Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, A. B. ir A. B., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

Pareiškėjas pareiškimą grindžia iš esmės šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Transformatorinė (duomenys neskelbtini) (toliau – Transformatorinė), esanti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), buvo įrengta ir pradėta eksploatuoti 1994 metais.

1.2. Nuo pat Transformatorinės eksploatacijos pradžios, t. y. nuo 1994 metų, ji buvo valdoma Pareiškėjo – AB „Energijos skirstymo operatorius“ (anksčiau – įmonių pirmtakių).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad transformatorinė, esanti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Transformatorinė) pradėta eksploatuoti 1994-08-12. Darbų aktai, defektavimo bei darbo apimčių žinialapiai, ekrano nuotrauka su atliktų darbų detalizacija, potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pareiškėjas valdo transformatorinę teisėtai ir, kaip jam nuosavybės teise priklausantį daiktą. Iš pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, kad iki pareiškėjo Transformatorinę valdė įmonės (Lietuvos energija, LESTO ir kt.) kurių (bent dalinai) teisių ir pareigų perėmėjas yra pareiškėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“. Iš VĮ „Registrų centras“ 2022-05-18 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išrašo matyti, kad Transformatorinė neįregistruota sklypo savininkų vardu. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos 2022-03-24 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija duomenų apie Transformatorinės savininką neturi, taip pat Riešės seniūnijos balanse Transformatorinė neapskaityta. VĮ „Registrų centras“ rašte nurodyta, kad „...patikrinome Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtus ir Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis ir nustatėme, jog Nekilnojamojo turto registravimo įstaiga duomenų apie tai, kam priklauso transformatorinė ir elektros stulpas esantys sklype (duomenys neskelbtini), neturi.“ T. y. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuosavybės teisė į Transformatorinę nėra įregistruota. Duomenų, kad Transformatorinė būtų Lietuvos Respublikos ar atitinkamos savivaldybės nuosavybė byloje nėra. Teismas neturi duomenų apie tai, kad kas nors kitas, ne pareiškėjas siektų įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į Transformatorinę.

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

5. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad pareiškėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę, esančią žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011).

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-423-254/2019).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

9. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

10. CK 4.69 straipsnio, nustatančio, kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi, 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu (pareiškėjas yra transformatorinės, esančios žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas vėliausiai nuo 2013-12-03); duomenų apie tai, kad transformatorinė, esanti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė nėra; VĮ Registrų centras“ nuosavybės teisė į Transformatorinę neįregistruota; pareiškėjas teisėtai valdo Transformatorinę (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas); pareiškėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra įsitikinęs, kad niekas daugiau teisių į Transformatorinę, nei pareiškėjas turi, neturi, byloje duomenų apie tai, kad teismas turėtų prieiti priešingos išvados nėra; pareiškėjas visą valdymo laiką Transformatorinę valdo atvirai ir, kaip savo nuosavybę – 2013-12-03 atlikta planinė Transformatorinės apžiūra (pagal pateiktą pareiškėjo ekrano nuotrauką); pareiškimo pateikimo teismui dienai Transformatorinės nepertraukiamas valdymas yra ilgesnis nei 10 metų, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė – kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu; Transformatorinė pradėta eksploatuoti 1994-08-12, kurią teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėjo įmonės kurių teises ir pareigas (bent dalinai) perėmė pareiškėjas. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pavirtino, kad Transformatorinė nuosavybės teise minėtai savivaldybei nepriklauso byloje taip pat nėra duomenų, kad minėta savivaldybė valdytų Transformatorinę patikėjimo teise, kaip valstybės turtą.

12. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra tenkintos visos sąlygos dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę, esančią žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra pagrindas įteisinti nuosavybės teisę į transformatorinę ((duomenys neskelbtini)), esančią žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str. 3 d., 270 str., 533 str., –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad, pareiškėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę ((duomenys neskelbtini)), esančią žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui įteisinti nuosavybės teises.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.