Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Audronei Rimkutei, dalyvaujant ieškovės atstovui Mantui Motiejūnui, atsakovės atstovui Giedriui Vitkauskui, trečiojo asmens atstovėms Agnei Kubeckienei ir advokatei Viktorijai Safošinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos S. Kuso siuvimo įmonės ieškinį atsakovei UAB „Memelio grupė“, trečiajam asmeniui A. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-22 mirė S. Kuso siuvimo įmonės savininkas S. K., vadovaujantis LR CK 5.11 ir 5.53 str., palikimą pagal įstatymą priėmė jo sūnus V. K..

2015-03-24 šioje byloje pateikta tvirtinimui šalių sudaryta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės.

2015-03-31 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-92-538/2015 ieškovės administratoriaus prašymu nusprendė nutraukti ieškovės restruktūrizavimo bylą, todėl ieškovės restruktūrizavimo procesas baigtas, įmonė šiuo metu nėra restruktūrizuojama.

2015-05-07 ieškovės bankroto administratorius nesutinka baigti šios civilinės bylos taikos sutartimi, kadangi tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui. Administratorius nurodo, kad vadovaujantis LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, įmonės valdymo organai pagal savo kompetenciją, nustatytą įmonės steigimo ir kituose įmonės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, vadovaudamiesi restruktūrizavimo planu, laikydamiesi šiame įstatyme ir teismo nutartyje nustatytų apribojimų, valdo, naudoja visą įmonei nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį turtą ir juo disponuoja bei vadovauja įmonės veiklai, tačiau nagrinėjamu atveju Įmonės restruktūrizavimo plane bei kreditorių susirinkimuose buvo numatyta realizuoti Įmonei ir jos savininkui priklausantį turtą konkrečiomis sąlygoms, todėl darytina išvada, kad Įmonės vadovas neturi galimybių veikti priešingu būdu. Realizavus turtą, kurį pagal prašomo tvirtinti taikos sutarties sąlygas siekiama sugrąžinti Įmonei ir jos savininkui, Įmonė įgijo reikalavimo teisę į UAB „Memelio grupė“, todėl jos atsisakymas ir perleisto turto susigrąžinimas vienareikšmiškai laikomas kaip disponavimas Įmonės turtu priešingai restruktūrizavimo planui, tuo pačiu ir imperatyviai LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies normai. Administratorius pažymi, kad pagal 2013-10-09 Sutarties 3.4.3. punktą, už realizuotą turtą gautos lėšos turėjo būti pervedamos Įmonei, o tai laikoma Įmonės savininko turto perdavimu Įmonės nuosavybėn pagal LR individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pagrindą. Todėl Įmonės savininkas neturėjo teisės šiuo turtu disponuoti savo nuožiūra. Taip pat įmones bankroto administratorius pažymi, kad analogiško turinio taikos sutarties projektas buvo teikiamas 2015-02-12 vykusiame Įmonės kreditorių susirinkimui svarstyti, tačiau buvo nuspręsta, kad jis nėra naudingas kreditoriams, todėl civilinių bylų (iki jas sujungiant į vieną 2015-04-27) užbaigimas pasirašant pateikto turinio taikos sutarties projektą nebuvo svarstomas. Todėl nagrinėjamu atveju, asmenys, kurių interesus tiesiogiai paveiktų teismui pateikta tvirtinti taikos sutartis, yra aiškiai išreiškę nepritarimą, todėl į tai turi būti atsižvelgiama. Be to Įmonės ir jos savininko kreditorių interesų pažeidimas tuo pačiu lemtų ir viešojo intereso pažeidimą. Nors šiuo metu Įmonės restruktūrizavimo procesas yra nutrauktas, tačiau byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti, Įmonė ir Įmonės savininkas turi tuos pačius kreditorius, t.y. patvirtintus restruktūrizavimo byloje, todėl jų interesai ir po restruktūrizavimo bylos nutraukimo išliko tie patys – gauti prievolės įvykdymą iš skolininkų. Be to, 2015-07-02 S. Kuso siuvimo įmonei iškelta bankroto byla, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka.

Taikos sutartis netvirtintina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys susitarė dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties sudarymo. CPK 140 str. 3 d. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali bylą baigti taikos sutartimi. Tačiau teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).

Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). 2015-03-31 Klaipėdos apygardos teismas ieškovės administratoriaus prašymu nutraukė restruktūrizavimo bylą, tačiau 2015-07-02 ieškovės kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta iškelti bankroto bylą ieškovei bei vykdyti ją ne teismo tvarka. Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Taip pat to paties straipsnio nuostatos nurodo, kad taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, todėl pažymėtina, kad civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios ir iki teismo sprendimo patvirtinti taikos sutartį kiekviena šalis turi teisę išreikšti savo valią netvirtinti tokios sutarties. Todėl nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga ir sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, būtina atsižvelgti į tai, kad įmonės bankroto administratorius nesutinka su teikiama tvirtinti taikos sutartimi, be to, turi būti atkreiptinas dėmesys ne tik į ieškovės ir atsakovės valią, bet ir į įmonės kreditorių interesus, kurie aiškiai išreiškė valią anksčiau netvirtinti analogiškos taikos sutarties, todėl patvirtinus bylos šalių siūlomą taikos sutartį būtų pažeistos imperatyvios įstatymo normos. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (tiek privačių, tiek valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Akivaizdu, kad šis procesas gali turėti poveikį ne tik keliems privatiems asmenims, bet ir valstybės ekonomikai, jos biudžetui. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose.

Todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, tvirtinant taikos sutartį būtina atsižvelgti į ieškovės, atsakovės bei ieškovės kreditorių teisėtus lūkesčius ir interesus bei pastarųjų išreikštą valią netvirtinti analogiškos taikos sutarties, todėl yra pagrįstas pagrindas teigti, kad ši sutartis negali būti tvirtintina teismo, kaip pažeidžianti imperatyvias įstatymo normas bei viešąjį interesą.

Dėl skolos.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodė, kad vienas iš pasatų buvo įkeistas hipoteka, todėl atsakovė neturėjo pareigos sumokėti skolos dalį ieškovei, vadovaujantis LR CK CK 6.58 straipsnio 1 dalimi, tol kol ieškovė neįvykdys priešpriešinės prievolės – neišregistruos pastato iš hipotekos registrų centro, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie egzistuojančius LR CK 4.197 straipsnyje numatytus hipotekos pabaigos pagrindus, o jų nesant ieškovė negali kreiptis į kreditorių dėl hipotekos panaikinimo. Taip pat pažymėtina, kad to paties straipsnio nuostatos nurodo, jog pati atsakovė gali pateikti pašymą dėl hipotekos pabaigos esant įstatyme numatytiems pagrindams. Todėl nesant ieškovės ir atsakovės susitarimo, įpareigojimo įstatymuose, ieškovės nesikreipimas dėl hipotekos panaikinimo negali būti laikomas netesėtu veiksmu, todėl nepagrindžia atsakovės atsisakymo įvykdyti savo prievolę – sumokėti likusią dalį už įsigytus nekilnojamojo turto objektus. Taip pat įvertinus tą faktą, kad atsakovė prieš įsigydama nekilnojamojo turto objektus žinojo apie jų apsunkinimą hipoteka su tuo sutiko bei turėjo visas galimybes pasidomėti atitinkamomis pasekmėmis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pagrįstai remiasi LR CK 6.58 straipsniu bei stabdyti skolos išmokėjimą ieškovei. Todėl vadovaujantis LR CK 6.305 str. 1 d., pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (todėl parduoto daikto įkeitimas hipoteka, nėra pagrindas atsisakyti įvykdyti likusią skolą už įsigytus daiktus, atsakovė įsigydama už sutartą kainas nekilnojamojo turto objektus turi pareigą sumokėti likusią dalį susidariusios skolos.

Taip pat atsakovė teigia, kad ji neturėjo galimybės apžiūrėti perkamų pastatų būklės, todėl vadovaujantis LR CK 6.399 straipsniu atsakovė neturi pareigos apmokėti už netinkamos kokybės daiktus. CK 6. 399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl nekokybiškų daiktų pardavimo, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei nebūtų duotas leidimas apžiūrėti perkamas patalpas bei pastatus, tačiau priešingai, atsakovė sutartyje yra patvirtinusi, kad iki sutarties sudarymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo įsigyjamus daiktus ir dėl jų kokybės ieškovei pretenzijų neturi. Remdamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, teismas daro išvadą, kad atsakovei nėra pagrindo reikšti pretenzijų dėl blogos pastato būklės, remiantis LR CK 6.399 straipsniu.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys yra tenkintinas, preliminarus sprendimas, priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-20 civilinėje byloje Nr. 2-595-524/2015 naikintinas, o ieškovei priteistina iš atsakovės 1 344 601,14 Lt skolas, 5 574,95 Lt palūkanų, 8,75 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalys, pateikusios prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, tai įrodančių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nėra pagrindo jas priteisti (LR CPK 98 str.).

Vadovaujantis LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista. Tačiau LR CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovės yra priteistina 5 052 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. preliminarų sprendimą.

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei S. Kuso siuvimo įmonei, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Memelio grupė“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 389 423,41 Eur (1 344 601,14 Lt) skolos, 1 614,62 Eur (5 574,95 Lt) palūkanų, 8,75 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (389 423,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Memelio grupė“ 5 052 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.