Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Ž. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria, tenkinus uždarosios akcinės bendrovės „ARTVA“ atskirąjį skundą ir, panaikinus 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, Ž. V. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas uždarosios akcinės bendrovės „Pakilimo takas“ bankroto byloje skirtas nagrinėti teismo posėdyje, ir 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria ištaisyti 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties rašymo apsirikimai, priimtų civilinėje byloje Nr. B2-3598-864/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Ž. V. teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas pareiškėjo 107 298,69 Eur dydžio reikalavimas UAB „Pakilimo takas“ bankroto byloje bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria pakeista 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties rezoliucinė dalis, nurodant, kad nutartis neskundžiama ir tuo pagrindu atsisakant priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria, tenkinus UAB „ARTVA“ atskirąjį skundą, buvo panaikinta 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties dalis dėl Ž. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje. Taip pat prašoma UAB „ARTVA“ skirti baudą.Apelianto teigimu, UAB „ARTVA“ neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties, o teismas – jo priimti ir nagrinėti, nes UAB „ARTVA“ atskirojo skundo padavimo metu nebuvo patvirtina atsakovės kreditore (ĮBĮ 26 str. 6 d.). Teismas, priėmęs ir nagrinėjęs tokį UAB „ARTVA“ atskirąjį skundą, pažeidė ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis naikintina. Atsižvelgiant į tai, kartu naikintina ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis, kaip pažeidžianti ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies normą, pagal kurią atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties galėjo teikti tik bankroto administratorė arba Ž. V., bei apelianto teisę teikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties.Atsiliepime į atskirąjį skundą R. M. teismo prašo Ž. V. skundžiamas nutartis palikti nepakeistas. Nurodo, kad teismas, gavęs atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, jų nenagrinėjant iš esmės, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su UAB „ARTVA“ atskiruoju skundu, pats gali pasinaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjos teigimu, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas panaikintų Ž. V. skundžiamas nutartis, susidarytų situacija, kai UAB „ARTVA“, kurios finansinis reikalavimas jau yra patvirtintas pirmosios instancijos teismo (nutartis apskųsta), iš naujo skųstų tą pačią Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria be pagrindo patvirtintas Ž. V. 107 298,69 Eur dydžio finansinis reikalavimas, t. y. procesas iš esmės pasikartotų, todėl apelianto pareikštų reikalavimų tenkinimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui, pažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus (CPK 7 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas, pradėtas pagal Ž. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, nutrauktinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.

CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 1 d.).ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Ginčijamų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas sprendžiamas teismo posėdyje (ĮBĮ 26 str. 5 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtinti bankroto administratorės ir (ar) kitų asmenų neginčyti BUAB „Pakilimo takas“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kartu ir Ž. V. 107 298,69 Eur dydžio reikalavimas. Tačiau minėtos nutarties dalis, kuria patvirtintas Ž. V. reikalavimas įmonės bankroto byloje, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikinta, nutariant Ž. V., kaip UAB „ARTVA“ ginčytino reikalavimo (2017-10-23 atskirasis skundas), tvirtinimo klausimą spręsti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2017 m. gruodžio 12 d. 9 val. Taigi, Ž. V. finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimas atsakovės bankroto byloje minėta 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi nebuvo išspręstas iš esmės. Tai patvirtina ir teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys (CPK 179 str. 3 d.), iš kurių nustatyta, UAB „Pakilimo takas“ bankroto byloje ginčyti kreditorių finansiniai reikalavimai, kartu ir Ž. V. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi (nutartis neįsiteisėjusi) (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu.Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nei CPK, nei ĮBĮ nenumato galimybės skųsti teismo nutarties, kuria, teismas, gavęs atskirąjį skundą, pasinaikina ankstesnę nutartį (jos dalį), kuria patvirtinti neginčytini įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir ginčytino finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas skiriamas nagrinėti teismo posėdyje. Be to, tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes ja nebuvo iš esmės išspręstas finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, o tik nuspręsta jo tvirtinimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Tai patvirtina ir šioje byloje nustatytos aplinkybės dėl Ž. V. finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Pakilimo takas“ bankroto byloje (žr. į šios nutarties 14 p.) (CPK 334 str. 1 d., 185 str.). CPK 315 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.). Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodomas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas, pradėtas pagal Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, nutrauktinas, nevertinant apelianto nurodytų nesutikimo su minėta nutartimi argumentų.CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Dėl teismo nutarties ištaisymų sprendime gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 276 str. 4 d.).Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą dėl šios nutarties apskundimo tvarkos, nurodant, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.Ž. V., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi, nurodo, kad ja pažeista ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies norma, pagal kurią nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos, o kiti kreditoriai – tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur, taip pat, apelianto teigimu, šia nutartimi nepagrįstai užkirstas kelias jam teikti atskirąjį skundą.Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto pozicija, pažymi, kad 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi ištaisytu rašymo apsirikimu nebuvo pakeista 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties esmė, t. y. ja ištaisyta tik nutarties apskundimo tvarka, todėl šiuo aspektu skundžiamos nutarties neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas nenustatytas (CPK 276 str. 2 d.). Savo ruožtu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi atlikto 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties rezoliucinės dalies rašymo apsirikimo dėl nutarties apskundimo tvarkos taisymo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina šioje nutartyje aukščiau išdėstyti motyvai dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties neskundžiamumo, kurių pagrindu kartu atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai užkirsta teisė jam teikti atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties. Konstatavus, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu, šioje proceso stadijoje (sprendžiant dėl nutarties, kuria ištaisyti ankstesnės neskundžiamos teismo priimtos nutarties rašymo apsirikimai, teisėtumo ir pagrįstumo), apeliacinės instancijos teismas nurodo neturintis teisinio pagrindo vertinti apelianto argumento dėl asmenų rato, galėjusio (turėjusio teisę) paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties (jos dalies), kuria buvo patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai (ĮBĮ 26 str. 6 d.).Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog Ž. V. prašymas UAB „ARTVA“ skirti baudą už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties pateikimą išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi, tokį prašymą atmetant (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šio apelianto prašymo nenagrinėja.Remdamasi išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto Ž. V. nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d.1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, nutraukti.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.