Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-530-267/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“ ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. V. ir A. P. dėl laidavimo sutarties pripažinimo niekine, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teisme 2014 m. gegužės 14 d. gautas atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos raštas „Dėl teismo įpareigojimų“, kuriame atsakovas nurodė, kad teikia teismui duomenis apie 2010 m. sausio 25 d. ir šios dienos A. P. finansinius įsipareigojimus, Kredito unijų minimalių paskolų vertinimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos banko valdybos 2009 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 38, ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarką, patvirtintą Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. 25 (4-10 b. l.). Atsakovas, teikdamas šiuos dokumentus, nurodė, kad juose yra duomenų, priskiriamų prie asmeninių neturtinių teisių ir vertybių bei kredito unijos komercinių paslapčių, todėl prašė byloje nustatyti, kad šie teismui pateikiami dokumentai yra nevieši ir negali būti teikiami kopijuoti bylos dalyviams bei tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, be pagrindo ignoravo trečiąjį asmenį A. P., kuris bet kokiu atveju turi teisę gauti iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos duomenis apie save ir jo finansinius įsipareigojimus 2010 m. sausio 25 d. bei šiuo metu esantį įsiskolinimą; be to, susisiekus su trečiuoju asmeniu A. P., šis paaiškino, kad neprašė apygardos teismo vertinti konfidencialia informacija duomenų apie jo finansinius įsipareigojimus ir sutiko leisti juos kopijuoti bei teikti susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims. Apeliantės teigimu, Pakruojo ūkininkų kredito unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarka, patvirtinta Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. 25, neturi konfidencialumo žymės, todėl negali būti laikoma konfidencialia informacija; be to, ši tvarka yra ne 13 lapų, o žymiai didesnė, todėl akivaizdu, kad atsakovas teismui pateikė ne visos apimties tvarką su priedais ir vengia įvykdyti teismo nurodymą pateikti dokumentus. Apeliantės manymu, jai negali būti taikomi konfidencialumo kriterijai dėl jos narystės Pakruojo ūkininkų kredito unijoje, kurios paskolų suteikimo ir administravimo tvarka sudaryta viešai skelbiamų Lietuvos banko nutarimų pagrindu ir negali būti konfidenciali, o neleidimu susipažinti su civilinėje byloje esančiais dokumentais grubiai pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad, kai sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. liepos 23 d. gautas atsakovo Pakruojo kredito unijos prašymas, kuriuo atsakovas prašo paskirti trečiajam asmeniui R. V. 20 000 Lt baudą, 50 proc. baudos priteisiant atsakovui (31-33 b. l.). Atsakovas nurodo, kad bylos procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės patvirtina, jog trečiasis asmuo R. V. prašė teismo išreikalauti iš atsakovo duomenis bei įrodymus, kurie jai buvo žinomi bei kuriuos ji pati turėjo galimybę ir privalėjo teismui pateikti, tačiau apygardos teismui 2014 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovo pateiktus dokumentus pripažinus neviešais, taip užkirtus kelią juos platinti iš civilinės bylos, trečiasis asmuo R. V. pateikė atskirąjį skundą, o tai pripažintina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi toks trečiojo asmens elgesys nėra vienkartinis ar atsitiktinis, visose teismuose nagrinėjamose bylose, kur proceso šalis yra atsakovas, trečiasis asmuo R. V. kelia nepagrįstus reikalavimus, klaidina teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas pagal trečiojo asmens R. V. atskirąjį skundą nutrauktinas.

CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu nurodytas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis; dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Nurodyto straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ar kopijuoti; dėl to teismas priima nutartį.

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo R. V. skundžia apygardos teismo nutartį, kuria dalis bylos pripažinta nevieša (CPK 10 str. 2 d.) bei nutarta neleisti jos kopijuoti, neteikti susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 10 str. 4 d.). CPK nenustato, kad teismo nutartys pripažinti dalį bylos medžiagos nevieša arba neteikti bylos dokumentų susipažinti bei kopijuoti gali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Be to, tokios nutartys neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nutartys, priimtos pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį, bei nutartys pripažinti bylos medžiagą nevieša CPK 10 straipsnio 2 dalies pagrindu, negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1710/2012; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2086/2013; 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1737/2014). Taigi skundžiama teismo nutartis pripažinti bylos medžiagą nevieša ir neteikti bylos dokumentų susipažinti bei jų kopijuoti neskundžiama atskiruoju skundu, todėl apygardos teismas turėjo atsisakyti priimti tokį atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str., 334 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė trečiojo asmens R. V. atskirąjį skundą, o tai paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal trečiojo asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Atsakovo prašymas dėl baudos paskyrimo trečiajam asmeniui R. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatą, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. CPK 95 straipsnyje nustatytos baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad trečiasis asmuo R. V. prašė teismo išreikalauti papildomus įrodymus, kurie vėliau buvo pripažinti nevieša bylos medžiaga, kad R. V. pasinaudojo skundžiamoje nutartyje nurodyta teise apskųsti apygardos teismo nutartį joje nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė, pareikšdama atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jos prašymu išreikalauti iš atsakovo įrodymai pripažinti nevieša informacija, su kuria negalima susipažinti ir kopijuoti, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, prieina išvadą, kad nėra pagrindo paskirti trečiajam asmeniui R. V. baudą CPK 95 straipsnio pagrindu (už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė R. V. už atskirąjį skundą sumokėjo žyminį mokestį, todėl klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo nesprendžiamas (CPK 315 str. 5 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties.