- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- 2-4310-351/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01532-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei
- Advokatai
- Antanas Butautas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankui, Šilutės rajono 2-ajam notaro biurui, Valstybės įmonei Registrų centras dėl civilinių teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo patvirtinti faktą, kad A. G. po savo motinos F. G. mirties - 2008-10-21, atsiradusį palikimą priėmė palikimo turtą faktiškai pradedamas valdyti; panaikinti 2017-03-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1059, išduotą Šilutės 2-ojo notaro biuro notarės, taip pat įpareigoti Valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centras, panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke.
Nurodo, kad 2008-10-21 mirė ieškovo motina F. G.. F. G. vardu, viešajame registre buvo registruotas nekilnojamasis daiktas -32/100 dalys buto su rūsiu, daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Vienintelis F. G. pirmos eilės įstatyminis įpėdinis yra jos sūnus A. G., kuris likusį po motinos F. G. mirties palikimą priėmė, palikimo turtą faktiškai pradėdamas valdyti, tačiau pas notarą tuo reikalu nesikreipė. Laisvės atėmimo bausmę ieškovas atlikinėjo nuo 2007-10-26 iki 2008-06-06, o po to sekančią laisvės atėmimo bausmę ieškovas atliko nuo 2011-08-09 iki 2013-04-03. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikė informaciją apie tai, kokiu laiku ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Į notarą dėl F. G. turto paveldėjimo A. G. nesikreipė. Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarė 2018-05-23 raštu Nr. S-85 pranešė, kad 2008-10-21 mirus F. G. iki mirties savo gyvenamąją vietą deklaravusiai adresu – (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalimi palikimą priėmė Valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, nes nuo palikėjos mirties t.y. nuo 2008-10-11 iki 2017-01-10 nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Tą įrodo notarei pateiktas 2017-01-09 VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas. Paveldimą turtą sudarė 32/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini).
VĮ Turto bankas 2018-06-07 raštu Nr. (16.6-44) SK4-7452 DĖL TURTO (duomenys neskelbtini) nurodo: "Valstybės įmonė Turto bankas (toliau - Turto bankas) gavusi suinteresuotų asmenų- komunalines paslaugas teikiančių įmonių, pranešimą dėl galimo 2008-10-21 mirusios F. G. turto paveldėjimo valstybės vardu, surinko duomenis apie mirusiąją ir 2017-01-10 raštu kreipėsi į Šilutės r. 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei išdavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 str. pagrindu. 2017-03-08 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į mirusios F. G. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ".
Mano, kad nepaisant to, jog ieškovas A. G. nebuvo pakankamai aktyvus tvarkydamas mirusios motinos F. G. palikimą ir su juo susijusius dokumentus, VĮ Turto bankas turėjo galimybę ir pareigų pirmos eilės įstatyminį įpėdinį A. G. informuoti apie savo ketinimus kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei. Taip pat mano, kad prieš išduodant perėjimo valstybei liudijimą, buvo būtina įsitikinti, kad ieškovas atsisako priimti motinos palikimą ir tai įforminti atitinkamu dokumentu.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu - tenkinti, priešingu atveju – atmesti.
Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir prašo ieškovo A. G. patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo dalyje dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo, 2017-03-08 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo registro Nr. 1059 nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra, o dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti įrašą - palikti nenagrinėtu. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise: 32/100 dalys nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas; 408/800 dalys D. K., gim. (duomenys neskelbtini); 68/800 dalys A. B., gim. (duomenys neskelbtini); 68/800 dalys V. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registre 32/100 dalys buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos nuo 2017-04-25 nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise - VĮ Turto bankas pagal 2017-03-08 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1059. Pažymėtina, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre 2017-04-25 atliktas pagal galiojantį dokumentą - 2017-03-08 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1059. Teritorinio registratoriaus 2017-04-25 sprendimas (įformintas registro įrašu) nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir yra galiojantis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsniai nustato teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimo tvarką bei terminus. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (30 straipsnio 1 dalis). Skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas A. G., prašydamas įpareigoti panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Centriniam registratoriui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017-04-25 sprendimo įregistruoti; nekilnojamojo turto registre (įforminto registro įrašu) neskundė. CPK 296 straipsnio 1 dalies l punktas nustato: jeigu ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo panaikinti registro įrašą paliktinas nenagrinėtas vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies l punktas.
Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo atsiradimo momentu įstatyminis įpėdinis palikimo nepriėmė ir jis perėjo valstybei, ją atstovaujančiai VĮ Turto bankui išduotas liudijimas, tačiau teismui nustačius, kad ieškovas priėmė po motinos F. G. mirties palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, būtų pagrindas nurodytą liudijimą panaikinti, kadangi nebeliktų CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn.
Šalies argumentai
Ieškovo A. G. atstovas advokatas Antanas Butautas teismo posėdžio metu prašo ieškinį patenkinti. Ieškovas buvo įkalinimo įstaigose, kai jisai grįždavo iš įkalinimo įstaigų gyvendavo tame bute. Notarė išduodama paveldėjimo teisės liudijimą valstybei neišsiaiškino visų įpėdinių, o ieškovas yra pirmos eilės paveldėtojas ir jisai turėjo teisę tą buto dalį paveldėti. Ieškovo atsisakymo paveldėti buto dalį nėra. Notarė išduodama paveldėjimo teisės liudijimą pasielgė nepagrįstai. A. G. kai grįždavo iš įkalinimo įstaigų gyveno tame bute, mokėjo mokesčius. Bute liko mamos daiktai. Mamos mirties metu jisai buvo laisvėje, laidojo mamą, priėmė jos turtą. Brolių, seserų neturi. Dėl paveldėjimo nei jis, nei kiti asmenys nesikreipė. Kita buto dalis priklauso kitiems žmonėms. Kiek atstovui žinoma A. G. tame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
Atsakovų VĮ Turto bankas, Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro ir VĮ Registrų centras atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovams atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje keliami trys reikalavimai: 1. patvirtinti faktą, kad A. G. po savo motinos F. G. mirties 2008-10-21, likusį palikimą priėmė palikimo turtą faktiškai pradedamas valdyti; 2. panaikinti 2017-03-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1059, išduotą Šilutės 2-ojo notaro biuro notarės kaip nepagrįstą; 3. įpareigoti VĮ Registrų centras panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke.
Bylos medžiaga, ieškovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai P. G. ir F. G. (b.l. 11). P. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13), F. G. - 2008-10-21 (b.l. 12). F. F. mirė išsituokusi – santuoka nutraukta 1987-05-28 (b.l. 15). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 32/100 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1994-12-06 iki 2017-04-25 priklausė F. G. (b.l. 9-10).
Iš 2017-03-08 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad 32/100 dalys buto adresu (duomenys neskelbtini) turto patikėjimo teise atiteko VĮ Turto bankas (b.l. 17-19). Nuo 2017-04-25 palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo įregistruotas nekilnojamo turto registro centriniame duomenų banke (b. l. 9-10).
Šilutės 2-ojo notarų biuras 2018-05-23 raštu Nr. S-85 informavo Antano Butauto advokato kontorą, kad 2008-10-21 mirus F. G., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenamąją vietą deklaravusiai adresu – (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, kadangi nuo palikėjos mirties, t.y. nuo 2008-10-11 iki 2017-01-10 nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Paveldimą turtą sudarė 32/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 20).
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
Ieškinys šio reikalavimo dalyje tenkintinas visiškai.
Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktiką, kad aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismo atliekamų įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-159/2007). Teismas, vertindamas įrodymus, privalo atsižvelgti ir į nagrinėjamos bylos ypatumus. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010). Be to, paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009).
Nustatyta, kad ieškovas pateikė įrodymus, kad po F. G. mirties palikimą priėmė valdyti. Teismui yra pateikti mokėjimai už komunalinius patarnavimus (b.l. 58-65). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas rūpinasi, prižiūri paveldimą turtą ir jame iki šiol gyvena.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. G. po savo motinos F. G. mirties 2008-10-21, likusį palikimą priėmė palikimo turtą faktiškai pradedamas valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą
Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. po savo motinos F. G. mirties 2008-10-21, likusį palikimą priėmė palikimo turtą faktiškai pradedamas valdyti, kaip neteisėtas naikintinas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, 2017-03-08 išduotas Šilutės 2-ojo notaro biuro notarės, notarinio registro Nr. 1059, į mirusios F. G. turtą - 32/100 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini).
Teismo nustatytina, kad turtą paveldėti valstybė gali tik tuo atveju, jei mirusysis neturi paveldėtojų arba jei giminės neketina turto paveldėti, o atsisako ir pan. Ieškovo atsisakymo paveldėti mitusiosios F. G. turtą nėra. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra paminėjęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nors ir valstybei buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, tačiau faktiškai turto ji nepriėmė valdyti, nes turtas nebuvo perimtas, tuo turtu naudojasi ieškovas.
Visos šios aplinkybės patvirtina, kad išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas be teisinio pagrindo, turtą valdant ieškovui, todėl naikintinas 2017-03-08 Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas Šilutės 2-ojo notaro biuro notarės, notarinio registro Nr. 1059, į palikėjos F. G. turtą.
Dėl įpareigojimo panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke
VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra padarytas įrašas apie tai, kad: “Savininkas: Lietuvos Respublika, a.k. 111105555: Daiktas:32/100 buto Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p.2.1.“ Įregistravimo pagrindas: 2017-03-08 Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr.1059; Įrašas galioja: Nuo 2017-04-25.
Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ji pasibaigė ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsniai nustato teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimo tvarką bei terminus. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (30 straipsnio 1 dalis). Skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas A. G., prašydamas įpareigoti panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Centriniam registratoriui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017-04-25 sprendimo įregistruoti; nekilnojamojo turto registre (įforminto registro įrašu) neskundė. Byloje duomenų apie tai, kad VĮ Registrų centras būtų atsisakęs ar ketintų atsisakyti išregistruoti duomenis su įsiteisėjusius teismo sprendimu apie tai, kad “Savininkas: Lietuvos Respublika, a.k. 111105555: Daiktas:32/100 buto Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p.2.1.“ Įregistravimo pagrindas: 2017-03-08 Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr.1059; Įrašas galioja: Nuo 2017-04-25.“ taip pat byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo panaikinti registro įrašą paliktinas nenagrinėtu vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies l punktu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Šioje byloje teismas patyrė 6,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad nors ieškinio reikalavimai iš esmės patenkinti, tačiau byla buvo inicijuota ne dėl atsakovų kaltų ar neatsargių veiksmų (t.y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovai kokiu nors būdu būtų pažeidę ieškovo teises), šios išlaidos turėtų būti priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas A. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-12-20 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-2464-24176 suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, šios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu 263- 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos F. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2008-10-21, likusį palikimą priėmė palikimo turtą faktiškai pradedamas valdyti.
Panaikinti 2017-03-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1059, išduotą Šilutės 2-ojo notaro biuro notarės S. D..
Kitą ieškinio palikti nenagrinėtu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.