Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos R. V. pareiškimu dėl bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-371-569/2016 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-371-569/2016 pradėta pagal ieškovės BUAB „Aisnera“, atstovaujamos bankroto administratoriaus G. M., patikslintą ieškinį atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl laidavimo sutarties pripažinimo niekine, tretieji asmenys R. V. ir A. P.

Nurodytoje Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje R. V. pateikė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiai teisėjai L. M. ir visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams.

Pareiškus nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai ir visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams, tarp jų ir teismo pirmininkui bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, neliko teisėjų, įstatymo įgaliotų spręsti nušalinimo pareiškimo priėmimo ir jame pareikštų nušalinimo pagrindų pagrįstumo klausimus, todėl civilinė byla pagal kompetenciją buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti R. V. pareikšto nušalinimo klausimą.

Teismui pateiktame nušalinimo pareiškime teigiama, kad bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmai atliekami rengiantis bylos nagrinėjimui, kelia pareiškėjai abejones dėl teisėjos gebėjimo įvykdyti teisingumą: pareiškėja mano, kad teisėja nepagrįstai atsakovo pateiktą inspektavimo ataskaitą pripažino konfidencialia ir uždraudė su ja susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat nesilaikė savo pačios nutartimi nustatytų įpareigojimų ir neužtikrino, kad jų laikytųsi kitos bylos šalys.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. V. mano, kad civilinę bylą Nr. 2-371-569/2016 nagrinėti paskirta teisėja negalės priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo, pareiškėjos netenkina teisėjos atlikti bylos nagrinėjimo parengiamieji veiksmai, priimti procesiniai sprendimai, t. y. nušalinimo pareiškimas grindžiamas procesiniais pagrindais. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Be to, iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjanti teisėja turi išankstinį nusistatymą pareiškėjos atžvilgiu, netinkamai atlieka pareiškėjos prašymų vertinimą, ar atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta. Kitų aplinkybių, kurios leistų manyti esant pagrindui nušalinti bylą nagrinėti paskirtą teisėją ar kitus Šiaulių apygardos teismo teisėjus – nenurodyta. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nenurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-371-569/2016 gali būti išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos R. V. pareiškimo dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-371-569/2016 nagrinėjimo.