- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-1717-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12438-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pareiškėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę, esančią žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, išaiškino, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka pateikti pareiškimą pagal teismingumo taisykles teismingam teismui – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
3. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio nuostatas pareiškimas dėl nekilnojamojo daikto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui. Kadangi pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę, esančią žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pareiškimas teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
4. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Vadovaujantis CPK 530 straipsnio nuostatomis, tai, kokiam apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nustatoma pagal tai, ar daiktas yra kilnojamasis, ar nekilnojamasis. Jei daiktas yra kilnojamasis, tai toks pareiškimas, kai pareiškimą teikia juridinis asmuo, paduodamas juridinio asmens buveinės apylinkės teismui. Pareiškėjo buveinė yra Vilniaus mieste, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo teritorijoje.
5.2. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 75 straipsnio 2 dalį elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus\ elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais. Šiuo aspektu pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatyta, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalimi, patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Kitų nuostatų, kuriomis vadovaujantis būtų galima nustatyti, kokie energetikos objektai laikytini pastatais, Statybos įstatyme nėra. Tad atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad transformatorinės yra laikomos kilnojamaisiais daiktais, nebent tai būtų statinys su stogu, kurio didžiausią dalį sudarytų patalpos, t. y., kitaip tariant, pastatas.
5.3. Transformatorinė neturi nei stogo, nei patalpų, o tai reiškia, kad neatitinka pastato kriterijų, numatytų Statybos įstatyme. Todėl darytina išvada, kad transformatorinė yra kilnojamasis daiktas, kaip ir buvo nurodyta pareiškime. Taigi teismas šiuo atveju nepagrįstai transformatorinę laikė nekilnojamuoju daiktu ir dėl to be pagrindo atsisakė priimti pareiškimą, kaip neteismingą jam. Kadangi transformatorinė yra kilnojamasis daiktas, o, kaip minėta, pareiškėjo buveinės vieta yra Vilniaus mieste, pareiškimą turi nagrinėti būtent Vilniaus miesto apylinkės teismas, o ne Vilniaus regiono teismo Vilniaus rajono rūmai. Dėl to skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o pareiškimas dėl nuosavybės teisės į transformatorinę įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo priimtas nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą kaip neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
7. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jei ieškinys neteismingas tam teismui.
8. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę, esančią žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pareiškimas pagal šio nekilnojamojo daikto buvimo vietą teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, todėl jį atsisakytina priimti.
9. CPK 31 straipsnyje įtvirtinta išimtinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo, teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
10. Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalies nuostatas ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai.
11. CPK 530 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos, o jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo, – jo buveinės apylinkės teismui. Dėl nekilnojamojo daikto pareiškimas paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui.
12. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teismingumo taisyklių aiškinimu, tačiau nesutinka su tuo, kad transformatorinė, esanti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), į kurią pareiškėjas prašė nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikytina nekilnojamuoju daiktu. Pareiškėjo teigimu, transformatorinė neturi nei stogo, nei patalpų, o tai reiškia, kad neatitinka pastato kriterijų, numatytų Statybos įstatyme. Todėl darytina išvada, kad transformatorinė yra kilnojamasis daiktas, kaip ir buvo nurodyta pareiškime.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 str. 2 d.). Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2. str. 3 d.).
14. Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais.
15. Taigi pagal aptartame Elektros energetikos įstatyme straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, transformatorinė laikytina kilnojamuoju daiktu. Ji nelaikytina kilnojamuoju daiktu tik tokiu atveju, kai atitinka Statybos įstatyme įtvirtintus pastatui būdingus požymius.
16. Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatyta, kad pastatas – tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalimi, patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.
17. Iš kartu su pareiškimu pateiktos transformatorinės nuotraukos matyti, kad ji sudaryta iš stulpų, elektros laidų ir kitų elektros prietaisų, ji nėra apdengta stogu, joje nėra patalpų, taigi transformatorinė neatitinka Statybos įstatyme įtvirtintų pastatui būdingų požymių.
18. Išvadą, jog pareiškėjo nurodyta transformatorinė priskirtina kilnojamiesiems daiktams, patvirtina ir tai, kad toks objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuriame privalomai registruojami nekilnojamojo daikto teisinį statusą turintys pastatai.
19. Pirmosios instancijos teismas aptartų teisės aktų nuostatų neanalizavo, nevertino aplinkybių, ar transformatorinės faktiniai požymiai leidžia ją priskirti nekilnojamiesiems daiktams, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog minėta transformatorinė turi nekilnojamojo turto teisinį statusą.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo priėmimui aktualias teisės normas, skundžiama nutartimi nesant tam teisinio pagrindo pareiškimą laikė neteismingu ir atsisakė jį priimti. Nustačius nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį.
Perduoti pareiškėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.