Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-458/2016

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64324-2015-0

2016 m. lapkričio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. lapkričio 21 d. nusikaltimas), 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. sausio 14 d. nusikaltimas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. sausio 14 d. nusikaltimai), subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. lapkričio 21 d. nusikaltimas), bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas nuteistojo G. G. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 21 d. 23.20 val. iki 2015 m. lapkričio 23 d. 22.30 val. (dvi dienos) ir sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant G. G. tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, G. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2015 m. lapkričio 21 d., apie 23.11 val., bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu savo sugyventinę D. A. tampė už plaukų, smaugė, sudavė ranka per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui. Be to, G. G. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį ir nesunkiai sužalojo kitą žmogų: 2016 m. sausio 14 d., apie 19.00 val., bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine D. A. metu vieną kartą trenkė D. A. į veidą, tempė ją už plaukų, padarydamas sužalojimus: veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nusitęsiančiomis į dešinį skruostą, poodines kraujosruvas dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, juosmens ir pilvo sumušimą, nežymiai sutrikdžiusius šeimos nario sugyventinės D. A. sveikatą. Konflikto metu šalia buvusiai sugyventinės draugei G. D. du kartus kumščiu smogė į kaklą, po to kėde trenkė vieną kartą į dešinę akį, vieną kartą į kaktą, du kartus į galvą, spyrė koja į kairės pusės žandą, padarydamas G. D. sužalojimus: galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nusitęsiančias į kairį antakį bei kairį skruostą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos kairėje su lūpos gleivinės įtrūkimu, minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą viršugalvinėje-pakaušinėje galvos dalyje, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas ant kairiojo žasto, kairiojo dilbio, kairės plaštakos, dešinio peties, dešinio žasto, nesunkiai sutrikdžiusias G. D. sveikatą.

G. D. civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies – priteisė iš G. G. 22,91 Eur turtinei žalai bei 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš G. G. 132,28 Eur. Taip pat teismas priteisė iš G. G. 500 Eur nukentėjusiajai G. D. proceso išlaidoms atlyginti.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

Pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam pirmosios instancijos teismas priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos bendrumo aspektu, dėl to BK 75 straipsnio taikymą motyvavo tiesiog paminėdamas vieną teigiamą nuteistojo G. G. socialinį ryšį, kad šiuo metu G. G. yra dirbantis. Tačiau, kaip teisingai nurodo ir apeliantė, nuteistasis teismui nepateikė jokių oficialių dokumentų, kurie įrodytų, kad jis tikrai dirba elektriku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat ir nuteistasis posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu patvirtino, jog pažymos iš darbo pateikti negali (t. 2, b. l. 122). Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išvada, jog, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būdamas laisvėje, nuteistasis turės daugiau galimybių atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, yra visiškai nepagrįsta, kadangi nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, jog G. G. turi teisėtą pragyvenimo šaltinį ir gauna nuolatines pajamas, kurios jam sudarytų galimybes atlyginti sukeltą žalą. Teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į nuteistojo asmenybės neigiamas savybes: G. G. praeityje teistas keturis kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, du kartus už nužudymų padarymą (t. 2, b. l. 4–9), jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas šioje byloje, G. G. įvykdė praėjus tik vieneriems metams ir septyniems mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką asmens gyvybei atlikimo.

Sutiktina su prokuroro apeliacinės instancijos teismo 2016 m. spalio 27 d. posėdžio metu išsakyta pozicija, jog G. G. socializacijos procesas yra užtrukęs, kadangi jis ilgai buvo įkalinimo įstaigoje, todėl reikia laiko priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų (t. 2, b. l. 122), vis dėlto atsižvelgimas išimtinai vien tik į kaltinamojo interesus pažeidžia teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012). Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros užtikrinimą. Būtina pažymėti, kad nuteistasis 2016 m. sausio 14 d. prieš apeliantę pavartodamas fizinį smurtą atliko itin brutalius ir agresyvius veiksmus – du kartus kumščiu smogė į kaklą, po to kėde trenkė vieną kartą į dešinę akį, vieną kartą į kaktą, du kartus į galvą, spyrė koja į kairės pusės žandą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra konstatuota, kad G. G. veikė tyčia, brutaliai pavartodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Iš viso to, kas aptarta, darytina išvada, kad nuteistasis G. G. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl akivaizdu, kad teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

Tai, kad G. G. buvo teistas už itin žiaurių tyčinių nusikaltimų žmogaus gyvybei padarymą, o atlikęs laisvės atėmimo bausmę jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo, nesistengia savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, patvirtina padarytų nusikalstamų veikų pobūdis: tiek 2015 m. lapkričio 21 d., tiek 2016 m. sausio 14 d. padarytų nusikaltimų metu G. G. vartojo fizinį smurtą ir taip pirmu atveju mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o antru atveju – mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį ir nesunkiai sužalojo kitą žmogų, t. y. apeliantę. Aptartos aplinkybės, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog G. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į G. G. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs visus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad visus nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Atsižvelgdamas į aptartas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad už kiekvieną nusikalstamą veiką G. G. pirmosios instancijos teismas paskyrė artimą sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo vidurkiui bausmę, o galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, apygardos teismo vertinimu, mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo. Taigi, nesant pakankamo pagrindo manyti, kad G. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą ir paskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji G. D. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė G. G. civilinį ieškinį, kuriame reikalavo atlyginti 15 000 Eur neturtinę žalą (t. 2, b. l. 64–65). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu iš dalies tenkino nukentėjusiosios G. D. civilinį ieškinį ir iš G. G. priteisė 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu G. D. prašo iš G. G. priteisti ne mažiau kaip 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nustatė, jog nukentėjusioji be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus kūno sužalojimo dėl nuteistojo G. G. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitus nepatogumus – dėl kraujosruvų veide sumažėjo jos bendravimo galimybės, ji ilgą laiką buvo nedarbinga. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010).

Ir vis dėlto, nepaisant to, kad dėl tyčinių G. G. veiksmų, sukėlusių G. D. nesunkų kūno sužalojimą ir didžiulius dvasinius išgyvenimus, byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiosios darbo, šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad posėdžio metu nukentėjusioji nepateikė duomenų, jog po nusikaltimo sumažėjo jos darbingumas, pasikeitė darbo ir bendravimo galimybės ar kad ji kreipėsi psichologinės pagalbos. Taip pat svarbu, jog, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į nukentėjusio asmens interesus, o įvertinama interesų pusiausvyra. Nuosprendyje yra tinkamai atkreiptas dėmesys, kad nepaisant to, jog nuteistasis yra darbingo amžiaus, tačiau jis daugiau nei 17 metų atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, santaupų ir įregistruoto nuosavybės teise turto neturi, todėl itin didelės neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimas savaime nukentėjusiosios interesų nepatenkins, kadangi nuteistasis neturės realios galimybės tokio dydžio žalą atlyginti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis apskritai turėtų realią galimybę atlyginti teismo priteistą žalą, nes priešingu atveju neturtinės žalos atlyginimo priteisimas būtų tik formalus ir neatitiktų savo tikrosios paskirties.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą ir G. G. realias galimybes atlyginti neturtinę žalą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 3475,44 Eur (12 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-258-699/2015). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur (10 000 Lt)).

Iš viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismo priteista 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti tikrai nėra per maža, todėl neturi būti didinama. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajai G. D.

Dėl atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas atlyginimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009,2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Pirmosios instancijos teismo nukentėjusioji prašė iš G. G. priteisti 1 000 Eur advokato E. Staponkaus atstovavimo paslaugoms apmokėti, tačiau teismas nusprendė, kad ši suma yra aiškiai per didelė, todėl ją sumažino iki 500 Eur. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašo priteisti visą 1 000 Eur sumą. Tačiau, priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nustatė ir išsamiai įvertino visas su E. Staponkaus atstovavimu nagrinėjamoje byloje susijusias aplinkybes. Advokatas E. Staponkus atvyko ir dalyvavo tik viename 2016 m. gegužės 16 d. 1 val. ir 49 min. (apygardos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra padaryta klaida nurodant, kad posėdis truko 2 val. 50 min., kadangi, remiantis teisiamojo posėdžio protokolu, matyti, kad posėdis pradėtas 9.30 val., o baigtas 11.19 val.) trukusiame teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 69–75), teisiamojo posėdžio metu pateikė parengtą civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 64–65). Advokato E. Staponkaus darbo sąnaudos buvo nedidelės: civilinio ieškinio parengimas ir dalyvavimas tik viename teismo posėdyje, kuriame įrodymai buvo tiriami sutrumpinta jų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis). Byla nedidelės apimties ir nesudėtinga. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir neprieštaravo G. D. pareikštam civiliniam ieškiniui, tačiau prašė jį sumažinti atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Advokatas nagrinėjant bylą teisme nebuvo išvykęs į kitą vietovę nei yra registruota advokato kontora, ir nedarė paklausimų, siekdamas surinkti įrodymus, jis nebuvo atvykęs į teismą susipažinti su baudžiamosios bylos dokumentais. Ikiteisminio tyrimo metu advokatas E. Staponkus 2016 m. vasario 2 d. susipažino su dalimi ikiteisminio tyrimo bylos (t. 1, b. l. 105–106) ir 2016 m. kovo 4 d. susipažino su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 34–35). Taip pat pažymėtina, jog advokatas E. Staponkus nukentėjusiosios G. D. sutikimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jai nebeatstovavo.

Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu šių aplinkybių vertinimu ir mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai pripažino 1 000 Eur sumą advokato teisinėms paslaugoms apmokėti aiškiai per didele. Todėl apeliacinės instancijos teismas, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2015 m. kovo 19 d. Nr. LR-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. LR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, palieka pirmosios instancijos teismo priteistą 500 Eur sumą iš G. G. advokato E. Staponkaus atstovavimo išlaidoms apmokėti nepakeistą.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (t. 2, b. l. 104). Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos G. G. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 46,32 Eur. 2016 m. spalio 3 d. prašyme (t. 2, b. l. 118) nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos G. G. išlaidos sudaro 11,58 Eur. 2016 m. spalio 26 d. prašyme (t. 2, b. l. 121) nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos G. G. išlaidos sudaro 75,27 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius minėtais prašymais siekia, kad šios išlaidos būtų priteistos iš nuteistojo G. G. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš G. G. nepriteistinos.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad G. G. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neužtikrins visų BK 41 straipsnyje bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti apeliacinį skundą ir paskirti nuteistajam G. G. vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas G. G. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant G. G. tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir kuria, vadovaujantis BK 72² straipsniu, G. G. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. G. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.