Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės akcinės bendrovės įmonių grupės „Alita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, ir atsakovės akcinės bendrovės įmonių grupės „Alita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-569-324/2021 pagal ieškovės Serbijos Respublikos, atstovaujamos Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūros, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei įmonių grupei „Alita“ dėl netesybų ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-569-324/2021 pagal ieškovės Serbijos Respublikos, atstovaujamos Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūros, patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei įmonių grupei (toliau – AB) „Alita“ dėl 11 351 965,00 Eur netesybų ir žalos, kildinamos iš 2007 m. liepos 24 d. Serbijos Respublikos akcinės bendrovės „Beogradska industrija piva, slada i bezalkoholnih pića“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, atlyginimo.

2. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi, be kita ko, nutarė įpareigoti atsakovę iki 2021 m. vasario 1 d. įskaitytinai pateikti rašytinius įrodymus – AB „Alita“ 2009 m. spalio 7 d., 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. spalio 27 d. turto perdavimo–priėmimo aktų konkrečius 12 priedų. Nutartyje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu šiuose dokumentuose yra duomenų, sudarančių komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį, dokumentus teikiantis asmuo (atsakovė) teismui juos gali pristatyti popierine forma arba per elektroninių paslaugų portalą, abiem atvejais nurodant (ne)viešumo poreikį ir pagrindus.

3. Atsakovė, 2021 m. sausio 29 d. teikdama rašytinius įrodymus, prašė: 1) pripažinti tik teismui teikiamose nenuasmenintose dokumentų versijose esančią informaciją apie atsakovės iš AB „Alita“ perimtų sutarčių šalių pavadinimus komercine paslaptimi, neleisti ieškovei ir kitiems asmenims susipažinti su šiais dokumentais, nelaikyti šių dokumentų bylos medžiagos dalimi ir, išnagrinėjus bylą, juos grąžinti atsakovei; nusprendus nenuasmenintas dokumentų versijas laikyti bylos medžiagos dalimi, pripažinti šiuos dokumentus nevieša bylos medžiagos dalimi ir neleisti ieškovei ir kitiems asmenims su šiais dokumentais susipažinti ir daryti jų kopijas; 2) netenkinus pirmojo prašymo, pripažinti tik teismui teikiamose nenuasmenintose dokumentų versijose esančią informaciją apie atsakovės iš AB „Alita“ perimtų sutarčių šalių pavadinimus konfidencialia informacija, neleisti ieškovei ir kitiems asmenims su šiais dokumentais susipažinti, nelaikyti šių dokumentų bylos medžiagos dalimi ir, išnagrinėjus bylą, juos grąžinti atsakovei; nusprendus nenuasmenintas dokumentų versijas laikyti bylos medžiagos dalimi, pripažinti šiuos dokumentus nevieša bylos medžiagos dalimi ir neleisti iškovei ir kitiems asmenims su šiais dokumentais susipažinti ir daryti jų kopijas. Analogiškas atsakovės prašymas teisme 2021 m. vasario 1 d. gautas ir paštu.

4. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo ir nepripažino nevieša bylos medžiaga atsakovės su 2021 m. sausio 29 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktų dokumentų: 1) AB „Alita“ turto, teisių ir pareigų perdavimo-priėmimo akto Nr.2 „Sutarčių sąrašas) (16 priedas); 2) AB „Alita“ turto, teisių ir pareigų perdavimo-priėmimo akto Nr.2 „Išperkamosios nuomos ir veiklos nuomos sutarčių sąrašas (14 priedas); 3) AB „Alita“ turto, teisių ir pareigų perdavimo–priėmimo akto Nr.2 „Draudimo sutarčių sąrašas“ (17 priedas); 4) AB „Alita“ turto, teisių ir pareigų perdavimo–priėmimo akto Nr.2 „Sutarčių su bankais ir kitų sutarčių sąrašas (15 priedas); 5) AB „Alita“ turto, teisių ir pareigų perdavimo-priėmimo akto Nr.2 „Teismo bylų sąrašas (19 priedas). Šios nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

5. Atsakovė 2021 m. vasario 24 d. padavė atskirąjį skundą, jame prašydama Kauno apygardos teismo pačiam pasinaikinti 2021 m. vasario 17 d. nutartį, o pirmosios instancijos teismui tokio prašymo netenkinus, prašė šią nutartį panaikinti apeliacinės instancijos teismo ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės 2021 m. sausio 29 d. prašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje – vietoje žodžių „Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą“, įrašant „Nutartis neskundžiama.“

7. Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodant jos apskundimo tvarką, yra padarytas aiškus rašymo apsirikimas – nurodyta „Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą“, nors tokia nutartis neskundžiama.

8. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės AB „Alita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties.

9. Nurodė, kad nutartys, kuriomis pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 10 straipsnio nuostatas išsprendžiamas bylos medžiagos ar jos dalies (ne)viešumo klausimas, nėra atskirųjų skundų objektas, apeliacinės instancijos teisme procesas dėl tokio pobūdžio klausimų (atskirųjų skundų) yra nutraukiamas.

10. Taigi, nors Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartyje buvo nurodyta, kad ši nutartis yra skundžiama, šis rašymo apsirikimas buvo ištaisytas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, nurodant, kad ši nutartis neskundžiama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atsakovė AB „Alita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Priimdamas skundžiamą 2021 m. vasario 24 d. nutartį, teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 276 straipsniu. CPK 276 straipsnyje įtvirtintas institutas yra skirtas tik aiškių, minimalių bei akivaizdžiai per apsirikimą padarytų klaidų ištaisymui, jeigu toks ištaisymas neturi jokios įtakos teismo sprendimo turinio esmei. Tuo tarpu atsakovės teisės apskųsti 2021 m. vasario 17 d. nutartį eliminavimas nėra ir negali būti prilyginamas rašymo apsirikimui. Skundžiama nutartimi buvo pakeista fundamentali atsakovės procesinė teisė, o ne taisomi akivaizdūs apsirikimai. Tokiais savo veiksmais teismas peržengė leistinas procesinio sprendimo trūkumų šalinimo ribas ir todėl negalėjo remtis CPK 276 straipsniu.

11.2. Teismas, priėmęs 2021 m. vasario 17 d. nutartį ir joje nurodęs, kad ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, net 7 dienas delsė ištaisyti tariamą apsirikimą, todėl sukūrė atsakovei teisėtus lūkesčius, kuriuos skundžiama nutartimi nepagrįstai pažeidė. Taigi, skundžiama nutartimi ne tik buvo apribota atsakovės teisė apskųsti teismo sprendimą, tačiau nepagrįstai pažeisti teisėti atsakovės lūkesčiai.

11.3. Nutartis, priimta CPK 10¹ straipsnio pagrindu, gali būti apeliacijos objektu.

12. Ieškovė Serbijos Respublika, atstovaujama Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūros, atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą, priteisti visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

12.1. Lietuvos apeliacinis teismas yra aiškiai atskyręs CPK 10 ir CPK 10¹ straipsnio taikymo atvejus ir ne kartą konstatavo, kad nutartis, kuria išspręstas tik bylos medžiagos pripažinimo nevieša klausimas ir nėra nurodomi konkretūs asmenys, galintys susipažinti su neviešais duomenimis, negali būti atskirojo skundo objektu, kadangi netaikytina CPK 10¹ straipsnio 5 dalis. Vien ta aplinkybė, kad 2021 m. vasario 17 d. nutartyje paminėtas komercinių paslapčių apsaugos ypatumus reglamentuojantis straipsnis, nesudaro pagrindo teigti, kad ji paremta CPK 10¹ straipsniu. Tuo tarpu CPK 10 straipsnis nesudaro pagrindo teikti atskirąjį skundą.

12.2. Atsakovė akivaizdžiai siekia peržiūrėti 2021 m. sausio 15 d. nutartį, kurios pagrindu teismas įpareigojo atsakovę į bylą pateikti dokumentus, tačiau nutartis dėl dokumentų išreikalavimo yra neskundžiama. Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis neužkirto kelio tolesnei bylos eigai, todėl ir dėl to ji negalėjo būti skundžiama.

12.3. Teismas pagrįstai ištaisė 2021 m. vasario 17 d. nutartyje buvusią klaidą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo konstatuota, kad nutarties rezoliucinės dalies ištaisymas kita nutartimi, nurodant, kad ankstesnė nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, nekeičia ankstesnės nutarties esmės.

12.4. Atsakovei, atstovaujamai net trijų profesionalių teisininkų, turėjo būti suprantama ir aišku, kad teismas nurodęs, jog 2021 m. vasario 17 d. nutartis yra skundžiama, padarė akivaizdžią klaidą. Todėl atsakovė negalėjo tikėtis to, kas jai nepriklauso ir prieštarauja proceso įstatymui.

13. Atsakovė AB „Alita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – atsakovės 2021 m. vasario 24 d. atskirąjį skundą priimti, jį tenkinti visa apimtimi ir panaikinti 2021 m. vasario 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis gali būti atskirojo skundo objektu, nes joje remiamasi CPK 10¹ straipsniu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 10 ir 10¹ straipsniai yra (ir turi būti) taikomi kartu, nes CPK 10 straipsnis nustato bendrąsias bylos medžiagos pripažinimo nevieša taisykles, o CPK 10¹ straipsnis – reguliuoja komercinių paslapčių apsaugos ypatumus ir numato prašymų apsaugoti komercinę paslaptį nagrinėjimo procesines taisykles.

13.2. Teismo nutartis, kuria buvo tenkintas Privatizavimo agentūros prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, yra nemotyvuota. Be to, Privatizavimo agentūra iki šiol nėra pagrindusi, kokias bylai reikšmingas aplinkybes ji ketina įrodinėti išreikalautais dokumentais ar tuo labiau juose esančia atsakovės komercine paslaptimi / konfidencialia informacija bei byloje nedalyvaujančių fizinių asmenų duomenimis. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad išreikalauti dokumentai – AB „Alita“ turto perdavimo–priėmimo aktų priedai (įskaitant juose esančią informaciją apie atsakovės verslo partnerius ir fizinių asmenų asmens duomenis), su įrodinėjamomis aplinkybėmis nėra susiję.

13.3. Teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartyje nepasisakė kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų bendrai patvirtinti išreikalauti dokumentai, išviešinama atsakovės komercinę paslaptį / konfidencialią informaciją / asmens duomenis sudaranti informacija. Todėl ši nutartis yra neteisėta ne tik dėl to, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės 2021 m. sausio 29 d. prašymą, bet ir dėl to, kad ja buvo patvirtintas / tęsiamas fundamentalių atsakovės procesinių teisių pažeidimas.

13.4. Atsakovė komercine paslaptimi prašė pripažinti išimtinai tik informaciją apie jos verslo partnerius, bet ne duomenis apie, pavyzdžiui, sutarčių dalyką ir jų galiojimą. Teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartyje pateikė vien išvadą, kad informacija apie atsakovės verslo partnerius nelaikytina turinčia komercinę vertę atsakovei, tačiau nevertino, jog informacija apie konkrečius atsakovės verslo partnerius, pavyzdžiui, gamyboje naudojamų produktų, žaliavos tiekėjus, produkcijos pirkėjus, prekių platintojus užsienyje, konsultacinių, draudimo ar bankinių paslaugų teikėjus ir pan., yra neabejotinai vertinga.

14. Ieškovė Serbijos Respublika, atstovaujama Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūros, atsiliepime prašo atsakovės 2021 m. kovo 10 d. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

14.1. Remiantis tiek įstatymu, tiek Lietuvos teismų praktika teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis dėl savo pobūdžio negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Dėl šios priežasties 2021 m. kovo 2 d. nutartimi teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą.

14.2. Nagrinėjamu atveju CPK 10¹ straipsnio 5 dalies norma netaikytina, nes teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartyje nenustatyta jokių konkrečių asmenų, turinčių teisę susipažinti su bylos medžiaga ir (ar) dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose (CPK 10¹ straipsnio 2 dalis). Teismas apsiribojo išreikalautų įrodymų pateikimo į bylą privalomumo ir dalies bylos medžiagos (ne)viešumo klausimais (CPK 10 straipsnis). Be to, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis negalėjo būti skundžiama dar ir todėl, kad neužkirto kelio tolesnei bylos eigai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

15. Apeliantė prie 2021 m. kovo 10 d. atskirojo skundo pridėjo 1999 m. birželio 28 d. jos valdybos protokolu Nr. 15 patvirtiną AB „Alita“ komercinių ir technologinių paslapčių sąrašą. Apeliantės teikiami nauji įrodymai nepriimami.

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokios pačios procesinės taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).Taigi apeliantė, teikdama, jos manymu, aktualius procesinio klausimo dėl teisės skųsti jai nepalankią pirmosios instancijos teismo nutartį išsprendimui įrodymus, kartu turėjo nurodyti ir argumentus, turinčius reikšmės aptariamoje teisės normoje numatytos išimties dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taikymui. Atskirajame skunde nėra motyvų, kodėl būtinybė teikti atitinkamus įrodymus atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat nenurodoma, kad ji teikė tokius duomenis pirmosios instancijos teisme, tačiau šis teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti.

17. Kita vertus, įrodymų teikimas į bylą negali būti savitikslis, t. y. prašomas priimti įrodymas turi arba paneigti, arba patvirtinti turinčias reikšmės tam konkrečiam klausimui išspręsti aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, apeliacinės instancijos teisme sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, neturi reikšmės, jis yra nepriimamas. Šiuo konkrečiu atveju teikiamas AB „Alita“ komercinių ir technologinių paslapčių sąrašas negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, susijusių su apeliantės teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties buvimu ar nebuvimu (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Ir nors atskirajame skunde yra suformuluotas prašymas net tik 2021 m. vasario 24 d. atskirąjį skundą priimti, bet ir jį patenkinti visa apimtimi – panaikinti 2021 m. vasario 17 d. nutartį, akivaizdu, kad apeliantė nepagrįstai sutapatina dvi skirtingas ir savarankiškas procesines bylos stadijas, t. y. klausimo dėl atskirojo skundo priėmimo išsprendimą (nagrinėjamos apeliacinės bylos dalykas) ir šio skundo išnagrinėjimą iš esmės, jeigu jis būtų priimtas.

Dėl rašymo apsirikimo

18. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

19. Apeliantė atskirajame skunde, paduotame dėl 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo teisę, pasinaudojant minėtu rašymo ir klaidų ištaisymo institutu, ištaisyti teismo priimto procesinio dokumento, o šiuo konkrečiu atveju – Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties, apskundimo tvarką, teismui patikslinus, kad ši nutartis yra neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pakeitus Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvusią nurodytą šios nutarties apskundimo tvarką, buvo paneigti ankstesnės apskundimo tvarkos nurodymu sukurti jai teisėti lūkesčiai.

20. Viena vertus, teisę aukštesnės instancijos teismui apskųsti žemesnės instancijos teismo priimtus procesinius dokumentus (sprendimus ir nutartis) byloje dalyvaujančiam asmeniui suteikia ne pats teismas, o įstatymai (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Apskundimo tvarka, terminai ir sąlygos yra įtvirtinti CPK normose, jų teismas savo sprendimu pakeisti negali, t. y. pats teismas negali suteikti daugiau teisių, nei numato proceso įstatymas, atitinkamai, negali atsirasti ir jokių teisėtų lūkesčių, kurie nenumatyti CPK. Todėl nei apskundimo tvarkos bei termino nurodymas procesiniame sprendime, nei jų nenurodymas, nei klaidingas apskundimo tvarkos nurodymas pats savaime nesuteikia tokios procesinės teisės, kaip teisė į apeliaciją, atitinkamai, negali ir šios teisės atimti.

21. Tokiu atveju sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad apeliantė, atstovaujama profesionalių teisininkų, turėjo suprasti, jog teismas padarė akivaizdžią klaidą, įvardijęs, kad pagal įstatymą neskundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu. Apeliantė objektyviai negalėjo tikėtis to, kas jai nepriklauso ir prieštarauja proceso įstatymui.

22. Atitinkamai, tokie atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama 2021 m. vasario 24 d. nutartis turi įtakos teismo procesinio sprendimo (t. y. 2021 m. vasario 17 d. nutarties) turinio esmei ar kad šia nutartimi dėl rašymo klaidos ištaisymo buvo pakeista fundamentali apeliantės procesinė teisė, o ne taisomi akivaizdūs apsirikimai, yra aiškiai deklaratyvūs ir neteisingi. Nutarties esmė, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad ji yra neskundžiama, nepasikeitė.

23. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu jau buvo pasisakyta ir pripažinta, kad nutarties rezoliucinės dalies ištaisymas tik dėl jos apskundimo tvarkos (apskundimo galimybės) nėra procesinio dokumento esmės pakeitimas, kurį draudžia CPK 276 straipsnio 2 dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-593-370/2018). Atskirojo skundo argumentai šios praktikos pakeitimo poreikio nelemia.

Dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties apskundimo galimybės

24. Apeliante nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta pripažinti nevieša bylos medžiaga dalį Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi išreikalautų iš jos rašytinių įrodymų, negali būti apeliacijos objektas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamoje Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartyje padarytai išvadai, kad 2021 m. vasario 17 d. nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

25. Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas pirmiausia turi pareigą įvertinti, ar tarpinė nutartis (t. y. nutartis, kuria bylos procesas nėra užbaigiamas), dėl kurios yra paduotas atskirasis skundas, apskritai gali būti apeliacijos objektas ir ar dėl jos gali būti pradėtas apeliacinis procesas.

26. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis ar atskirasis skundai nepriimami ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

27. Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pripažinti jos išvardintus įrodymus nevieša bylos medžiaga remiantis CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu. CPK 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Kaip matyti iš šios nuostatos formuluotės, ji įtvirtina bendrąją taisyklę dėl galimybės pateikti teismui atitinkamą prašymą. Komercinių paslapčių apsaugos ypatumus bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo ir kitose civilinėse bylose nustato CPK 10¹ straipsnis. Taigi, CPK 10 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmenų teisė teikti teismui prašymus dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, kuri taip pat apima ir komercinę paslaptį, pripažinimo nevieša, o CPK 10¹ straipsnis nustato prašymų tik dėl komercinių paslapčių apsaugos nagrinėjimo ypatumus.

28. CPK 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra suteikta vadovaujantis įstatymais ir kuriems tokios informacijos reikia jų pareigoms atlikti. Asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį. Tačiau nei šioje, nei kitose CPK normose nėra numatyta galimybė nutartis, priimtas CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, apskųsti atskiruoju skundu – nei tada, kai bylos medžiaga yra pripažįstama nevieša, nei tada, kai atsisakoma ją pripažinti nevieša. Nors CPK 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma yra susijusi su įrodymų, kurių pagrindu vertinamas ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į jį pagrįstumas, teikimu bei rungimosi principo ribojimu teismo nustatomoje apimtyje, visgi tokio pobūdžio nutartys kelio tolimesnei bylos eigai neužkerta. Vadinasi, nėra nei vienos CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos apeliaciniam procesui dėl tokios nutarties prasidėti.

29. Kitaip nei yra įsitikinusi apeliantė, galimybės atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį nesudaro ir tokia aplinkybė, kad joje yra remiamasi ir CPK 10¹ straipsnio nuostatomis. Pagal CPK 10¹ straipsnio 5 dalį atskirasis skundas gali būti paduotas tik dėl tokios nutarties, kuria teismas išsprendžia CPK 10¹ straipsnio 2 dalyje numatytus klausimus, t. y. dėl nutarties, kuria nustatomi konkretūs asmenys (subjektai), turintys teisę susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia bylos medžiaga, dalyvauti neviešuose teismo posėdžiuose, gauti teismo sprendimus ir nutartis. Šiuo atveju teismas, priimdamas 2021 m. vasario 17 d. nutartį, nesprendė klausimų, kuriuos reguliuoja CPK 10¹ straipsnio 2 dalies normos. Tai reiškia, kad nėra pagrindo remtis CPK 10¹ straipsnio 5 dalimi, o taikomos bendrosios bylos medžiagos pripažinimo (ne)vieša taisyklės, nenumatančios tokios nutarties apskundimo atskirai nuo teismo sprendimo galimybės.

30. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse nuosekliai formuoja praktiką, kad tarpinė nutartis, kuria išspręstas procesinis klausimas dėl bylos medžiagos pripažinimo ar nepripažinimo nevieša, negali būti apeliacijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1481/2014, 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-31-241/2015, 2015 m. kovo 26 d. nutartis Nr. e2-764-943/2015, 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-180/2017, 2018 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-943/2018, 2018 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-788-180/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1660-464/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-246-553/2019, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-955-302/2019, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1471-236/2019, 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 78- 370/2020, 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1530-236/2020, 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-14-464/2021).

31. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. kovo 2 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d., o dėl šios nutarties paduoto atskirojo skundo argumentai kitokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo nesuponuoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Ieškovė prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

33. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017, 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1611-516/2017, 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018). Tokią pačią poziciją dėl tarpinių nutarčių peržiūros metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-7-701/2018).

34. Kadangi civilinėje byla Nr. e2-569-324/2021 dar nėra išnagrinėta iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas apeliacinėje instancijoje nėra sprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.