Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. U. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas L. U. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. KT-44 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nesutiko su ginčijamu Sprendimu dėl Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 „Dėl teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.3, 9.2 punktų nuostatų pažeidimo. Pareiškėjo teigimu, Taryba nustatė etikos pažeidimą ne vertindama jo elgesį vykdant eksperto pareigas, o vien tik tuo pagrindu, kad bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nusprendė nesivadovauti parengtu ekspertizės aktu. Taryba peržengė jai tenkančios kompetencijos ribas, nes vertino ekspertizės akto turinį. Tarybos sprendimu pareiškėjas yra baudžiamas už ekspertizės akto turinį, nors Etikos kodekso paskirtis ir tikslas nėra bausti ekspertus už jų išvadose išdėstytą poziciją. Tarybos išaiškinimai riboja teismo ekspertų nepriklausomumą, laisvę ekspertines išvadas teikti, remiantis vidiniu eksperto įsitikinimu.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad teismo sprendimas pakeisti žemesnės instancijos teismo sprendimą ir nesivadovauti eksperto išvada savaime nereiškia pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principo pažeidimo. Taryba Etikos kodekso pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms pažeidimą nustatė, vadovaudamasi vienintele aplinkybe, kad apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje nusprendė nesivadovauti pareiškėjo parengtu ekspertizės aktu. Pareiškėjo manymu, tokios išvados yra nepagrįstos ir formuoja ydingą bei klaidingą Etikos kodekso nuostatų aiškinimo ir taikymo Taryboje praktiką. Pirmiausia, šis principas yra susijęs ne su teismo eksperto išvados turiniu, kaip interpretuoja Taryba, o su eksperto elgesiu vykdant profesines pareigas. Šiuo atveju nebuvo nustatytos jokios pareiškėjo netinkamo elgesio apraiškos nei civilinę bylą Nr. e2-2334-653/2015 nagrinėjant teismuose, nei po to. Pareiškėjas tinkamai, dorai ir sąžiningai atliko teismo eksperto funkcijas: tyrė visą ekspertizei atlikti pateiktą medžiagą, atliko apžiūrą ir matavimus vietoje, ekspertizės akte motyvuotai paaiškino ir pagrindė savo sprendimus ir veiksmus, išsamiai atsakinėjo į visus užduotus papildomus klausimus, procese elgėsi pagarbiai, taktiškai, profesionaliai. Nei teismas, nei Taryba nenustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas pareigas buvo šališkas, atlikdamas ekspertinį tyrimą ir pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadas turėjo išankstinį nusistatymą, teikė melagingas išvadas ar kitaip nesąžiningai siekė suklaidinti teismą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo parengtas ekspertizės aktas visiškai atitiko pareiškėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą ekspertiniu jam pateiktų duomenų vertinimu, turima patirtimi bei kvalifikacija.

4. Pareiškėjas nesutiko su Tarybos nuomone, jog vien teismo nesutikimas su teismo eksperto išvada savaime reiškia pasitikėjimo ekspertu praradimą ir eksperto etikos pažeidimą. Tokia praktika nėra taikoma jokioje kitoje profesijoje, reikalaujančioje specialiųjų žinių, kadangi reikštų nepagrįstą savo srities profesionalų baudimą už profesinės nuomonės išreiškimą. Tarybos išvados yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsniu, įtvirtinančiu eksperto profesinės veiklos nepriklausomumo principą, kuris, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, reiškia, kad ekspertas ekspertinio tyrimo išvadas teikia, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais bei turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus. Teismo ekspertų etikos pažeidimus siejant su teismų atsisakymu vadovautis ekspertų išvadomis dėl jų turinio (o ne eksperto elgesio vykdant pareigas) trūkumų, vykdoma nepagrįsta Tarybos intervencija į eksperto nepriklausomumą, nes ekspertas yra baudžiamas už eksperto vidinį įsitikinimą.

5. Pareiškėjo manymu, vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas pateikė argumentus, dėl kurių nusprendė ekspertizės aktu nesivadovauti, savaime nepatvirtina eksperto netinkamo elgesio Etikos kodekso nuostatų laikymosi požiūriu. Dėl teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados didesnės įrodomosios galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 218 str.), teismas turi pareigą motyvuoti sprendimą nesivadovauti eksperto išvada. Dėl šio reikalavimo tokiuose teismų sprendimuose visuomet yra pateikiami tam tikri argumentai dėl ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumų ar išvados turinio trūkumų (išvados prieštaringumo, prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.), tačiau tai nereiškia, kad teismas laiko eksperto elgesį vykdant pareigas netinkamu etikos požiūriu. Šiuo atveju Taryba apskritai nenustatinėjo ir nevertino, ar teismo sprendimas nesivadovauti ekspertizės aktu nebuvo susijęs su objektyviomis aplinkybėmis, ribojusiomis pareiškėjo galimybes renkantis tyrimo metodus. Pareiškėjas ekspertizę atliktų darbų nustatymui atliko jau po to, kai darbai objekte buvo užbaigti kito subjekto. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad esant užbaigtam objektui, tyrimo rezultatai yra pagrįsti retrospektyviu duomenų vertinimu, teismai pripažino, kad pakartotinė ekspertizė nepadėtų nustatyti objektyvios tiesos.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad ekspertizės akte pasisakė ne dėl teisinės, o dėl faktinės subjektų atsakomybės t. y. tam tikro faktinio rezultato priskyrimo atitinkamam subjektui. Pavyzdžiui, ekspertizės akto 63 lape nurodoma: „Ekspertizės metu nustatyta, kad po stogo įrengimo buvo pakeistas Rangovas. Ekspertas priėjo išvados, kad dėl šio defekto atsiradimo atsakomybė tenka statybininkams.“ Akivaizdu, kad šiuo atveju yra turima ne civilinė atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų prasme, o išdėstoma pareiškėjo nuomonė dėl to, kuris konkretus subjektas objektyviuoju požiūriu lėmė defekto atsiradimą. Tai nėra teisės taikymas ar aiškinimas, kurį atlieka teismas, nagrinėdamas bylas. Teismų praktikoje panašios ekspertų formuluotės yra įprastos ir teismų toleruojamos.

7. Pareiškėjo manymu, Taryba tik formaliai konstatavo pažeidimus, tačiau visiškai nesigilino nei į sąžiningumo bei pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principų turinį, nenurodė kokiais konkrečiais tariamai neetiškais veiksmais pasireiškė pareiškėjo etikos pažeidimai.

8. Atsakovas Taryba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas paaiškino, kad, apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą, priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-427-241/2018, kurioje įvertintas teismo eksperto L. U. (toliau – ir teismo ekspertas) ekspertizės aktas bei ekspertizės atlikimo eiga. Lietuvos apeliacinis teismas suabejojo teismo eksperto parengtu ekspertizės aktu bei nusprendė juo nesivadovauti, kilus abejonių teismo eksperto elgesiu atliekant ekspertizę, įskaitant atlikto tyrimo išsamumą, eigą bei rezultatus, taip pat surašant ekspertizės aktą, todėl Taryba vertino pateiktame skunde nurodytų teismo eksperto veiksmų atitiktį Etikos kodekso nuostatoms. Atsakovas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad teismo sprendimas nesivadovauti ekspertizės aktu pats savaime nėra pagrindas konstatuoti teismo eksperto veikloje profesinės etikos pažeidimų ir kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, kas ir buvo padaryta priimant Sprendimą.

10. Atsakovas pažymėjo, kad dėl teismo eksperto statuso ir jo atliekamų funkcijų reikšmės teisingumo vykdymo procese jiems taikomi didesni ir griežtesni elgesio standartai, t. y. ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek teismo eksperto veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse. Teismo ekspertas yra procesinį statusą bei specialių žinių turintis fizinis asmuo, kurio pagrindinė funkcija yra padėti teismui nustatyti tiesą nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo ekspertizės aktu, jo išvadas laikė prieštaraujančiomis kitiems byloje esantiems įrodymams. Taigi, šiuo atveju teismo ekspertas nesilaikė savo pagrindinės pareigos padėti teismui nustatyti tiesą byloje, kadangi sukėlė pagrįstas abejones savo parengtu ekspertizės aktu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas įvertino ekspertizės atlikimo procesą bei ekspertizės aktą ir motyvuotai nustatė teismo eksperto veiklos trūkumus, atsakovo manymu, Taryba pagrįstai nustatė Etikos kodekso pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms pažeidimą.

11. Atsakovas nurodė, kad Tarybai yra suteikta išimtinė kompetencija nagrinėti skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų (Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ str. 2 d.), todėl teismas, vertindamas tiek teismo eksperto procesinius veiksmus, tiek ekspertizės akto išvadas, nevertina teismo eksperto elgesio etikos atžvilgiu. Taryba nevertino ekspertizės akto materialiuoju aspektu, t. y. nenustatinėjo, ar ekspertizės akte nustatytos aplinkybės yra teisingos ir pagrįstos. Atsakovo teigimu, pasisakymai teisiniais klausimais, teisinio pobūdžio vertinimo teikimas yra nesuderinama su teismo eksperto profesine etika ir teismo eksperto paskirtimi. Kai nustatoma, kad teismo ekspertas, pasisakydamas teisinio pobūdžio klausimais, peržengė savo turimas specialiąsias žinias, konstatuojamas sąžiningumo principo pažeidimas.

12. Atsakovo manymu, Taryba pagal kompetenciją ištyrė susiklosčiusią situaciją, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

14.1 A. S. Tarybai pateikė 2017 m. balandžio 7 d. skundą, kurį 2018 m. vasario 2 d. papildė, prašydama įvertinti teismo eksperto veiksmus ir pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį skelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Skunde nurodė, kad teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2334-653/2015 galbūt pažeidė Etikos kodekso 6.3 papunkčio, 7, 12 punktų nuostatas.

14.2 Taryba, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-427-241/2018, ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 9.2 papunktyje įtvirtintą pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principą. Peržiūrėjusi ekspertizės aktą ir įvertinusi teismo eksperto veiksmus, Taryba konstatavo, kad teismo ekspertas pažeidė Etikos kodekso 7.3 papunktyje įtvirtintą sąžiningumo principą, nes ekspertizės akte pasisakydamas teisės klausimais, peržengė turimos kompetencijos ribas. Taryba, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalies 2 punktu, teismo ekspertui pareiškė viešą įspėjimą, apie kurį skelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus.

15. Teismas, įvertinęs Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalies, 4 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų II skyriaus „Tarybos uždaviniai ir funkcijos“ nuostatas, sprendė, kad Tarybos kompetencijai priskirta vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, tačiau procesinių veiksmų, ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo vertinimas Tarybos kompetencijai nepriskiriamas.

16. Vertindamas pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principo pažeidimą, teismas nurodė, jog pagal Etikos kodekso 9.2 papunktį šis principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-427-241/2018 įvertino ekspertizės aktą kitų įrodymų kontekste ir, suabejojęs jo patikimumu ir objektyvumu bei konstatavęs, kad eksperto išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nusprendė ekspertizės aktu nesivadovauti. Teismas pažymėjo, kad ekspertizė byloje skiriama atsakyti į specialių žinių klausimus, o teismo paskirtas ekspertas pateikia išvadą, pritaikęs specialiąsias žinias, todėl jo kompetencija pateikti teisingą ir pagrįstą išvadą turėtų nekelti abejonių. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo ekspertas privalo elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis, tačiau šiuo atveju teismo eksperto kompetencija pateikti teisingas ir pagrįstas išvadas buvo suabejota, teismas pritarė Tarybos išvadai, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekse įtvirtintą pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principą.

17. Vertindamas sąžiningumo principo pažeidimą, teismas nurodė, jog pagal Etikos kodekso 7.3 papunktį, šis principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje pareiškėjui buvo pavesta atlikti statybos darbų ekspertizę. Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1R-457 matyti, kad pareiškėjas įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti statinio projekto ekspertizę, statinio dalinę ekspertizę. Ekspertizės akto 62 puslapyje nurodyta, kad „Eksperto vertinimui darbų kaina galėtų būti mažinama (300, 00 Lt už vieną pažeidimą po 50 % statybininkams ir techninei priežiūrai“, 63 puslapyje nurodyta, kad „ekspertizės metu nustatyta, kad po stogo įrengimo buvo pakeistas Rangovas. Ekspertas priėjo išvados, kad dėl šio defekto atsiradimo atsakomybė tenka statybininkams“, ekspertizės akto 66 puslapyje nurodyta, kad „eksperto vertinimui kolonų stiprinimo vertė dalinama po 50 % statybininkams ir techninei priežiūrai - po 432 Lt be PVM“, 68 puslapyje nurodyta, kad „eksperto vertinimui pamato viršutinio paviršiaus išlyginimo vertė dalinama po 50 % statybininkams ir techninei priežiūrai – po 182 Lt be PVM“.

18. Susipažinęs su ekspertizės akto 62, 63, 66, 68 puslapiuose pateiktomis teismo eksperto išvadomis, vadovaudamasis Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios įpareigoja teismo ekspertą neperžengti jo srities specialių žinių bei atsisakyti pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais, teismas pritarė Tarybos išvadai, kad teismo ekspertas, pasisakydamas teisės klausimais, peržengė turimos kompetencijos ribas ir pažeidė Etikos kodekse nustatytą sąžiningumo principą.

19. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Taryba savo kompetencijos ribose vertino, ar pareiškėjas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, o nustačiusi, kad pareiškėjas savo parengtu ekspertizės aktu sukėlė pagrįstas abejones, nes Lietuvos apeliacinis teismas teismo eksperto išvadas laikė prieštaraujančiomis kitiems byloje esantiems įrodymams, bei tai, kad pareiškėjo pasisakymai teisės klausimais ekspertizės akte yra nesuderinami su teismo eksperto kompetencija, Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui pareiškė viešą įspėjimą. Teismas nenustatė Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas advokato pagalbai.

21. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes ir argumentus, kuriais nesutinka su atsakovo Sprendimu. Pareiškėjo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principas yra susijęs ne su teismo eksperto išvados turiniu, o su eksperto elgesiu vykdant profesines pareigas. Vien aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje priimtoje nutartyje konstatavo, jog ekspertizės aktas galbūt prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti Etikos kodekso pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principo pažeidimą. Pareiškėjas pažymi, kad teismai minėtoje civilinėje byloje pripažino, jog net pakartotinė ekspertizė nepadėtų nustatyti objektyvios tiesos civilinėje byloje, o eksperto galimybės pateikti visapusiškas ekspertizės išvadas buvo ribotos, todėl iš konteksto išimtos atitinkamas civilinę bylą nagrinėjusių teismų konstatuotos aplinkybės negali sudaryti pagrindo Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiamame sprendime nurodyti, kad ekspertizės aktas buvo atliktas pažeidžiant pagarbos teisės aktams principą.

23. Teismas, nevertindamas kitų pareiškėjo byloje nurodytų aplinkybių, tik pakartodamas atsakovo argumentus, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas ekspertizės akte pasisakė teisiniais klausimais. Pareiškėjas pažymi, kad ekspertizės akte pasisakė ne dėl teisinės atsakomybės civilinės teisės prasme, o dėl faktinės subjektų atsakomybės. Pareiškėjo teigimu, ekspertui nėra draudžiama, o dažnai ir pageidaujama, išdėstyti savo nuomonę dėl atsakingų už tam tikrus faktinius veiksmus asmenų. Tai niekaip neprieštarauja įstatymams bei Etikos kodekso nuostatoms, nes teisinės atsakomybės sąlygas visuomet įvertina teismas. Pareiškėjas pažymi, kad teismų praktikoje panašios ekspertų formuluotės yra visiškai įprastos ir teismų toleruojamos (pareiškėjas pateikia nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016).

24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jokios ekspertizės akte nurodytos išvados nesudarė pagrindo civilinę bylą nagrinėjusiems, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams padaryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai ekspertizės akte yra nesuderinami su pareiškėjo kaip teismo eksperto kompetencija, ar, kad pareiškėjas neturėjo teisės pasisakyti šiais klausimais. Šias išvadas, nagrinėdama pareiškėjo parengtą ekspertizės aktą padarė pati Taryba, t. y. viršydama savo kompetenciją, analizavo Ekspertizės akto turinį ir pati padarė išvadas, kad neva Ekspertizės akte pateiktose išvadose yra pasisakymų teisiniais klausimais.

25. Pareiškėjo manymu, teismo pateiktas situacijos interpretavimas yra nesuderinamas su Teismo ekspertizės įstatymo 13 straipsniu, įtvirtinančiu eksperto profesinės veiklos nepriklausomumo principą, kuris, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, reiškia, kad ekspertas ekspertinio tyrimo išvadas teikia remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais (Etikos kodekso 4.1 p.), bei turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus. Teismo ekspertų etikos pažeidimus siejant su teismų atsisakymu vadovautis ekspertų išvadomis dėl jų turinio (o ne eksperto elgesio vykdant pareigas) trūkumu, vykdoma nepagrįsta intervencija į eksperto nepriklausomumą, nes ekspertas yra baudžiamas už eksperto vidinį įsitikinimą.

26. Atsakovas Taryba atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus bei mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti.

27. Atsakovas atsiliepime akcentuoja, kad Taryba nevertino ekspertizės akto turinio, kas priskirtina teismo kompetencijai, tačiau pateikto skundo ribose vertino teismo eksperto veiksmų atitiktį Etikos kodekso nuostatoms. Taryba, susipažinusi su ekspertizės aktu, nustatė, kad jame yra paskirstyta atsakomybė už defektus statybininkams ir statybos techninei priežiūrai. Sprendime yra aiškiai išdėstytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remdamasi, Taryba konstatavo, kad teismo ekspertas šiuo klausimu neturėjo teisės pasisakyti (Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 2 d., 22 str. 1 d., Etikos kodekso 7.3 p.), nes klausimai, susiję su atsakomybės nustatymu, nepatenka į teismo eksperto turimų specialių žinių sritį, kadangi teisingumą vykdo ir teisę taiko bei aiškina teismas.

28. Atsakovas pritaria teismo aiškinimui, kad ekspertizė skiriama atsakyti į specialiųjų žinių klausimus, o teismo paskirtas ekspertas pateikia išvadą, pritaikęs specialiąsias žinias, todėl jo kompetencija pateikti teisingą ir pagrįstą išvadą turėtų nekelti abejonių. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-427-241/2018 konkrečiai įvardytos priežastys, dėl kurių nuspręsta nesivadovauti ekspertizės aktu, be kita ko, „kadangi tyrimas atliktas neišsamiai, yra pagrįstų abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.“ Taryba pati neturi įgaliojimų vertinti ekspertizės akto turinio ir teismo eksperto procesinių veiksmų, todėl, remdamasi teismo išdėstytais motyvais, bei atsižvelgusi į specifinę teismo eksperto padėtį ir vaidmenį valstybės teisės sistemoje, teismo ekspertui keliamus griežtesnius elgesio reikalavimus, pagrįstai sprendė, kad teismo ekspertas, sukeldamas teismui abejones savo parengtu ekspertizės aktu, pažeidė Etikos kodekse įtvirtintą pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

29. Ginčas byloje kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. KT-44, kuriuo Taryba nusprendė pareiškėjui pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį skelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, nustatančias Tarybos kompetencijos ribas, Etikos kodekso 7.3 ir 9.2 punktų nuostatas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-427-241/2018 konstatuotas aplinkybes dėl pareiškėjo ekspertizės akto, susipažinęs su ekspertizės akto 62, 63, 66 ir 68 puslapiuose pateiktomis teismo eksperto išvadomis, skundžiamame sprendime konstatavo, kad Taryba Sprendimu pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai pareiškė viešą įspėjimą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, o rėmėsi tik atsakovo argumentais, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-220-502/2019).

33. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

34. Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2721 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.) ir Etikos kodeksas.

35. Teismo ekspertizės įstatymas nustato teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, atsakomybę už Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui (1 str.). Ekspertinis tyrimas – pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje (3 str. 1 d.). Specialios žinios – išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti (3 str. 2 d.).

36. Teismo eksperto pareigos yra nustatytos Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog, be kita ko, ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis (2 d. 2 p.). Specialiųjų žinių panaudojimo ribos apibrėžtos Įstatymo 22 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, jog teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės (1 d.); teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais (2 d.).

37. Etikos kodekso, kuris apibrėžia teismo ekspertų profesinės veiklos principų turinį, 7 punkte išvardinti sąžiningumo principo elementai – šis principas reiškia, kad teismo ekspertas, be kita ko, privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis (7.3. p.). Etikos kodekso 9.2. punkte nustatyta, kad teismo ekspertas privalo elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis.

38. Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad teismo ekspertizės rezultatus ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų (1 d.). Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas, o 4 dalyje nurodoma, kad teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1035-822/2020 sistemiškai aiškindamas Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, Etikos kodekso 7.3 punkte įtvirtintą draudimą duoti išvadas teisiniais klausimais kartu su šio įstatymo 24 straipsniu, kuriame įtvirtinta ekspertizės akto struktūra (ir jis atitinka šią struktūrą), darė išvadą, jog įstatymų leidėjas minėtą draudimą sieja su ta ekspertizės akto dalimi, kurioje pateikiamos teismo eksperto išvados. Teisėjų kolegija toje byloje pažymėjo, kad esminę reikšmę turi ne tai, kurioje ekspertizės akto dalyje pateikiami teiginiai, galbūt pažeidžiantys Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, o kartu ir Etikos kodekse 7.3 punkte nustatytas ribas (t. y. teisinis vertinimas, išvados teisiniais klausimais), tačiau tai, ar šie eksperto teiginiai yra susiję su konkretaus ekspertinio tyrimo objektu ir pateikta ištirti medžiaga, daiktais, duomenimis ir pan.

40. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2334-653/2015 pareiškėjui buvo pavesta atlikti statybos darbų ekspertizę objekte „Kaimo turizmo sodybos kompleksas-ūkininko sodyba ir pagalbiniai pastatai“. Teismo ekspertizės skyrimo tikslas buvo išsiaiškinti esmines aplinkybes dėl ieškovo faktiškai atliktų darbų apimties, kokybės ir kainos. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ekspertizės akto 62, 63, 66 ir 68 puslapiuose pateiktomis teismo eksperto išvadomis (žr. nutarties 17 p.), pritarė atsakovo išvadai, kad teismo ekspertas, pasisakydamas teisės klausimais, peržengė turimos kompetencijos ribas ir pažeidė Etikos kodekse nustatytą sąžiningumo principą.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą bei įvertinusi proceso šalių argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Iš minėtuose ekspertizės akto puslapiuose (ekspertizės akto tiriamojoje dalyje) pateiktų formuluočių matyti, kad pareiškėjas pasisakė dėl atsakomybės paskirstymo statybininkams ir techninei priežiūrai, nors atsakomybės nustatymas nepatenka į teismo eksperto turimų specialių žinių sritį, teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pastebėtina, kad Taryba Sprendime nevertino teismo eksperto pateiktų teiginių pagrįstumo, teisėtumo ar teisingumo, tai, be kita ko, pažymėta ir Sprendime, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Taryba viršijo jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktas kitoks aplinkybių interpretavimas, t. y., kad ekspertizės akte pasisakyta ne dėl teisės, o dėl faktinės subjektų atsakomybės, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nurodytu aspektu. Taip pat nėra pagrindo remtis pareiškėjo cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi jos yra nesusijusios su nagrinėjama situacija, t. y. atsakomybės už atitinkamus Etikos kodekso pažeidimus taikymu.

42. Apelianto argumentas, kad situacijos interpretavimas yra nesuderinamas su Teismo ekspertizės įstatymo 13 straipsniu, įtvirtinančiu eksperto profesinės veiklos nepriklausomumo principą, kuris reiškia, kad ekspertas ekspertinio tyrimo išvadas teikia remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais (Etikos kodekso 4.1 p.), bei turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus, niekaip nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nes apelianto nurodytos teisės aktų nuostatos reikalauja vadovautis teisės aktais, o nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo jais vadovaujamasi. Kaip minėta, teismo ekspertas atlieka užduotį remdamasis tik savo srities specialiosiomis žiniomis; teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais (Įstatymo 22 str.), o to nepaisydamas, pareiškėjas pažeidė ir Etikos kodekso 7.3 papunktį, pagal kurį teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais (žr. šios nutarties 36, 40 punktus).

43. Atmesdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Etikos kodekso 9.2 punkto pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad profesinės veiklos principais, įtvirtintais Etikos kodekse, privalo vadovautis teismo ekspertai, atlikdami ekspertinius tyrimus (Etikos kodekso 2 p.). Kitaip tariant profesinės veiklos principai teismo ekspertams taikomi jiems atliekant ekspertinius tyrimus. Kaip minėta, ekspertinio tyrimo eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje (Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 1 d.). Todėl, pareiškėjo, kaip eksperto, elgesys (jo pozicija) nagrinėjamu atveju sietina su teismo ekspertizės akte jo išdėstyta pozicija. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-427-241/2018 išreiškė abejones dėl pareiškėjo surašyto ekspertizės akto, be kita ko, konstatuodamas, kad „tyrimas atliktas neišsamiai, yra pagrįstų abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.“ Kartu pažymėtina, kad Tarybai nėra suteikti įgaliojimai vertinti eksperto proceso veiksmus (Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ str. 2 d.), todėl Taryba pagrįstai rėmėsi minėtoje teismo nutartyje išdėstytais motyvais dėl pareiškėjo ekspertizės akto turinio ir teismo eksperto proceso veiksmų.

44. Atmestinas pareiškėjo teiginys, kad jis yra baudžiamas už eksperto vidinį įsitikinimą, nepagrįstai vykdant intervenciją į eksperto nepriklausomumą kaip neteisingas, nes pareiškėjas nubaustas už savo kompetencijos ribų, aiškiai nustatytų teisės aktuose, nepaisymą.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, o rėmėsi tik atsakovo argumentais, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi.

46. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui šioje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

48. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo L. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.