Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2021-06-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-2711-1146/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-02
Bylos Nr.
e2YT-2711-1146/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00826-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aivaras Naujalis
Pareiškėjas
V. Ž.
Suinteresuotas asmuo
V. Ž., R. Ž., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2711-1146/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00826-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.19.; 3.2.4.11.; 3.2.7.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 2 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. Ž. ir jo atstovei advokato padėjėjai S. S., suinteresuotam asmeniui V. Ž.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. Ž. ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. Ž., R. Ž. ir VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo testatorės A. Ž., mirusios 2011 m. kovo 5 d., mirties. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. Ž. testatorė A. Ž.. Po A. Ž. mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis turtas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – kluonas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). A. Ž. buvo sudariusi santuoką su V. Ž., kuris yra šiuo metu miręs. A. Ž. turėjo sūnų V. Ž., dukrą R. Ž.. Po A. Ž. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neįregistruotas. Pareiškime nurodoma, kad palikimo priėmimo terminas buvo praleistas, nes A. Ž. mirties dieną nebuvo įregistruota jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Pareiškėjas savo lėšomis atliko teisinę registraciją valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris priklausė A. Ž. ir tik tuomet kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo. Sužinojus, kad palikimo priėmimo terminas yra praleistas, kreipėsi teisinės pagalvos, rinko reikiamus dokumentus. Pareiškėjas be nurodytų aplinkybių pažymi, jog palikimas nėra priimtas, o pareiškėjas yra įpėdinis pagal testamentą, galintis pretenduoti į mirusios palikimą.

Pareiškėjas V. Ž. ir jo atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjui yra 51 metai, turi vidurinį – profesinį išsilavinimą, dirbęs medžio apdirbimo įmonėse. Iki A. Ž. pareiškėjas gyveno su mama. Jam buvo žinoma apie A. Ž. surašytą testamentą. Viena iš priežasčių dėl ko buvo praleistas terminas palikimui priimti buvo ta, kad A. Ž. vardu nebuvo registruota jokio turto, todėl reikėjo kreiptis į atitinkamas institucijas, matininkus, dėl nekilnojamojo turto registracijos. Jam nebuvo žinoma, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Jam atrodė, kad mama parašė testamentą ir to pakako. Taip pat nežinojo, kad nekilnojamasis turtas nėra registruotas. Visą laiką po mamos mirties, ramiai gyveno, kol kilo poreikis pasirinkti elektros tiekėją, tada sužinojo, kad nei turtas registruotas, nei palikimas priimtas. Nuo tada ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į notarę, į teisininkę, rūpinosi turto įregistravimu ir pareiškimo teismui rengimu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepimu į pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir jame dėstomomis aplinkybėmis, palaiko prašymą atnaujinti broliui terminą palikimui po A. Ž. mirties priimti. Palikimo laiku nepriimtas dėl teisinių žinių stokos ir dėl to, kad tuo metu nebuvo registruoto turto.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo V. Ž. atsiliepimu į pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad palaiko prašymą atnaujinti V. Ž. terminą palikimui po A. Ž. mirties priimti. Palikimo laiku nepriimtas dėl teisinių žinių stokos ir dėl to, kad tuo metu nebuvo registruoto turto.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo V. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, jog brolis kreipėsi į teismą siekdamas priimti palikimą. Žino, kad mama testamentu turtą paliko broliui, jis mamą ir paragino jį parašyti. Pats turi savo gyvenimą, todėl nepagalvojo, kad broliui reikia paaiškinti, kad per nustatytą terminą kreiptųsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Su brolio teismui pateiktu pareiškimu sutinka. Brolis minėjo, kad sužinojęs, kad reikia priimti palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios V. Ž. gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad pareiškėjas yra V. Ž. ir A. Ž. sūnus. Pastarųjų mirties liudijimai patvirtina, kad V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). A. Ž. turėjo tris vaikus, t. y. V. Ž., V. Ž. ir R. Ž.. 2010 m. birželio 1 d. A. Ž. sudarė testamentą, notarinio registro numeris 1088, pagal kurį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris testatorės mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, ji paliko savo sūnui V. Ž. (Testamento 1 punktas). Iš teismui pateikto valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo matyti, kad išrašo išdavimo dienai, t. y. 2021 m. balandžio 14 d., yra įregistruotas A. Ž. 2010 m. birželio 1 d. sudarytas testamentas, notarinio registro numeris – 1088. Registre palikimo priėmimo ar palikino atsisakymo faktų nėra registruota. Teismui pateiktas nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti 2020 m. gruodžio 21 d. pažymos numeris M7-985, pagrindu, A. Ž. vardu. Taip pat teismui pateikta Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2020 m. gruodžio 21 d. Pažyma apie A. Ž. turėtus pastatus Nr. M7-985, kurioje nurodoma, kad Marijampolės rajono Kazlų Rūdos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1983-1990 metų S. kaimo ūkinėse knygose įrašytas A. Ž. ūkis. Atskirose knygų skiltyse įrašyti duomenys apie pastatus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Dėl pirmosios sąlygos, t. y. ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, nustatyta, kad pareiškėjas nurodė nežinojęs, kad siekiant priimti palikimą, atsiradusį po motinos A. Ž. mirties, reikėjo dar kreiptis į notarą. Anot pareiškėjo, jis galvojo, kad motina A. Ž. parašė testamentą ir to pakanka. Suinteresuotas asmuo V. Ž. nurodė, kad nenurodė broliui po mamos mirties kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes turi savo gyvenimą, todėl apie brolį nepagalvojo. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad tik vėliau paaiškėjo, kad po A. Ž. mirties likęs nekilnojamasis turtas buvo neregistruotas ir tai paaiškėjo tik 2020 metų pabaigoje, kai keičiantis elektros tiekimo paslaugas teikiančiam subjektui, kilo poreikis pasirašyti sutartį. Tada ir paaiškėjo, kad pastatai nėra registruoti ir palikimas nėra priimtas. Anot pareiškėjo, nuo tada jis ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į notarę, teisininkę, rūpinosi turto registracija, pareiškimo teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teikimu. Teismas įvertinęs tiek dalyvaujančių byloje asmenų nurodytas aplinkybes (jų loginę seką), tiek ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą.

Dėl antrosios sąlygos, t. y. konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Vertinant pareiškėjo elgesį bei pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016). Vertindamas palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas turi vidurinį – specialųjį išsilavinimą, akivaizdžiai neturi teisinių žinių, nurodė nežinojęs, kad dar papildomai turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, į tai, kad sužinojęs, jog palikimas vis tik nėra priimtas, turtas, likęs po motinos mirties, nėra registruotas, ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į notarą, advokato padėjėją, archyvą, matininką, siekdamas įregistruoti turtą, likusį po A. Ž. mirties ir vėliau jį priimti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, pateisinti termino praleidimą.

Pasisakant dėl trečiosios sąlygos, t. y. teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių / nepriėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, nurodytina, kad palikėja A. Ž. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą turtą po savo mirties paliko pareiškėjui. A. Ž. turėjo tris vaikus, t. y. V. Ž. (pareiškėjas), V. Ž. ir R. Ž., kurie įtraukti šioje byloje suinteresuotais asmenimis ir pateikė atsiliepimus, nurodydami, kad su pateiktu pareiškimu sutinka (šią poziciją suinteresuotas asmuo V. Ž. patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu). Be to, byloje nėra duomenų, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos A. Ž. mirties, priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų, todėl terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (9,09 Eur) priteistinos iš pareiškėjo, nes viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 185 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

A. V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,09 Eur (devynis eurus 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Aivaras Naujalis