją J. Č. atstovavo advokatas S. Š. (1 t., b. l. 182-183). Byloje pateikta 2022 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas, serija (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymas, kurie patvirtina, kad nukentėjusioji J. Č. už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1815,00 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 197-198), kurias prašo priteisti iš kaltinamosios V. N.. Teismas pripažįsta nukentėjusiosios advokatui sumokėtas išlaidas proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamosios V. N. nukentėjusiajai J. Č..
31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis Mazda 5, valst Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti savininkei V. N. (1 t., b. l. 35), nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas V. N. neribotam naudojimui; dviratis, grąžintas saugoti nukentėjusiosios J. Č. dukrai R. V. (2 t., b. l. 16-17), nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas J. Č. neribotam naudojimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. N. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, perduodant ją 1 (vieneriems) metams laiduotojos R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, baudžiamąją bylą V. N. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti V. N., kad būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti V. N. 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti V. N., kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą. Sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Č. civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios J. Č. patirtas 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą pagalbą nukentėjusiajai pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1815,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą saugoti savininkei V. N., nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti V. N. neribotam naudojimui; dviratį, grąžintą saugoti nukentėjusiosios J. Č. dukrai R. V., nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti J. Č. neribotam naudojimui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.