Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. K.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Teismo posėdžio metu G. K.-J. nurodė, kad minėtai įmonei vadovavo iki 2024 m. gegužės 6 d., nes tada išėjo į motinystės atostogas, vėliau į vaiko priežiūros atostogas, kuriose yra iki pat dabar. Ją įmonės vadovės pareigose pakeitė ir laikinuoju vadovu tapo jos sutuoktinis A. J., jis yra nurodytas registruose vadovu. Patvirtina savo poziciją, kuri nurodyta rašytiniuose paaiškinimuose. Pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą – jis buvo padarytas dėl klaidos, nežinojo apie atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Stengėsi pirmiausiai žiūrėti darbuotojų interesų, jog jie neišeitų iš darbo, ir stengėsi atsiskaityti su tiekėjais, kad būtų tiekiamos prekės ir restorano veikla galėtų vykti. Tokie buvo jų prioritetai. Nurodė, kad VMI patys visuomet nuskaičiuodavo jiems pinigus, todėl jiems atrodė normalu, kad VMI pasiima kiek jiems reikia. VMI automatiškai nuskaitydavo pinigus, jei jie laiku nesumokėdavo – pirmiausiai VMI atsiųsdavo įspėjimą su nurodymu iki kada apmokėti, per tą laiką apmokėdavo sąskaitas kitiems, tuomet VMI iššaldydavo pinigus ir juos nuskaičiuodavo, jei sąskaitoje būdavo pinigų, jei nebūdavo pinigų – tuos pinigus išminusuodavo, o jie laukdavo papildomų pajamų. Kartais ir patys vėliau pervesdavo pavėluotai VMI pinigus. Jai buvo žinoma apie VMI nepriemoka. Iš esmės buvo sąmoningas sprendimas pirmiausiai atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pažymėjo, kad tuo siekė užtikrinti restorano veiklą. Įmonė nebeveikia, jai yra pradėta bankroto procedūra, yra patvirtintas bankrotas, bankroto procedūra tebevyksta. Nurodė, kad ši priemoka daugiausiai susidarė per tą laikotarpį, kai ji jau nebedirbo, vadovo pareigas ėjo jos sutuoktinis, kuris taip pat apie eiliškumą nežinojo. Sutuoktinis taip pat stengėsi išsilaikyti, nes atėjo sunkūs laikai restoranams. Tai, kad įmonė bankrutavo, patvirtina, kad ne specialiai padarė šį pažeidimą, o stengėsi išsilaikyti. Įmonei reikėjo mokėti už nuomą, už elektrą, nes kitaip restorano veikla negalėjo veikti. Buvo įmonėje 8 darbuotojai. Kai suprato, kad įmonė bankrutuos, stengėsi pirmiausiai algas išmokėti darbuotojams. Įmonės buhalteriją tvarkė samdyta buhalterijos įmonė. Pripažįsta padarytą pažeidimą. Prašo sumažinti baudą, kadangi šiuo metu yra sunki šeimos padėtis – ji šiuo metu nedirba, nes prižiūri vaiką, sutuoktinis neteko vieno iš darbų, jie turi finansinių įsipareigojimų.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2025 m. rugpjūčio 18 d. G. K.-J. pateikė rašytinius paaiškinus, kuriuose nurodė, jog dėl padaryto pažeidimo gailisi. Nurodė, kad iki šio atvejo nežinojo, kad toks eiliškumo pažeidimas yra administracinis nusižengimas. Jos ankstesnė patirtis rodė, kad esant mokestinei skolai VMI paprastai inicijuodavo sąskaitos blokavimą reikiamai sumai ir gaunamos įmokos būdavo automatiškai nukreipiamos skolos dengimui, dėl to laikė, kad VMI interesai yra užtikrinami tokia tvarka. Įmonės maitinimo sektoriuje pastaruoju metu patiria didelį spaudimą dėl padidinto PVM tarifo ir išaugusių darbo užmokesčio sąnaudų, tai bei sumažėjęs klientų srautas lėmė tai, kad įmonės finansinė padėtis nuolat blogėjo, ko pasekoje buvo inicijuotas įmonės bankrotas. Nurodė, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) išėjo į nėštumo ir gimdymo atostogas, o nuo (duomenys neskelbtini) į motinystės atostogas, nuo to laiko įmonei vadovavo jos sutuoktinis A. J. Todėl mano, jog už dalį vėlesnių finansinių sprendimų turėtų atsakyti ji negali. Šiuo metu ji augina vaiką ir gauna tik vaiko priežiūros išmoką, moka (duomenys neskelbtini) Eur įmoką už paskolą. Po motinystės atostogų ji praras vieną iš pagrindinių jos darbo vietų dėl įmonei iškelto bankroto, dėl to jos pajamos dar labiau sumažės. Prašo atsižvelgti į tai, kad padaryti veiksmai buvo dėl klaidingo supratimo apie VMI praktikos veikimą, atsižvelgti į įmonės turėtus objektyvius sunkumus, bei sunkią finansinę padėtį ir skirti mažesnę nei minimalią numatytą baudą arba jei įmanoma – taikyti įspėjimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

8. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. ANK 120 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai.

10. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

11. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad G. K.-J. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

12. Įvertinus byloje surinktus duomenis (tarp jų VMI pareiškime nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina kartu su pareiškimu pateikti išrašai iš VMI duomenų bazės, kiti bylos duomenys bei administracinėn atsakomybėn traukiamos G. K.-J. paaiškinimai teisme), darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad G. K.-J. būdama UAB „A.“ vadove, žinodama apie turimą įmonės įsiskolinimą valstybei, t. y. susidariusią mokestinę nepriemoką VMI pagal Mokestinės paskolos sutartis, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais – žemesnės eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas kreditoriais, vietoj to, kad būtų atsiskaityta su VMI. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. UAB „A.“ turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tai patvirtina ne tik VMI pareiškimo duomenys, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K.-J. paaiškinimai bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, susiję su bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimu. Vadinasi, G. K.-J. bendrovės UAB „A.“ finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, šiais savo veiksmais pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.

13. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

14. Teismo vertinimu, G. K.-J. suvokė, jog ji, pervesdama pinigines lėšas žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, kai jos vadovaujama bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui bei turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui, pažeidžia įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors G. K.-J. teigė, kad ji nežinojo apie nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, jos paaiškinimai, rodo, kad įmonės vadovybė suprato apie tai, jog įmonė turi įsiskolinimų valstybei. Teikdama paaiškinimus teisme, G. K.-J. nurodė, jog pirmumą teikė atsiskaitymui su prekių tiekėjais tam, kad galėtų užtikrinti restorano veiklą bei darbuotojų atlyginimas, t. y. siekė užtikrinti veiklos funkcionavimą. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti bendrovės veiklą. Esant šioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, kad pažeidimas padarytas netyčia, kadangi norėjo išsaugoti įmonės veiklą, nepaneigia jos kaltės dėl ši nusižengimo padarymo. Šios aplinkybės įvertintinos, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo.

15. Teismo posėdžio metu G. K.-J. nurodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu ji nebuvo UAB „A.“ vadove, nes buvo išėjusi į nėštumo ir gimdymo atostogas, o vėliau į motinystes atostogas, ir ją vadovės pareigose pakeitė jos sutuoktinis, t. y. iš esmės nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo Įmonės vadove. Teismas, šiuos argumentus laiko nepagrįstais, nes jie prieštarauja oficialiems registrų duomenims. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis (išrašas suformuotas 2025 m. rugsėjo 15 d.), nustatyta, jog G. K.-J. nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2025 m. birželio 3 d. buvo UAB „A.“ vadove. Registro duomenys rodo, kad būtent ji iki to momento, kada buvo paskirtas nemokumo administratorius, ėjo įmonės vadovo pareigas. Be to, ji yra vienintelė įmonės akcininkė. Taigi, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad G. K.-J. atitinka visus subjektui keliamos požymius ir jai pagrįstai kyla atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog G. K.-J., būdama UAB „A.“ vadove, t. y. atsakinga už Bendrovės mokėjimų (atsiskaitymų) organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad UAB „A.“ neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. tyčia, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, šiais savo veiksmais pažeisdamas VMI teises. Tokie jos veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

17. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

18. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

19. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

20. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

21. Teismas, skirdamas nuobaudą G. K.-J., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu; teismo posėdžio metu G. K.-J. nurodė, kad atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo vykdomi siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą). Taip pat teismas įvertina tai, jog nustatyta G. K.-J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjos asmenybę – darbingo amžiaus, šiuo metu nedirbanti (yra motinystės atostogose), ištekėjusi, turinti vieną mažametį vaiką, bausta administracine tvarka (paskirtas baudas linkusi atlyginti), galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, neteista.

22. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad G. K.-J. paskirtina minimali – 1 400 Eur bauda. Teismas dar kartą pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K.-J. nurodytos aplinkybės dėl siekio užtikrinti įmonės veiklos ir sunki finansinė padėtis, pažeidimo padarymas dėl įmonės finansinei padėčiai turėjusiu įtakos objektyvių aplinkybių ir pan., nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti švelnesnę nei numatyta nuobaudą. Šios aplinkybės buvo įvertintos individualizuojant nuobaudos dydį, nustatant jos minimumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

23. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K.-J. išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. K.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti G. K.-J., kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Artea bankas“ (buvęs AB Šiaulių bankas); LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“ (buvęs UAB Medicinos bankas).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį eA6.-134-1242/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.