Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-07-16 · Civilinė byla Nr. 2-585-370/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
2-585-370/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00235-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-585-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00235-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-556-538/2015 pagal ieškovės restruktūrizuojamos S. K. įmonės (šiuo metu – bankrutavusi) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Memelio grupė“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. K. įmonė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Memelio grupė“ 1 344 601,14 Lt (389 423,41 Eur) skolą, 5 574,95 Lt (1 614,62 Eur) palūkanų, 8,75 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2013 m. spalio 9 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsigijo penkis nekilnojamojo turto objektus. Dalį kainos (2 553 222,66 Lt 739 464,39 Eur) atsakovė ieškovei sumokėjo iki sutarties pasirašymo, o dalį (3 446 777,34 Lt (998 255,72 Eur) įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatyta tvarka po sutarties pasirašymo. Atsakovė šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė likdama skolinga ieškiniu prašomą priteisti sumą. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Memelio grupė“ nuosavybės teise priklausantį 662 619,20 Lt (191 907,78 Eur) vertės turtą.

4. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Memelio grupė“ priklausantį 690 556,89 Lt (199 999,09 Eur) vertės turtą.

5. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 389 423,41 Eur skolos, 1 614,62 Eur palūkanų, 8,75 procentų dydžio metines procesines palūkanas, valstybės naudai iš atsakovės priteisė 5 052 Eur žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės liko galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šalies argumentai

6. Atsakovė UAB „Memelio grupė“ pateikė prašymą, kuriame prašė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pateikė lėšų pervedimo nurodymą, patvirtinantį teismo sprendimu valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio sumokėjimą.

7. Ieškovė bankrutavusi S. K. įmonė prašė atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad atsakovė neįvykdė teismo sprendimo ir šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-904-460/2018, ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė 2013 m. spalio 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties dalį dėl daiktų Nr. 1, 2, 3 ir 5; taikė restituciją - ieškovei grąžino ieškovei daiktus Nr. 1, 2, 3 ir 5 (su jiems priklausančiais kilnojamaisiais daiktais). Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 4 d. Nors pagal šį teismo sprendimą atsakovės pareiga mokėti kainą už parduotą turtą, nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, išnyko, o turtas grąžintas ieškovei, tačiau tai nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti teismo priteistas palūkanas ir procesines palūkanas už sutartinių prievolių nevykdymą. Ieškovė vykdomąjį raštą pateikė antstoliui prašydama išieškoti tik priteistas 1 614,62 Eur palūkanas ir 8,75 procentų dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2018 m. spalio 4 d. (1651 dienos) nuo priteistos 389 423,41 Eur sumos. Procesinių palūkanų suma už nurodytą laikotarpį sudaro 154 120,85 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu, padarė išvadą, kad nutraukus 2013 m. spalio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir šios sutarties objektu buvusius daiktus grąžinus ieškovei, atsakovė neturi pareigos ieškovei sumokėti 389 423,41 Eur skolos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu. Tačiau teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškovės naudai iš atsakovės buvo priteistos palūkanos, kurių mokėjimo prievolė, Klaipėdos apygardos teismui 2018 m. gegužės 9 d. priėmus sprendimą dėl sutarties nutraukimo, neišnyko. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovei 2018 m. gegužės 30 d. buvo išduotas vykdomasis raštas palūkanoms, priteistoms pagal 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, išieškoti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės naudai iš atsakovės priteistos palūkanos nebuvo sumokėtos ar išieškotos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė UAB „Memelio grupė“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovė atskirajame skunde taip pat prašo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį patenkino. Šiuo sprendimu ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies. Teismas skundžiamojoje nutartyje nevertino aplinkybės, kad Klaipėdos apygardos 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai, o 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinys patenkintas tik iš dalies. Šiame sprendime teismas nurodė, kad nutraukus sutarties dalį dėl išvardytų daiktų, ieškovė ir atsakovė turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sutarties dalies sudarymo: atsakovė turi pareigą grąžinti sutartimi jai perduotus daiktus (Nr. 1, 2, 3, 5), o ieškovė turi pareigą grąžinti pagal sutartį gautus mokėjimus. Tai reiškia, kad neliko atsakovės pareigos mokėti ieškovei 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu priteistų sumų. Atsakovė savo prievolę įvykdė perdavusi ieškovei daiktus Nr. 1, 2, 3, 5 ir sumokėjusi teismo išlaidas. Sutarties dalis nutraukta iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o tai reiškia, kad nei skola, nei sutarties dalis neegzistuoja.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, jog mokėtinoms palūkanoms išieškoti yra išduotas vykdomasis raštas. Kreipdamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo ieškovė elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Ieškovė dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi praėjus nuo teismo sprendimo priėmimo praėjus trejiems metams, tačiau dar neįsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimui. Ieškovė vykdomąjį raštą antstoliui pateikė vykdyti likus trims dienoms iki skundžiamos nutarties priėmimo. Vykdomasis raštas yra niekinis. Ieškovės elgesys yra nukreiptas į trukdymą atsakovei parduoti jai priklausantį turtą.

Atsiliepimas

10.3. Atsakovės nurodyta įvykių ir veiksmų seka patvirtina, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovei turi būti paskirta bauda, pusę jos skiriant atsakovės naudai.

11. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė bankrutavusi S. K. įmonė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Nepaisant pasibaigusios atsakovės prievolės mokėti daiktų kainą 2018 m. spalio 4 d. nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovės pareiga mokėti teismo sprendimo priteistas palūkanas neišnyko. Būtent dėl šios priežasties teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą.

11.2. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kuria byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti. Atsakovės argumentai, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimui, jos prievolė mokėti palūkanas išnyko, neturi pagrindo. Atsakovės argumentas, kad 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas tik iš dalies, nedaro įtakos atsakovės neįvykdytoms prievolėms.

11.3. Atsakovės argumentai, kad pateikdama vykdyti vykdomąjį raštą ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nepagrįsti. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo. Ieškovė dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi ir jį pateikė vykdyti nepažeisdama įstatymų. Ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2019 m. vasario 5 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo, 2018 m. gegužės 30 d. vykdomąjį raštą, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, 2019 m. vasario 7 d. raštą.

14. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus naujus rašytinius įrodymus prideda prie bylos ir vertina juos kartu su kitais duomenimis, nes ieškovei jie yra žinomi, duomenys atitinka CPK 314 straipsnio reikalavimus ir yra reikalingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) panaikinimo

15. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl atsisakymo panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

16. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

17. Atsakovės teigimu, skola yra sumokėta, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti panaikintos. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovės argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytas argumentas dėl prievolių pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą apimties (įvykdymo fakto) reikalauja glaustos pagrindinių ginčo faktinių aplinkybių apžvalgos.

18. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu (įsiteisėjo 2016 m. gegužės 12 d.) ieškovei iš atsakovės pagal 2013 m. spalio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį priteisė 389 423,41 Eur (1 344 601,14 Lt) skolą, 1 614,62 Eur (5 574,95 Lt) palūkanų, 8,75 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą (389 423,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Antstoliui 2019 m. vasario 6 d. buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teismo pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-556-538/2015 dėl palūkanų ir 8,75 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės atsakovės UAB „Memelio grupė“ išieškotojai ieškovei bankrutavusiai S. K. įmonei. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2019 m. vasario 7 d. patvarkymu, užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/19/00383.

19. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-904-460/2018 (įsiteisėjo 2018 m. spalio 4 d.) pagal ieškovės bankrutuojančios S. K. įmonės ieškinį atsakovams UAB „Memelio grupė“ ir V. K. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė 2013 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos S. K. įmonės, jos savininko S. K. ir atsakovės UAB „Memelio grupė“, dalis dėl patalpos-pramogų centro, (duomenys neskelbtini) (daiktas Nr. 1); buto/patalpos, (duomenys neskelbtini) (daiktas Nr. 2); buto/patalpos, (duomenys neskelbtini) (daiktas Nr. 3); žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (daiktas Nr. 5); taikė restituciją – ieškovei bankrutavusiai S. K. įmonei grąžino iš atsakovės UAB „Memelio grupė“ nuosavybės teise daiktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 Nr. 5 su jiems priklausančiais kilnojamaisiais daiktais; Atsakovei UAB „Memelio grupė“ iš ieškovės S. K. įmonės priteisė 63 359,36 Eur sumą; kitą ieškinio dalį atmetė. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį daiktas Nr. 1 priklausė S. K. įmonei ir S. K.; daiktas Nr. 2 priklausė S. K.; daiktas Nr. 3 priklausė S. K. įmonei; daiktas Nr. 4 priklausė S. K. įmonei; daiktas Nr. 5 priklausė S. K.

20. Atsakovės teigimu, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-904-460/2018, taikydamas restituciją šalių tarpusavio prievoles išsprendė visiškai, įskaitant ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu priteistą skolą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismų sprendimų interpretacija neturi pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia atsakovės dėmesį, kad šioje byloje 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu priteistos sutartinės palūkanos (netesybos) ir procesinės palūkanos nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-904-460/2018 – jos šiame procesiniame sprendime nėra expressis verbis (lot. tiesiogiai) aptartos. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė nurodyto sprendimo neskundė, priešingai, apeliacijos procese prašė jį palikti nepakeistą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1007-516/2018).

21. Taigi atsakovės argumentai, kad pirmiau nurodytu sprendimu buvo iš esmės perspręstas ir priteistų netesybų bei procesinių palūkanų klausimas, nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis, išskyrus atsakovės samprotavimus, pagrįstus atskira teismo sprendimo ištrauka, kurioje pakartota restitucijos samprata (CK 6.222 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl skirtingų ieškovės teisių gynimo būdų suderinimo buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-767-196/2017, kurios atsakovė taip pat neskundė. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad jos prievolės mokėti palūkanas ir procesines palūkanas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą yra pasibaigusios.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde keliamas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas yra tik išvestinis – faktiškai yra keliamas klausimas dėl teismų sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo. Pabrėžtina, kad atsakovės atskirajame skunde keliami klausimai dėl jos prievolių apimties pagal skirtingus teismų sprendimus negali būti sprendžiami nagrinėjant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo. Atsakovei kilus abejonėms dėl jos prievolių apimties pagal skirtingus teismų sprendimus, ji turi atskiras procesines teises, kurios ir reguliuoja jos iškeltų abejonių pašalinimo tvarką, t. y. prašyti teismo sprendimo išaiškinimo ir / ar teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis, 589 straipsnis).

23. Atsakovei pirmiau nurodytomis procesinėmis teisėmis nepasinaudojus (atsakovė prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones klausimų dėl sprendimo (-ų) vykdymo apimties apskritai nekėlė), plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir neturi pagrindo pasisakyti, nes išaiškinti teismo sprendimą ar jo vykdymo tvarką gali tik jį priėmęs teismas, o teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-419-302/2016; kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismas atskirai atkreipia atsakovės dėmesį, kad restitucijos taikymas savaime neužkerta kelio procesinėms palūkanoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 104-112). Skaičiuojant procesines palūkanas nuo priteistos sumos skolininkas yra skatinamas įvykdyti teismo sprendimą, o kreditoriui yra kompensuojami jo patiriami nuostoliai, jei skolininkas nevykdo savo prievolės, tai atitinka kompensuojamąją procesinių palūkanų paskirtį. Šiuo atveju atsakovė ir neneigia, kad nuo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo priėmimo, iki sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-904-460/2018, priteistos skolos ieškovei negrąžino, taigi visą šį laikotarpį naudojosi ieškovei priteistomis piniginėmis lėšomis.

25. Kiti atsakovės argumentai, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nes vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tik po trejų metų, apeliacinės instancijos teismo vertintini kaip deklaratyvūs – interesą priteistą prievolę įvykdyti kuo greičiau turi tik atsakovė, nes būtent jai skaičiuojamos procesinės palūkanos ir ji neturi pareigos laukti iki kreditorė pateiks vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti (CPK 281 straipsnis). Taigi pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nagrinėjamu atveju nėra.

26. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo klausimo, nes kaip konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, taikius restituciją, atsakovė nebeturi prievolės ieškovei mokėti priteistos skolos.

27. Kaip matyti iš bylos duomenų, šioje civilinėje byloje buvo taikytos dvi laikinosios apsaugos priemonės atskirose bylose, kurios vėliau buvo sujungtos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi:

27.1. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi areštavo atsakovei UAB „Memelio grupė“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 662 619,20 Lt, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą (civilinė byla Nr. 2-1179-538/2014);

27.2. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Memelio grupė“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 690 556,89 Lt sumos (civilinė byla Nr. 2-1300-524/2014).

28. Nagrinėjamu atveju pagal ieškovės pateiktus vykdyti duomenis nustatyta, kad išieškoma suma pagal šioje byloje priimtą teismo sprendimą sudaro 155 735,47 Eur sumą (1 614,62 Eur palūkanų ir 145 120,85 Eur procesinių palūkanų), o laikinųjų apsaugos priemonių mastas pagal anksčiau nurodytas galiojančias nutartis – 391 906,88 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka ieškovei išieškotinų sumų, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą panaikinti vieną iš nutarčių, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, o likusios mąstą sumažinti iki 155 735,47 Eur sumos (CPK 145 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartis naikintina, o Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatytas laikinosios apsaugos priemonės mastas sumažintinas iki 155 735,47 Eur sumos (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

30. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki paskirto teismo posėdžio pražios duomenų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo plačiau nenagrinėja (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Memelio grupė“ (juridinio asmens kodas 303073145) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Memelio grupė“ (juridinio asmens kodas 303073145) taikytos laikinosios apsaugos priemonės mastą, jį sumažinant iki 155 735,47 Eur.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui vykdyti.

Teisėja Danguolė Martinavičienė