Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. (O. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Swedbank, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1 santuoką tarp ieškovės O. A. ir atsakovo A. A. sudarytą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. A. kaltės;

1.2 po santuokos nutraukimo ieškovei O. A. palikti santuokoje turėtą pavardę „A.“, o atsakovui palikti jo nuožiūra pasirinktą pavardę;

1.3 nustatyti nepilnamečio vaiko – sūnaus D. A. gyvenamąją vietą su motina O. A.;

1.4 priteisti iš atsakovo A. A. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. A. mokamą po 355 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Paskirti O. A. nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto pagrindais. Nepilnamečiam vaikui teikiamą išlaikymą indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka;

1.5 nustatyti skyrium gyvenančio tėvo A. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. A. tvarką;

1.6 santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti tokiu būdu:

1.6.1 ieškovei O. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą/patalpą–butą su rūsiu, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 115 000 Eur vertės;

1.6.2 atsakovui A. A. priteisti transporto priemonę automobilį „Volvo“ V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės be mokėtinos kompensacijos ieškovei O. A.;

1.7 atsakovui A. A. iš ieškovės O. A. priteisti 38 291,58 Eur dydžio kompensaciją;

1.8 įsipareigojimą kreditoriui bankui AB Swedbank, pagal 2019-05-16 kredito sutartį Nr. 19 026808 FA, pripažinti asmeniniu ieškovės O. A. įsipareigojimu;

1.9 priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė O. A. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo A. A. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. A. mokamą po 270 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad vaiko tėvas neprisideda lygiaverčiai prie sūnaus išlaikymo, be to, jis gauna ir vaiko pinigus, o bylos nagrinėjimas gali užtrukti.

3. Atsakovas A. A. atsiliepime į prašymą prašė ieškovės O. A. prašymo dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo netenkinti arba prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisiant ne didesnį kaip 150 Eur / mėn. laikino išlaikymo dydį, kartu išsprendžiant klausimą kas iš vaiko tėvų uzufrukto teise tvarkytų sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas. Nurodė, kad:

3.1 ieškovė nereiškia prašymo nustatyti laikiną sūnaus gyvenamąją vietą su ja, neprašo paskirti jos nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Tol, kol teismo sprendimu nėra nuspręsta, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš tėvų, nėra teisinio pagrindo priteisti išlaikymą iš kurio nors iš tėvų, o taip pat riboti kurio nors iš tėvų turimą uzufrukto teisę nepilnamečio vaiko turto atžvilgiu bei nustatyti, jog nepilnamečio vaiko turtą uzufrukto teise, tvarko tik vienas iš tėvų;

3.2 ieškovė priėmusi vienašališką sprendimą, 2023-09-18 pasiėmė nepilnametį sūnų ir išvyko iš namų. Apie tai atsakovą informavo tik tos dienos vakare elektroniniu laišku, nenurodydama nei kur, nei kuriam laikui išsivežė sūnų. Po atsakovo raginimų, ieškovė parašė, kad gyvens adresu (duomenys neskelbtini) (tiksliau nenurodė) ir kad susitikimo su sūnumi laiką atsakovas turi derinti iš anksto;

3.3 atsakovas 150 Eur / mėn. sumą, kaip sūnaus išlaikymui skirtas lėšas, ieškovei, perveda nuo 2023-09-11, t. y. atsakovas pinigines lėšas ieškovei pradėjo pervedinėti 2 mėnesiais anksčiau nei, kad jam tapo žinoma apie ieškovės kreipimąsi dėl mediacijos vykdymo;

3.4 po to, kai atsakovui tapo žinoma tiksli sūnaus gyvenamoji vieta, ginčo šalys susitarė, jog sūnaus priežiūra dalinsis taikant 50:50 procentų laiko modelį, t. y., jog savaitę sūnus gyvena su ieškove, o savaitę su atsakovu ir kiekvienas iš tėvų, savo buvimo su sūnumi metu, užtikrina sūnaus poreikių tenkinimą. Susitarimas dėl sūnaus priežiūros, taikant 50:50 procentų laiko modelį, buvo pasiektas iki mediacijos pradžios ir buvo vykdomas tiek mediacijos proceso metu, tiek ir jam pasibaigus bei yra vykdomas šiuo metu;

3.5 nepaisant esamo susitarimo, jog šalių nepilnametis sūnus su kiekvienu iš tėvų gyvena po savaitę laiko, kuomet ir visa kasdienių rūpesčių, be kita ko, finansinė našta tenka tam iš tėvų, su kuriuo būna sūnus, atsakovas ieškovei kas mėnesį papildomai perveda 150 Eur, skirtų sūnaus išlaikymui. Atsakovas nuo 2019 m. lapkričio mėnesio moka 50 Eur / mėn. įmokas už savanorišką sūnaus draudimą. Ir nors tokios įmokos nepriskirtinos būtinųjų poreikių patenkinimo užtikrinimui, visgi tai rodo, jog atsakovas yra atsakingas tėvas bei tinkamai rūpinasi sūnumi;

3.6 atsakovas iš ankstesnių santykių turi nepilnametį sūnų A. A., kuriam teikia 276 Eur / mėn. išlaikymą. Šalys sūnumi rūpinasi taikant 50:50 procentų laiko modelį, kas, reiškia, jog abu tėvai iš esmės patiria tokio paties dydžio išlaidas sūnaus naudai, atsakovui nustačius papildomai prie sūnaus išlaikymo prisidėti 270 Eur / mėn. dydžio išmokomis, tai apsunkintų atsakovo turtinę padėtį ir galimybę tinkamai vykdyti išlaikymo pareigą sūnui iš ankstesnių santykių;

3.7 atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1 700 Eur / mėn. Kas mėnesinės išlaidos rūpinantis sūnumi sudaro maždaug 300 Eur / mėn. Teismui tenkinus ieškovės prašymą, susidarytų situacija, jog atsakovas sūnaus išlaikymui kas mėnesį turėtų skirti apie 570 Eur, prie kurios pridėjus išlaikymo sumą skiriamą sūnui iš ankstesnių santykių (276 Eur), o taip pat atsakovo vykdomų įsipareigojimų sumą kreditoriui AB Swedbank bei būsto išlaikymo kaštus, kas bendroje sumoje sudaro apie 300 Eur / mėn., atsakovui pragyvenimui liktu tik 500 Eur–550 Eur suma. Tai neatitiktų protingumo kriterijaus, neproporcingai apsunkintų finansinę atsakovo padėtį, suvaržytų jo teisę į orų ir bent minimalių poreikių užtikrinimą tenkinantį gyvenimą;

3.8 atsižvelgiant į sūnaus amžių, į tai, kad šalys sūnumi rūpinasi taikant 50:50 procentų laiko modelį, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakovas sutiktų, kad iš jo būtų priteistas 150 Eur / mėn. laikino išlaikymo dydis, tačiau kartu turėtų būti išsprendžiamas klausimas dėl to kas iš tėvų uzufrukto teise tvarkytų sūnaus išlaikymui skirtas lėšas, pagrindžiant tai galiojančiu teisiniu reguliavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovės O. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. A. po 150 Eur kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024-02-21), iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Paskyrė ieškovę O. A. nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad:

4.1 šalys nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio gyvena skyrium, nepilnametis šalių sūnus D. A. gyvena su ieškove. Ieškovės darbo užmokestis apie 1 500 Eur / mėn. Valstybės mokamą išmoką vaikui – 96,25 Eur / mėn. gauna atsakovas. Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1 700 Eur / mėn. Atsakovas nuo 2023-09-11 kas mėnesį skiria po 150 Eur nepilnamečio D. A. išlaikymui, taip turi kitą nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui skiria 276 Eur / mėn.;

4.2 pagal tarp šalių susiklosčiusią faktinę situaciją, vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, į bylą nėra pateikta įrodymų, kad šalių vaikas gyvena su tėvu pagal 50:50 procentų laiko modelį;

4.3 siekiant užtikrinti, jog šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų kasdienių poreikių tenkinimui būtų pastoviai ir laiku teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui;

4.4 spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotą orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų. Esant vienodai pareiškėjų turtinei padėčiai, minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turėtų skirti bent po 306,21 Eur vaikui. Atsižvelgiant į atsakovo išreikštą sutikimą dėl 150 Eur / mėn. dydžio išlaikymo skyrimo nepilnamečiam D. A., teismas ieškovės prašymą tenkina iš dalies – priteisia iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 150 Eur / mėn. periodinėmis išmokomis. Ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė O. A. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo priteisti iš atsakovo A. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. A. mokamą po 270 Eur / mėn. periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024-02-21), iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Nurodo, kad:

5.1. teismas nustatė neproporcingai mažą tėvo dalį vaiko išlaikymo prievolėje – 150 Eur / mėn. dydžio, neužtikrinančią kasdieninių vaiko poreikių tenkinimo. Nors realiuosius vaiko poreikius atitinkantis išlaikymo dydis bus nustatytas išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant procesinį sprendimą, tačiau 150 Eur dydžio išlaikymas neužtikrina vaiko motinos objektyviai patiriamų išlaidų vaiko poreikių tenkinimui. Vaiko motinai tenka neproporcingai didesnė finansinė našta padengti vaiko poreikiams patenkinti patiriamas išlaidas;

5.2. teismas net preliminariai nevertino nepilnamečio vaiko poreikių, kurių dydį ir pagrindimą ieškovė išdėstė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, įskaitant duomenis apie vaiko lankomas neformaliojo ugdymo veiklas bei logopedo užsiėmimus;

5.3. teismas apsiribojo vaiko tėvų finansinės padėties ir atsakovo dar turimo vieno išlaikytinio, kurio išlaikymui jis skiria 276 Eur / mėn., konstatavimu, tačiau ir šiais aspektais nepateikė objektyvaus vertinimo;

5.4. nors atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kartojo apie šalių susitarimą dėl 50:50 procentų laiko modelio taikymo sūnaus priežiūros klausimu, tačiau šalys nebegyvena pagal šį principą ir tokio paties dydžio išlaidų sūnaus išlaikymui vaiko tėvas nepatiria. Šalių santykiai yra konfliktiški, todėl bendradarbiauti su atsakovu nepavyksta;

5.5. šalių vaikas šiuo metu gyvena su motina, kuri užtikrina didžiąja dalį jo poreikių tenkinimo, tėvas moka iš gaunamų vaiko pinigų tik už sūnaus lankomą ugdymo įstaigą bei kas mėnesį perveda vaiko motinai po 150 Eur. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą tėvų galimybėms teikti išlaikymą sūnui, nors pastarojo kriterijaus nevertino, nepagrįstai nuspręsdamas, kad minimalaus išlaikymo šalių vaikui iš jo tėvo nereikia. Teismas atsiribojo nuo faktinių konkretaus ginčo šalių vaiko poreikių ir jų tenkinimui reikalingų sumų preliminaraus įvertinimo bei priteisė nepakankamą periodinių išmokų sumą. Taip buvo pažeisti ne tik prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai, bet ir jo motinai perkelta pernelyg didelė materialinio vaiko išlaikymo našta. Pusė MMA paskutinį kartą Lietuvoje 150 Eur mėnesio sumą sudarė 2015 m., todėl praėjus 9 m. akivaizdu, kad 150 Eur / mėn. laikinas išlaikymas vaikui yra per maža suma, kad patenkinti einamuosius jo poreikius;

5.6. laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas jį nustatant teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Preliminarus įrodymų, susijusių su vaiko poreikiais, vertinimas byloje nebuvo atliktas. Dėl to priteistas laikinas išlaikymas, mokant po 150 Eur / mėn. neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų;

5.7. atsakovas neginčijo ne tik savo galimybių teikti ieškovės prašomą laikino išlaikymo dydį sūnui, bet ir nepilnamečio vaiko poreikių.

6. Atsakovas A. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti ir priimti į bylą teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Nurodo, kad:

6.1. šalys lygiomis dalimis dalindamosis sūnaus priežiūrą, patiria atitinkamo dydžio išlaidas jo kasdienių būtinųjų poreikių tenkinimui, papildomų sūnaus poreikių užtikrinimui, atsakovas ieškovei, nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio perveda po 150 Eur / mėn. Papildomų sūnaus poreikių užtikrinimui, neįskaitant kasdienių poreikių, ginčo šalys, sūnaus išlaikymui skiria 300 Eur / mėn.;

6.2. ieškovė ieškiniu patvirtino, kad šalys buvo susitarę dėl sūnaus priežiūros taikant 50:50 procentų laiko modelį. Ieškovė neįrodinėjo, kad toks šalių susitarimas yra pasibaigęs ar kad šalys jo nesilaiko. Minėto susitarimo egzistavimą ieškovė pradėjo neigti tik atskirajame skunde;

6.3. atsakovas laikotarpiu nuo 2024-02-27 iki 2024-03-15 buvo komandiruotas į Lenkijos Respubliką. Šalys buvo susitarusios, kad atsakovui išvykus, sūnumi rūpinsis ieškovė, o atsakovui grįžus, atsakovas atitinkamą laiko tarpą, nepertraukiamai rūpinsis sūnaus priežiūra, taip išlaikant susitarimą dėl 50:50 procentų laiko modelio taikymo sūnaus priežiūros klausimu;

6.4. teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad toks susitarimas egzistuoja. Atsakovui 2024-03-15 grįžus iš pratybų, šalys susitarė, jog ieškovė sūnaus priežiūra rūpinsis iki 2024-03-17 bei nuo 2024-03-18 iki 2024-03-24, o nuo 2024-03-25 iki 2024-04-22, sūnaus priežiūra, įskaitant jo kasdienių būtinųjų poreikių patenkinimą, rūpinsis atsakovas. Patvirtinant šį ginčo šalių susitarimą, ieškovė, per „Viber“ pokalbių programėlę, atsakovui 2024-03-20/21 dienomis atsiuntė atitinkamo turinio žinutes;

6.5. atsakovas pagrindė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas teikia 276 Eur / mėn. dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui iš ankstesnių santykių, į tai, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 1 700 Eur / mėn., taip pat į atsakovo turimą įsipareigojimą bankui AB Swedbank, bei susitarimą dėl 50:50 procentų laiko modelio taikymo sūnaus priežiūros klausimu, kuomet atsakovas patiria apie 300 Eur / mėn. dydžio išlaidas sūnaus naudai, atsakovui nustačius pareigą papildomai prie sūnaus išlaikymo prisidėti dar ir 270 Eur / mėn. dydžio išmokomis, tai ženkliai apsunkintų atsakovo turtinę padėtį. Apeliantės teiginiai, kad atsakovas neginčijo savo galimybės teikti 270 Eur / mėn. dydžio laikino išlaikymo, neatitinka byloje esančių duomenų;

6.6. ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 355 Eur / mėn. dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui, kas reikštų, jog šalių sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį skirtina 710 Eur (355 Eur x 2) suma, tačiau ieškinyje pateikiamoje sūnaus minimalių mėnesio poreikių lentelėje yra nurodoma, jog minimali per mėnesį sūnaus naudai išleistina piniginių lėšų suma yra didesnė – 985 Eur. Prie šalių bendrai sūnui teiktino išlaikymo pridėjus valstybės mokamą 96 Eur dydžio išmoką, suma vis tiek gaunasi mažesnės (806 Eur (710 Eur + 96 Eur)) nei, kad ieškovė nurodė minimalių mėnesio poreikių lentelėje (985 Eur). Šios aplinkybės, įgalina teigti, kad ieškovės sudarytoje lentelėje nurodyti sūnaus poreikiai neatspindi tikrojo sūnaus poreikių dydžio, todėl negali būti laikomi pagrįstais;

6.7. atsakovas tiesiogiai rūpindamasis sūnumi, per mėnesį sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui, išleidžia apie 300 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys sūnaus priežiūra rūpinasi taikant 50:50 proc. laiko modelį, pripažintina, jog šalys tokias kasdienes būtinąsias išlaidas kaip kad: išlaidos sūnaus maistui, išlaidos komunalinių patarnavimų apmokėjimui, transporto išlaidos, laisvalaikio išlaidos, išlaidos higienos prekių įsigijimui, išlaidos logopedui, kurių bendra suma vidutiniškai yra 600 Eur / mėn., dalinasi lygiomis dalimis. Teismas iš atsakovo, sūnaus išlaikymui papildomai priteisė 150 Eur / mėn. Nesant ieškovės prašymui nukrypti nuo lygių dalių principo sūnaus išlaikymo klausime, nesant duomenų, jog ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei, kad atsakovo, konstatuotina, jog ir ieškovė prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti tokia pat papildoma suma, t. y. 150 Eur / mėn.;

6.8. kiekviena iš šalių, t. y. ir atsakovas, nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria ne mažiau kaip po 450 Eur, kas bendroje sumoje sudaro 900 Eur ir yra netgi daugiau nei, kad ieškiniu prašomas priteisti nuolatinis sūnaus išlaikymo dydis (710 Eur), tai yra pakankamas laikino išlaikymo dydis. Šiuo atveju nei viena iš šalių nepripažintina gyvenanti skyrium nuo vaiko, tačiau atsakovas sutinka teikti papildomą 150 Eur / mėn. išlaikymą, gali būti priteisiamas išlaikymas papildomų vaiko poreikių patenkinimui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, iš atsakovo priteisiant papildomą 150 Eur / mėn. laikino išlaikymo dydį;

6.9. atsakovas apmoka sūnaus lankomo darželio išlaidas, kurios vidutiniškai sudaro apie 90 Eur / mėn., kas laikytina prisidėjimu prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas kiekvieną mėnesį, nuo 2019 m. lapkričio mėnesio moka 50 Eur / mėn. įmokas už savanorišką sūnaus draudimą ir ½ dalį sūnui teikiamų logopedo paslaugų išlaidų (30 Eur / mėn.). Ieškovė nutyli, jog atsakovas dengia pusę logopedės išlaidų, todėl atsakovas, logopedo paslaugų apmokėjimui skirtas lėšas (savo dalį) nutarė mokėti tiesiogiai į ieškovės banko sąskaitą, kad ji vėliau atsiskaitytų su paslaugas sūnui teikiančia logopede. Už pastarąjį laikotarpį (2024-03-25 – 2024-04-22), atsakovas yra sumokėjęs 90 Eur (30 Eur x 3);

6.10. ieškovė nepaaiškina, kaip jos deklaruojami konfliktiški šalių santykiai yra susiję su sūnaus laikino išlaikymo klausimu. Argumentai dėl egzistuojančio šalių susitarimo sūnaus priežiūros klausimu taikyti 50:50 procentų laiko modelį, dėl atsakovo papildomo prisidėjimo prie sūnaus išlaikymo, paneigia minėtus ieškovės atskirojo skundo teiginius, kurie vertintini kaip siekis suklaidinti bylą apeliacine tvarka nagrinėsiantį teismą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisiant laikiną išlaikymą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas. Atsakovas pateikė 2024-02-21 įsakymo skaitmeninę kopiją, bendravimo „Viber“ programėle duomenis (su vertimu), duomenis dėl mokėjimo už darželį, mokėjimo pavedimą už logopedo paslaugas.

11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo klausimas, sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, juolab, kad naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės.

13. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

14. Ieškovė O. A. ir atsakovas A. A. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. A..

16. Šalys nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio gyvena skyrium.

17. Ieškovė dirba MB „Remiloga“, jos darbo užmokestis apie 1 500 Eur / mėn. Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1 700 Eur / mėn. Atsakovas gauna Valstybės mokamą išmoką vaikui – 96,25 Eur / mėn. Atsakovas nuo 2023-09-11 kas mėnesį skiria po 150 Eur nepilnamečio D. A. išlaikymui, taip turi kitą nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui skiria 276 Eur / mėn.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

18. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

19. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad 150 Eur dydžio išlaikymas, kurį teikia atsakovas sūnui, ir kurį, kaip laikiną išlaikymą vaikui iš tėvo, priteisė teismas, neužtikrina vaiko motinos objektyviai patiriamų išlaidų vaiko poreikių patenkinimui. Vaiko motinai tenka neproporcingai didesnė finansinė našta padengti vaiko poreikiams patenkinti patiriamas išlaidas. Teismas net preliminariai nevertino nepilnamečio vaiko poreikių, teismas apsiribojo vaiko tėvų finansinės padėties ir atsakovo dar turimo vieno išlaikytinio, kurio išlaikymui jis skiria 276 Eur / mėn., konstatavimu, tačiau ir šiais aspektais nepateikė objektyvaus vertinimo. Prašo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 270 Eur / mėn.

20. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 355 Eur / mėn. dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui, kas reikštų, jog šalių sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį skiriama 710 Eur (355 Eur x 2) suma, tačiau pateikiamoje sūnaus minimalių mėnesio poreikių lentelėje yra nurodoma, jog minimali per mėnesį sūnaus naudai išleistina piniginių lėšų suma yra didesnė – 985 Eur. Prie šalių bendrai sūnui teiktino išlaikymo pridėjus valstybės mokamą 96 Eur dydžio išmoką, suma vis tiek gaunasi mažesnės (806 Eur (710 Eur + 96 Eur)) nei, kad ieškovė nurodė minimalių mėnesio poreikių lentelėje (985 Eur). Ieškovės sudarytoje lentelėje nurodyti sūnaus poreikiai neatspindi tikrojo sūnaus poreikių dydžio, todėl yra nepagrįsti. Kiekviena iš šalių, t. y. ir atsakovas, nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria ne mažiau kaip po 450 Eur, kas bendroje sumoje sudaro 900 Eur ir yra netgi daugiau nei, kad ieškiniu prašomas priteisti nuolatinis sūnaus išlaikymo dydis (710 Eur), tai yra pakankamas laikino išlaikymo dydis.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esant vienodai pareiškėjų turtinei padėčiai minimaliems vieno vaiko poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turėtų skirti bent po 306,21 Eur vaikui. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei atsakovo išreikštam sutikimui dėl 150 Eur dydžio išlaikymo skyrimo per mėnesį nepilnamečio D. A. išlaikymui teismas nutarė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies– priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

22. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016). Todėl kiekvienu atveju dėl išlaikymo priteisimo yra vertinama pagal konkrečių vaikų poreikius ir jų tėvų galimybes, vertinamos konkrečioje byloje nustatytos faktinės aplinkybes.

24. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

25. Išvada byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, kad ieškovės ieškiniu prašoma priteisti 355 Eur / mėn. išlaikymo suma galimai būtų pakankama patenkinti kasdienius ir papildomus vaiko poreikius.

26. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (DOK-61072) nurodė, kad jeigu teismas, nenustatytų atsakovo bendravimo su sūnumi bei dalyvavimo jo auklėjime tvarkos taikant 50:50 proc. laiko modelį, atsakovas sutiktų, kad nepilnamečio sūnaus D. A. išlaikymui būtų priteista 280 Eur / mėn. suma.

27. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui skiria 985 Eur: maistui – 200 Eur; mokesčiams – 150 Eur; mokesčiui už darželį – 70 Eur; išlaidos darželio fondui, renginiams – 15 Eur; būreliai – 145 Eur; drabužiai, avalynė – 80 Eur; transportas (kuras) – 40 Eur; higienos prekės – 20 Eur; gyvybės draudimo įmoka – 10 Eur; vaistai ir kitos sveikatos priežiūros išlaidos – 30 Eur; logopedas (4 x 30 Eur) – 120 Eur; lavinamieji žaislai / mokymo priemonės – 20 Eur; kirpykla – 15 Eur; laisvalaikis – 70 Eur. Nors atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu dėl laikino išlaikymo dydžio (270 Eur / mėn. priteisimo), tačiau pats atitinkamų įrodymų nepateikė, lentelės su paskaičiavimais dėl vaiko išlaidų ir poreikių – nepateikė. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą tik nurodo, kad ieškovės sudarytoje lentelėje nurodyti sūnaus poreikiai neatspindi tikrojo sūnaus poreikių dydžio, todėl yra nepagrįsti. Atsakovas nenurodo, kad prašomas priteisti laikinas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad šalių vaiko būtiniausiems poreikiams užtikrinti pakankama konkreti mažesnė suma. Akivaizdu, jog 150 Eur išlaikymo dydis yra mažas, todėl vaiko laikinam išlaikymui turėtų būti priteista didesnė pinigų suma, nei šiuo metu moka atsakovas.

28. Nors sprendžiant dėl reikalingo laikino išlaikymo dydžio, negalima pilnai vadovautis ieškinyje nurodytu išlaikymo dydžiu, kadangi šios aplinkybės dar nebuvo patikrintos teisme. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės.

29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad minimaliems vieno vaiko poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turėtų skirti bent po 306,21 Eur vaikui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, įvertinęs išvadą teikiančios institucijos poziciją ir atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktą poziciją, vadovaudamasis geriausių vaiko interesų prioritetu sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, 270 Eur / mėn. dydžio išlaikymas užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.

30. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

31. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė dirba MB „Remiloga“, jos darbo užmokestis apie 1 500 Eur / mėn. Valstybės mokamą išmoką vaikui – 96,25 Eur / mėn., gauna atsakovas. Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1 700 Eur / mėn. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui skiria 276 Eur / mėn.

32. Atsakovas nurodo, kad išlaiko nepilnametį sūnų iš ankstesnių santykių, teikdamas jam 276 Eur / mėn. išlaikymą, todėl didesnio nei 150 Eur / mėn. laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovo, neatitiktų protingumo, sąžiningumo kriterijų, neproporcingai apsunkintų finansinę atsakovo padėtį, suvaržytų jo teisę į orų ir bent minimalių poreikių užtikrinimą tenkinantį gyvenimą.

33. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo darbo užmokestis yra pakankamas, kad jis galėtų teikti abiems savo vaikams panašaus dydžio išlaikymą. Priteisus iš atsakovo 270 Eur / mėn. laikiną išlaikymą sūnaus D. A. išlaikymui, vertinant, kad atsakovas turi kitą išlaikytinį, kuriam moka 276 Eur / mėn. išlaikymą, atsakovui pragyvenimui liktų 1 154 Eur / mėn. (1 700 – 276 – 270). Pažymėtina ir tai, kad iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovui už komandiruotės laikotarpį nuo 2024-02-27 iki 2024-03-15 buvo išmokėtas 2 300 Eur avansas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovo turtinė padėtis nevertintina kaip bloga. Atsakovui, sumokėjus išlaikymą nepilnamečiams vaikams, likusi suma atsakovo pragyvenimui nesuvaržytų jo teisės į orų ir bent minimalius poreikius užtikrinantį gyvenimą. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).

35. Išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau bylose dėl vaikų išlaikymo kartais keliami klausimai dėl išlaikymo priteisimo atsižvelgiant į faktiškai vaikų praleidžiamą laiką su vienu ar kitu iš tėvų. Jei vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) bendrauja kas antrą savaitgalį, tai neturėtų turėti lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikui dydį, tais atvejais, kai nustatoma bendravimo tvarka pagal vadinamąjį 50:50 procentų laiko modelį, ji gali turėti įtakos ir nustatant išlaikymo dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles. Vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal 50:50 procentų laiko modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje (Teismų praktika Nr. 53)).

36. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nors atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kartojo apie egzistuojantį šalių susitarimą dėl 50:50 procentų laiko modelio taikymo sūnaus priežiūros klausimu, tačiau jau ilgą laiką šalys nebegyvena pagal šį principą ir tokio paties dydžio išlaidų sūnaus išlaikymui vaiko tėvas nepatiria.

37. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad šalys lygiomis dalimis dalindamosi sūnaus priežiūrą, patiria atitinkamo dydžio išlaidas jo kasdienių būtinųjų poreikių tenkinimui, o papildomų sūnaus poreikių užtikrinimui, atsakovas ieškovei perveda po 150 Eur / mėn. Papildomų sūnaus poreikių užtikrinimui, neįskaitant kasdienių poreikių, ginčo šalys, sūnaus išlaikymui skiria 300 Eur / mėn. Šiuo atveju nei viena iš šalių nepripažintina gyvenanti skyrium nuo vaiko, tačiau atsakovas sutinka teikti papildomą 150 Eur / mėn. išlaikymą, gali būti priteisiamas išlaikymas papildomų vaiko poreikių patenkinimui.

38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepilnametis šalių sūnus D. A. gyvena su ieškove ir į bylą nėra pateikta įrodymų, kad šalių vaikas faktiškai gyvena su tėvu pagal 50:50 procentų laiko modelį.

39. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė šalių susirašinėjimą dėl bendravimo su vaiku. Iš pateiktos fragmentiškos šalių susirašinėjimo ištraukos, galimai galima spręsti, kad tarp atsakovo iš šalių sūnaus vyko / vyksta bendravimo modelis, kuris yra artimas 50:50 bendravimo modeliui.

40. Atsakovas pateikė ir įrodymus apie tai, kad logopedo paslaugų apmokėjimui skirtas lėšas (savo dalį) moka į ieškovės banko sąskaitą, kad ji vėliau atsiskaitytų su paslaugas sūnui teikiančia logopede. Atsakovas apmoka sūnaus darželio išlaidas (maždaug 70 / 90 Eur / mėn.), draudimo išlaidas ir nuo 2023-09-11 moka sūnui 150 Eur / mėn. dydžio išlaikymą. Tokio dydžio išlaikymas, teismo vertinimu, neatitinka minimalių vaiko poreikių. O draudimo įmokos, kurios kas mėnesį siekia 50 Eur, gali būti vertinamos įvairiai, tačiau draudimas nepatenkina vaiko poreikių šiuo metu ir yra nukreiptas į ateitį, o įmokos dydis, lyginant su ieškovo teikiamu išlaikymu sūnui šiuo metu, nėra mažas. Darytina išvada, jog mokėjimas už kaupiamojo draudimo sutartį niekaip neužtikrina vaiko kasdienių trumpalaikių poreikių patenkinimo.

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė tenkina kitus vaiko poreikius – mokėjimo pavedimai „Ping‘us“ English school, įrodymai dėl papildomų darželio išlaidų, taip pat atsakovo pateiktas šalių susirašinėjimas, kuris pagrindžia, kad ieškovė apmokėjo už papildomą edukaciją darželyje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, kad buvo išklausyta vaiko nuomonė ir šalių sūnus paaiškino, kad pas daktarus visada veda mama, rūbus irgi perka mama. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikui svarbių poreikių tenkinimo išlaidos tenka išimtinai ieškovei, todėl nėra pagrindo nepriteisti arba ženkliai sumažinti šalių sūnui priteistino išlaikymo dydį dėl atsakovo bendravimo su sūnumi modelio, kuris galimai yra artimas 50:50 bendravimo modeliui.

42. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

43. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti skundžiamą nutartį, padidinant iš atsakovo A. A. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 270 Eur (CPK 320, 338 straipsniai).

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės O. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį pakeisti padidinant iš atsakovo G. J. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. A. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo priėmimo.