Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų U. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4581-399/2020 pagal pareiškėjų U. K. ir V. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. Ž., notarei R. M. dėl patvarkymo Nr. (duomenys neskelbiami),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuotas asmuo antstolė S. Ž. 2020 m. birželio 26 d. patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad susipažinusi su gautu vykdomuoju dokumentu, nustatė, jog pagal prie vykdomojo dokumento pateiktą įgaliojimą V. K. neturi teisės atstovauti U. K. dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo ir turto apyrašo sudarymo, t. y. neturi teisės pateikti antstolių kontorai vykdyti (duomenys neskelbiami) savivaldybės notaro biuro 2020 m. birželio 3 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 1725. Minėtas įgaliojimas tik suteikia jam teisę tvarkyti konkretų U. K. ir A. K. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – namų valdą, susidedančią iš žemės sklypo, gyvenamojo namo priklausinių, esančią (duomenys neskelbiami), tačiau tvarkyti su paveldėjimu susijusių klausimų, šis įgaliojimas teisės nesuteikia. Prie pateikto vykdyti notaro vykdomojo įrašo buvo pateikti du pakvitavimai, pasirašyti V. K. ir R. K.. Pateikti pakvitavimai ne tik kad nėra niekaip susiję su paveldimu turtu (kol tai nėra patvirtinta teismo sprendimu), bet ir neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų – dokumentuose nenurodyta data, nepatvirtintas pinigų perdavimo ir gavimo faktas, nėra galimybės nustatyti kokiu turtu ir turtinėmis teisėmis ar pareigomis galėtų būti papildytas paveldimo turto apyrašas. Jokie kiti dokumentai, teikiant vykdyti notaro išduotą vykdomąjį įrašą, pridėti nebuvo. Pareiškėjų skundas nepagrįstas dėl išvardintų priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Suinteresuoti asmenys notarė R. M. ir antstolė S. Ž. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis).

15. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas vykdomųjų dokumentų yra notaro išduoti vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo) (CPK 587 straipsnio 8 punktas). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. birželio 3 d. V. K. antstolei S. Ž. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo buvo prašoma priimti vykdyti (duomenys neskelbiami) savivaldybės notarų biuro notarės R. M. 2020 m. birželio 3 d. vykdomąjį pavedimą Nr. 1725 dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Prie prašymo buvo pridėta R. K. ir V. K. pakvitavimų kopijos, 2020 m. birželio 3 d. vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo papildymo, kuriuo pavedama įpėdinės pasirinktam antstoliui padaryti turto, likusio po E. K. mirties, apyrašą, bei 2016 m. rugsėjo 2 d. įgaliojimo kopija.

17. Antstolė S. Ž. 2020 m. birželio 4 d. patvarkymu Nr. 0076/20/S-00270 atsisakė priimti vykdyti 2020 m. birželio 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1725 ir vykdomąjį dokumentą bei jį lydinčius dokumentus grąžinti juos pateikusiam asmeniui V. K.. Patvarkyme nurodyta, kad pagal prie vykdomojo dokumento pateiktą įgaliojimą V. K. neturi teisės atstovauti U. K. dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo ir turto apyrašo sudarymo, t. y. neturėjo teisės pateikti antstolių kontorai vykdyti 2020 m. birželio 3 d. išduoto (duomenys neskelbiami) savivaldybės notaro biuro vykdomojo įrašo Nr. 1725. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad pateikti dokumentai (pakvitavimai, 2 vnt.) neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų – dokumentuose nenurodyta data, nepatvirtintas pinigų perdavimo ir gavimo faktas, nėra galimybės nustatyti kokiu turtu ir turtinėmis teisėmis ar pareigomis galėtų būti papildytas paveldimo turto apyrašas.

18. Pareiškėjai, nesutikdami su antstolės 2020 m. birželio 4 d. patvarkymu Nr. 0076/20/S-00270, pateikė skundą, nurodydami, jog antstolė netinkamai atliko savo pareigas, be pagrindo atsisakė priimti vykdyti notarės išduotą vykdomąjį pavedimą, nes 2016 m. rugsėjo 2 d. įgaliojimu A. K. ir U. K. įgaliojo V. K. atstovauti jas antstolių kontoroje panaikinant jų teisių žemės sklypą ir pastatus / statinius apribojimus bei suvaržymus, o V. K., pateikdamas antstolei notarės prašymą dėl paveldėto turto apyrašo papildymo, vykdė jam duotą pavedimą atstovauti antstolių kontoroje panaikinant įgaliotojo turtui taikomus apribojimus bei suvaržymus.

19. Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių teisės nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

20. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė, kad V. K., pateikdamas antstolių kontorai prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų papildymo, siekė atstovauti U. K. su paveldėjimo teise susijusiais klausimais, nors 2016 m. rugsėjo 2 d. įgaliojime įgaliojimų mastas V. K. nustatytas atliekant įvairius veiksmus, susijusius su žemės sklypo ir pastatų / statinių, esančių (duomenys neskelbiami), todėl konstatavo, jog įgaliojime nėra suteikta teisė pareiškėjos vardu įgyti subjektinę, materialinę paveldėjimo teisę, t. y. papildyti paveldimo turto apyrašą, o toks įgaliojimas ir jo pagrindu pateiktas atstovo prašymas antstolei, negali būti vertinamas kaip tinkama įpėdinio valios išraiškos forma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti. Iš antstolei pateikto 2016 m. rugsėjo 2 d. įgaliojimo matyti, jog įgaliojimai V. K. suteikti atstovauti A. K. ir U. K. dėl joms priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), ir pastatų / statinių, registro Nr. (duomenys neskelbiami), esančių (duomenys neskelbiami)).

21. Nesutiktina ir su atskirojo argumentais, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes ir neįvertino, jog apie pateiktu įgaliojimu suteikiamą teisę turėjo spręsti dokumentus priimantis antstolio kontoros darbuotojas, o ne dokumentus pateikiantis V. K., nes CPK 651 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, jog antstolis tikrina, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, jog įpėdinei išduotas notarės vykdomasis pavedimas buvo pristatytas tiesiogiai į antstolės kontorą, o tai, kad prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo formą užpildė ne pati įpėdinė, neturėtų būti priežastimi atsisakyti priimti jį vykdyti.

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimus, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.