Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, kuria buvo nepatenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ prašymas bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašus pripažinti nevieša informacija ir neleisti su ja susipažinti ir / ar daryti kopijas trečiosioms šalims, civilinėje byloje Nr. B2-4997-160/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ir J. Ž. (J. Ž.) pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Psyops Constructions“ (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Reikalavimas. Lt“, uždaroji akcinė bendrovė „Valdela“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius bei Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiantis per Lietuvos filialą), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas prašymą grindė tuo, kad informacija apie įmonės kreditorius ir debitorius nėra viešai skelbiama, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys, susipažinę su šia konfidencialia informacija, gali ją piktybiškai naudoti, ketinti pakenkti atsakovo interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Psyops Constructions“ kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl kreditorių ir debitorių sąrašų pripažinimo nevieša informacija ir neteikimo susipažinti bei kopijuoti byloje dalyvaujantiems asmenims ir / ar trečiosioms šalims pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį, teisėtumo bei pagrįstumo. Nors apeliantas nurodo, kad prašo dalį informacijos pripažinti nevieša, o neviešos medžiagos pripažinimo klausimo sprendimą reglamentuoja CPK 10 straipsnio 2 dalis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas prašymą pateikė, vadovaudamasis CPK 10 straipsnio 4 dalimi, nes teismas gali priimti nutartį ir nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai viešame teismo posėdyje priimamas sprendimas ar procesą užbaigianti nutartis. Šiuo atveju nebuvo priimamas sprendimas ar procesą užbaigianti nutartis, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti klausimo (ir jo nesprendė) dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

CPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai, o pagal CPK 10 straipsnio 1 dalį visa išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga yra vieša, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, t. y. išskyrus tų bylų, kuriose teismas, siekdamas užtikrinti žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumą, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti, priima motyvuotą nutartį bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje (CPK 9 straipsnio 1 dalis). CPK 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. Remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostata pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK nustatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai ((CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip matyti iš CPK 10 straipsnio 4 dalies nuostatų, kol byla nėra išnagrinėta iš esmės ir baigta, nėra galimybės skųsti tokią teismo nutartį. Aptariamoje teisės normoje nurodyta, kad teismas dėl to priimta nutartį, bet nenustatyta, jog tokia nutartis yra skundžiama. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nutartis skundžiama atskiruoju skundu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nutartis skundžiama atskiruoju skundu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo veiksmas – atsisakymas neteikti kreditorių ir debitorių sąrašų susipažinti ir / ar kopijuoti trečiosioms šalims – vertintinas CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aspektu, t. y. ar užkerta jis galimybę tolesnei bylos eigai, ar ne. Įvertinus tai, kad CPK 10 straipsnio 4 dalies norma yra susijusi su įrodymų, kurių pagrindu bus vertinamas ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į jį pagrįstumas, teikimu, bei tai, jog argumentus dėl nutarties motyvų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti minėtą atsakovo prašymą, atsakovas galės įtraukti į skundą, kuriuo ginčys procesinį sprendimą, kuriuo bus išspręstas klausimas iš esmės (CPK 334 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai bei atsakovui dalyvauti bylos nagrinėjime. Priešingas šių CPK nuostatų aiškinimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei neleistinumo piktnaudžiauti procesu principams (CPK 7 straipsnis), nes atsirastų prielaidos byloje dalyvaujantiems asmenims nesąžiningai naudotis ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei nepagrįstai vilkinti procesą. Tai, kad nutartis, priimta pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį, negali būti apeliacijos objektu nurodoma ir formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1710/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2086/2013).

Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri negali būti apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektu, ir pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei CPK 315 straipsnio 5 dalį apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo UAB „Psyops Constructions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, turi būti nutrauktas (CPK 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties nutraukti.