Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. R. K. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R. K., Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, viešajai įstaigai Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai, V. P., M. P. dėl nepilnamečių vaikų V. P. ir M. P. globėjo (rūpintojo) nušalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nušalinti A. R. K. nuo nepilnametės V. P. globėjo ir turto administratoriaus pareigų, nušalinti A. R. K. nuo nepilnamečio M. P. rūpintojo ir turto administratoriaus pareigų, skirti nepilnametės V. P. globėju ir turto administratoriumi VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namus, skirti nepilnamečio M. P. rūpintoju ir turto administratoriumi VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namus, nustatyti nepilnametės V. P. globos ir nepilnamečio M. P. rūpybos vietą VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namuose.Pareiškėjas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje skirti nepilnametės V. P. globėju ir nepilnamečio M. P. rūpintoju VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namus, nustatant nepilnametės V. P. globos ir nepilnamečio M. P. rūpybos vietą VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namuose. Prašyme nurodė, kad Kaišiadorių vyskupijos Caritas VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai atleisti nuo nepilnametės V. P. nuolatinio globėjo ir nepilnamečio M. P. nuolatinio rūpintojo bei nepilnamečių turto administratoriaus pareigų, nepilnametės V. P. nuolatine globėja ir nepilnamečio M. P. nuolatine rūpintoja bei nepilnamečių turto administratore paskirta Druskininkuose gyvenanti Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė A. R. K.. Nepilnametės V. P. globos ir nepilnamečio M. P. rūpybos vieta nustatyta A. R. K. gyvenamojoje vietoje, nepilnamečių vaikų globėjai/rūpintojai ir turto administratorei A. R. K. išaiškintos vaiko globėjo/rūpintojo teisės ir pareigos. Nuo 2016 m. pabaigos nepilnamečiai V. P. ir M. P. negyveno deklaruotoje globėjos ir rūpintojos A. R. K. gyvenamojoje vietoje Druskininkuose. Kurį laiką nebuvo žinoma vaikų buvimo/gyvenamoji vieta, dėl ko buvo kreiptasi į policiją dėl vaikų paieškos paskelbimo. Iki šiol vaikai gyveno užsienyje, apie ką nei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nei Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nebuvo informuoti, nors vaikų globėja ir rūpintoja A. R. K. privalėjo tai padaryti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-27 nutarimu Nr. 405 patvirtintų Vaiko globos organizavimo nuostatų 33 punktą. Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl galimo A. R. K. fizinio smurto 2017 m. liepos 26 d. jos globojamų nepilnamečių V. P. ir M. P. bei pas A. R. K. viešėjusios nepilnametės K. D. atžvilgiu. Be to, Prancūzijoje atliekamas tyrimas dėl galimo A. R. K. globojamų nepilnamečių V. P. ir M. P. seksualinio išnaudojimo 2017 m. balandžio-gegužės mėnesiais A. R. K. namuose gyvenusių Gruzijos piliečių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki bus priimtas teismo sprendimas byloje skyrė nepilnametės V. P. globėju ir nepilnamečio M. P. rūpintoju bei nepilnamečių vaikų turto administratoriumi VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namus, nustatant nepilnametės V. P. globos ir nepilnamečio M. P. rūpybos vietą VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namuose.Teismas, įvertinęs pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas faktines aplinkybes ir teismui pateiktus jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų V. P. ir M. P. teises ir interesus, apsaugoti vaikus, užtikrinti jų fizinį, emocinį ir socialinį saugumą bei ginti vaikus nuo galimai neteisėtų veiksmų, nedelsiant iki bus išspręstas pareiškėjo keliamas klausimas dėl A. R. K. nušalinimo nuo nepilnametės V. P. nuolatinės globėjos ir nepilnamečio M. P. nuolatinės rūpintojos bei nepilnamečių turto administratorės pareigų būtina taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – vaikams skirti kitą (laikiną) globėją/rūpintoją ir turto administratorių.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. R. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o jeigu nebus tenkintas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti V. P. ir M. P. globą šeimoje, prijungti prie šios bylos globos nustatymo bylą Nr. e2YT-74-840/2017, esančią Kaišiadorių miesto apylinkės teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagrindinis kriterijus, vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę esamos situacijos atveju, yra suinteresuoto asmens ir vaikų ryšio teisinis vertinimas ir pačių vaikų interesai, taip pat grėsmė vaikų interesams, o tai kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta individualiai. V. P., M. P. ir A. R. K. sieja stiprus tarpusavio ryšys, kuris yra pagrįstas emociniu prisirišimu, nuoširdumu bei globėjos ir vaikų meilės, pagarbos jausmu vienas kitam. Vaikų ir A. R. K. artimą ir nepertraukiamą ryšį jau anksčiau pagrindė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atliktų pokalbių su nepilnamečiais aprašymai. Vaikai savo valią gyventi su A. R. K. aiškiai išreiškė ir teismo posėdžio metu dėl globėjo paskyrimo, tą patį M. P. patvirtino ir 2017 m. rugsėjo 6 d. apklausiamas Druskininkų miesto apylinkės teisme psichologei užduodant klausimus. Be viso to, artimą vaikų ir A. R. K. ryšį pagrindžia nuotraukos.Vaikų prioritetiniai interesai yra neatsiejami nuo šeimos teisinių santykių užtikrinimo – valstybė yra įpareigota užtikrinti vaikų ir A. R. K. artimą ryšį, t. y. gyvenimą kartu, o priešingi valstybės veiksmai yra nepateisinami. V. P. pasitiki vienintele suaugusiąja A. R. K. ir bet koks išskyrimas per prievartą gali sukelti negrįžtamą žalą jautraus vaiko psichikai, tolimesniam asmenybės vystymuisi. M. P. jau susiformavusi asmenybė – 16 metų jaunuolis, turintis savo nuomonę ir jaučiantis su kuo jam gyventi geriau.VTAS darbuotojų veiksmai turėjo atitikti vaikų interesų prioritetą, t. y. jie galėjo imtis griežčiausios priemonės – vaikų paėmimą iš de facto šeimos – tik įvertinę grėsmės vaikų interesams realumą. Šiuo atžvilgiu VTAS darbuotojai neapklausė vaikų ir globėjos, neįvertino vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdžio, nepagrįstai neigiamai charakterizavo globėją ir jos elgesį bei pasirinko neproporcingas priemones, kurios sukėlė didelę žalą vaikams.Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad nuo 2016 m. pabaigos nepilnamečiai V. P. ir M. P. negyveno deklaruotoje globėjos ir rūpintojos A. R. K. gyvenamojoje vietoje. A. R. K. yra Labdaros ir paramos fondo „Ariel Foundation International“ įkūrėja ir prezidentė, todėl periodiškai išvyksta iš Lietuvos dėl darbo kartu su globotiniais. Ši aplinkybė buvo ir yra žinoma pareiškėjui. A. R. K. nuolatos tinkamai vykdė globėjo pareigas, su kuriomis buvo supažindinta – atvykdavo kviečiama, duodavo paaiškinimus apie vaikų gyvenimą šeimoje, informuodavo apie išvykimus į Europos Sąjungos valstybes ir kt.Teismas nesiaiškino, kiek pagrįsta ir reikšminga yra pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog Prancūzijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo seksualinio nepilnamečių išnaudojimo ir koks yra globėjos santykis su galimai atlikta neteisėta veika. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktos pažymos apie galimą nusikalstamą veiką, su kuria globėja A. R. K. nėra niekaip susijusi, matyti, jog globėja pati pranešė policijos pareigūnams apie nusikaltimą. Ikiteisminiame procese, atliekamame Prancūzijoje, A. R. K. bendradarbiauja su policija ir teikia visą reikalingą informaciją.Teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato veiklos skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo, kurio metu A. R. K. įteiktas pranešimas apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. Vaikai, apklausiami Druskininkų miesto apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausą vykdant psichologei, neigė bet kokį smurtą jų atžvilgiu iš globėjos pusės. A. R. K. duodama parodymus ikiteisminiame tyrime taip pat nurodė nesmurtavusi prieš vaikus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad vaikų interesai netinkamai įgyvendinami ar kad egzistuotų grėsmė vaikų sveikatai, gyvybei ar kitiems jų interesams.Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino tikrųjų vaikų interesų bei neatsižvelgė į vaikų interesų prioritetą. Dėl šios priežasties yra būtina išreikalauti vaikų apklausos vaizdo įrašą ikiteisminiame tyrime, taip pat su psichologo pagalba apklausti V. P. ir M. P..Pareiškėjas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Įtariamajai A. R. K. yra paskirtos kardomosios priemonės – nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti Kaišiadorių vyskupijos „Caritas“ VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namuose bei kitose V. P. ir M. P. buvimo ir gyvenamose vietose, taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. P. ir M. P.. V. P. ir M. P. šiuo metu yra VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namuose, kuriuose teismo nutartimi nustatyta ir abiejų vaikų globos (rūpybos) vieta. Vaikai šioje institucijoje gyveno nuo 2013 m. iki globėjo (rūpintojo) pakeitimo, todėl ši gyvenamoji aplinka vaikams yra žinoma, jie lanko buvusią ugdymo įstaigą - Kaišiadorių r. Paparčių mokyklą-daugiafunkcį centrą, šeimos namuose gyvena kiti jų pažįstami vaikai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai pateiktus naujus rašytinius įrodymus – M. P. ir V. P. charakteristikas, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl suinteresuoto asmens A. R. K. atskirojo skundo ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, minėti įrodymai yra gauti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečių V. P. ir M. P. globėju (rūpintoju) bei turto administratoriumi paskirti VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų V. P. ir M. P. teises ir interesus, apsaugoti vaikus, užtikrinti jų fizinį, emocinį ir socialinį saugumą bei ginti vaikus nuo galimai neteisėtų veiksmų, nedelsiant iki bus išspręstas klausiamas dėl A. R. K. nušalinimo nuo nepilnamečių V. P. ir M. P. nuolatinės globėjos (rūpintojos) bei turto administratorės pareigų, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skirti kitą (laikiną) globėją (rūpintoją) bei turto administratorių.Apeliantė (suinteresuotas asmuo) A. R. K., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su atliekamais ikiteisminiais tyrimais bei įpareigojimo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje vykdymu, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarauja vaikų interesams ir šeimos teisinių santykių užtikrinimo principams.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuris neretai pats savaime negali užtikrinti tinkamos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka, įvykdymo užtikrinimas.Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų taip pat yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tuo labiau sprendžiant klausimą dėl laikinųjų pasaugos priemonių, kurios tiesiogiai liečia vaiko (vaikų) teises ir interesus, taikymo tikslingumą.Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir teisėti interesai (CPK 491 straipsnio 2 dalis), aiškintis, kas geriausiai atitinka vaikų interesus. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja teismo pareigą esant net menkiausiai abejonei, jog iki sprendimo vaiko globos ir rūpybos byloje priėmimo vaiko teisės ir interesai gali būti pažeisti, tuo labiau esant informacijai, jog vaiko teisės yra pažeidinėjamos, imtis įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 3.65 straipsnis), kad šiuo laikotarpiu būtų užtikrintas vaiko auklėjimas ir priežiūra aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis).Apeliantė (suinteresuotas asmuo) A. R. K., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog teismas, nušalindamas ją nuo V. P. ir M. P. globėjos (rūpintojos) ir turto administratorės pareigų, neįvertino grėsmės vaikų interesams realumo, neapklausė pačių vaikų bei globėjos ir pasirinko neproporcingas priemones, kurios sukėlė didelę žalą vaikams. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais. Išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai, priešingai nei skunde tvirtina apeliantė, teismui leidžia daryti byloje pateikti konkretūs faktai ir juos pagrindžiantys rašytiniai duomenys. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, įgyvendindamas įstatymu jam įtvirtintą pareigą bei kartu gindamas viešąjį interesą (CK 3.267 straipsnis, CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 1 dalis), surinktos informacijos apie galimai netinkamą suinteresuoto asmens A. R. K., kaip globėjos (rūpintojos) bei turto administratorės, pareigų vykdymą pagrindu ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl A. R. K. nušalinimo nuo V. P. ir M. P. globėjos (rūpintojos) ir turto administratorės pareigų, kito globėjo (rūpintojo) bei turto administratoriaus paskyrimo ir kitos globos (rūpybos) vietos nustatymo, tuo pačiu prašydamas iki sprendimo priėmimo V. P. ir M. P. globėju (rūpintoju) bei turto administratoriumi paskirti VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namus. Galimai netinkamą A. R. K., kaip globėjos (rūpintojos) bei turto administratorės, pareigų vykdymą pareiškėjas grindė Lietuvoje ir Prancūzijoje atliekamais ikiteisminiais tyrimais.Pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. 3S-44518 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenis Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pagal BK 140 straipsnio 3 dalį yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38176-17 dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei V. P.. Ikiteisminio tyrimo duomenimis V. P. globėja JAV pilietė A. R. K. 2017 m. liepos 26 d., apie 12 val., išvykdama iš VŠĮ „Profesijų spektras“ grožio salono „Goda“ (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje bei automobilyje galimai sudavė smūgius ranka globotinei V. P. į įvairias kūno vietas ir sukėlė jai fizinį skausmą. Byloje esantis Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštas, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. 3S-44083 „Dėl duomenų pateikimo“, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2017 m. rugsėjo 5 d. raštas „Dėl informacijos apie A. R. K. suteikimo“ patvirtina, kad Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijos tęsia tyrimą, pradėtą dėl seksualinio M. P. ir V. P. išnaudojimo. Apie minėtą nusikaltimą policijos pareigūnams pranešė vaikų globėja A. R. K., kuri paaiškino, jog nuo 2017-04-11 iki 2017-05-19 jos namuose Paryžiuje gyveno du Gruzijos piliečiai, kuriuos A. R. K. apgyvendino nereikalaudama atlygio. Šie asmenys buvo susiję su moters darbu. Jiems išvykus, A. R. K. pastebėjo, jog dingo keli namuose buvę daiktai. Policijos pareigūnams moteris iš pradžių pranešė apie vagystę, o paskui apie seksualinį jos globojamų vaikų išnaudojimą, kurį vykdė namuose gyvenę Gruzijos piliečiai. A. R. K. teigė nežinojusi, kad vaikai buvo seksualiai išnaudojami ir tyrimo metu buvo pripažinta oficialia jų atstove. Be to, iš byloje esančios Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. išvados matyti, kad Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams bendraujant su globėja (rūpintoja) A. R. K. ir globojamais vaikais M. P. ir V. P., paaiškėjo, jog jie nėra perkelti į aukštesnę klasę, abu vaikai negali paaiškinti, kaip vyksta mokymosi (užduočių gavimo, atsiskaitymo, konsultavimosi ir pan.) procesas, todėl, Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, globėja nepakankamai užtikrina vaikų mokymąsi, kyla pagrįstos abejonės, ar nuotolinis mokymosi Vilniaus Ozo gimnazijoje būdas tinka vaikams, ar vaikai mokosi, ar tik formaliai yra ugdymo įstaigos sąrašuose. A. R. K. taip pat nurodė, kad V. P. turi emocijų ir elgesio sutrikimų, kurie pasireiškia pykčio ir agresijos priepuoliais, būdinga nuotaikų kaita. Tačiau pasiteiravus, kokia pagalba yra teikiama vaikui dėl šių problemų, globėja A. R. K. paaiškinti negalėjo. Psichologo konsultacijai V. P. užregistruota tik šių metų rugsėjo 14 d. Atsižvelgtina ir į tai, kad Prancūzijoje atliekamas tyrimas dėl globojamų vaikų seksualinio išnaudojimo. Kokia pagalba (psichologinė, medicininė ir pan.) buvo suteikta vaikams, nėra žinoma, pasiteiravus globėjos (rūpintojos) A. R. K. apie įvykį, ji nurodė, kad Prancūzijoje su teisėsaugos institucijomis nei ji, nei vaikai susidūrę nebuvo. Pagalba vaikams buvo suteikta globos namuose „Užuovėja“, teikiantiems pagalbą vaikams galimai nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo, ir tik laikinai nušalinus A. R. K. nuo globėjos (rūpintojos) pareigų. Taigi Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, globėja neužtikrina tinkamos sveikatos priežiūros globojamiems vaikams. Be to, Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams bendraujant su M. P., jis nurodė, kad su globėja ir sese turi dvejus namus – Lietuvoje (Druskininkuose) ir Prancūzijoje (Tavaux mieste). Jo teigimu, Lietuvoje ir Prancūzijoje jie praleidžia į metus po du mėnesius, visą kitą laiką jie keliauja po Europos šalis globėjos darbo reikalais. Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, vaiko asmenybės vystymuisi reikalinga nusistovėjusi ir vaikui įprasta aplinka, kur formuojasi vaiko socialinė aplinka - tarpusavio ryšiai su draugais, bendramoksliais, mokytojais ir pan. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Aplinka turi užtikrinti vaiko interesus, kuriuos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Šiuo atveju nėra žinoma, kur yra vaikams įprasta ir nusistovėjusi aplinka, kokia susiformavusi vaikų socialinė aplinka, kuriuos namus jie laiko savo namais. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar toks gyvenimo būdas tinka vaikams, ar tinkamai yra užtikrinami vaikų interesai, ar nepažeidžiamos vaikų socialinės teisės, vaikų teisė į gyvenimo sąlygas, į individualybę ir jos išsaugojimą, teisė būti sveikam ir kt.Pažymėtina, kad vienas iš vaiko globos (rūpybos) uždavinių – sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą (CPK 3.248 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vaiko globos (rūpybos) priežiūrą (kontrolę) atliekančių institucijų, kurių pagrindinė paskirtis gerinti vaiko teisinę apsaugą, ginti vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrinti tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, pareiškime nurodyti faktai, taip pat kiti aukščiau minėti byloje esantys rašytiniai duomenys suponuoja išvadą, jog šiuo metu globėjos (rūpintojos) A. R. K. gyvenamoji aplinka galimai nėra tinkama saugiam ir visaverčiam V. P. ir M. P. gyvenimui ir jų tolimesnis buvimas globėjos (rūpintojos) šeimoje galimai kelia grėsmę bei daro žalą normaliam vaikų psichiniam ir fiziniam vystymuisi, prieštarauja jų interesams, o globėja (rūpintoja) A. R. K. galimai netinkamai įgyvendina savo, kaip globėjos (rūpintojos), pareigas, neužtikrina (negeba užtikrinti) vaikams saugios ir tinkamos augti, vystytis ir tobulėti aplinkos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų V. P. ir M. P. teises ir interesus, apsaugoti vaikus, užtikrinti jų fizinį, emocinį ir socialinį saugumą bei ginti vaikus nuo galimai neteisėtų veiksmų, yra proporcingos ir neprieštarauja prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui.Atkreiptinas dėmesys, jog V. P. ir M. P. jau yra anksčiau gyvenę VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namuose, todėl ši gyvenamoji aplinka vaikams yra žinoma, čia jiems sudarytos sąlygos gyventi, augti, mokytis, žaisti, ilsėtis, čia gyvena kiti jiems pažįstami vaikai, o iš naujai pateiktų įrodymų ­– V. P. ir M. P. charakteristikų – matyti, jog vaikai lanko buvusią ugdymo įstaigą, t. y. Kaišiadorių r. Paparčių mokyklą – daugiafunkcinį centrą. Nors apeliantė A. R. K. atskirajame skunde nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra nesuderinamas su šeimos teisinių santykių užtikrinimo principais, tačiau, pažymėtina, jog prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas įtvirtina valstybės institucijų pareigą įsikišti į privačių asmenų tarpusavio santykius, ypač pažeidžiamose (pvz., smurto šeimoje) situacijose. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad ypač vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į efektyvią valstybės apsaugą. Šiame kontekste gali egzistuoti specifinių teisinių priemonių poreikis, užtikrinantis veiksmingą apsaugą nuo smurtinių veiksmų. Išskiriant situacijas, susijusias su galimu vaiko šeimoje patirtu smurtu, Europos Žmogaus Teisių Teismas, nors ir pripažįsta, kad tėvų (globėjų) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis, tačiau taip pat įtvirtina valstybės pareigą skubiai reaguoti į atitinkamo pobūdžio informaciją, netgi tais atvejais, kai nėra objektyvių duomenų apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje (pvz., remiantis tik liudytojų parodymais), taip pat nesant galimybės atlikti kruopštaus tyrimo pirminiame etape, ir pabrėžia plačias valstybės valdžios institucijų vertinimo laisvės ribas sprendžiant dėl vaiko paėmimo į globą. Valstybės valdžios institucijos turi plačias įrodymų vertinimo laisvės ribas sprendžiant dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (globėjų). Jos turi pareigą apsaugoti vaiką ir neturėtų būti laikomos atsakingomis kiekvieną kartą, kai nuoširdus ir pagrįstai iškeltas susirūpinimas dėl vaiko saugumo šeimoje pasirodo buvęs klaidingas. Nors valdžios institucijos naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis spręsdamos dėl vaiko paėmimo į globą būtinumo, kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių (pvz., susijusių su tėvų valdžia ar bendravimo teisėmis) ribojimai (Europos žmogaus teisių teismo byla Dolhamre v. Sweden, 8 June 2010, Europos žmogaus teisių teismo byla Gnahore v. France, 19 September 2000).Apeliantė A. R. K. atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai neapklausė pačių vaikų ir globėjos, neišklausė jų nuomonės. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša, kai mano, kad tai būtina. Taigi proceso teisės normos nenumato privalomo šalies informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Tuo tarpu Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio nuostata, realizuota CK 3.164 straipsnio 1 dalyje, įtvirtina reikalavimą sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaiką, sugebantį suformuluoti savo pažiūras, išklausyti ir priimant sprendimą atsižvelgti į jo norus. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ir kitos globos (rūpybos) vietos nustatymo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama ypatingai, t. y. teismui skiriant vaiko rūpybą yra svarbi vaiko nuomonė (CK 3.249 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas numato, kad geriausiai savo ir būsimo globėjo (rūpintojo) psichologinį tarpusavio atitikimą gali įvertinti tik pats vaikas, todėl pakeičiant vaikui, kuris sugeba suformuluoti savo norus ir pažiūras, globėją (rūpintoją), taip pat ir globos (rūpybos) vietą, būtina į juos atsižvelgti. Tačiau ši teisinė nuostata taikytina teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, EŽTT praktikoje pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38). Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog priimant sprendimą laikinai perkelti V. P. ir M. P. į globos namus jie nebuvo išklausyti, negali būti pagrindas panaikinti iš esmės pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.Kita vertus, kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl V. P. ir M. P. globos (rūpybos) ir globėjo (rūpintojo) pakeitimo (nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip skubiai vykdytinas dokumentas, bylos duomenimis buvo įvykdyta), jų kilnojimas iš vienų namų į kitus, t. y. iš globėjos (rūpintojos) namų į globos namus ir atvirkščiai, turėtų neigiamos įtakos jų asmenybės vystymuisi ir susiklosčiusioje situacijoje akivaizdžiai neatitiktų vaikų interesų. Vaiko interesų pirmumas, kaip jau minėta, yra pagrindinis ir svarbiausias globos (rūpybos) nustatymo principas (CK 3.249 straipsnio 1 dalis).Taip pat pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį – iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Jas taikant, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra vertinamas pareiškimo pagrįstumas bei visi pateikti įrodymai. Suinteresuotų šalių argumentai ir pateikti įrodymai bus analizuojami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, bylos nagrinėjimo metu, išnykus aplinkybėms, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, suinteresuotas asmuo A. R. K. gali prašyti teismo laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ar pakeisti (CPK 148 straipsnis, 149 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.