Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2038-653/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-29
Bylos Nr.: e2S-2038-653/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36816-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Jelena Šiškina (pirm.)
Pareiškėjas: I. S.
Suinteresuotas asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Conlex“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Aktiva Finant OU, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, "VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI, "Compensa Vienna Insurance Group", " Mano būstas Neris", "EDS Invest", " Intrum Lietuva", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, "Conlex", SEB bankas, "Aktiva "Finants" OU, "Plius Plius Baltic" OU Lietuvos filialas, "Būsto paskolų draudimas", "Vilniaus vandenys", "Julijanus Inkaso"

Kategorijos

3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-2038-653/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36816-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; 3.4.2.8.3.3. (S)

VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Conlex“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Aktiva Finant OU (įgaliotinė Lietuvoje uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“), PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstoliai: B. P., A. B., D. M., V. M., A. N., N. Š.-S., G. B., A. S., V. M., D. S., R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė I. S. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. T.. Bankroto administratorius V. T. teismui pateikė prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Bankroto administratorius prašo teismo patvirtinti bankrutuojančios I. S. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, iš viso sudarančių 194 631,42 EUR, sąrašą. Bankroto administratorius į sąrašą įtraukė ir uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Būsto paskolų draudimas“, kaip hipotekos kreditoriaus, 131 866,11 EUR dydžio reikalavimą, taip pat UAB „Būsto paskolų draudimas“, kaip antros eilės kreditoriaus, reikalavimą 1 880,95 EUR sumai.

2. Pareiškėjos atstovė advokatė teismui pateikė prieštaravimą dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditorinių reikalavimų. Prieštaravime teigiama, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareikštas reikalavimas nepagrindžiamas jokiais skaičiavimais ir jame nurodytų sumų detalizavimu, apsiribojo vien vykdomųjų įrašų pateikimu, kurie išduoti vadovaujantis išimtinai paties kreditoriaus apskaičiuotos skolos dydžio pateikimu, notarui neatliekant nei sutarties nutraukimo teisėtumo, nei skolos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo patikros. Nurodė, kad vykdomieji įrašai ir juose nurodytas skolos dydis nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, galintis pagrįsti kreditoriaus bankroto byloje reiškiamą finansinį reikalavimą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. bendrovė priėmė sprendimą dėl 86 357,36 EUR draudimo išmokos išmokėjimo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos bankrutuojanti I. S. (toliau – bankrutuojantis asmuo) buvo informuota 2020 m. balandžio 24 d. reg. raštu). 2020 m. gegužės 4 d. tarp Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir bendrovės buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (sutartis buvo siunčiama 2020 m. gegužės 8 d. pranešimu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bankrutuojančiai I. S.), kurios C punkte nurodyta, kad I. S. bankui yra skolinga 41 000,86 EUR, kuriuos bendrovė pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 punktą įsipareigojo išieškojus iš I. S. didesnę sumą, nei turėta draudimo išmoka, pervesti bankui. 2020 m. birželio 30 d. bendrovė kreipėsi į Vilniaus m. 20-ąjį notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2020 m. spalio 5 d. Vilniaus m. 20-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo siūloma iš skolininko hipotekos kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai išieškoti šias sumas: 86 757,72 EUR skolos bendrovei ir 41 000,86 EUR skolos bankui pagal 2020 m. gegužės 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su 5 proc. palūkanomis. I. S. vykdomųjų įrašų išduotų Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro neginčijo. 2020 m. spalio 7 d. notaro vykdomieji įrašai buvo pateikti antstolei B. P. vykdymui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kreditoriaus kreditorinį reikalavimą, atsiradusį iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, sudaro 86 757,72 + 41 000,86 = 127 758,58 EUR ir 1 604,86 EUR - 465,21 EUR (kadangi pakartotinai peržiūrėjus bylą buvo pastebėta, kad hipotekos kreditoriaus pakeitimo išlaidos jau įtrauktos į 86 757,72 EUR sumą) = 1 139,65 EUR patirtos išlaidos (būtinosios vykdymo išlaidos, atlyginimas notarui) ir 5 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo 2020 m. spalio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo. 2012 m. vasario 2 d. tarp bendrovės ir bankrutuojančio asmens buvo sudarytas Mokėjimų draudimo susitarimas, pagal kurį skola sudaro 1 880,95 EUR. UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditorinis reikalavimas, atsiradęs iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, sudaro 130 779,18 EUR (127 758,58 EUR + 1 139,65 EUR + 1 880,95 EUR) ir 2 502,67 EUR 5 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo 127 758,58 EUR sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi nemokumo administratoriaus V. T. tenkino, patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens I. S. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį sudaro 194 166,21 Eur, įskaitant UAB „Būsto paskolų draudimas“ hipoteka užtikrintą 131 400,90 EUR finansinį reikalavimą, kurį sudaro pirmo etapo suma 128 898,23 EUR, antro etapo suma 2 502,67 EUR, bei antros eilės 1 880,15 EUR finansinį reikalavimą, kurį sudaro pirmo etapo 1 865,15 EUR finansinis reikalavimas, antro etapo 15,80 EUR finansinis reikalavimas.

5. Teismas nustatė, kad dėl bankroto administratoriaus pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų (išskyrus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimus) pagrįstumo ar jų dydžio ginčo nėra, todėl patvirtino pateikto kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo dalį be UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimų (FABĮ 23 straipsnio 6 dalis).

6. Teismas nurodė, kad jo kreditorinis reikalavimas, atsiradęs iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, sudaro 130 779,18 EUR (127 758,58 EUR + 1 139,65 EUR + 1 880,95 EUR) ir 2 502,67 EUR 5 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo 127 758,58 EUR sumos. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo prieštaravimų dėl 1 880,95 EUR dydžio skolos bei 1 139,65 EUR patirtų išlaidų nereiškė. Teismas nurodė, kad iš bankrutuojančio asmens pareikštų prieštaravimų matyti, kad iš esmės bankrutuojantis asmuo nesutinka su 86 357,36 EUR dydžio reikalavimu, kurios UAB „Būsto draudimas“ reikalauja kaip išmokėtos bankui draudimo išmokos.

7. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2007 m. balandžio 11 d. tarp I. S. ir AB DnB NORD banko sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 165 083 EUR dydžio kredito suteikimo. I. S. prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas: a) įkeitimu (hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini)), pagal kurį bankrutuojantis asmuo įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį Butą ir b) UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu pagal Draudimo liudijimą (sutartį) Nr. (duomenys neskelbtini). I. S. nevykdant įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, Bankas Kredito sutartį nutraukė ir pradėjo vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Bankas pateikė Draudikui pranešimą apie draudžiamąjį įvykį ir paraišką draudimo išmokai gauti. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2020 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą dėl 86 357,36 EUR draudimo išmokos išmokėjimo. I. S. 2020 m. balandžio 20 d. Sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo neskundė. Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis Būsto kredito draudimo taisyklių Nr. 004 64 ir 65 punktais, 2020 m. gegužės 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo perleistas reikalavimo teisę į 86 357,36 EUR dydžio skolą, kurią (draudimo išmokos dydžio) ir 41 000,86 EUR, t. y. 39 090,81 EUR negrąžinto kredito ir 4,86 EUR nesumokėtų palūkanų ir 1 905,19 EUR nesumokėtų delspinigių.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankrutuojantis asmuo neginčijo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo išmokėti 86 357,36 EUR draudimo išmokos bankui, nusprendė, kad kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagrindė savo reikalavimo teisę į kreditorinį reikalavimą šioje dalyje.

9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pati pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė teismui, kad jos skoliniai įsipareigojimai UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2007 m. balandžio 11 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 128 081,30 EUR. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja jokių įrodymų, pagrindžiančių kad ji yra su banku atsiskaičiusi ir jos skola yra mažesnė nei 128 081,30 EUR teismui nepateikė. Kreditorius pateikė tvirtinti reikalavimus, kilusius iš 2007 m. balandžio 11 d. kredito sutarties ir 1 139,58 EUR patirtos išlaidos (būtinosios vykdymo išlaidos, atlyginimas notarui) bei pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėja) I. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį dalyje dėl kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareikšto 131 400,90 Eur dydžio finansinio reikalavimo, užtikrinto hipoteka, bei dėl to paties kreditoriaus 1 880,95 Eur dydžio II eilės finansinio reikalavimo patvirtinimo panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės arba perduoti pirmosios instancijos teismui šį klausimą nagrinėti iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas neatliko UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareikšto finansinio reikalavimo sumų patikros, apsiribodamas tik duomenimis apie tai, jog atitinkamo dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta naudos gavėjui (bankui). Teismas ignoravo visus pareiškėjos argumentus dėl esminių byloje nustatytinų ir teisminio įvertinimo reikalaujančių aplinkybių.

11.3. Teismas nenurodė motyvų ir nepateikė vertinimo dėl vykdomųjų įrašų prejudicinės galios nebuvimo, neištyrė jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą ir tai, kad ji tinkamai apskaičiuota ir atitiko įsiskolinimo pagal Kreditavimo sutartį dydį. Sprendimas dėl draudimo išmokos sumokėjimo bei draudiminio įvykio tyrimo medžiaga į bylą pateikta nebuvo, todėl teismas jos negalėjo įvertinti, šiais įrodymais negalėjo būti grindžiamos teismo išvados.

11.4. Teismas skundžiamojo nutartyje nesprendė ginčo santykių kvalifikavimo klausimo, kas galėjo turėti įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, ginčo santykiai kvalifikuotini kaip atsiradę subrogacijos pagrindu. Todėl draudimo išmokos sumokėjimo faktas ir prievolių perėmimas iš naudos gavėjo nepaneigia, bendrosios taisyklės, įtvirtintos CK 6.107 straipsnyje ir suteikiančios teisę skolininkui naujajam kreditoriui (draudikui) reikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui ir šios skolininko teisės neapriboja naujojo kreditoriaus sprendimas dėl draudimo išmokos sumokėjimo – jokia teisės norma nenumato, kad skolininkas privalėtų pirmiausia apskųsti sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, o to nepadaręs netektų teisės reikšti visus atsikirtimus naujajam kreditoriui. Tokia išvada prieštarautų CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatai.

Žemesnės instancijos teismas

11.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja santykiuose tiek su pirminiu kreditoriumi, tiek su UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra pripažintina vartotoja, dėl ko teismui tenka pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarčių sąlygas bei atlikti palūkanų skaičiavimo pagal Kredito sutartį teisminę patikrą.

11.7. Teismui 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjos reikalavimus pripažinti neteisėtu Kredito sutarties vienašališką nutraukimą, pareiškėja tokį reikalavimą pareiškė atskiroje byloje Nr. e2-18862-599/2021.

11.8. Teismas ignoravo apeliantės nurodytus prieštaravimus bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-206-798/2017 pateiktus išaiškinimus, kad esant 100 proc. negrąžinto kredito draudimui ir naudos gavėjui (bankui) neginčijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, nėra teisinio pagrindo žalos dydžio skirtumo reikalauti iš vartotojo. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką 2020 m. gegužės 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 41 000,86 EUR reikalavimo perleidimo ex officio turėtų būti pripažinta negaliojančia.

11.9. Teismas nepagrįstai priteisė 1 139,58 EUR dydžio patirtų išlaidų, kadangi kreditorius pateikė tik sąskaitas, tačiau nepateikė jų apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų. Be to, teismo išvados dėl papildomų sumų, susijusių su Kredito sutarties nutraukimu, yra prieštaringos. Pareiškėjos vertinimu, konstatavęs, kad Kredito sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas išeina už bankroto byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo patikrinimo ribų, teismas nepagrįstai vertino ir pasisakė dėl tų finansinio reikalavimo sumų, kurios tiesiogiai susijusios su Kredito sutarties nutraukimu. Šioje dalyje byla turėjo būti sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-18862-599/2021 dėl vienašališko Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

11.11. Teismas taip pat nepagrįstai tenkino kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimą dėl 2 502,67 EUR procesinių palūkanų priteisimo.

Atsiliepimas

12. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo gavus apeliantės atskirąjį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų kreipusis į banką dėl pakeisto mokėjimų grafiko gavimo, todėl atskirojo skundo teiginiai, kuriais siekiama pateisinti netinkamą Kredito sutarties vykdymą dėl, neva, buvusio nežinojimo, kokio dydžio įmokas bankui reikia mokėti, yra teisiškai nereikšmingi.

13.2. 2020 m. balandžio 20 d. sprendimas dėl 86 357,36 Eur draudimo išmokos mokėjimo buvo išsiųstas pareiškėjai kartu su 2020 m. balandžio 24 d. pranešimu dėl draudimo išmokos mokėjimo ir buvo įteiktas pareiškėjai 2020 m. balandžio 29 d.

13.3. Kreditoriui, išmokėjus bankui draudimo išmoką, 2020 m. gegužės 4 d. tarp kreditoriaus ir banko buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria bankas perleido kreditoriui reikalavimo teises pareiškėjos atžvilgiu, kylančias iš Kredito sutarties (teises į kreditoriaus išmokėtą bankui draudimo išmoką). Reikalavimo teisių perleidimas kreditoriui į draudimo išmokos sumą yra reglamentuotas būsto kredito draudimo taisyklėse Nr. 004, kurios yra sudedamoji kreditoriaus ir pareiškėjos sudarytos draudimo sutarties dalis ir su kuriomis pareiškėja susipažino ir sutiko. Taigi bankas pagrįstai perleido kreditoriui reikalavimo teises į draudimo išmokos sumą ir šis reikalavimo perleidimas yra teisėtas ir galiojantis. 2020 m. balandžio 20 d. sprendimas dėl 86 357,36 Eur draudimo išmokos mokėjimo apskųstas nebuvo, jo apskundimo senaties terminas yra suėjęs (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Taigi apeliantė neturi pagrindo ginčyti kreditoriaus reikalavimo dalyje, kuri lygi kreditoriaus išmokėtos bankui draudimo išmokai pagal minėtą sprendimą.

Šalies argumentai

13.4. Priešingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėja, ji buvo įtraukta į draudimo išmokos pagrindo ir dydžio nustatymo procesą, jai Kredito sutartyje bei draudimo sutartyje nurodytu adresu buvo siunčiami pranešimai, kurių vienas nebuvo įteiktas.

13.5. Šiuo atveju, draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats (apeliantė), todėl kreditorius, išmokėjęs draudimo išmoką bankui, reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmė reikalavimo teises iš nukentėjusios šalies – banko apeliantės atžvilgiu ir atsirado nauja – regresinė prievolė.

13.6. Atskirojo skundo teiginiai, kad esant neigiamai palūkanų normai kredito įstaigos netinkamai skaičiuoja palūkanas, yra niekai nesusieti su šia konkrečia situacija, t.y. nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad konkrečiai pareiškėjos atveju buvo netinkamai skaičiuojamos palūkanos.

13.7. Bankas kreditoriui kartu su pareiškimu apie draudžiamąjį įvykį bei paraiška draudimo išmokai gauti buvo pateikęs 2020 m. sausio 21 d. skolos grafikus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais vadovaudamasis kreditorius, atlikdamas draudžiamojo įvykio tyrimą, nustatė negrąžinto kredito, palūkanų sumą bei priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos bankui mokėjimo.

13.8. Reikalavimo dėl 41 000,86 EUR sumos nepagrįstumą apeliantė iš esmės grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-206-798/2017, tačiau šios nutarties ratio decidenti iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl nutartyje pateiktais išaiškinimai nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi.

13.9. Kreditorius 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo sumažino bankui išmokėtiną draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad nei bankas, nei pareiškėja nepateikė kreditoriui duomenų apie kredito dalies, skirtos būsto remontui, panaudojimą pagal paskirtį. Pareiškėja nesudarė galimybės būsto vertintojui apžiūrėti būsto ir nustatyti, kiek lėšų buvo panaudota būsto remontui. Pareiškėja neginčija fakto, kad kredito lėšos nebuvo panaudotos pagal paskirtį. Sutikimą, kad kredito lėšos nebuvo panaudotos pagal faktą patvirtina ir tai, kad pareiškėja neginčijo sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo bankui. Tuo tarpu, apeliantės nurodyto apeliacinio teismo nutartyje ir nagrinėjamoje byloje esminis skirtumas yra tas, kad pirmu atveju teismas pripažino, kad kredito lėšos, skirtos būsto remontui, buvo panaudotos pagal paskirtį, o, nagrinėjamu atveju, ginčo dėl to, kad lėšos buvo panaudotos ne pagal Kredito sutartyje numatytą paskirtį, nėra.

13.10. Tik iš atskirojo skundo paaiškėjo, kad pareiškėja ginčija ir 1 139,65 EUR reikalavimą, kurį sudaro kreditoriaus patirtos išlaidos, kurias pagrindžia į bylą pateikti įrodymai.

13.11. Nurodė, kad Mokėjimų draudimo susitarimu pareiškėja įsipareigojo kreditoriui grąžinti 5 538,33 EUR, mokėdama kas mėnesį nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2023 m. sausio 28 d. pagal 2013 m. vasario 13 d. Grąžinimo grafiką Nr. 2 prie 2012 m. vasario 2 d. mokėjimų draudimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreditoriui grąžino 3 673,21 EUR. Pareiškėjai tinkamai nevykdant susitarimo, susitarimas 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo nutrauktas, nutraukimo dieną buvo fiksuotas 527,38 EUR vėlavimas pagal Grąžinimo grafiką Nr. 2 prie 2012 m. vasario 2 d. mokėjimų draudimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 337,77 EUR likusi negrąžinta suma bei 15,80 EUR delspinigių, iš viso 1 880,95 EUR.

13.12. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos numato nemokumo administratoriaus teisę ginčyti nepagrįstus reikalavimus, įstatymas nenumato tokios teisės pačiam bankrutuojančiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens I. S. kreditorių finansiniai reikalavimai, dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ hipoteka užtikrintas 131 400,90 Eur dydžio finansinis reikalavimas bei II eilės 1 880,95 Eur dydžio finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė bei prašo prijungti prie bylos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo, 2020 m. balandžio 24 d. rašto dėl draudimo išmokos mokėjimo, adresuoto bankui ir pareiškėjai, jo išsiuntimą pareiškėjai patvirtinančių įrodymų, 2020 m. vasario 5 d. rašto dėl papildomų duomenų pateikimo, adresuoto bankui ir kopija pareiškėjai, 2020 m. vasario 24 d. rašto dėl draudžiamojo įvykio, adresuoto bankui ir kopija pareiškėjai, jo išsiuntimą pareiškėjai patvirtinančių įrodymų, skolos grafiko pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymo nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymo nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. grąžinimo grafiko Nr. prie 2012 m. vasario 2 d. mokėjimų draudimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimų suvestinės, 2020 m. rugsėjo 11 d. rašto dėl mokėjimų draudimo susitarimo nutraukimo kopijas. Prašymą prijungti naujai pateiktus įrodymus grindžia tuo, kad tik gavus atskirąjį skundą paaiškėjo, kad pareiškėja ginčija ir kreditoriaus reikalavimą dalyje dėl 1 880,95 EUR ir 1 139,65 EUR sumų patvirtinimo. Taip pat prašo prijungti prie bylos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo, kuris įrodo, kad pareiškėja buvo įtraukta į draudžiamojo įvykio tyrimo procesą.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga bei prašomais prijungti prie bylos rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, naujai pateiktus kreditoriaus rašytinius įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungia.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

18. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs bankroto administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam subjektui, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjai I. S. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. T.. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 25 d. 2021 m. balandžio 21 d. nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti kaip neginčijamus kreditorių reikalavimus bendrai 194 631,42 Eur sumai, tarp jų ir kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ 131 866,11 EUR dydžio hipoteka užtikrintą reikalavimą (I etapu tenkinamas reikalavimas – 127 453,29 EUR, II etapu tenkinamas reikalavimas – 4 412,72 EUR) bei antros eilės 1 880,95 EUR dydžio reikalavimą (I etapu tenkinamas reikalavimas – 1 865,15 EUR, II etapu tenkinamas reikalavimas – 15,80 EUR). Pareiškėja 2021 m. balandžio 22 d. pareiškė prieštaravimus (ieškinį) dėl kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareikšto finansinio reikalavimo bei rašytinius paaiškinimus dėl kai kurių kitų kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų, kuriuo prašė: 1) įpareigoti kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikti į bylą detalų skolos pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiavimą Kredito sutarties nutraukimo dieną (negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių ar kitų priskaičiuotų netesybų bei atliktų mokėjimų paskirstymo paskaičiavimą per visą laikotarpį nuo kredito suteikimo); 2) pripažinti neteisėtu 2007 m. balandžio 11 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališką nutraukimą; 3) įpareigoti antstolį V. M. panaikinti bankrutuojančio asmens I. S. banko sąskaitų areštus, pritaikytus iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo vykdytose vykdomosiose bylose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. S. reikalavimus pripažinti neteisėtu Kredito sutarties vienašališką nutraukimą ir reikalavimą antstoliui bei priėmė pareiškėjos prieštaravimus dėl kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareikšto finansinio reikalavimo. Teismas skundžiama nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens I. S. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį sudaro 194 166,21 Eur, įskaitant UAB „Būsto paskolų draudimas“ hipoteka užtikrintą 131 400,90 EUR finansinį reikalavimą bei antros eilės 1 880,15 EUR finansinį reikalavimą.

Dėl draudimo išmokos dydžio

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja ir AB DnB NORD bankas (dabar Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) 2007 m. balandžio 11 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bankas suteikė pareiškėjai 165 083,00 EUR dydžio kreditą, kurio 113 574,87 EUR dalis skirta Kredito gavėjo įsipareigojimams AB Sampo banke pagal 2005 m. liepos 7 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktos butui su pastoge, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pirkti, refinansuoti; 48 732,66 EUR kredito dalis - butui su pastoge, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), remontuoti; 2 775,47 EUR kredito dalis UAB ,,Busto paskolų draudimas“ įmokai sumokėti. Pareiškėjos įsipareigojimai pagal Kredito sutartį užtikrinti: 1) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 4831/10000 neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu bei 2) UAB „Būsto paskolų draudimas“ kredito draudimu (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priedas Nr. 1). Pareiškėja ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2007 m. balandžio 18 d. pasirašė draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame draudėju nurodyta pareiškėja, naudos gavėju – bankas, draudimo objektas – draudėjo prievolė naudos gavėjui grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka; kredito suma – 165 082,99 EUE; kredito paskirtis būstui pirkti ir remontuoti, draudimo įmokai sumokėti; draudimo suma – 100 proc. negrąžinto kredito, t.y. 165 082,99 EUR, būsto kreditavimo sutartyje nustatyto dydžio naudos gavėjo negautų palūkanų už draudimo taisyklių 47.2 punkte nurodytą terminą suma; draudimo sutarties terminas – nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2026 m. balandžio 30 d. (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priedas Nr. 3). 2020 m. balandžio 20 d. kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, kuriuo nusprendė išmokėti bankui 86 357,36 EUR dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 86 357,36 EUR negrąžinta kredito suma bei 10,71 EUR nesumokėtos palūkanos už 1 mėnesio laikotarpį. Minėtas sprendimas pareiškėjai buvo siunčiamas kartu su 2020 m. balandžio 24 d. raštu dėl draudimo išmokos mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo įteiktas 2020 m. balandžio 29 d. (šią aplinkybę patvirtina kreditoriaus kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas išrašas iš kurjerių sistemos).

22. Kasacinio teismo išaiškinta, jog būsto paskolų draudimas yra specifinės rūšies draudimas, užtikrinantis visų pirma būsto paskolos gavėjo, fizinio asmens, interesą neprarasti būsto, kad, esant tam tikroms priežastims, jam negalint laiku ir tinkamai vykdyti būsto kredito sutarties, bankui teisė gauti atitinkamą prievolės įvykdymą būtų užtikrinta iš būsto paskolą apdraudusio asmens. Būsto paskolų draudimas yra viena iš civilinės atsakomybės draudimo rūšių, kuria draudėjas siekia perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengti savo turto sumažėjimo. Taigi būsto kredito, kuris yra draudžiamas būsto kredito draudimu, srityje susiklosto keli tarpusavyje susiję teisiniai santykiai tarp būsto kredito davėjo, banko, ir būsto kredito gavėjo, taip pat tarp šių šalių (banko, kaip naudos gavėjo, o būsto kredito gavėjo, kaip draudėjo) ir draudiko. Tokiu atveju viena iš būtinųjų kredito išmokėjimo sąlygų yra kredito gavėjo įsipareigojimas apdrausti banko naudai kreditą. Draudimo objektas yra naudos gavėjo, banko, teisėti turtiniai interesai, susiję su draudėjo, kredito gavėjo, prievole grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka (UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004, 4 p.). Taigi, šiuo atveju draudimo teisinio santykio, prievolės, viena šalis – draudėjas (skolininkas), privalo atlikti tam tikrą veiksmą arba nuo jo susilaikyti ne tik kitos draudimo teisinio santykio šalies – draudiko, bet ir būsto kredito sutarties šalies, kredito davėjo – banko, naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-659-686/2015).

23. Draudžiamasis įvykis, pagal UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 (toliau - Taisyklės), kurios yra privalomos pareiškėjai pagal tarp pareiškėjos ir kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2007 m. balandžio 18 d. pasirašytą draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini), 6 punktą, yra draudėjo prievolės grąžinti bankui būsto kreditą ir (ar) sumokėti palūkanas neįvykdymas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo šių taisyklių nustatyta tvarka ir terminais išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui (Taisyklių 42.2 papunktis). Pagal taisyklių 50 punktą, draudikas, gavęs iš naudos gavėjo pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, paraišką draudimo išmokai gauti bei joje nurodytus dokumentus šių taisyklių 7 punkte nustatyta tvarka, atlieka draudžiamojo įvykio tyrimą, surašo draudžiamojo įvykio tyrimo aktą ir priima sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Žala yra laikoma naudos gavėjo, banko, patirti nuostoliai dėl būsto kreditavimo sutartyje nustatytų draudėjo įsipareigojimų grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka neįvykdymo (Taisyklių 46 punktas). Pagal Taisyklių 64 punktą draudikui, išmokėjus draudimo išmoką, pereina visos naudos gavėjo turimos teisės į nekilnojamąjį ir/ar kitą turtą, įkeistą pagal būsto kreditavimo sutartį ir kitos papildomos teisės.

24. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad ji nebuvo įtraukta į draudimo išmokos dydžio nustatymo procesą. Minėtus atskirojo skundo argumentus paneigia kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai: 2020 m. vasario 5 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo kreditorius prašė pateikti dokumentus, reikalingus draudžiamojo įvykio tyrimui, tame tarme ir pagrindžiančius kredito dalies, skirtos buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų atlikimui, panaudojimą pagal būsto kreditavimo sutartyje nurodytą paskirtį; pranešimas siųstas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo grąžintas siuntėjui. Taip pat pareiškėjai, jos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiamas 2020 m. vasario 24 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl draudžiamojo įvykio tyrimo, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ savo lėšomis UAB „Finance property“ užsakė hipoteka įkeisto turto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų remonto darbų vertės įvertinimą; raštas pareiškėjai įteiktas 2020 m. kovo 24 d. Be to, 2020 m. balandžio 20 d. sprendime dėl draudimo išmokos mokėjimo nurodyta, kad bankui ar kredito gavėjai (draudėjai) ne vėliau kaip per mėnesį nuo Lietuvoje paskelbto karantino pabaigos dienos, pateikus atlikto remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitą ar kt. dokumentus, įrodančius remonto darbų atlikimo faktą, bendrovė svarstytų klausimą dėl sprendimo mokėti draudimo išmoką dėl būsto kredito dalies, skirtos įsigytam nekilnojamajam turtui remontuoti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų reiškusi pretenzijas dėl priimto sprendimo, kad būtų teikusi kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašomus duomenis, reikalingus draudimo išmokos dydžiui nustatyti, pareiškėja tokių duomenų nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes atmestini atskirojo skundo argumentai, kad draudimo išmokos dydis apskaičiuotas netinkamai.

25. Be to, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, pati pareiškėja, pateikdama kreditorių sąrašą, nurodė teismui, kad jos skoliniai įsipareigojimai UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2007 m. balandžio 11 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 128 081,30 EUR. Tokiu būdu pareiškėja pripažino savo prievoles kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“.

26. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nutartyje nesprendė ginčo santykių kvalifikavimo klausimo, kas galėjo turėti įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, ginčo santykiai kvalifikuotini kaip atsiradę subrogacijos pagrindu. Su tokia pareiškėjos pozicija nėra pagrindo sutikti.

27. Nors CK šeštosios knygos VII skyriuje, reglamentuojančiame reikalavimo perėjimą trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogaciją), nenurodyta regreso ir subrogacijos institutų skirtumo, tačiau, sistemiškai aiškinant šio skyriaus ir kitų CK straipsnių, reglamentuojančių asmenų pasikeitimą prievolėje, taip pat CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose, nuostatas, galima daryti išvadą, kad subrogacija ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo praktikoje ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, kt.).

28. Taigi, subrogacijos atveju draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, perima reikalavimo teises iš draudėjo, t. y. subrogacija galima tik kai žalą padaręs asmuo ir draudėjas yra skirtingi asmenys. Nagrinėjamu atveju, draudėja buvo kredito gavėja, neturinti jokių reikalavimo teisių, priešingai, dėl jos veiksmų (neveikimo) įvyko draudžiamasis įvykis. Todėl subrogacijos institutas šiuo atveju netaikytinas, nes žala kilo ne draudėjai (pareiškėjai) dėl trečiojo asmens veiksmų, o būtent žalą padaręs (prievolės neįvykdęs) asmuo ir draudėja sutampa. Be to, 2007 m. balandžio 18 d. draudimo liudijime (polise) Nr. (duomenys neskelbtini) naudos gavėju yra nurodytas bankas, todėl šios rūšies draudimas yra skirtas ne draudėjos (kredito gavėjos), o būtent banko interesų apsaugai, todėl pareiškėjos pozicija, kad šiuo atveju ginčo santykiai kvalifikuotini kaip subrogacija yra nepagrįsti.

29. Kita vertus, šiuo atveju teisinis ginčo kvalifikavimas neturi esminės reikšmės, kadangi pareiškėja turėjo visas galimybes reikšti prieštaravimus dėl kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareikšto reikalavimo.

Dėl 41 000,86 EUR reikalavimo dalies

30. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjus bankui draudimo išmoką, 2020 m. gegužės 4 d. bankas Luminor bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, (pradinis kreditorius) ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ (naujasis kreditorius) pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui visas reikalavimo teises I. S. atžvilgiu, kylančias pagal 2007 m. balandžio 11 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais), sudarytos tarp banko ir skolininkės, visas kaip hipotekos kreditoriaus teises, kylančias pagal 2007 m. balandžio 11 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, teises į kreditą, palūkanas bei kitas įstatymų nustatytas teises. Pradinis kreditorius Reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 punkte konstatavo, kad 2020 m. gegužės 4 d. skolininkė pradiniam kreditoriui yra skolinga 41 000,86 EUR, kurią sudaro 39 090,81 EUR negrąžinto kredito suma, 4,86 EUR nesumokėtų palūkanų bei 1 905,19 EUR nesumokėtų delspinigių, kuriuos naujasis kreditorius pardavęs skolininkės turtą įsipareigojo šios sutarties 3.4 punkte nustatyta tvarka pervesti į pradinio kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Apie reikalavimo perleidimą pareiškėja buvo informuota pradinio kreditoriaus jos gyvenamosios vietos adresu bei elektroninio pašto adresu siųstu 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo teisės perleidimo. 2020 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto 20-asis notaro biuras kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ išdavė vykdomuosius įrašus dėl 86 757,72 EUR skolos bendrovei bei 41 000,86 EUR, t.y. 39 090,81 EUR negrąžinto kredito, 4,86 EUR nesumokėtų palūkanų ir 1 905,19 EUR nesumokėtų delspinigių, skolos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo 127 758,58 EUR sumos, skaičiuojamų nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); ir notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2007 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

31. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-206-798/2017 pateiktais išaiškinimais turėtų 2020 m. gegužės 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 41 000,86 EUR reikalavimo perleidimo ex officio pripažinti negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos atskirojo skundo argumentais sutikti neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje (sprendžiant dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo) ir pareiškėjos nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nesutampa ratio decidenti. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo pateikti įrodymai dėl būsto kredito dalies, skirtos būsto remontui, tačiau buvo kilęs ginčas dėl jų pakankamumo, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje jokie įrodymai, susiję su būsto kredito dalies, skirtos būsto remontui, panaudojimu pagal paskirtį nei kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“, nei teismui pateikti nebuvo, taip pat byloje nėra duomenų, kad tokie įrodymai buvo pateikti bankui, suteikusiam būsto kreditą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad, kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ sprendžiant dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo, pareiškėjos elgesys buvo pasyvus (pareiškėja nesudarė galimybių kreditorės iniciatyva užsakytam hipoteka įkeisto turto atlikti remonto darbų vertės įvertinimui atlikti, nors pranešimas apie ketinimą atlikti tokį įvertinimą pareiškėjai buvo įteiktas). Taigi pareiškėjai nepagrindus būsto paskolos dalies, skirtos būsto remonto darbams užbaigti, panaudojimo pagal paskirtį ir kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ toje dalyje naudos gavėjui (bankui) neišmokėjus draudimo išmokos, liko nepadengta bankui 39 090,81 EUR kredito dalis, 4,86 EUR nesumokėtų palūkanų bei 1 905,19 EUR delspinigių, iš viso 41 000,86 EUR suma, kuri 2020 m. gegužės 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleista kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Jokių kitų duomenų, susijusių su minėtos reikalavimo perleidimo sutarties nepagrįstumo pareiškėja nenurodė, 2020 m. gegužės 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) neginčijo.

32. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad būtų ginčijusi 2020 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto 20-asis notaro biuras kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ išduotus vykdomuosius įrašus dėl 86 757,72 EUR skolos bendrovei bei 41 000,86 EUR, t.y. 39 090,81 EUR negrąžinto kredito, 4,86 EUR nesumokėtų palūkanų ir 1 905,19 EUR nesumokėtų delspinigių, skolos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo 127 758,58 EUR sumos, skaičiuojamų nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); ir notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2007 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindu pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). CK 4.194¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Taigi, tuo atveju, jei pareiškėja mano, kad vykdomieji įrašai buvo išduoti nepagrįstai, ji turi teisę juos ginčyti ginčo teisenos tvarka pareikšdama ieškinį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019). Taigi, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ 41 000,86 Eur reikalavimo dalies pagrįstumu.

33. Pažyminėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėja yra vartotoja kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ atžvilgiu, nepaneigia pareiškėjos pareigos vykdyti savo pagal sudarytas sutartį prisiimtų įsipareigojimų, o jų nevykdymo atveju tenka pareiga prisiimti jų nevykdymo pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad nors teismas spręsdamas ginčus, kylančius, susijusius su vartotojų teisių apsauga, yra aktyvus ir turi pareigą ex officio patikrinti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams, tačiau toks teismo aktyvumas nėra besąlyginis, jis turi būti paremtas byloje esančiais duomenimis bei esant akivaizdiems sutarties neteisėtumo faktams. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui ex officio spręsti dėl 2020 m. gegužės 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine.

Dėl 1 880,95 EUR dydžio reikalavimo dalies

34. Iš byloje esančio 2012 m. vasario 2 d. tarp kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir skolininkės I. S. pasirašyto Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2007 m. balandžio 23 d. draudimo sutarties (draudimo liudijimas serija nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad šalys susitarė, kad bendrovė išmoka draudimo išmoką bankui vykdydama būsto kreditavimo sutartyje draudėjo prisiimtus įsipareigojimus bankui grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka bei padengia šio susitarimo sudarymo dienai susidariusią skolą bankui, išskyrus netesybas. Skolininkei nesilaikant susitarimo kreditorė 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2012-02-02 mokėjimų draudimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2007 m. balandžio 23 draudimo sutarties (draudimo liudijimas serija Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukimo pranešė, kad susitarimas yra nutrauktas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., o jos skolą pagal susitarimą sudaro 1 880,95 EUR, iš jų 1 865,15 EUR negrąžinta draudimo išmoka ir 15,80 EUR delspinigiai, priskaičiuoti susitarimo nutraukimo dienai. Iš byloje esančio pareiškėjos pagal minėtą susitarimą mokėtų įmokų lentelę, nustatyta, kad pareiškėja iš viso pagal susitarimą yra sumokėjusi 3 673,21 EUR sumą.

35. Pareiškėja 2021 m. liepos 19 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad susipažinusi bei išanalizavusi kreditoriaus teismui pateiktus dokumentus, pagrindžiančius šios reikalavimo dalies apskaičiavimą, dėl šios reikalavimo dalies patvirtinimo prieštaravimų nereiškia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios reikalavimo dalies pareiškėja neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią reikalavimų dalį tenkino, tuo labiau, kad ši reikalavimo dalis yra pagrįsta rašytiniais įrodymais.

Dėl 1 139,65 EUR reikalavimo dalies

36. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra pateikusi į bylą 1 604,86 EUR patirtas išlaidas pagrindžiančius duomenis: 2020 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 228,94 EUR sumai, 2020 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 236,27 EUR sumai, 2020 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 48,90 EUR sumai, 2020 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 595,75 EUR sumai bei 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 495,00 EUR sumai bei šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat 2021 m. gegužės 14 d. teismui teiktame dokumente dėl kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo nurodė, kad 465,21 EUR išlaidų įtrauktos į 86 757,72 EUR sumą.

37. Pažymėtina, kad dėl šios reikalavimo dalies pareiškėja prieštaravimus pareiškė tik atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad pareiškė šioje dalyje prieštaravimų nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais kreditorės 1 139,58 EUR patirtas išlaidas, sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos mokėjimo dokumentais, šias išlaidas sudaro antstoliui sumokėtos būtinosios vykdymo išlaidos 495,00 EUR bei 644,65 EUR atlyginimas notarui. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šią kreditoriaus reikalavimo dalį.

Dėl 2 502,67 EUR procesinių palūkanų

38. Teismui taip pat yra pateiktas 5 procentų dydžio procesinių palūkanų paskaičiavimas, iš kurio matyti, kad procesinės palūkanos paskaičiuotos nuo 127 758,58 EUR sumos už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 5 d. (vykdomojo įrašo išdavimo data) iki 2021 m. vasario 25 d. (nutarties, kuria pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla įsiteisėjimo diena). Šias procesines palūkanas skaičiuoti nurodyta notaro 2020 m. spalio 5 d. išduotuose vykdomuosiuose įrašuose, kurių kaip minėta pagrįstumo ir teisėtumo pareiškėja neskundė (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šią kreditoriaus reikalavimo dalį.

39. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodė, kad byla turėjo būti sustabdyta kol bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-18862-599/2021 pagal pareiškėjos ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

40. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-18862-599/2021 iškelta 2021 m. gegužės 25 d. Taigi skundžiamos nutarties priėmimo metu, t.y. 2021 m. gegužės 24 d., pareiškėjo nurodyta byla dar nebuvo iškelta, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl bylos stabdymo (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad tuo atveju, jei būtų tenkintas civilinėje byloje Nr. e2-18862-599/2021 pareikštas ieškinys, pareiškėja turėtų teisę nagrinėjamoje byloje reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

42. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (pareiškėjos) I. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jelena Šiškina