Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas G. G. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 30 d. priimto nutarimo Nr. 357-336 netaikyti nuteistajam G. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendis pakeistas: panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Galutinė bausmė 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2018 m. vasario 4 d.2017 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-336 nutarta netaikyti nuteistajam G. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, socialinės reabilitacijos programose, siekiant spręsti turimas problemas, pataisos įstaigoje nedalyvavo, baustas ir skatintas nebuvo. Praeityje nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, nustatytos sąlygos pažeistos. G. G. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nėra pažangos ją mažinant. Todėl nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą, nurodant, kad Komisija tinkamai ir visapusiškai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui turinčias reikšmės aplinkybes ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą nutarimą. G. G. elgesys nepasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima jį toliau taisyti prižiūrimą laisvėje.Skunde nuteistasis G. G. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad pragyvenimui turi pakankamai finansų, gyvens kartu su sugyventine, jų pajamos būtų apie 700 eurų. Nuteistasis pažymi, kad anksčiau lygtinis paleidimas jam buvo taikytas 1996 m., t. y. prieš 21 metus. Tuomet jis neišbuvo lygtinio paleidimo laikotarpio, nes padarė naują nusikaltimą. Vis dėlto, tuomet jis buvo jaunas, jo požiūris į gyvenimą skyrėsi nuo dabartinio. Jam nerūpėjo šeiminiai santykiai, buitis ar ateities planai. Nuteistasis sutinka, kad darė smurtinius nusikaltimus, tačiau už juos paskirtas bausmes yra pilnai atlikęs. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas jam buvo taikęs bausmės vykdymo atidėjimą, kurį aukštesnės instancijos teismas panaikino. Jis pats prisistatė į policijos įstaigą ir pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę. Dėl alkoholio vartojimo, tai G. G. nesutinka, jog jam reikalinga kokia nors pagalba. Būdamas laisvėje, jis dirbo atsakingą elektriko darbą, būdavo komandiruojamas į užsienio valstybes, todėl alkoholio vartojimas yra nesuderinamas su jo darbu. Paleistas lygtinai, jis planuoja grįžti dirbti į tą pačią darbovietę, o tai parodo, jog darbdavys juo pasitiki. Skunde nuteistasis teigia, jog yra suinteresuotas kuo greičiau padengti likusius 1129,78 Eur priteistos žalos. Jis nesiruošia daryti naujų nusikalstamų veikų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nė karto nenusižengė nustatytai vidaus tvarkai. G. G. pasižada vykdyti jam skirtus įpareigojimus, nevartoti alkoholio. Jis nėra pavojingas visuomenei ir likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog G. G. koreguoja savo elgesį tinkame linkme labai nežymiai: bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, nuo 2017 m. kovo 16 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“ elektriku, yra išklausęs privalomų pataisos programų temas – naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, minėtos aplinkybės parodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. G. G. neigiamai charakterizuojančios medžiagos pateiktoje asmens byloje yra gerokai daugiau nei sėkmingai probacijai būtinų aspektų.Nuteistajam G. G. nustatyta vidutinė, t. y. 60 balų pagal OASys metodiką, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinęs visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas, kaip ir Komisija, pagrįstai nepadarė šios išvados. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad G. G. yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų nuo pat paauglystės, šis teistumas nuteistajam jau penktasis. Dauguma nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų yra smurtinės, anksčiau jis yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir dėl labai sunkaus nusikaltimo – žmogaus gyvybės atėmimo. Tik 2014 m. pavasarį G. G. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur praleido beveik aštuoniolika metų. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka dėl dviejų tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymo savo sugyventinės atžvilgiu. Nors abu nusikaltimai nesunkūs, tačiau jie padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio, nesugebant kilusių konfliktų išspręsti įstatymus nepažeidžiančiu būdu. Teisėjų kolegija neigiamai vertina nuteistojo požiūrį į turimas problemas bei nesiėmimą jokių konkrečių veiksmų šioms problemoms spręsti. G. G. nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, tačiau savo smurtinių agresijos proveržių jis nesureikšmina, kaip ir alkoholio vartojimo problemos.Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis stresą ar įtampą keliančiose situacijose nesugeba priimti greitų, racionalių sprendimų, veikia impulso pagautas, spontaniškai, greitai praranda savitvardą. Jokiose savipagalbos grupės ar elgesio korekcijos programose pataisos namuose nedalyvavo. Skunde aukštesniajam teismui G. G. teigia, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, jokios pagalbos jam nereikia. Tokios nuostatos patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, negeba ir nenori pasimokyti iš ankstesnio patyrimo. Nors bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo faktų fiksuota nebuvo, tačiau vien iš to negalima spręsti, jog nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. G. G. nedalyvavo Anoniminių alkoholikų grupės veikloje, jokiose kitose programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, taip pat nedalyvavo, todėl toks nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą bei galimas to pasekmes aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu nuteistasis vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos, atsikratyti šio neigiamai jo elgesį veikiančio įpročio nesiekia, jokių veiksmų šia linkme, būdamas pataisos namuose, nesiima, socialinės reabilitacijos programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemomis, nelanko. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose G. G. nebuvo baustas už alkoholio vartojimą, kadangi tokių veiksmų atlikimas pataisos namuose yra griežtai draudžiamas, legaliai įsigyti alkoholio neįmanoma, todėl teigti, jog vien tik baustumų už alkoholio vartojimą pataisos namuose nebuvimas patvirtina nuteistojo problemų dėl alkoholio vartojimo nebuvimą, objektyvaus pagrindo nėra. Pažymėtina, jog alkoholio vartojimas, kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti kriminogeninis veiksnys, nurodomas ir Socialinio tyrimo išvadoje, ši problema vis dar išlieka aktuali, todėl nuteistojo atsainus požiūris neprisideda prie materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nustatymo.Teisėjų kolegijos vertinimu, G. G. palaikomos nuostatos, mąstymas bei elgesys šiuo metu neleidžia kalbėti apie sėkmingą probaciją. Nuteistasis nėra lankęs ir programų, susijusių su smurtinio elgesio prevencija. Nors jis du kartus smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu, tačiau netinkamo elgesio čia neįžvelgia ir planuoja grįžti gyventi tuo pačiu adresu pas nukentėjusią sugyventinę, nes savo nuosavo būsto neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktos bylos medžiagoje nėra duomenų, jog nuteistojo sugyventinė sutinka jį priimti gyventi į savo namus. Nors Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog G. G. pabendrauja su sugyventine, tačiau tai nelaikytina tvirtu, palaikančiu ryšiu. Nuteistojo socialiniai ryšiai yra menki, su kitais artimaisiais ar draugais G. G. nebendrauja, kas rodo, jog jam stinga palaikymo ir, būdamas laisvėje, jis neturėtų į ką kreiptis pagalbos, kas didina priešingo teisei elgesio riziką. Be to, nuteistasis pervertina savo galimybes įsidarbinti toje pačioje darbovietėje, kur dirbo iki sulaikymo elektriku. Jokios pažymos, įrodančios, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka priimti dirbti G. G., pateiktos bylos medžiagoje nėra. Nors nuteistasis pataisos namuose dirba pagal turimą elektriko specialybę, tačiau papildomai nesistengia kelti savo kvalifikacijos ar įgyti naujų žinių bei įgūdžių, kurios leistų sėkmingiau laisvėje integruotis į darbo rinką. Teisėjų kolegija sutinka, jog nuteistasis dengia jam priteistą civilinį ieškinį ir šiuo metu jau yra išmokėjęs didesnę ieškinio dalį (2630,02 Eur), tačiau tai nėra lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, kadangi savanoriškai nesumokėtas ieškinys yra išieškomas priverstinai. Jau minėta, kad nuteistasis tik tikisi, jog bus priimtas gyventi pas sugyventinę bei priimtas į buvusią darbovietę, tačiau objektyvių tai patvirtinančių duomenų nėra. Todėl su lėšomis ir jų tvarkymu susijusios problemos išlieka aktualios. Atsarginių, alternatyvių variantų, ką veiktų bei kur gyventų, jei nebūtų priimtas pas sugyventinę ar į buvusią darbovietę, G. G. neturi. Be realaus įsidarbinimo ir pastovių lėšų gavimo, sėkminga probacija sunkiai tikėtina. Atsižvelgtina ir į tai, kad G. G. anksčiau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau jis nebuvo efektyvus. Nors lygtinis paleidimas buvo pritaikytas daugiau nei prieš dvidešimt metų, tačiau nuteistojo daromi nusikaltimai tik sunkėjo, po lygtinio paleidimo pritaikymo jis ir toliau vykdė smurtinius nusikaltimus, kurių vienas sukėlė ir negrįžtamas pasekmes. Todėl visiškai nevertinti ankstesnio lygtinio paleidimo pritaikymo fakto nėra pagrindo. Šiuo metu nuteistajam nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, mąstymo ir elgesio problemos, alkoholio vartojimas, su lėšomis ir jų tvarkymu susijusios problemos. Šie veiksniai iš esmės nėra šalinami ar minimizuojami. Nuteistasis nėra aktyvus pataisos programų dalyvis, savo iniciatyva jis nesiima jokių socialinės reabilitacijos veiksmų, kas neleidžia aukštesniajam teismui tikėtis sėkmingos nuteistojo probacijos. Psichologinės paramos paslaugos bei elgesio pataisos programos lankymas suteiktų nuteistajam galimybę mažinti mąstymo problemas bei pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik konkrečių planų turėjimas bei pastangos juos realizuoti gali patvirtinti G. G. pasiryžimą bei motyvaciją reintegruotis į visuomenę, tapti doru bei sąžiningu piliečiu, suvokiančiu ne tik savo teises, bet ir pareigas tiek savo šeimos nariams, artimiesiems, tiek visiems kitiems visuomenės nariams. Šiuo atveju stebimas daugiau nuteistojo nepagrįstas elgesys (pavyzdžiui, atsisakė gyventi jam paskirtame būryje dėl asmeninių priežasčių, dėl ko buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas), nei solidi, į ateitį nukreipta mąstysena.Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą bei netaikydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti G. G. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl, nenustačius akivaizdaus siekio mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė - 60 balų, nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.