- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-724-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14670-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Credit day“, AB „Citadele“
- Kategorijos
- 3.4.2.3.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Credit day“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančių fizinių asmenų Z. R. ir T. R. bankroto administratorės M. V. skundą dėl 2019-01-03 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu, suinteresuoti asmenys – AB „Citadele“ bankas, AB SEB bankas, BUAB „Saugos projektų valdymas“ (buvęs pavadinimas UAB „Mano Sauga“), atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Likvidas“, UAB „GELVORA“, „Iberia Motor Company“ S. A., A. G. Z., VĮ Turto bankas, Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismas, UAB „Credit day“, antstolė P. K., antstolė D. M., antstolė A. P., antstolis D. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutuojančių fizinių asmenų Z. R. ir T. R. bankroto administratorė M. V. prašė pripažinti 2019-01-03 kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms Civilinio kodekso 6.59, 6.189, 6.200 straipsnių normoms. Nurodė, kad kreditorių susirinkimui pasiūlė du variantus paskirstyti bankroto byloje gautus 50 000 Eur už Z. R. perleistą reikalavimo teisę. Kreditoriai 81,35 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų balsų (AB SEB banko atstovo ir VĮ Turto banko atstovo) pasisakė „prieš“ administratorės pasiūlytą variantą ir pasiūlė savo variantą – tai yra iš visų gautų 50 000 Eur sumos skirti administratorės administravimo lėšoms 10 procentų, o visą likusią sumą 45 000 Eur paskirstyti tik patvirtintiems kreditoriams byloje. Nurodė, kad nesutinka su tokiu lėšų paskirstymu. Paaiškino, kad 2018-09-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-32020-933/2018 buvo patvirtintas Fizinių asmenų patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuris patvirtintas 2018-08-20 kreditorių susirinkimo. Šiame plane buvo sutrumpintas mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas iki 3 metų – 2018-10-15 su numatyta papildomai paskirstyta suma, likusia iki 5 metų. Patvirtinto plano 5 punkte „Lėšos numatytos gauti iš skolininkų“ nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 Z. R. priteista 58 292,69 Eur, sprendimas apskųstas. Paaiškino, kad visas išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 finansavo UAB „Algų profsąjunga“. UAB „Algų profsąjunga“ ir bankroto administratorės atstovaujamas Z. R. 2018-01-08 sudarė susitarimą dėl šalių interesų civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 suderinimo, kuris reiškė taikų ginčo tarp šių šalių išsprendimą. Susitarta, kad jeigu skola iš L. G. bus priteista UAB „Algų profsąjunga“, UAB „Algų profsąjunga“ sumokės Z. R. papildomai 21 500 Eur (28 962 Eur Z. R. jau yra gavęs). Tuo atveju, jei skola iš L. G. būtų priteista Z. R., šalys susitarė, kad UAB „Algų profsąjunga“ iš išieškotų lėšų bus sumokėta 28 962 Eur. Susitarimu buvo pasiekta taika tarp dviejų bylos dalyvių, kuri užtikrino maksimalią Z. R. interesų apsaugą. Su susitarimu buvo supažindintas kreditorių susirinkimo pirmininko AB SEB banko atstovas. Įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 ir reikalavimo teisę realizavus už 50 000 Eur, kreditoriai vienašališkai nusprendė susitarimo nesilaikyti, nors jis nėra nuginčytas. Administratorės įsitikinimu, sprendimas nesilaikyti sudarytų ir galiojančių sutarčių prieštarauja imperatyvioms normoms.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu prašė skundą dėl 2019-01-03 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu pripažinti nepagrįstu ir jį atmesti; palikti galioti kreditorių 2019-01-03 susirinkime priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu; įpareigoti bankroto administratorių už reikalavimo perleidimą gautas pinigines lėšas proporcingai pagal teismo patvirtintus reikalavimus paskirstyti kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje teismo nutartimi, bei apmokėti bankroto administravimo išlaidas pagal kreditorių susirinkimo nutarimą. Pažymėjo, kad nei Vilniaus apygardos teismo sprendimas, nei FABĮ nesuteikia pirmumo teisės nei UAB „Algų profsąjunga“, nei jos reikalavimo perėmėjai UAB „Credit day“ į pinigines lėšas, išieškotinas iš bankrutuojančio asmens Z. R. skolininko L. G., o susitarimas, kuriuo remiasi bankroto administratorė, nelaikytinas taikos sutartimi, šis susitarimas sudarytas be kreditorių žinios, neatitinka FABĮ nuostatų, pažeidžia kreditorių teises bei teisėtus interesus, sudarytas siekiant išskirti vieno asmens reikalavimo pirmumą prieš kitų kreditorių reikalavimus. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įtraukė UAB „Credit day“ su 28 962 Eur finansiniu reikalavimu į Z. R. ir T. R. kreditorių sąrašą antrąja eile.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Credit day“ atsiliepimu prašė skundą tenkinti ir 2019-01-03 kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu pripažinti negaliojančiu. Paaiškino, kad kreditorius 2018-10-02 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. P1 iš UAB „Algų profsąjunga“ įsigijo reikalavimo teisę, kylančią iš 2018-01-08 UAB „Algų profsąjunga“ bei bankroto administratorės M. V. atstovaujamo Z. R. sudaryto susitarimo dėl šalių interesų civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 suderinimo ir taikaus ginčo išsprendimo. Pagal susitarimą Z. R. administratorė iš Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 priteistos sumos privalo sumokėti kreditoriui 28 962 Eur. Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu kreditoriai nusprendė uždrausti administratorei vykdyti galiojančią sutartį, kurios teisėtumui iki tol, kol vyko teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2A-872-943/2018, jie neprieštaravo. Teigė, kad kreditorių susirinkimo pirmininko AB SEB banko atstovui susitarimo turinys buvo žinomas dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-872-943/2018, susitarimas atitiko kreditorių interesus, buvo jiems naudingas, todėl iki tol, kol neatsirado poreikis jį įvykdyti ir atsiskaityti su UAB „Credit day“ (pradiniu kreditoriumi UAB „Algų profsąjunga“), šio susitarimo niekas nekvestionavo. Paaiškino, kad 2018-01-08 susitarimas iš esmės yra taikos sutartis tarp kreditoriaus ir bankroto administratorės atstovaujamo Z. R.. 2018-01-08 susitarimo, kaip taikos sutarties tarp UAB „Algų profsąjunga“ ir Z. R., pobūdį patvirtina šios aplinkybės: tiek UAB „Algų profsąjunga“, tiek Z. R. turėjo vieningą tikslą ir interesą, kad iš L. G. būtų priteista skola, todėl įvertinę kiekvienas savo rizikas ir siekdami jas minimalizuoti, UAB „Algų profsąjunga“ ir bankroto administratorės M. V. atstovaujamas Z. R. 2018-01-08 sudarė susitarimą dėl šalių interesų civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 suderinimo ir taikaus ginčo išsprendimo; susitarimas iš esmės buvo sudarytas Z. R. ir jo kreditorių interesais bei jų naudai, kadangi pagal susitarimą Z. R., nepriklausomai nuo bylos baigties, visiškai neinvestuodamas į teisines paslaugas, užsitikrino, kad: kito asmens pastangomis bei lėšomis bus įrodytas ginčijamos reikalavimo teisės pagrįstumas; nei Z. R., nei jo administratorei nereiks dalyvauti civilinėje byloje, samdyti teisininkus, galinčius teikti teisinę pagalbą (lėšų tam Z. R. neturėjo); už ginčijamą 58 292,69 Eur dydžio reikalavimo teisę jis net ir pralaimėjęs bylą būtų gavęs 50 462 Eur (t. y. 28 962 Eur jis jau buvo gavęs sudarydamas Reikalavimo perleidimo sutartį, o dar 21 500 Eur UAB „Algų profsąjunga“ jam įsipareigojo perleisti tuo atveju, jei jos ieškinys bus patenkintas); jokių neigiamų pasekmių kreditorių interesams susitarimas sukelti negalėjo, kadangi visiškai neinvestuodama į teisminį ginčą administratorė užsitikrino praktiškai visišką ginčytino reikalavimo patenkinimą ir minimizavo riziką pralaimėti teisminį ginčą. Vykdydama susitarimą UAB „Algų profsąjunga“ toliau vedė teisminį procesą, dengė teisines išlaidas, neteikė apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 sprendimo, palaikė Z. R. poziciją ir atliko visus veiksmus, lėmusius 58 292,69 Eur iš L. G. priteisimą. Teigė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms Civilinio kodekso 6.189, 6.200, 6.59 straipsnių normoms, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi atmetė bankrutuojančių fizinių asmenų Z. R. ir T. R. bankroto administratorės M. V. skundą dėl 2019-01-03 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 nusprendė pripažinti negaliojančia UAB „Algų profsąjunga“ ir Z. R. 2014-11-05 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/14/11/05; taikyti restituciją ir grąžinti Z. R. 58 292,69 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, o UAB „Algų profsąjunga“ priteisti iš Z. R. 28 962 Eur; priteisti Z. R. iš L. G. 58 292,69 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-10-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-872-943/2018 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant, jog Z. R. iš L. G. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-09-12, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 2018-10-26 vykusiame bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių susirinkime buvo svarstyti klausimai dėl reikalavimo teisės į priteistą sumą realizavimo. Kreditoriai nutarė skelbti reikalavimo teisės į priteistą sumą – 58 292,69 Eur pardavimą varžytynėse. Gautas pinigines lėšas paskirstyti sekančiai: bankroto administratoriaus išlaidų dengimui ir bankroto administratoriaus atlyginimui skirti 10 procentų nuo iš realizavimo gautų pinigų lėšų; likusias iš realizavimo gautas pinigines lėšas paskirstyti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Reikalavimo teisę parduota už 50 000 Eur. Bankroto administratorės nuomone, atsiradusi (paaiškėjusi) skola bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos pabaigoje (28 962 Eur) turi būti dengiama iš lėšų, kurios gautos būtent šioje byloje (civilinė byla Nr. e2-1202-553/2018). 2019-01-03 įvykusio bankrutuojančių fizinių asmenų Z. R. ir T. R. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimų buvo spręsta dėl gautų piniginių lėšų, t. y. 50 000 Eur paskirstymo. Kreditoriai balsavo „prieš“ abu bankroto administratorės pasiūlytus variantus dėl gautų 50 000 Eur lėšų paskirstymo.
6. Nurodė, kad kreditorių 2018-10-26 bei 2018-11-28 susirinkimai aiškiai ir konkrečiai nusprendė dėl reikalavimo teisės, priklausiusios Z. R., pardavimo tvarkos bei piniginių lėšų, gautų pardavus reikalavimo teisę, paskirstymo.
7. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo nutarimai dėl gautinų lėšų pardavus Z. R. reikalavimo teises į L. G. skolą paskirstymo tvarkos buvo priimti jau po Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 įsiteisėjimo. Bankroto administratorei buvo žinoma tiek apie Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 sprendimą, tiek apie Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-04 nutarties priėmimą bei jų turinį.
8. Nurodė, kad nutarimas 2018-10-26 kreditorių susirinkime dėl lėšų pardavimo tvarkos ir kainos (t. y. pardavus reikalavimo teisę į priteistą sumą, gautas pinigines lėšas paskirstyti taip: 10 procentų skirti bankroto administravimo išlaidų bei bankroto administratorės atlyginimo dengimui, o likusias pinigines lėšas proporcingai paskirstyti kreditorių reikalavimo tenkinimui) buvo priimtas pagal kreditorių susirinkimo pirmininko AB SEB banko pasiūlymą, tačiau bankroto administratorė šio nutarimo per FABĮ nustatytą terminą neskundė, todėl jis yra galiojantis.
9. Padarė išvadą, jog 2019-01-03 kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu buvo iš esmės grindžiamas 2018-10-26 vykusio kreditorių susirinkimo priimtu nutarimu dėl gautinų lėšų pardavus reikalavimo teisę į L. G. skolą paskirstymo tvarkos. Nors bankroto administratorė skunde nurodė, jog 2019-01-03 kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja CK 6.59, 6.189 bei 6.200 straipsnių normoms (reglamentuojančioms draudimą vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, sutarties galią jos šalims bei sutarčių vykdymo principus), tačiau nepateikė aplinkybių, kurios pagrįstų jos reikalavimą šį kreditorių nutarimą pripažinti negaliojančiu, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl nutarimo prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms.
10. Nurodė, kad 2018-10-26 kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu bankroto administratorė neskundė, todėl iš esmės sutiko su šiuo nutarimu dėl piniginių lėšų, gautų pardavus reikalavimo teisę į L. G. skolą, paskirstymo tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Credit day“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-21 nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės – pripažinti negaliojančiu 2019-01-03 kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu.
12. Nurodė, kad 2018-10-02 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. P1 iš UAB „Algų profsąjunga“ įsigijo reikalavimo teisę, kylančią iš 2018-01-08 UAB „Algų profsąjunga“ bei bankroto administratorės M. V. atstovaujamo Z. R. sudaryto susitarimo dėl šalių interesų civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 suderinimo ir taikaus ginčo išsprendimo.
13. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl klausimo – ar kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nuspręsta vienašališkai nevykdyti administratorės su UAB „Algų profsąjunga“ sudarytos sutarties, yra teisėtas ir neprieštarauja sutarčių galiojimą ir vykdymą reguliuojančioms teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo tiek argumentus, tiek faktą apie galiojančią 2018-01-08 sutartį ir pareigą ją vykdyti. Teigė, kad teismas privalėjo ex officio įvertinti, ar kreditorių susirinkimo nutarimas tiek dėl lėšų paskirstymo, tiek apskritai dėl turto pardavimo neprieštarauja imperatyvioms FABĮ normoms, draudžiančioms disponuoti bankrutuojančio asmens turtu ir lėšomis nukrypstant nuo mokumo atkūrimo plano.
14. Paaiškino, kad 2018-01-08 susitarimas iš esmės yra taikos sutartis tarp kreditoriaus ir bankroto administratorės atstovaujamo Z. R.. Susitarimas buvo sudarytas Z. R. ir jo kreditorių interesais bei jų naudai, kadangi pagal susitarimą Z. R., nepriklausomai nuo bylos baigties, visiškai neinvestuodamas į teisines paslaugas, užsitikrino, kad kito asmens pastangomis bei lėšomis bus įrodytas ginčijamos reikalavimo teisės pagrįstumas; nei Z. R., nei jo administratorei nereiks dalyvauti civilinėje byloje dėl skolos iš L. G. priteisimo, samdyti teisininkus, galinčius teikti teisinę pagalbą (lėšų tam Z. R. neturėjo); už ginčijamą 58 292,69 Eur dydžio reikalavimo teisę jis net ir pralaimėjęs bylą būtų gavęs 50 462 Eur. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas AB SEB bankas apie susitarimo sudarymą buvo informuotas ir tam neprieštaravo. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nuspręsta nesilaikyti 2018-01-02 susitarime numatytų įsipareigojimų, prieštarauja imperatyvioms CK 6.189 str., 6.200 str., 6.59 str. normoms.
15. Nurodė, kad kreditoriams nusprendus, kad jų reikalavimo teisė turi būti tenkinama iš lėšų, gautų už perleistą reikalavimo teisę, jie, vadovaudamiesi FABĮ 8 straipsnio 13 dalimi privalėjo nutarti siūlyti bankrutavusiam fiziniam asmeniui patikslinti mokumo atkūrimo planą įtraukiant į jį papildomo turto pardavimo, už jį gautų lėšų skirstymo klausimą, o fiziniam asmeniui patikslinus planą, balsuoti už jo tvirtinimą ir tik tada priiminėti atitinkamus nutarimus dėl turto realizavimo tvarkos bei už jį gautų lėšų išmokėjimo. Šių imperatyvių FABĮ nuostatų nesilaikyta, kreditorių susirinkimo nutarimai priimti nesilaikant mokumo atkūrimo plano, jo nepatikslinus, lėšas nuspręsta paskirstyti vienašaliu kreditorių sprendimu, neatsižvelgiant nei į bankrutuojančių asmenų, nei į trečiųjų asmenų (apelianto) interesus, nei į sudarytas ir galiojančias sutartis.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu prašė apelianto atskirąjį skundą pripažinti nepagrįstu, jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
17. Nurodė, kad AB SEB bankui apie 2018-01-08 susitarimą tapo žinoma tik prieš 2018-10-26 vykusį kreditorių susirinkimą, kaip buvo svarstomas Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-04 nutartimi galutinai patvirtintos bankrutuojančio asmens Z. R. reikalavimo teisės į L. G. skolą realizavimo klausimas. Apie jokį planuojamą pasirašyti susitarimą ar jo projektą bankrutuojančių asmenų kreditoriai nebuvo informuoti.
18. Teigė, kad nei Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 sprendimas (civilinė byla Nr. e2-1202-553/2018), nei FABĮ nesuteikia nei UAB „Algų profsąjunga“, nei jos reikalavimo perėmėjai UAB „Credit Day“ pirmumo teisės į pinigines lėšas išieškotinas iš bankrutuojančio asmens Z. R. skolininko L. G..
19. Pažymėjo, kad 2018-01-08 susitarimas nelaikytinas taikos sutartimi, šis susitarimas sudarytas be kreditorių žinios, neatitinka FABĮ nuostatų, pažeidžia kreditorių teises bei teisėtus interesus, sudarytas siekiant išskirti vieno kreditoriaus reikalavimo pirmumą prieš kitų kreditorių reikalavimus.
20. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-22 nutartį palikti nepakeistą.
21. Nurodė, kad ginčas iš esmės kilęs dėl apelianto kreditorinio reikalavimo teisinio vertinimo, t. y. ar šis reikalavimas turi prioritetą prieš antros eilės kreditorius ir tenkintinas FABĮ 29 straipsnio 5 dalies pagrindu. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2019-01-10 nutartimi UAB „Credit Day“ su 28 962 Eur reikalavimu įtraukė į antros eilės kreditorių sąrašą, todėl, iki ši nutartis nepanaikinta, tos pačios instancijos teismas neturi pagrindo dėl to paties dalyko priimti priešingą nutartį, tokiu atveju byloje būtų du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bankrutuojančių fizinių asmenų Z. R. ir T. R. bankroto administratorės M. V. skundas dėl 2019-01-03 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės.
25. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 nagrinėjo UAB „Algų profsąjunga“ ieškinį L. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir L. G. priešieškinį UAB „Algų profsąjunga“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties ir skolos priėmimo-perdavimo akto bei kasos išlaidų orderių pripažinimo negaliojančiais ab initio bei Z. R., atstovaujamo bankroto administratorės M. V., ieškinį šalims dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
26. 2018-01-08 UAB „Algų profsąjunga“ bei bankroto administratorės M. V. atstovaujamas Z. R. sudarė rašytinį susitarimą, kurio 2.1. punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu bus patenkintas UAB „Algų profsąjunga“ ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018, UAB „Algų profsąjunga“ įsipareigoja grąžinti Z. R. 21 500 Eur reikalavimo teisę į L. G.. Susitarimo 2.2. punkte numatė, kad tuo atveju jeigu UAB „Algų profsąjunga“ ieškinys bus atmestas, o Z. R. savarankiškas reikalavimas bus patenkintas, UAB „Algų profsąjungai“ šalių susitarimu bus grąžinta už reikalavimo teisę sumokėta 28 962 Eur suma. Susitarimo 2.4. punkte šalys susitarė, kad net ir atmetus jų reikalavimus, UAB „Algų profsąjunga“ įsipareigoja nereikšti Z. R. pretenzijų dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau Z. R. įsipareigoja pripažinti UAB „Algų profsąjunga“ kreditorinį reikalavimą 28 962 Eur sumai.
27. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 pripažino negaliojančia UAB „Algų profsąjunga“ ir Z. R. 2014-11-05 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/14/11/05, taip pat nusprendė taikyti restituciją ir grąžinti Z. R. 58 292,69 Eur dydžio reikalavimo teisę į L. G., o UAB „Algų profsąjunga“ priteisti iš Z. R. 28 962 Eur; priteisti Z. R. iš L. G. 58 292,69 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-10-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-04 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 sprendimas paliktas nepakeistas, patikslinant, jog Z. R. iš L. G. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-09-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
28. UAB „Credit day“ 2018-10-02 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. P1 iš UAB „Algų profsąjunga“ perėmė reikalavimo teises į Z. R. 28 962 Eur skolą pagal 2018-01-08 susitarimą.
29. Bankrutuojančių fizinių asmenų Z. R. ir T. R. 2018-10-26 kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu, kreditoriai, svarstant dėl reikalavimo teisės į priteistą sumą bankroto metu mokumo atkūrimo plano vykdymo metu pabaigoje pardavimo (realizavimo) tvarkos ir kainos nustatymo, nutarta skelbti reikalavimo teisės į priteistą sumą – 58 292,69 Eur pardavimą dvejose varžytynėse; nustatyti pirmųjų varžytynių pradinę pardavimo kainą – 46 700 Eur; antrųjų varžytynių pradinę pardavimo kainą – 37 400 Eur; kainos didinimo intervalą nustatyti 100 Eur; pardavus reikalavimo teisę į priteistą sumą, gautas pinigines lėšas paskirstyti sekančiai: bankroto administratoriaus išlaidų dengimui ir bankroto administratoriaus atlyginimui skirti 10 procentų nuo iš realizavimo gautų pinigų lėšų; likusias iš realizavimo gautas pinigines lėšas paskirstyti kreditorių reikalavimų tenkinimui; realizavus reikalavimo teisę į priteistą sumą, paskirsčius gautas pinigines lėšas ir atlikus paskutinį mokėjimą, paruošti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir pateikti jį kreditorių susirinkimo pirmininkui.
30. Bankrutuojančių fizinių asmenų Z. R. ir T. R. 2018-11-28 kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu, kreditoriai nutarė parduoti reikalavimo teisę išieškoti iš L. G. 58 292,69 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bankrutuojančio asmens Z. R. naudai už didžiausią iki 2018-11-28 10.00 val. įvykusio kreditorių susirinkimo pasiūlytą kainą, tai yra reikalavimo teisę parduoti už 50 000 Eur sumą pirkėjui Nr. 2.
31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4737-933/2019, kurioje UAB „Credit day“ prašė patvirtinti jo 28 962,00 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą Z. R. ir T. R. bankroto byloje FABĮ 29 straipsnio 5 dalies tvarka (prieš antrąja eile tenkinamus kreditorių reikalavimus), nutarė UAB „Credit day“ prašymą tenkinti iš dalies, patikslinti bankrutuojančių fizinių asmenų Z. R. ir T. R. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ir į kreditorių sąrašą įtraukti antrosios eilės kreditorių UAB „Credit day“ bei patvirtinti jo 28 962,00 Eur finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-424-855/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-10 nutartį paliko nepakeistą.
32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. R. ir T. R. 2018-10-26 kreditorių susirinkime aiškiai ir konkrečiai nusprendė dėl piniginių lėšų, gautų pardavus Z. R. reikalavimo teisę, paskirstymo, t. y. bankroto administratoriaus atlyginimui skirti 10 procentų nuo iš realizavimo gautų pinigų lėšų, o likusias lėšas paskirstyti kreditorių reikalavimų tenkinimui.
33. Skundžiamu 2019-01-03 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai nepritarė bankroto administratorės siūlymui modifikuoti 2018-10-26 kreditorių susirinkimo nutarimą, t. y. iš gautų lėšų pardavus Z. R. reikalavimo teisę (50 000 Eur) išmokėti UAB „Credit day“ 28 962 Eur, o likusią sumą paskirstyti kreditoriams arba nurodytą lėšų sumą (28 962 Eur) rezervuoti / palikti depozite iki teismo išaiškinimo dėl einamųjų mokėjimų, o likusią sumą paskirstyti kreditoriams. Taigi iš esmės kreditoriai nepritarė siūlymui atsiskaityti su UAB „Credit day“ pirmiau prieš kitų kreditorių reikalavimus (prieš antrąja eile tenkinamus kreditorių reikalavimus). Nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4737-933/2019 UAB „Credit day“ su 28 962 Eur dydžio finansiniu reikalavimu įtraukė į Z. R. ir T. R. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą antrąja eile, toks kreditorių sprendimas buvo pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vieno kreditoriaus išskyrimas iš kitų antros eilės kreditorių, jo reikalavimus tenkinant pirmiau kitų, nebūtų nei sąžiningas, nei teisingas, prieštarautų FABĮ 29 straipsnio 6 daliai, numatančiam, kad kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismai civilinėje byloje Nr. e2FB-4737-933/2019 ir civilinėje byloje Nr. 2S-424-855/2019 įvertino 2018-01-08 UAB „Algų profsąjunga“ bei bankroto administratorės M. V. atstovaujamas Z. R. rašytinį susitarimą, iš kurio apeliantas UAB „Credit day“ kildiną savo reikalavimą bei sprendė, kad UAB „Credit day“ kreditorinis reikalavimas neturėtų būti išskirtas iš kitų antros eilės kreditorių.
35. Teismas pažymi, kad kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
36. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.