Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1981-08-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiui pagal 1961 m. LR BK 90 str. ir 147 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.;1984-06-15 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 146 str. 2 d., 16 str. ir 118 str. 2 d., laisvės atėmimu 4 metams. 1987-10-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu, pagal 1961 m. LR BK 104 str. laisvės atėmimu 11 metų. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 str., paskirta bausmė subendrinta su 1984-06-15 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 11 metų ir 6 mėn. 1996-11-25 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 105 str. 8,11,12 punktus, laisvės atėmimu 15 metų. Vadovaujantis BK 43 str., paskirta bausmė subendrinta su 1987-10-27 Alytaus rajono teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 17 metų 8 mėn.; 2014-04-04 laisvės atėmimo bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 21 d., apie 23.11 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu savo sugyventinę D. A. tampė už plaukų, smaugė, sudavė ranka per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Be to, G. G. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį ir nesunkiai sužalojo kitą žmogų:

2016 m. sausio 14 d., apie 19.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine D. A. metu, vieną kartą ranka trenkė D. A. į veidą, tampė ją už plaukų, padarydamas sužalojimus: veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose nusitęsiančiomis į dešinio skruosto sritį, poodines kraujosruvas dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, juosmens ir pilvo sumušimą, nežymiai sutrikdžiusius šeimos nario sugyventinės D. A. sveikatą. Konflikto metu šalia buvusiai sugyventinės draugei G. D. du kartus kumščiu smogė į kaklą, po to kėde trenkė vieną kartą į dešinę akį, vieną kartą į kaktą, du kartus į galvą, spyrė koją į kairės pusės žandą, padarydamas G. D. sužalojimus: galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nusitęsiančios į kairio antakio bei kairio skruosto sritis, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos kairėje su lūpos gleivinės įtrūkimu, minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą viršugalvinėje-pakaušinėje galvos dalyje, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas kairiojo žasto, kairiojo dilbio, kairės plaštakos, dešinio peties, dešinio žasto srityse, nesunkiai sutrikdžiudiud G. D. sveikatą.

Kaltinamasis G. G. prisipažino padaręs nusikaltimus ir parodė, kad jis ir nukentėjusioji D. A. buvo sugyventiniai, gyveno D. A. bute. 2015 m. lapkričio mėn. abu išgėrė alkoholinių gėrimų. Girtaujant tarp jų kilo konfliktas, kurio metu G. G. sudavė D. A. ranka į veidą. D. A. nukrito akiniai ir sudužo stiklas. Smulkesnių įvykio detalių dėl girtumo neprisimena. D. A. iškvietė policijos pareigūnus ir G. G. buvo laikinai sulaikytas 48 val. Grįžęs iš policijos įstaigos jis atsiprašė D. A. ir ši jam atleido.

Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad 2015 m. lapkričio 21 d., 23.53 val., kaltinamojo G. G. iškvėptame ore rasta 2,05 promilės alkoholio (I t., b.l. 46).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiosios D. A. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, D. A. parodė, kad ji ir kaltinamasis G. G. buvo sugyventiniai. 2015 m. lapkričio 21 d., apie 16.30 val., į namus atvyko svečiai, jie visi gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 20.30 val., išvykus svečiams, sugyventinis G. G. gavo SMS žinutę. D. A. pareikalavo parodyti žinutę, nes paskutiniu metu abejojo dėl G. G. ištikimybės. Supratusi, kad G. G. rašo moteris, ėmė priekaištauti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu G. G. rankos delnu pliaukštelėjo D. A. per dešinį skruostą, sugriebė už plaukų ir juos tempė į apačią, sukeldamas D. A. fizinį skausmą. Tempdamas plaukus, G. G. ranka suėmė D. A. kaklą ir nestipriai suspaudė, fizinio skausmo ji nepajuto. Įvykio metu nukrito jos akiniai ir iškrito stiklas. G. G. pagrasino: „jei nori išgyventi iki ryto, patylėk“. D. A. apie smurtą pranešė policijai. Atvykę pareigūnai pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet D. A. atsisakė, nes ant jos kūno sužalojimų nesimatė. 2015 m. lapkričio 23 d., apie 23 val., grįžo G. G.. Jis nuoširdžiai atsiprašė D. A. ir ši jam atleido, jie susitaikė (I t., b.l. 27-29).

Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad 2015 m. lapkričio 21 d., 23.26 val., nukentėjusiosios D. A. iškvėptame ore rasta 1.53 promilės alkoholio (I t., b.l. 32).

Klaipėdos AVPK pareigūnės V. G. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2015 m. lapkričio 21 d., 23.11 val., gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykusius pareigūnus į pranešime nurodytą vietą – butą, (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko D. A.. Ji paaiškino, kad sugyventinis G. G. tampė už plaukų, smaugė, sudavė ranka į veidą ir sulaužė akinius (I t., b.l. 1-4).

Skaitmeninės laikmenos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2015 m. lapkričio 21 d. įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), policijos vaizdo ir garso įrašymo įranga buvo užfiksuotas pareigūnų pokalbis su nukentėjusiąja D. A.:

D. A.: mušė..., tampė už plaukų, ant kilimo... į virtuvę nutempė. Taip ir va šitaip sugriebė (rodo rankos plaštaka suėmusi sau už kaklo).

D. A.: „su rankomis“.

D. A.: „taip“.

Policijos pareigūnas: „dabar kažkokios mėlynės yra“;

D. A.:“ va čia trenkė (rodo savo kairės pusės skruostą).

Policijos pareigūnas: „trenkė su kuo?“;

D. A.: „nu, su ranka“.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. G. tampė nukentėjusiąją D. A. už plaukų, ranka spaudė jos kaklą ir sudavė smūgį į veidą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis G. G. prisipažino girtavęs ir konfliktavęs su sugyventine D. A., o konflikto metu sudavęs jai smūgį į veidą, sulaužęs akinius. Nukentėjusioji D. A. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius ir esminėse aplinkybėse sutampančius parodymus, kad tarp jos ir sugyventinio G. G. kilo konfliktas kurio metu G. G. sudavė smūgį į veidą, tampė už plaukų ir spaudė ranka kaklą (I t., b.l. 27-29). Nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamojo veiksmus patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje užfiksuotos aplinkybės. Kaltinamojo G. G. kaltė įrodyta. D. G. smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. A.. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamajame akte buvo neteisingai nurodyta, kad kaltinamasis G. G. nusikaltimą padarė „2015 m. lapkričio 22 d., apie 23.11 val.“. Nustatyta, kad nukentėjusiosios D. A. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje policijos įvykių registracijos žurnale užregistruotas 2015 m. lapkričio 21 d., 23.08 val. (I t., b.l. 10), todėl kaltinime nurodytas klaidingas nusikaltimo laikas patikslinamas, nurodant, kad nusikalstama veika padaryta 2015 m. lapkričio 21 d., apie 23.11 val. Minėtas kaltinimo netikslumas padarytas dėl nepakankamai atidaus kaltinamojo akto suredagavimo ir jis ištaisytinas nekeičiant kaltinimo esmės.

Nusikaltimą G. G. padarė netiesiogine tyčia: suduodamas nukentėjusiajai smūgį į veidą, tempdamas jos plaukus, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – fizinio skausmo sukėlimą.

Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. sausio 2 d. sugyventinė D. A. savo bute leido apsigyventi G. D. ir jos sugyventiniui. G. G. toks sugyventinės sprendimas nepatiko, dėl to šeimoje nuolat kildavo konfliktai. 2016 m. sausio 14 d. jam buvo nedarbo diena, tačiau D. A. jį pažadino ir paprašė atnešti iš parduotuvės alaus. G. G. nupirko alaus ir kartu su D. A. ir G. D. jį išgėrė. D. A. paprašė nupirkti daugiau alaus. G. G. nupirko dar alaus ir vėl kartu su nukentėjusiosiomis išgėrė. Apie 18 val. jis nuėjo miegoti. Jį pažadino D. A.. Ji buvo supykusi, liepė išeiti iš namų. G. G. susistumdė su D. A.. G. D. pavadino jį „Alfonsu“, todėl jis trenkė G. D.. Ši nukrito nuo kėdės. G. D. pagrasino iškviesti policiją, todėl K. G. jai trenkė dar stipriau. Dėl girtumo neprisimena, kiek smūgių sudavė G. D., tačiau prisipažįsta, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, sužalojusius G. D.. D. A. norėjo padėti savo draugei, atitraukti G. G., todėl jis trenkė į veidą ir D. A., pastūmė ją.

Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad 2016 m. sausio 14 d., 19.35 val., kaltinamojo G. G. iškvėptame ore rasta 1,4 promilės alkoholio (I t., b.l. 192).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiosios D. A. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, D. A. parodė, kad G. D. laikinai gyveno jos namuose. 2015 m. sausio 14 d., apie 17 val., G. G. grįžo neblaivus. Ji su drauge G. D. buvo išgėrusios po puodelį alaus. G. D. pasakė, kad G. G. yra „alfonsas“. Virtuvėje kilo konfliktas. G. G. šaukė, kad G. D. kišasi į jų šeimos gyvenimą, griebė ją už plaukų, nutempė nuo kėdės ant grindų. Spardė ir mušė rankomis ant žemės sėdinčią G. D., pakėlė kėdę ir ja užsimojo trenkti G. D.. Išsigandusi D. A., norėjo atitraukti G. G. nuo draugės, tačiau jis trenkė D. A. ranka, pataikydamas į dešinįjį skruostą. D. A. nukrito akiniai ir sulūžo. D. A. norėjo išbėgti į balkoną šauktis pagalbos, tačiau G. G. ją sugavo ir užlaužė dešinę ranką. Tuo metu G. D. nuėjo į vonią ir paskambino policijai. Kol G. D. buvo vonioje, G. G. tampė D. A. už plaukų, smaugė (b.l. 66-68, 1 tomas).

Šiuos savo parodymus nukentėjusioji D. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (I t., b.l. 70-74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2016-01-15 Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad D. A. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose nusitęsiančiomis į dešinio skruosto sritį, poodinės kraujosruvos dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinio kelio išoriniame paviršiuje, juosmens ir pilvo sumušimas. Minėtus sužalojimus D. A. galėjo gauti bukos traumos pasekmėje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais. Visus sužalojimus D. A. galėjo patirti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2016 m. sausio 14 d. antroje paros pusėje. D. A. kūne išskiriamos penkios trauminio poveikio vietos (dešinė akis – skruostas, dešinysis petys, dešinė šlaunis, dešinysis kelis, juosmens – pilvo dešinė pusė). Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (I t., b.l. 84-85).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiosios G. D. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, G. D. parodė, kad laikinai gyveno D. A. bute, (duomenys neskelbtini). Bute gyveno ir D. A. sugyventinis G. G.. 2015 m. sausio 14 d.,. apie 17 val., G. G. grįžo išgėręs. D. A. jam papriekaištavo. G. D. pakomentavo, kad negražu gyventi iš moters pinigų. G. G. tapo agresyvus, sugriebė G. D. už plaukų, tempė juos į apačią, kita ranka sudavė du smūgius į kaklą. Paėmęs kėdę, G. G. trenkė ja kelis kartus G. D. į galvą. D. A. norėjo iš G. G. atimti kėdę, todėl kaltinamasis spyrė D. A. ( b.l. 86-88, 1 tomas)

Šiuos savo parodymus nukentėjusioji G. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (I t., b.l. 90-97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2016-01-15 Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad G. D. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimas po dešinės akies obuolio jungine, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nusitęsiančios į kairio antakio bei kairio skruosto sritis, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos kairėje su lūpos gleivinės įtrūkimu, minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva viršugalvinėje-pakaušinėje galvos dalyje, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos kairiojo žasto, kairiojo dilbio, kairės plaštakos, dešinio peties, dešinio žasto srityse. Minėtus sužalojimus G. D. galėjo gauti bukos traumos pasekmėje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais. Visus sužalojimus G. D. galėjo patirti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2016 m. sausio 14 d. antroje paros pusėje. G. D. kūne išskiriama 12 trauminio poveikio vietų (kaktos dešinė pusė – dešinė akis, kairė akis, nosis, viršutinė lūpa, galvos pakaušinė sritis, kairysis žastas, dvi poveikio vietos kairiajame dilbyje, kairė plaštaka, dešinysis petys, dvi poveikio vietos dešiniajame žaste). Dėl patirtų sužalojimų G. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai (I t., b.l. 103-104).

Klaipėdos AVPK pareigūnės S. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2016 m. sausio 14 d., 18.58 val., gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, bute, (duomenys neskelbtini). Pareigūnus kvietė G. D.. Įvykio vietoje nustatyta, kad D. A. ištinęs dešinysis skruostas, nubrozdinta nosis. G. D. sumušta dešinė akis, guzas kaktoje, nubrozdinta kairė ranka,. Abi moterys susijaudinusios, jas išvežė GMP. Sulaužyti D. A. akiniai, durų apdaila ir spyna. Nukentėjusioji D. A. paaiškino, kad jos draugei G. D. sugyventinis trenkė kėde į veidą. D. A. siekiant apginti draugę, sugyventinis ranka trenkė jai į veidą, sudaužė akinius sugyventinis G. G. pareigūnus pasitiko D. A.. Ji paaiškino, kad sugyventinis G. G. tampė už plaukų, smaugė, sudavė ranka į veidą ir sulaužė akinius (I t., b.l. 48-49).

Policijos pareigūno D. L. įvykio vietoje padarytose nuotraukose užfiksuoti sužalojimai G. D. veide ir rankoje, D. A. veide, sulaužyti akiniai, numesta kėdė, sulaužyta durų stakta (I t., b.l.58-61).

Skaitmeninės laikmenos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2016 m. sausio 14 d. įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), policijos vaizdo ir garso įrašymo įranga buvo užfiksuotas pareigūnų pokalbis su nugenėjusiąja G. D.:

G. D.: „Draugę užgioniau. Puoplė ant jos, aš užginiau ir jisai man su taburete“.

D. A.: „man akinius sulaužė“.

G. D.: „negaliu, lūpa prakirsta, bėga kraujas“.

D. A.: „viskas vyko virtuvėje“.

Pareigūnas: „su kokia taburete jums davė“.

D. A.: „vot su šita“;

D. A.: „sudavė į veidą, tampė už plaukų, bet aš nepasidaviau“.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. G. sudavė smūgius rankomis nukentėjusiajai D. A. ir padarė jai sužalojimus: veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose nusitęsiančiomis į dešinio skruosto sritį, poodines kraujosruvas dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, juosmens ir pilvo sumušimą, nežymiai sutrikdžiusius D. A. sveikatą. Jis taip pat rankomis, koja ir kėde sudavė smūgius nukentėjusiajai G. D. ir padarė jai sužalojimus: galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nusitęsiančios į kairio antakio bei kairio skruosto sritis, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos kairėje su lūpos gleivinės įtrūkimu, minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą viršugalvinėje-pakaušinėje galvos dalyje, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas kairiojo žasto, kairiojo dilbio, kairės plaštakos, dešinio peties, dešinio žasto srityse, sukėlusius nesunkų G. D. sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis G. G. prisipažino girtavęs ir konfliktavęs su sugyventinės drauge G. D., o konflikto metu nustūmės ją nuo kėdės, sudavęs kelis smūgius į galvą, o sugyventinei D. A. bandant jį atitraukti nuo G. D., sudavė smūgį į veidą ir jai. Nukentėjusiosios G. D. ir D. A. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius ir esminėse aplinkybėse sutampančius parodymus, kad tarp jų ir D. A. sugyventinio kilo konfliktas, kurio metu G. G. sudavė smūgius kėde ir ranka G. D. ir vieną smūgį D. A.. Nukentėjusiųjų parodymus apie kaltinamojo veiksmus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados, kuriose nurodyti G. D. ir D. A. padaryti sužalojimai ir galimi jų padarymo mechanizmai: paveikus sužalojimų vietas kietais bukais daiktais, atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Kaltinamojo G. G. kaltė įrodyta. G. G. smurtavo prieš savo šeimos narį – Sugyventinę D. A. ir jos draugę G. D.. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, kaip dviejų nusikaltimų idealioji sutaptis.

Nusikaltimus G. G. padarė netiesiogine tyčia: suduodamas smūgius dviem moterims, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiosios G. D. ir nežymų nukentėjusiosios D. A. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. G. padarė tris nesunkius smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje (du nusikaltimai). Nusikaltimai, numatyti BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. sausio 14 d. nusikaltimai) sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Anksčiau jis buvo du kartus teistas už sunkius nusikaltimus, naujus nesunkius nusikaltimus padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis G. G. nusikaltimo padarymo metu dirbo Klaipėdos vaikų darželyje – lopšelyje (duomenys neskelbtini). Nuosprendžio priėmimo metu dirba (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu nurodė gyvenantis pas draugą, deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje. Jis neturi šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs visus nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad visus nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam G. G. skiriama BK 138 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmė -laisvės atėmimas, artima įstatymo sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. sausio 14 d. nusikaltimai) subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinama su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. lapkričio 21 d. nusikaltimas), bausmes iš dalies sudedant.

Kaltinamasis G. G. prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo G. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 21 d., 23.20 val., iki 2015 m. lapkričio 23 d., 22.30 val. (dvi dienos) (I t., b. l. 37, 38), ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 14 d., 18.58 val., iki 2016 m. vasario 29 d., 17.30 val. (I t., b.l. 159, 167-168, 179-180, 181-182).

Kaltinamasis G. G. dirba (duomenys neskelbtini), kritiškai vertina savo elgesį ir sakydamas baigiamąją kalbą atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažįsta Klaipėdos ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš dalies pripažįsta nukentėjusiosios G. D. pareikštą civilinį ieškinį. Visos šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo, tačiau leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus kaltinamajam įpareigojimus. Kita vertus, spręsdamas G. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiosios G. D. interesus – būdamas laisvėje kaltinamasis turės daugiau galimybių atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, G. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, šios dalies 5 ir 10 punktais, jam skiriami įpareigojimai tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72 ² straipsniu, G. G. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė: įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 132,28 Eur civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti dėl kaltinamojo G. G. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (I t., b.l. 138-140). Kaltinamasis G. G. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Nukentėjusiosios G. D. ir D. A. dėl kaltinamojo G. G. nusikalstamos veikos buvo sužalotos ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomos nemokamai. Jų sveikatos priežiūros išlaidos – 132,28 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Kaltinamasis G. G., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.

Nukentėjusioji G. D. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė kaltinamajam G. G. civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą 22.91 Eur turtinę žalą bei 15 000 Eur neturtinę žalą (II t., b.l. 64-65).

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis G. G. mušdamas nesunkiai sutrikdė G. D. sveikatą. Nukentėjusioji G. D. patyrė išlaidų pirkdama vaistus sužalojimams gydyti. Nukentėjusiosios atstovas advokatas pateikė teismui vaistų įsigijimo kvitus, patvirtinančius, kad nukentėjusioji pirko vaistus skausmui malšinti ir patyrė 22,91 Eur išlaidas. Jos patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo G. G. nusikalstama veika. Kaltinamasis G. G. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pripažįsta. Iš kaltinamojo priteisiama 22,91 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. G. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai G. D. buvo padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimas po dešinės akies obuolio jungine, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nusitęsiančios į kairio antakio bei kairio skruosto sritis, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos kairėje su lūpos gleivinės įtrūkimu, minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva viršugalvinėje-pakaušinėje galvos dalyje, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos kairiojo žasto, kairiojo dilbio, kairės plaštakos, dešinio peties, dešinio žasto srityse, kurie nesunkiai sutrikdė G. D. sveikatą. Kaltinamasis G. G. veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus kūno sužalojimų, G. D. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitus nepatogumus- dėl kraujosruvų veide sumažėjo jos bendravimo galimybės, ji ilgą laiką buvo nedarbinga. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiosios darbo, šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, kad 15000 Eur dydžio žalą ji nustatė lygindama savo patirtus dvasinius išgyvenimus su televizijoje rodomų kitų aukų išgyvenimais ir joms priteistomis piniginėmis išmokomis. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai G. D. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl kaltinamojo veiksmų ir patirtų kūno sužalojimų, tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad po nusikaltimo sumažėjo jos darbingumas, pasikeitė darbo ir bendravimo galimybės, ar kad ji kreipėsi psichologinės pagalbos. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, tačiau jis daugiau nei 17 metų atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, santaupų ir įregistruoto nuosavybės teise turto neturi.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir G. D. priteisiama 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajai tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo G. G. priteisti 1000 Eur advokato E. Staponkaus atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009,2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Nukentėjusiosios G. D. atstovas advokatas pateikė teismui 2016 m. gegužės 16 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 6, kurioje nurodytas sutartas advokato užmokestis už nukentėjusiosios atstovavimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme 1000 Eur (II t., b.l. 68). Atstovas taip pat pateikė 2016 m. gegužės 16 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 673181, patvirtinantį, kad G. D. sumokėjo, o advokatas E. Staponkus gavo 1000 Eur (II t., b.l. 67).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2015 m. kovo 19 d. Nr. LR-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. LR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis. Kadangi advokatas E. Steponkus teisinių paslaugų sutarties pagrindu baudžiamojoje byloje atstovauja civilinį ieškovą, tai nustatant priteistino užmokesčio dydį už šio advokato suteiktas teisines paslaugas, teismas vadovaujasi ir minėtomis teisingumo ministro rekomendacijomis.

Advokatas E. Staponkus atvyko ir dalyvavo tik viename 2016 m. gegužės 16 d., 2 val. ir 50 min. trukusiame teisiamajame posėdyje (II t., b.l. 69-75), teisiamojo posėdžio metu pateikė tą pačią dieną parengtą civilinį ieškinį (II t., b.l. 64-65). Advokato E. Staponkaus darbo sąnaudos buvo nedidelės: civilinio ieškinio parengimas ir dalyvavimas tik viename teismo posėdyje, kuriame įrodymai buvo tiriami sutrumpinta jų tyrimo tvarka (BPK 273 str.). Byla nedidelės apimties ir nesudėtinga. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir neprieštaravo G. D. pareikštam civiliniam ieškiniui, tačiau prašė jį sumažinti atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas nuosprendžiu tenkintas tik iš dalies (tenkinta 13 %). Advokatas nagrinėjant bylą teisme nebuvo išvykęs į kitą vietovę, nei yra registruota advokato kontora ir nedarė paklausimų, siekdamas surinkti įrodymus, jis nebuvo atvykęs į teismą susipažinti su baudžiamosios bylos dokumentais. Baudžiamojoje byloje yra ir kita advokato E. Staponkaus ir nukentėjusiosios G. D. 2016 m. sausio 20 d. sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje susitarta, kad advokatas atstovaus nukentėjusiąją ikiteisminiame tyrime, Klaipėdos apygardos prokuratūroje ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme, tačiau advokato užmokestis sutartyje nenurodytas (I t., b.l. 103). Ikiteisminio tyrimo metu advokatas E. Staponkus 2016 m. vasario 2 d. susipažino su dalimi ikiteisminio tyrimo bylos (I t., b.l. 105-106) ir 2016-03-04 susipažino su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą (II t., b.l. 34-35).

Kaltinamasis G. G. daugiau nei 17 metu atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose – kalėjime. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), privalomo registruoti turto neturi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašoma priteisti advokato E. Staponkaus atstovavimo išlaidų suma – 1000 Eur yra aiškiai per didelė, todėl mažinama iki 500 Eur ir ši suma priteisiama iš kaltinamojo G. G..

Skaitmeninės laikmenos (CD) nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. lapkričio 21 d. nusikaltimas), ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. sausio 14 d. nusikaltimas), ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. sausio 14 d. nusikaltimai) subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. lapkričio 21 d. nusikaltimas), bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo G. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 21 d., 23.20 val., iki 2015 m. lapkričio 23 d., 22.30 val. (dvi dienas) ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. vasario 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant G. G. tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ² straipsniu, G. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam G. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios G. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. G. 22,91 Eur turtinei žalai bei 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo G. G. 132,28 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš kaltinamojo G. G. 500 Eur nukentėjusiajai G. D. proceso išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje G. D. prašymą dėl 500 Eur proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Skaitmenines laikmenas (CD) nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.