Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1511-861/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-13
Bylos Nr.
e2S-1511-861/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00399-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Kategorijos
  • 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1511-861/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00399-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5.; 3.3.2.5.; 3.6.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Tvari šeima“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-11 nutarties, kuria nutarta bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti VšĮ „Tvari šeima“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. P. 62 940 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bankrutuojanti VšĮ „Tvari šeima“ bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas pateikė dubliką, o atsakovas tripliką.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo VšĮ „Vaikystės stogas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bankrutuojančios VšĮ „Tvari šeima“ trečiojo asmens VšĮ „Vaikystės stogas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Trečiasis asmuo VšĮ ,,Burbiškių bendruomenės centras“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį, nepateikė, ieškinys įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

6. Atsakovas P. P. pateikė priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai VšĮ „Tvari šeima“, kuriuo prašo: priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 7 940 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-05-11 nutartimi nutarė bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

Šalies argumentai

7.1. nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo nurodė, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Teismas priėmė ieškinį;

7.2. byloje gauti atsakovo P. P. atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis, kuriuose jis nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nurodytais adresais siuntė atsakovui procesinius dokumentus, tačiau šie nebuvo įteikti, nurodant, kad jie nebuvo atsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Pats atsakovas šioje byloje nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas nuosekliai kitose bylose pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodydavo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Taigi nurodytos aplinkybės paneigia duomenis apie atsakovo faktinį gyvenimą (duomenys neskelbtini);

7.3. pagal CPK 30 straipsnio 6 punktą ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas ir pagal ieškovo buveinę ar žalos padarymo vietą. Nagrinėjamu atveju ieškovės buveinė yra (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė teise kreiptis į teismą pagal savo pasirinkimą nesinaudojo, į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi laikydamasi bendrosios teismingumo taisyklės (pagal atsakovo gyvenamąją vietą), todėl sprendžiant klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą kitam teismui, teismingumo pagal ieškovės pasirinkimą taisyklė nebeaktuali;

7.4. nustačius, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovės bankrutuojančios VšĮ „Tvari šeima“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Dvi saulės“, ieškinys atsakovui P. P. dėl žalos atlyginimo buvo priimtas pažeidžiant teritorinio teismingumo taisyklę, todėl byla perduotina nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė bankrutuojanti VšĮ „Tvari šeima“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-11 nutartį ir civilinę bylą pagal VšĮ "Tvari šeima" ieškinį atsakovui P. P. dėl žalos atlyginimo palikti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. nurodo, jog Gyventojų registre P. P. gyvenamoji vieta yra nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Taigi tam, kad paneigti Gyventojų registre įregistruotą atsakovo gyvenamąją vietą yra reikalingi konkretūs įrodymai. Šiuo atveju tokių įrodymų, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, byloje nėra;

8.2. nors atsakovas P. P. šioje byloje nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau pats atsakovas teismingumo šioje byloje neginčija, vadinasi, atsakovas sutinka, jog jo gyvenamoji vieta pagrįstai yra laikoma (duomenys neskelbtini) mieste. Nors atsakovas P. P. šioje byloje nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šios bylos procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti būtent adresu (duomenys neskelbtini);

8.3. byloje esantys Juridinių asmenų registro išrašai apie VšĮ „Tvari šeima", VšĮ ,,Vaikystės stogas“ ir VšĮ ,,Burbiškių bendruomenės centras“ patvirtina, kad Juridinių asmenų registre nurodyta atsakovo P. P. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Internetinio portalo rekvizitai.lt rodo, kad atsakovas P. P. yra įmonės UAB ,,NILL NILL“ (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas, pagal Juridinių asmenų registro duomenis, yra (duomenys neskelbtini). Tai yra adresas, kuriuo, nemokumo administratoriaus žiniomis, atsakovas ir gyvena;

8.4. atsakovo atstovas šioje byloje teikdamas 2023-02-09 prašymą dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti nurodė, kad atsakovo P. P. adresas yra (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

13. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog gyvenamoji vieta nuo nuolatinės gyvenamosios vietos skiriasi tuo, kad pastaroji yra teisinis asmens ir valstybės ar jos teritorijos dalies ryšys, nustatomas pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus (CK 2.12 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.12 straipsnio 3 dalies nuostatas nuolatinė gyvenamoji vieta gali būti tik viena, tuo tarpu gyvenamąsias vietas asmuo gali turėti kelias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011), tačiau viešajame registre asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-823/2020).

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir įvertino, jog byloje gauti atsakovo P. P. atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis, kuriuose jis nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytais adresais siuntė atsakovui procesinius dokumentus, tačiau šie nebuvo įteikti, nurodant, kad jie nebuvo atsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Atsakovas byloje nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI3-1534-860/2022, kurioje P. P. buvo pareiškėjas, jis 2021-11-16 pareiškime savo gyvenamąjį adresą nurodo taip pat (duomenys neskelbtini).

19. Taigi išdėstytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas iš esmės procese viešai deklaravo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Todėl įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei pačio atsakovo veiksmus – gyvenamosios vietos adreso nurodymą teismui procesinių dokumentų gavimui - ieškovės teiginiai, jog teismas privalėjo priimti ieškinį kaip teismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, yra nepagrįsti.

20. Apeliantas nurodo, jog atsakovas P. P. teismingumo šioje byloje neginčija, vadinasi, atsakovas sutinka, jog jo gyvenamoji vieta pagrįstai yra laikoma Vilniaus mieste. Taip pat, jog nėra jokių įrodymų, kad šios bylos procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti būtent adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tokie argumentai yra deklaratyvūs. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką bei į aptartas aplinkybes vertintina, jog byloje nustatytos aplinkybės paneigia duomenis apie atsakovo faktinį gyvenimą Vilniuje.

21. Darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-11 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Tvari šeima“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-11 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.

Teisėja Donata Kravčenkienė