- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- II-469-1017/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00534-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Mariui Lisauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2022 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 10-AN_N-4881-2022 panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) pareigūno 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 10-AN_N-4881-2022 O. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2022 m. vasario 4 d., apie 23.58 val. Vilniuje, Gedimino pr., vairuodamas galu varomą automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, iš chuliganiškų paskatų, tyčia akseleruodamas ir sukiodamas vairą į dešinę ir į kairę, taip priversdamas automobilį slysti į šonus, atkreipdamas į save pašalinių žmonių dėmesį, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 ir 9 punktų reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių (b. l. 19).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui O. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį; netenkinus šio reikalavimo, prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir neatimti specialios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei paskirta Institucijos nutarimu ar numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje (b. l. 2-13). Skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu nebuvo atsižvelgta į jo pageidavimą dalyvauti bylos nagrinėjime, jis nebuvo išklausytas ir dėl to mano, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamą ir sąžiningą procesą. Taip pat nurodė, kad jo atliktą manevrą Institucija netinkamai įvertino kaip chuliganišką vairavimą, neįvertinusi visų administracinio nusižengimo inkriminavimui reikšmingų aplinkybių. O. K. teigimu, policijos pareigūnų pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip yra bandoma stabilizuoti į šoną slystantį automobilį, ką nulėmė sudėtingos eismo sąlygos. Remdamasis teismų praktika nurodo, kad jo vairavimas galėjo būti vertintinas tik kaip neatsargus, kadangi jis neatsižvelgė į eismo sąlygas, savo sugebėjimus ir netinkamai pasirinko saugų greitį važiavimui tiesiai. Atkreipia teismo dėmesį, kad automobilio nesuvaldymą galėjo lemti jo, kaip vairuotojo, nedidelis vairavimo stažas ir įvykio metu buvusi apsnigta, slidi kelio danga, kuri esančiame kelyje (Gedimino pr., kuriame kelias yra grįstas lygiais ir slidžiais akmenimis) yra itin slidi. Taip pat mano, kad byloje nėra įrodytas motyvas chuliganiškų paskatų, nėra nustatytos vairavimo tyčios, kuria būtų siekiama pažeisti moralės ir elgesio normas ar pademonstruoti niekinantį požiūrį visuomenės tvarkai. Jeigu teismas spręstų, kad buvo padarytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, prašo, įvertinus šio nusižengimo aplinkybes, pavojingumą bei skundą padavusį asmenį charakterizuojančius duomenis, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad Institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė nutarimą, kritiškai vertina skundą padavusio asmens poziciją dėl neatsargaus vairavimo. Mano, kad surinkta bylos medžiaga patvirtina, jog esant sudėtingoms eismo sąlygoms, sustojęs prie sankryžos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, be jokios priežasties padidinęs variklio apsukas staigiai pajudėjo iš vietos ir kelis kartus tyčia nesaugiai manevravo, priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu (b. l. 42-43).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą padavęs O. K. prašė teismo panaikinti skundžiamą nutarimą arba jį pakeisti, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą jis turi tik nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., tad tuo metu, kai buvo užfiksuotas pažeidimas, jis turėjo nedidelį vairuotojo stažą ir vairuotą automobilį buvo įsigijęs tik prieš mėnesį. Tą vakarą važiavo jam priklausančiu automobiliu BMW, kuris buvo tik po remonto, kurio metu buvo suremontuotas vairo stiprintuvas ir stabdžių sistema. Nurodė, kad buvo sustojęs sankryžoje ties Lukiškių aikšte, nestaigiai pajudėjo iš vietos, norėjo patikrinti kaip veikia automobilio vairas, tačiau bandant pasukti vairą jį sumėtė. Šiek tiek pavažiavus už sankryžos jis kiek per stipriai vieną kartą paspaudė akseleratorių ir pats pasuko stipriau vairą nei įprastai. Negalėjo paaiškinti, kodėl pasirinko išbandyti automobilio galimybes tokioje vietoje, tačiau tikrai tokiu savo elgesiu nesiekė prieš kažką pasirodyti ir atkreipti kitų žmonių dėmesį, be to, tuo metu buvo vakaras ir aplink žmonių nebuvo. Nurodė, kad nagrinėjant Institucijoje administracinio nusižengimo bylą jis nebuvo išklausytas, nutarimą priėmė jam nedalyvaujant ir jo neišklausius. Žada pasimokyti iš šio įvykio (b. l. 46-47).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu nutarimą surašiusios Institucijos atstovas Marius Lisauskas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Mano, kad nėra teisinio pagrindo naikinti priimtą nutarimą, bet palieka teismui savo nuožiūra spręsti dėl galimos nuobaudos (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
KET 4 punkto nuostatomis, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Šių taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis).
Taigi ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną KET pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.
Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019, 2AT-7-788/2022).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skundą padavęs asmuo – O. K. 2022 m. vasario 4 d., apie 23.58 val. Vilniuje, Gedimino pr., vairavo jam priklausantį, galu varomą automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Be to, teismo vertinimu, byloje nustatyta, jog O. K. pravažiavęs Gedimino pr. – J. Tumo – Vaižganto g. sankryžą, važiuodamas Gedimino pr., akseleravo bei sukiojo automobilio vairą į dešinę ir į kairę, dėl ko automobilis šiek tiek slydo į šonus. Nors skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad jis vairą sukinėjo kelis kartus, stengdamasis stabilizuoti dėl slidžios kelio dangos slystantį automobilį, teismo posėdžio metu jis prisipažino, jog vairą sukinėjo į skirtingas puses specialiai, norėdamas išbandyti automobilį po remonto, dėl ko automobilis slydo. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad iš pradžių automobilio vairas yra pasukamas į kairę bei dešinę puses ir tik tada automobilis slysta, o ne slystantį automobilį bandant stabilizuoti, atliekami minėti manevrai.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – O. K. tamsiu paros metu, t. y. 23.58 val., žiemą (2022 m. vasario 4 d.), esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, senamiestyje, Gedimino pr., t. y. vietoje, kurioje net ir nakties metu savaitgalį (įvykis įvyko penktadienio vakarą) vyksta pakankamai intensyvus automobilių eismas bei šalia esančiais šaligatviais vaikšto pėstieji, manevruodamas automobilį, elgėsi neatsargiai ir neatsakingai, nesilaikė KET 4 ir 9 punktuose nustatytų pareigų, pagal kurias eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Juolab kad, bylos duomenimis, O. K. iš esmės įvykio metu neturėjo dar pakankamai vairavimo patirties bei įgūdžių, kadangi teisę vairuoti transporto priemones buvo įgijęs 2021 m. rugpjūčio mėnesį, automobilį nusipirkęs prieš mėnesį ir jį vairavęs, kaip pats teigė, keturis kartus. Taigi O. K. nagrinėjamo įvykio metu, vairuodamas transporto priemonę, padarė KET 4 ir 9 punktų pažeidimus.
Kita vertus, iš vaizdo įrašo duomenų nustatyta, kad minėtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manevravimas truko neilgai – maždaug penkias sekundes (nuo 23.59.12 iki 23.59.17), manevravimo momentu pėsčiųjų greta nebuvo, kiti automobiliai nepravažiavo (manevravimas pradėtas pravažiavus priešpriešine eismo juosta važiavusiems automobiliams ir baigtas iki priartėjo kiti važiuojantys automobiliai), dėl atliktų manevrų O. K. automobilis vieną kartų buvo neženkliai išvažiavęs iš savo važiuojamosios juostos ribų, reali grėsmė ar pavojus O. K., su juo važiavusiam draugui ar kitiems eismo dalyviams bei jų turtui nekilo. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad dėl byloje nagrinėjamų O. K. veiksmų, vairuojant automobilį, buvo realiai sukeltas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui.
Be to, teismui kyla abejonių ir dėl to, ar minėti KET 4 ir 9 punktų pažeidimai buvo padaryti dėl chuliganiškų paskatų.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu pateikė labai trumpą, vienu žodžiu paaiškinimą, kurį netgi sunku įskaityti (b. l. 21). Be to, jis prašė leisti jam fiziškai (ne nuotoliniu būdu) dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime policijos komisariate (b. l. 24-29), tačiau, nors kaip jis pats teigia, buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, tačiau išklausytas nebuvo. Byloje nėra duomenų apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dalyvavimą, jo poziciją dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad byla išnagrinėta viešame posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (b. l. 19). Dėl to teismas tiki O. K. paaiškinimu teisme bei skundo argumentais, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu nebuvo atsižvelgta į jo pageidavimą dalyvauti bylos nagrinėjime ir jis nebuvo išklausytas. Tokiu būdu buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, t. y. būti išklausytam, numatyta ANK 571 straipsnyje, 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą teisme ir teismo posėdžio metu turėjo galimybę pateikti paaiškinimus bei išdėstyti savo poziciją, todėl darytina išvada, jog nustatytas pažeidimas buvo pašalintas, bylą nagrinėjant teisme, ir nesudaro pagrindo vien dėl šios aplinkybės naikinti skundžiamą nutarimą.
Dėl nurodyto pažeidimo bylą nagrinėjant Institucijoje, teismas neturi galimybės patikrinti O. K. paaiškinimų nuoseklumo bei detalumo tyrimo metu, todėl vadovaujasi skunde bei teismo posėdyje pateiktais jo paaiškinimais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek skunde, tiek ir apklausiamas teisme teigė, kad jo tikslas, manevruojant automobiliu, buvo išbandyti automobilį po remonto (buvo tvarkoma sukibimo kontrolė bei stabdžių sistema). Bylos duomenimis, įvykio metu O. K. automobilyje kartu buvo jo draugas, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vežė namo (b. l. 47). Minėta, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad O. K. atliekant manevrus automobiliu, dėl kurių nagrinėjama ši byla, tuo momentu aplinkui nebuvo pėsčiųjų bei kitų pravažiuojančių ar stovinčių automobilių. Byloje nėra duomenų, kad kas nors iš aplinkinių, pašalinių žmonių būtų atkreipęs dėmesį į O. K. atliktus manevrus. Be to, teismo nuomone, įvertinus atliktų manevrų trukmę (truko 5 sekundes) bei pobūdį (faktiškai manevrai atlikti toje pačioje eismo juostoje, automobilio slydimas buvo momentinis, nesukėlęs realaus pavojaus), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, nėra pagrindo teigti, kad jam inkriminuotais veiksmais O. K. siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Jo veiksmai vertintini kaip nebrandumo bei atsakomybės stokos nulemtas vairavimas, pasirinkus netinkamą vietą automobilio išbandymui. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasirinko netinkamą vietą automobilio išbandymui, nesudaro pagrindo konstatuoti jo chuliganiškų paskatų.
Be to, minėta, kad privertimas automobilio slysti šonu taip pat ne visuomet pripažįstamas chuliganišku vairavimu. Vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad O. K. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos.
Šioje byloje nustatyta, kad O. K. nesilaikė KET 4 ir 9 punkte numatytų pareigų. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 4 ir 9 punktų reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus. Taigi šiuo atveju O. K. padarytas teisės pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą, tačiau pažymėtina, jog koreguojant administracinių nusižengimų protokole pažeidėjui inkriminuotą teisės pažeidimą svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso pricipai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-976/2017).
Šioje byloje nustatyta, kad O. K. sutinka, jog nagrinėjamo įvykio metu jis elgėsi neatsargiai, pažeidė KET 4 ir 9 punktų reikalavimus, todėl jo veiksmų kvalifikavimas dėl šių KET punktų pažeidimo jam nėra staigmena ar esminis skundą padavusio asmens padėties pabloginimas. Be to, siekiant nepabloginti O. K. padėties bei užtikrinti teisę į teisingą procesą, atsižvelgtina į tai, kad jo atžvilgiu gali būti surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, šiuo atveju nurodant sumokėti minimalią baudą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje (ANK 610 straipsnio 1-2 dalys). Būtent administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu šioje byloje ir buvo surašytas O. K., tačiau jis buvo neįvykdytas dėl kilusio ginčo dėl veikos kvalifikavimo. Įvertinus minėtas aplinkybes, O. K. skirtina minimali, t. y. 10 Eur, bauda.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, šioje byloje nustatyta, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, netinkamai pritaikė įstatymą, tačiau O. K. administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, jo veika įrodyta. Dėl to panaikintinas skundžiamas nutarimas, O. K. pripažintinas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirtina minimali – 10 Eur bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Iš dalies patenkinti O. K. skundą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2022 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 10-AN_N-4881-2022.
Pripažinti O. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą – ROIK 22157297155.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.