Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų N. P. ir I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams N. P., I. K. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo N. P. priešieškinį ieškovui A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas 2015-11-02 pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų N. P. ir I. K. 4018,48 Eur nesumokėtų įmokų už paskolą, 1875,29 Eur palūkanų, 23,98 Eur delspinigių, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašomas draugo atsakovo N. P., savo vardu 2014-07-02 iš kredito įstaigos UAB „General Financing“ paėmė 5213,16 Eur (18000 Lt) paskolą ir paskolino (perdavė pinigus) N. P., jo mamai I. K. laiduojant už sūnų ir garantuojant pinigų atidavimą. Perduodant pinigus 2014-07-03 buvo sudaryta paskolos sutartis ir pinigų priėmimo-perdavimo aktas. Susitarė, kad atsakovas grąžins visus pinigus, kuriuos ieškovas turės sumokėti kredito įstaigai. Atsakovas sutartimi įsipareigojo mokėti metinę paskolos kainą 608,20 Eur (2100 Lt), atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 7645,97 Eur (26400 Lt) per 48 įmokas, mokėdamas kas mėnesį dalimis iki mėnesio 15 d. po 159,29 Eur (550 Lt), paskutinė įmoka ir paskolos grąžinimo terminas – 2018-06-15. Iki 2014 m. spalio mėnesio atsakovas mokėjo įmokas grynais pinigais. Vėliau atsakovui negalint mokėti, įmokas pavedimais mokėjo jo mama laiduotoja I. K.. Įsipareigojimai pagal sutartį buvo vykdomi iki 2015 m. birželio mėnesio. Atsakovas 2015-06-15 įmokos ir vėlesnių įmokų nesumokėjo ir nemoka. Nevykdant įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, ieškovas reikalavo sumokėti visą paskolos sumą. Nurodė, kad dėl laidavimo buvo susitarta žodžiu, tačiau atsakovė I. K. savo įsipareigojimą laiduoti patvirtino mokėjimo pavedimais už N. P., todėl prievolės nevykdantis skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai.A. N. P. 2015-12-16 pateiktu priešieškiniu ieškovui A. K. prašo 2015-07-03 paskolos sutartį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu bei taikyti restituciją, įpareigojant grąžinti pagal ją įmokėtas sumas. Nurodo, kad 2014-07-03 pasirašė sutartį su ieškovu ir ketino pasiskolinti iš jo pinigus, laukė, kol jis perves pinigus. Laukdamas pervedamų pinigų, pradėjo juos grąžinti. Pamatęs, kad ieškovas nepervedė jam paskolos, pasijuto apgautas ir nustojo pervedinėti pinigus ieškovui. Iš ieškovo pagal paskolos sutartį pinigų negavo, todėl sutartis yra niekinė, sudaryta nesilaikant įstatymo reikalaujamos formos ir prieštarauja LR CK 6.870 str. paskolos sampratai.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-05-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo N. P. 4018,48 Eur skolą, 1875,29 Eur palūkanų, 23,98 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5917,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 540,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K.. Kitą ieškinio dalį atmetė. A. N. P. priešieškinį atmetė. A. I. K. priešieškinio nenagrinėjo, nes jį buvo atsisakyta priimti. Grąžino atsakovei I. K. 2015-12-15 mokėjimu sumokėtą 90 Eur žyminį mokestį, grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos. Nurodė, kad atsakovo N. P. priešieškinyje nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai teismo posėdyje, kad jis negavęs paskolos dalyko, tai yra pinigų, pradėjo dengti paskolą ir ją dengė beveik metus, yra nelogiški ir absurdiški, juos paneigia nuosekliai ir aiškiai ieškovo ieškinyje nurodytos ir jo atstovo teismo posėdyje patvirtintos aplinkybės, kurias visiškai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei bendraatsakovės jo mamos paaiškinimai. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas priešieškiniu prašydamas taikyti restituciją ir nurodydamas tik jo paties grynais sumokėtą 637,16 Eur sumą, o ne visą pagal paskolos sutartį sumokėtą 1605,03 Eur sumą, yra nenuoseklus. Nurodė, kad tai, jog atsakovė vykdė prievolę už kitą asmenį nesukuria laidavimo teisinių santykių ir nepatvirtina juos egzistuojant. Pagal byloje esančius įrodymus, kyla abejonių dėl to, ar buvo tartasi dėl laidavimo. Taip pat nurodė, kad tai, jog ieškinys atsakovui atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nesant akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėms teisėmis požymių, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pinigai buvo apeliantui perduoti, o jis tuos pinigus gavo. 2014-07-03 pasirašyta sutartis yra niekinė, nes pagal ją ieškovas neįvykdė įstatymo reikalavimų paskolos sutartiniams santykiams atsirasti. Apeliantas prašė įpareigoti ieškovą pateikti teismui ieškovo banke esamos sąskaitos išklotinę bei sutarties originalą, tačiau teismas šių prašymo netenkino.Teismas nepagrįstai nusprendė apeliantės priešieškinio nenagrinėti, nes jį buvo atsisakyta priimti, tokia išvada prieštarauja ne tik bylos esmei, bet ir sprendimo turiniui. Iš bylos nagrinėjimo ir sprendimo turinio matyti, kad apeliantų priešieškiniai, konkrečiai pačios apeliantės L. K. priešieškinis, buvo priimtas ir išngarinėtas, tai matyti teismo sprendimo aprašamojoje dalyje, todėl sprendimo reoliucinė dalis, kurioje nurodyta, kad I. K. priešieškinio nengrinėti, nes jį buvo atsisakyta primti, prieštarauja bylos esmei bei pačiam priimto sprendimo turiniui, todėl mano, kad teismo sprendimas surašytas pažeidžiant CPK 270 straipsnio nuostatas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atsakovės priešieškinio nenagrinėjo ir dėl jo sprendimo nepriėmė, teismas tik pažymėjo, kad atsakovės priešieškinis nenagrinėtinas, kadangi jį buvo atsisakyta priimti.Teigia, kad tai, jog pinigai atsakovui buvo perduoti, įrodo ne tik pati paskolos sutartis, kuri kartu yra ir pinigų priėmimo – perdavimo aktas, tačiau ir eilė kitų aplinkybių, kurios buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas A. K. (A. K.) ir atsakovas N. P. (E. L.) socialiniame tinkle www.facebook.com 2014-07-01, 2015-01-17, 2015-01-18, 2015-01-19, 2015-01-25, 2015-05-16 susirašinėjo paskolos klausimais – pradžioje 2014-07-01 dėl kredito paėmimo ir perskolinimo-ieškovas prašė paimti 18000 Lt kreditą, nurodė, kad trūkstamą dalį pinigų pridės tėvas, vėliau ieškovas ragino atsakovą dengti skolą, atsakovas skolą pripažino, prašė palaukti, žadėjo atlikti mokėjimus. Atsakovas pirmosios instancijos teismo metu duodamas paaiškinimus pripažino, kad pasivadinęs vardu E. L. socialiniame tinkle www.facebook.com susirašinėjo su ieškovu dėl paskolos. Pinigų gavimo faktą taip pat patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas N. P. tuoj po paskolos sutarties su ieškovu sudarymo įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė daugiau nei dvigubai didesnė, nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Nustatyta, kad 2014-07-02 tarp UAB „General Financing“ ir ieškovo A. K. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 18000 Lt (5213,16 Eur) kreditas iki 2018-06-15 su 15 procentų palūkanų norma, kredito metinė kaina – 2100 Lt (608,20 Eur). Pinigai 2014-07-03 pervesti į ieškovo sąskaitą ir išgryninti 2014-07-03 - 14000 Lt (4054,68 Eur), 2014-07-04 – 4000 Lt (1158,48 Eur). Ieškovas A. K. ir atsakovas N. P. 2014-07-03 sudarė paskolos sutartį dėl 18000 Lt (5213,16 Eur) paskolos suteikimo analogiškomis sąlygomis kaip kredito sutarties tarp ieškovo ir UAB „General Financing“. A. N. P. pagal 2014-07-03 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį už 10000 Lt (2896,20 Eur) įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos kaina VšĮ „Emprekis“ duomenimis 20889 Lt (6050 Eur) be PVM. A. N. P. nuo paskolos sutarties sudarymo iki 2014 m. spalio mėnesio grynais pinigais be mokėjimus patvirtinančio dokumento sumokėjo 4 įmokas po 550 Lt (159,29 Eur), iš viso 2200 Lt (637,16 Eur). A. I. K. į ieškovo sąskaitą mokėjimo pavedimais pervedė 2014-10-15 - 550 Lt (159,29 Eur), 2015-01-27 – 170,01 Eur, 2015-02-17 – 159,29 Eur, 2015-03-18 – 160 Eur, 2015-05-27 – 160 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodant skola (kreditas) už N. P.. V. Z. S. (atsakovo N. P. močiutė) 2014-11-17 į ieškovo sąskaitą dviem mokėjimo pavedimais pervedė 550,00 Lt (159,29 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant paskolos dengimas. Ieškovas A. K. (A. K.) ir atsakovas N. P. (E. L.) socialiniame tinkle www.facebook.com 2014-07-01, 2015-01-17, 2015-01-18, 2015-01-19, 2015-01-25, 2015-05-16 susirašinėjo paskolos klausimais – pradžioje 2014-07-01 dėl kredito paėmimo ir perskolinimo – atsakovas prašė paimti 18000 Lt kreditą, nurodė, kad trūkstamą dalį pinigų pridės tėvas, vėliau ieškovas ragino atsakovą dengti skolą, atsakovas skolą pripažino, prašė palaukti, žadėjo atlikti mokėjimus. Ieškovas 2015-08-10 įspėjimu kreipėsi į atsakovą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir paskolos grąžinimo.Nagrinėjamu atveju ginčas dėl skolos, atsiradusios iš paskolos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti skolą motyvuodamas tuo, kad ieškovas įrodė pinigų perdavimo faktą, atsakovas skolos ieškovui nėra grąžinęs, todėl yra pagrindas skolą iš atsakovo priteisti. Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad apeliantui pinigai buvo perduoti, o jis tuos pinigus gavo. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminei daliai teismo sprendime nurodytų motyvų.Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-5/2014). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Kaip byloje nustatyta, 2014-07-02 tarp UAB „General Financing“ ir ieškovo A. K. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 18000 Lt (5213,16 Eur) kreditas, Pinigai 2014-07-03 pervesti į ieškovo sąskaitą ir išgryninti 2014-07-03 – 14000 Lt (4054,68 Eur), 2014-07-04 – 4000 Lt (1158,48 Eur). Ieškovas A. K. ir atsakovas N. P. 2014-07-03 sudarė paskolos sutartį dėl 18000 Lt (5213,16 Eur) paskolos suteikimo analogiškomis sąlygomis kaip kredito sutarties tarp ieškovo ir UAB „General Financing“, kurios 1 punkte nurodyta, kad paskolos davėjas atlygintinai paskolina paskolos gavėjui 18000 Lt paskolą, o paskolos gavėjas paskolintą paskolą priima bei įsipareigoja laiku ir tinkamai ją grąžinti. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas pareiškia, jog skolinamus 18 000 Lt gavo iš paskolos gavėjo prieš pasirašant šią sutartį, ši sutartis taip pat yra ir pinigų perdavimo-priėmimo aktas, taigi iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas paskolos sutartyje numatytus pinigus gavo. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pinigų gavimo faktą patvirtina ir tai, kad atsakovas N. P. nuo paskolos sutarties sudarymo iki 2014 m. spalio mėnesio grynais pinigais be mokėjimus patvirtinančio dokumento sumokėjo 4 įmokas po 550 Lt (159,29 Eur), iš viso 2200 Lt (637,16 Eur), atsakovė I. K. į ieškovo sąskaitą mokėjimo pavedimais pervedė 2014-10-15 – 550 Lt (159,29 Eur), 2015-01-27 – 170,01 Eur, 2015-02-17 – 159,29 Eur, 2015-03-18 – 160 Eur, 2015-05-27 – 160 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodant skola (kreditas) už N. P.. V. Z. S. (atsakovo N. P. močiutė) 2014-11-17 į ieškovo sąskaitą dviem mokėjimo pavedimais pervedė 550,00 Lt (159,29 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant paskolos dengimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tarėsi su ieškovu dėl paskolos, gavo iš ieškovo paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą, dalį paskolos sumos grąžino ir žadėjo grąžinti likusią paskolos dalį.Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Taigi esant byloje neginčijamiems įrodymams apie paskolos atsakovui suteikimo faktą, ir nenustačius, jog skola ieškovui yra grąžinta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui skolą (CK 6.870 straipsnis).Apeliantai argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nusprendė apeliantės priešieškinio nenagrinėti, nes jį buvo atsisakyta priimti, tokia išvada prieštarauja ne tik bylos esmei, bet ir sprendimo turiniui, pažeidė CPK 270 straipsnio nuostatas.Atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų. Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės I. K. 2015-12-16 pateiktą priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 2015-12-28 protokoline teismo nutartimi atsisakyta priimti. Šis procesinis veiksmas užfiksuotas 2015-12-28 teismo posėdžio protokole – garso įraše, teismo posėdyje šalys dalyvavo, todėl akivaizdu, kad apie atsisakymą priimti priešieškinį šalims žinoma, todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas dėl nepriimto priešieškinio pasisakyti neturi pagrindo. Atsakovė I. K., manydama, kad jos teisės pažeistos, turi teisę reikšti atskirą ieškinį CPK nustatyta tvarka. CPK 328 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Taigi ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje pasisakė dėl atsakovės priešieškinio, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atsakovės I. K. priešieškinis nenagrinėtinas, nes jį buvo atsisakyta priimti, nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.