Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovams M. D. ir S. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB ,,Ekspertorija‘‘, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 išaiškino dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę ir pirkėjo teises nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, aiškinimo ir taikymo. Nors Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl pagal kasacinio teismo praktiką CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tinklalapyje Autoplius.lt buvo patalpintas skelbimas dėl parduodamos transporto priemonės PIAGGIO MP3 500 cc, kuriame nurodyta, jog parduodamas motoroleris, mopedas PIAGGIO MP3 500 cc markės, pardavėja – privatus asmuo.

Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė L. B. ir atsakovė S. D. sudarė ne naujos, 2016 m. laidos, transporto priemonės PIAGGIO MP3 500 pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodyta pardavimo kaina – 700 Eur. Tačiau kaip vėliau byloje nustatyta, ieškovė atsakovei per kelis kartus į atsakovo sąskaitą pervedė iš viso 5100 Eur sutartos kainos. Dėl šios sumos ginčo byloje nekyla. Kaip matyti iš pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties, transporto priemonė po eismo įvykio.

Iš 2019 m. liepos 31 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad PIAGGIO MP3 500 SPORT ABS, kilmės šalis Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kategorija/klasė L5, pirma registracija 2015 m. sausio 1 d., benzinas, rida 7768 km. Techninė apžiūra galioja iki 2021 m. liepos 26 d.

Iš 2019 m. liepos 30 d. UAB ,, Ekspertorija‘‘ atliktos transporto priemonės Techninės ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateikta ekspertizei transporto priemonė - PIAGGIO (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai/ eksploatacijos pradžios metai - 2016 m., transporto priemonės kilmė - JAV, klasė L5. Didžiausia leistina pakrautos transporto priemonės masė – 475 kg., benzinas. Viso šios aplinkybės patvirtina, kad parduodama transporto priemonė PIAGGIO MP3 500SPORT ABC atitiko nustatytus techninius reikalavimus, buvo atlikta techninė apžiūra, kuri yra galiojanti, transporto priemonė galima viešame transporte Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, perkamos transporto priemonės specifikacija atitiko ieškovės lūkesčius.

2019 m. spalio 2 d. ieškovė išsiuntė atsakovui M. D. pretenziją, kurioje nurodė, kad PIAGGIO neatitinka L5 klasės. Ieškovė prašė sumažinti PIAGIO pirkimo kainą 1440 Eur sumai, nurodydama, kad PIAGGIO neatitinka techninių reikalavimų L5 klasei; nusipirkta transporto priemonė PIAGGIO priskiriama L3 klasei; transporto priemonė priekinių ratų centrus jungianti linija yra 430 mm, o pagal E. P. ir tarybos direktyvos 2002/24/EB 2002 m. kovo 18 d. „Dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių, tipo patvirtinimo, panaikinančios Tarybos direktyvą 92/61/EEB I skyriaus ,,Taikymo sritis ir sąvokų apibrėžimi‘‘ 2 str. 8 p. ,,sudvejinti ratai‘‘ tai du tos pačios ašies pritvirtinti ratai, kurių sąlyčio su žeme plotų centrus jungianti linija yra trumpesnė kaip 460 mm. Sudvejinti ratai laikomi vienu ratu‘‘. Todėl būtina keisti pakabą ir jos remonto darbai su PVM kainuoja 1440 Eur. 2019 m. spalio 10 d. atsakovas M. D. atsiliepime į pretenziją nurodė, kad PIAGGIO MP3 500 klasė nustatyta pagal UAB ,, Ekspertorija‘‘ atliktos transporto priemonės ekspertizę, tai patvirtina ir pateikta Techninės ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad transporto priemonė - PIAGGIO MP3 500SPORT ABC, atitinka L5 klasei. Todėl nemato priežasties laikyti, jog transporto priemonė atitinka L3 klasę.

2020 vasario 4 d. ieškovė pateikė atsakovui M. D. pakartotinę pretenziją, iš kurios matyti, kad ieškovė prašo sumokėti 5400 Eur daikto kainos bei lėšas pervesti į nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, taip pat sumokėti 72,94 Eur išlaidas registruojant daiktą bei 6,35 Eur išlaidas techninei apžiūrai. Analogiška pretenzija 2020 m. vasario 21 d. išsiųsta ir atsakovei S. D.. Tačiau ieškovė prašė sumokėti ne 5400 Eur daikto kainos, bet 5100 Eur, taip pat sumokėti 72,94 Eur išlaidas registruojant daiktą VĮ ,,Regitra‘‘ Tauragėje bei 6,35 Eur išlaidas patirtas dėl techninės apžiūros atlikimo. Atsakovai į šias pretenzija neatsakė.

Ieškovė ieškinyje nurodė bei jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu patvirtino, jog netrukus po transporto priemonės įsigijimo, paaiškėjo, jog PIAGGIO MP3 nuvežus apžiūrai į autoservisą patikrinimui, buvo nustatyta, jog jis neatitinka L5 klasei keliamų reikalavimų. Ieškovės iniciatyva atlikta ekspertizė nustatė, kad PIAGGIO MP3 priekinių ratų centrus jungianti linija yra trumpesnė kaip 460 mm, todėl PIAGGIO MP3 turi būti priskiriama L3 klasei. Nurodė, jog įsigytos transporto priemonės neatitikimas specifikacijai paaiškėjo netrukus, eisme beveik nedalyvavo. Pažymėjo, jog 2020 m. kovo mėnesį PIAGGIO pakaba buvo remontuojama ir tik po remonto darbų atlikimo PIAGGIO atitinka L5 klasei keliamus reikalavimus. Remonto paslaugas atlikusi įmonė 2020 m. kovo 18 d. ieškovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą BMT Nr. 01966 1440 Eur sumai. Todėl pardavėjų pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius, nes tik pardavėjas yra atsakingas dėl atsiradusių nuostolių: neteisėti atsakovų veiksmai (perduodami ieškovei PIAGGIO L3 klasės atsakovai pažeidė Sutartį), žala (dėl PIAGGIO pritaikymo L5 klasei keliamiems reikalavimams patirtos 1440 Eur išlaidos), priežastinis ryšys (atsakovams perdavus ieškovei PIAGGIO L3 klasės, ieškovė patyrė išlaidų PIAGGIO pritaikymui L5 klasei keliamiems reikalavimams), kaltė (atsakovų kaltė preziumuojama).

Iš Lietuvos ir Vokietijos UAB ,,Tuvlita” Vilniaus techninės apžiūros centro 2019 m. spalio 10 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pateikta transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Tuo tikslu ieškovė 2019 m. spalio 18 d. kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją su prašymu atlikti patikrinimą dėl UAB „Ekspertorija“ sudarytos Techninės ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos transporto saugos administracijas (raštas be datos ir numerio) rašto- atsakymo matyti, kad pateikta PIAGGIO priskiriama L3 klasei. Rašte nurodo, kad institucija kreipėsi į PIAGGIO gamintoją ,,Piaggio Group‘‘ ir įvertinusi gamintojo pateiktus techninius dokumentus padarė išvadą, jog PIAGGIO turi būti priskiriama L3 klasei. Todėl ieškovės įsigyta transporto priemonė PIAGGIO tapo netinkama jų šeimai naudoti, vairuoti turint B vairavimo kategoriją. Minimi ieškovės PIAGGIO trūkumai išaiškėjo tik atlikus minėtas ekspertizes, ko pasekoje ieškovė patyrė 1440 Eur nuostolių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

CK 6.431¹ straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Iš 2019 m. rugpjūčio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog joje yra nurodyti visi motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, pažymėta, jog transporto priemonė po eismo įvykio. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė ne viena apžiūrėjo perkamą transporto priemonę, su ja kartu buvo ir draugas byloje apklaustas liudytoju A. P., kuris patvirtino, kad prieš sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė bei liudytojas patikrinti perkamo daikto kokybę. Jiems buvo pateikti visi reikiami dokumentai, pateikta transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė, techninės ekspertizės pažyma, kurios patvirtino, kad perkama Piaggio atitinka L5 klasę, techninė apžiūra galioja iki 2021 m. liepos 26 d. Akivaizdu, kad ieškovę tenkino perkamo daikto kokybė, apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių ypatingų trūkumų, jų nenurodė nei pardavėjas. Esant tokiai situacijai, vertinti, jog pardavėja S. D. turėjo tikslą parduoti netinkamos kokybės, su paslėptais trūkumais, daiktą, ir kad pardavėja atliko neteisėtus veiksmus, kurių pasekoje ieškovei atsirado nuostoliai, nėra jokio pagrindo. 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį transporto priemonės klasė buvo nustatyta UAB ,,Ekspertorija” parengtoje Techninės ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė pardavimo metu buvo techniškai tvarkinga, atitiko techninius reikalavimus, tą patvirtina Techninės apžiūros rezultatų kortelė(duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2021-07-26. Atsakovų atstovė advokatė patvirtino, kad pardavimo metu atsakovė S. D. nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamos transporto priemonės klasės neatitikimą, toks neatitikimas nebuvo akivaizdus, jam nustatyti reikalingos specialios žinios, be to šio neatitikimo nežinojo bei nepastebėjo ir pati ieškovė. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė S. D. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Sutarties nuostatų ir/ar Civilinio kodekso ar kitų teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

Todėl, esant šioms aplinkybėms, vertinant, kad transporto priemonės PIAGGIO remonto darbus, keičiant pakabą, kuriai esant PIAGGIO atitiks L5 klasei keliamus reikalavimus, nėra akivaizdus ne naujos, naudotos transporto priemonės trūkumas, darytina išvada, kad atsakovai, nebūdami profesionalūs pardavėjai, nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamo PIAGGIO trūkumus, jų neatitikimo klasei, nes jie vadovavosi kompetetingų institucijų, t.y. UAB “Ekspertorija” parengta Techninės ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kur nustatyta transporto priemonės klasė - L5. Toks neatitikimas nebuvo akivaizdus, jam nustatyti reikalingos specialios žinios, be to šio neatitikimo nežinojo bei nepastebėjo ir pati ieškovė. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė S. D. 2019-08-27 Sutarties nuostatų ir/ar LR Civilinio kodekso ar kitų teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pabrėžtina, jog transporto priemonės klasė pardavimo metu buvo nustatyta institucijų, kurios turėjo tokią teisę ir kompetenciją.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neginčija Techninės ekspertizės pažymos Nr. E(duomenys neskelbtini) duomenų teisingumo ir/ar atitikimo transporto priemonės faktinei būklei, neprašo jos panaikinti, todėl teismas sutinka su trečiojo asmens pozicija, jog jų nustatyta transporto priemonės L5 klase, nėra nuginčyta. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė kreipėsi į UAB “Ekspertorija” dėl jų parengtos Techninės ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), nuginčijimo. Šiai dienai minėta pažyma nenuginčyta ir galiojanti, bei to pagrindu yra išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Laikyti, jog ieškovė neįrodė, jog minėti daikto trūkumai, dėl kurių šalinimo nuostolių atlyginimo ieškovė kreipėsi į teismą, egzistavo PIAGGIO perdavimo pirkėjui momentu ir, kad jie buvo pardavėjos sąmoningai nuslėpti, nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju įsigytos transporto priemonės rizika, buvus techniškai tvarkingai transporto priemonei, prieš tai įsitikinus jo tinkamumu naudotis pagal paskirtį, teismo vertinimu, tenka pačiai ieškovei.

Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

Atsakovai nuosekliai neigia pardavimo momentu žinoję, kad parduodama transporto priemonė neatitinka L5 klasei, be te, tokių abejonių jiems niekada ir nekilo. Teismo vertinimu, nėra įrodyta nei tai, kad atsakovai iki parduodamas PIAGGIO apie specifikacijos neatitikimą žinojo, nei tai, kad toks neatitikimas iš viso buvo PIAGIO pardavimo metu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atsakovams pateiktose pretenzijose nurodomos skirtingos sumokėti sumos: 2019 m. spalio 2 d. pretenzijoje reikalaujama sumokėti 1440 Eur; 2020 m. vasario 4 d. pretenzijoje prašoma sumokėti 5400 Eur daikto kainos, 72,94 Eur registravimo išlaidas bei 6,39 Eur išlaidas techninei apžiūrai; 2020- m. vasario 21 d. pretenzijoje prašoma sumokėti 5100 Eur daikto kainos, 72,94 Eur registravimo išlaidas bei 6,39 Eur išlaidas techninei apžiūrai. Toks ieškovės reikalavimų keitimas, galimai, klaidino atsakovus esant ieškovės veiksmuose nesąžiningumo. Be to, ieškovė nurodo, kad pakabos remonto darbai kainavo 1440 Eur su PVM. Tačiau ieškovė neįrodė žalos atsiradimo fakto, nes išlaidos už savanorišką transporto priemonės perdirbimą, dėl kurio nepasikeitė trečiojo asmens nustatyta transporto priemonės L5 klasė, nelaikytina ieškovo žala. Be to, ieškovė nepateikė ir ekspertizės atlikimo duomenų: matavimo rezultatų protokolo, matavimo priemonės, su kuria buvo atliktas matavimas, matavimo priemonės metrologinės patikros dokumentų, įstaigos, kuri atliko minėtus matavimus ir minėtos įstaigos turimos kompetencijos tai atlikti bei kitų sąlygų. Teismui nėra pateiktą sąskaitų-faktūrų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog tokias išlaidas ieškovė patyrė, be to, nenurodytas nei pakabos keitimo darbus atlikęs autoservisas. Tokių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, visuma nustatytų faktų rodo, kad PIAGGIO pardavimo metu nei vienai iš šalių nekilo abejonių parduodamos-perkamos transporto priemonės kokybe, atsižvelgiant į jo techninę charakteristiką, todėl, esant tokioms aplinkybėms, atsakovai negali būti atsakingi už ieškovės vėliau, po parduoto daikto praėjus keliems mėnesiams, patirtus nuostolius.

Byloje taip pat neįrodytas faktas, jog atsakovai verčiasi automobilių prekyba, siekdami pelno, apie transporto priemonės technines charakteristikas turi supratimą. Todėl šiuo atveju ieškovei netaikoma ir didesnė įstatyminė apsauga kaip ji būtų taikoma pripažinus automobilio pirkimo – pardavimo sutartį vartojimo sutartimi (CK 6.350 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus aukščiau išdėstytą ir byloje esančių įrodymų visumą, ieškovei byloje neįrodžius, kad atsakovai pardavė ieškovei PIAGGGIO su paslėptais trūkumais, kurie atsirado iki PIAGGIO perdavimo, arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, negalima daryti išvados, jog aplinkybė, kad PIAGGIO trūkumai atsirado iki jo nupirkimo, yra labiau tikėtina nebuvus jų, negu buvus. Be to, įvertinus faktą, kad pardavėjas nėra profesionalus pardavėjas (verslininkas), atsižvelgus į kitas reikšmingas aplinkybes, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Šiuo atveju, atsakovai pateikdami teismui procesinius dokumentus, prašė priteisti iš ieškovės jų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovai pateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančius dokumentus: sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 193 bei pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, jog išlaidos advokato pagalbai sudaro 1200 Eur (500 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimas, 400 Eur atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas, 300 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2020 m. rugpjūčio 18 d.). Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., žr. 8.14 punkte) nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovams iš ieškovės priteistina 1200 Eur atstovavimo išlaidų.

Teismas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 21,77 Eur. Šios išlaidos taip pat priteistinos valstybei iš ieškovės ( CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų ) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,77 Eur (dvidešimt vieną eurą 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.