- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-2110-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18074-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei Lietuvos valstybei, prašydamas priteisti iš atsakovės 12 321,49 Eur turtinės žalos, 3 500 Eur neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012 m. sausio 20 d. Lietuvos bankas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl galimai nusikalstamos veikos užkardymo dėl vadinamosios finansinės piramidės „MMM-2011“ veiklos Lietuvos Respublikoje. 2012 m. vasario 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „MMM-2011“ sistemos veiklos Lietuvos Respublikoje. 2012 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras panaikino šį nutarimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį. 2012 m. spalio 30 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas įtariamojo apklausos metu nepripažino padaręs kokią nors nusikalstamą veiką, tačiau davė išsamius ir pilnus parodymus pranešimo apie įtarimą ribose. 2017 m. liepos 24 d. ieškovui įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą. 2017 m. gruodžio 21 d. surašytas kaltinamasis aktas. Ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. du veiksmai prieš ieškovą prasidėjo 2012 m. spalio 30 d. ir baigėsi 2017 m. gruodžio 21 d. kaltinamojo akto surašymu, t. y. truko net 5 metus 3 mėnesius. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir ieškovą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 202 straipsnio 1 dalyje. 2020 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį ieškovo ir visų kitų nuteistųjų asmenų veikloje, kas lietė sistemą „MMM-2011“. 2020 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kasacinį skundą ir paliko galio apeliacinės instancijos išteisinamąjį nuosprendį.
3. Nurodė, jog baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu tęsėsi 8 metus 5 mėnesius. Baudžiamoji byla, kurioje ieškovas buvo įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ir išteisintuoju nebuvo sudėtinga ir didelės apimties. Baudžiamojo proceso veiksmai buvo sąlyginai techninio pobūdžio, t. y. vertinant pinigų srautus, pačios sistemos „MMM-2011“ veiklos principai buvo skelbiami viešai, o įteikus pranešimus apie įtarimą asmenims ir tiesiogiai buvo papasakota kaip viskas veikia. Prokurorai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo įdėti jokių didelių intelektualinių pastangų aiškinantis „MMM-2011“ sistemos veiklą, jos principus ir pan. Ieškovas baudžiamojo proceso metu maksimaliai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, teismu. Ieškovo atžvilgiu atlikta itin mažai ikiteisminio tyrimo veiksmų – 2 apklausos, kuriose tiesiogiai dalyvavo ieškovas, dokumentų apžiūros, specialisto išvada dėl piniginių lėšų judėjimo sąskaitose, kompiuterio apžiūra, ir šiems veiksmams atlikti prireikė daugiau nei 5 metų. Negali būti pateisinama, kad visos proceso dalyvių apklausos, bylų išskyrimas buvo vykdomos tik pas vieną ikiteisminio tyrimo pareigūną, nors jeigu būtų apklausas vykdęs daugiau nei vienas pareigūnas, tokiu atveju tyrimo tempai galėjo būti kur kas spartesni. Ieškovo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro ieškovo sumokėtos išlaidos advokatui baudžiamajame procese (12 321,49 Eur), o neturtinę žalą ieškovas vertina 3 500 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kokius konkrečius teismo veiksmus jis laiko neteisėtais CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme. Ilga baudžiamojo proceso trukmė savaime nereiškia įtariamojo ar kaltinamojo teisės į greitą baudžiamąjį procesą pažeidimo. Ieškovas nenurodė, kurios institucijos veiksmus ir kuriose baudžiamojo proceso stadijose traktuoja kaip neteisėtus, nėra nurodoma, kad baudžiamajame procese buvo nepateisinamo delsimo laikotarpiai, kai jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Nėra duomenų, kad klausimą dėl per ilgo baudžiamojo proceso ieškovas būtų kėlęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš teismų sprendimų baudžiamojoje byloje matyti, kad tyrimo metu buvo skirtos užduotys specialistams, buvo atliekama daug įvairių proceso veiksmų, taigi duomenų, kuriuos turėjo vertinti teismas, kiekis buvo pakankamai didelis, teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinimai, be ieškovo, buvo pareikšti dar 8 asmenims. Ieškovo teiginiai, kad baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties yra nepagrįsti. Ieškovas neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeista jo teisė į greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, ieškovo pateikti turtinės žalos įrodymai nepagrindžia jos dydžio, o neturtinei žalai pagrįsti nepateikiama jokių įrodymų.
5. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo elgesys vykdant veiklą „MMM-2011“ sistemoje, t. y. vykdant verslą be jokių leidimų, be jokios buhalterinės apskaitos, neatitiko bonus pater familias elgesio etalono, šios aplinkybės sudarė teisines prielaidas vertinti paties ieškovo elgesį kaip tyčinę veiką. Ta aplinkybė, kad teismai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis kitaip, nesuponuoja nei prokuroro, nei tyrėjų veiksmų neteisėtumo. Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas, didelės apimties, tiriama tarptautiniu mastu veikiančios finansinės piramidės veikla. Nusikalstama veikla buvo vykdoma įvairiose Lietuvos vietovėse bei užsienyje, jų padaryme dalyvavo daug asmenų (tyrimo metu įtarimai pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir kitų nusikalstamų veikų buvo pareikšti 45 asmenims, 18 asmenų atžvilgiu tyrimas nutrauktas reabilituojančiais pagrindais). Iš ikiteisminio tyrimo buvo išskirti atskiri tyrimai 18 įtariamųjų atžvilgiu, 7 iš jų prokuroro nutarimais nutraukti pagal laidavimą, 10 kaltinamųjų atžvilgiu priimti ir įsiteisėjo teismo nuosprendis ir baudžiamieji įsakymai, vienas išskirtas ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu nutrauktas reabilituojančiais pagrindais. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 270 liudytojų. Atskirti ir baigti ieškovo atžvilgiu baudžiamąjį procesą greičiau, atskirai nuo kitų įtariamųjų, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovas nurodo, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo per ilga, tačiau nepateikia įrodymų ir paaiškinimų, kokie konkrečiai veiksmai buvo atlikti netinkamai ar ne laiku, nenurodo delsimo faktų, todėl neįmanoma pateikti konkrečių atsikirtimų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kaip jam pasireiškė neturtinė žala.
6. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas teisėtai, nes pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo įstaiga įpareigota pradėti ikiteisminį tyrimą, kai gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką. Ieškovas nepagrįstai mano, kad jeigu procesas baigiamas dėl to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo pradėtas, neįrodyta, savaime reiškia baudžiamojo proceso pradėjimo neteisėtumą. Ieškovas nenurodė konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ar neveikimo, kurie pažeidė ieškovo teisę į bylos tyrimą per kuo įmanomai trumpesnį laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2011 m. spalio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojos pareiškimą dėl internetinio tinklapio www.mmm-2011.lt, kuriame galimai vykdomi sukčiavimai bei žmonių apgaudinėjimas. 2011 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. 2012 m. kovo 20 d. Lietuvos bankas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl galimai nusikalstamos veikos užkardymo, minėtame pranešime Lietuvos bankas nurodė, kad, vykdydamas Lietuvos banko įstatyme numatytą finansų rinkos priežiūros funkciją, atkreipė dėmesį į tai, kad interneto tinklapyje www.2011-mmm.lt arba http://www.i-mmm.eu skelbiama informacija apie galimą finansinės piramidės veiklą. Lietuvos bankas nurodė, jog peržiūrėjus interneto tinklapiuose pateikiamą informaciją apie ,,MMM-2011“ sistemą ir dalyvavimą joje, galima manyti, kad yra teikiamos licencinės finansinės paslaugos – indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių, nepaisant to, kad tik kredito įstaigos turi išimtinę teisę priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2012 m. kovo 21 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo 2011 m. spalio 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nutarė dėl internetiniuose tinklalapiuose www.mmm-2011.lt ir http://www.i-mmm.eu pristatomos ir ,,MMM-2011“ sistemos pagalba Lietuvos Respublikoje vykdomos neteisėtos finansinės veiklos pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje.
8. 2012 m. spalio 30 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. gruodžio 21 d. surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo ieškovas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje bei 202 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 3 389,40 Eur (90 MGL) dydžio bauda. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu panaikino minėtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį (kuriuo ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje bei 202 straipsnio 1 dalyje) ir ieškovą išteisino. Kaip matyti iš šio Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio turinio, pagrindinis teismo argumentas, kuriuo buvo išteisintas ieškovas, yra tas, kad nenustatyta ieškovo tiesioginės tyčios, kaip būtinojo BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atmetė prokuroro kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendį paliko nepakeistą.
9. Ieškovas savo teisių pažeidimą dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės sieja tik su pernelyg ilga ikiteisminio tyrimo trukme ir neįrodinėja, kad baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Teismas sutiko su ieškovu, jog tokia ikiteisminio tyrimo trukmė (daugiau nei 5 metai) pati savaime yra pakankamai ilga, kita vertus, šioje byloje ieškovas neįrodinėjo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki jo pabaigos buvo laikotarpių, kuriais kompetentingos institucijos neatliko jokių procesinių veiksmų arba kokie nors veiksmai buvo atliekami per ilgai. Teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, taip pat tokių laikotarpių nenustatė. Šiuo atveju buvo tiriama tarptautiniu mastu veikiančios finansinės piramidės veikla, kuri buvo vykdoma elektroninėje erdvėje. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad nepaisant didelės baudžiamosios bylos apimties (baudžiamąją bylą sudaro 98 tomai, iš jų ikiteisminio tyrimo medžiaga 89 tomus), ikiteisminis tyrimas nebuvo sudėtingas. Tokiai veiklai ištirti dažniausiai yra būtinos specialiosios žinios, kompiuteriuose ir kitose elektroninių duomenų saugojimo laikmenose esančios informacijos tyrimas, kas objektyviai pailgina baudžiamojo proceso trukmę. Byloje atliekant ikiteisminį tyrimą įtarimai buvo pareikšti 45 asmenims, iš kurių dalis gyveno užsienyje, ikiteisminio tyrimo metu apklausta apie 300 liudytojų, reikėjo surinkti labai daug duomenų įtarimams patikrinti, šiuos duomenis įvertinti, buvo pasitelkti specialistai, jų pagalba atliekami finansiniai tyrimai. Vykdant tiriamą veiklą buvo naudojama įvairi kompiuterinė technika, todėl ištirti šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo metu prireikė ne tik specialių žinių, bet ir daug laiko. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo tarptautinio pobūdžio, užsienio valstybėms buvo siunčiami teisinės pagalbos prašymai, laukiama, kol į juos bus atsakyta. Teismas sprendė, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl svarbių priežasčių, o ne dėl to, jog tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo nepagrįstai vilkinami ar pertekliniai.
Šalies argumentai
10. Ieškovo pozicija dėl baudžiamojo proceso sudėtingumo yra prieštaringa - jis teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo nesudėtingas, tačiau prašo priteisti pakankamai didelę sumą išlaidų advokato pagalbai baudžiamajame procese apmokėti (12 321,49 Eur); teigia, kad tokio dydžio išlaidas pateisina bylos sudėtingumas. Byloje ieškinys reiškiamas CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, taigi šioje byloje nevertinamas Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Vertybinių popierių komisijos veiksmų teisėtumas/neteisėtumas, dėl šių institucijų galimai neteisėtų veiksmų ieškinys turėtų būti reiškiamas administraciniam teismui CK 6.271 straipsnio pagrindu. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo spręsti, kad 2012 m. kovo 21 d. Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, jis buvo pradėtas gavus Lietuvos banko pranešimą apie galimą finansinės piramidės veiklą ir licencinių finansinių paslaugų teikimą neturint licencijos. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia, kad visas baudžiamasis procesas buvo neteisėtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovas A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti.
12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylą, neatskleidė bylos esmės. Teisėtų lūkesčių principo pažeidimas yra konstatuotas baudžiamojo proceso metu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų ir šio fakto ieškovui nereikėjo įrodinėti. Procesas pirmos instancijos teisme vyko nesąžiningai ir šališkai, nes tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus ir vertinti ieškinyje nurodytas aplinkybes aktyviai, o ne pasyviai. Teismas perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui, nors teisėtų lūkesčių principas buvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismo sprendimas yra be motyvų, o tai yra absoliutus pagrindas naikinti teismo sprendimą. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nėra išsamaus įrodymų tyrimo, jų vertinimo, pakankamų ir pagrįstų motyvų, kuriais būtų grindžiamos teismo išvados, kas laikytina absoliučiu pagrindu pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu. Teismas neatliko įrodymų tyrimo ir nenustatinėjo bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Didelės dalies argumentų, ieškovo nurodytų ieškinyje, teismas ne tik neaptarė, bet juos ignoravo. Teismas klaidingai ir subjektyviai nustatė šios bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas siekė įrodyti ir įrodė, kad baudžiamasis procesas buvo per ilgas dėl to, kad ieškovas, kaip ir kiti kaltinamieji baudžiamajame procese, buvo suklaidinti valstybės institucijos vykdyti tam tikra veiklą, ir dėl nenuoseklios valstybės institucijų pozicijos baudžiamasis procesas ypač daug laiko užtruko. Ieškovui nereikėjo įrodinėti, kad dėl nepastovios valstybės institucijų pozicijos dėl individualios veiklos pažymos gavimo, teisėsaugos institucijų neapsisprendimo pradėti ar ne baudžiamąjį procesą ir šių sprendimų viešo paskelbimo, jis galėjo teisėtai tikėtis, kad jo vykdoma veikla nėra nusikalstama, t. y. dėl šios veiklos prieš jį nebus pradėtas baudžiamasis procesas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas išvengė ir nepateikė jokių motyvų, išdėstytų ieškinyje, susijusių su teisėtų lūkesčių principo pažeidimu ir jo įtaka išteisinamajam nuosprendžiui, šabloniškai apsiribojant konstatavimu, kad ieškovo išteisinimas buvo lemtas tyčios nebuvimu asmens veiksmuose. Prokuratūra elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, kadangi vienu atveju dėl ieškovo veiksmų buvo priimtas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, o vėliau po 5 mėnesių buvo panaikintas toks nutarimas, nors jo teisėtumą tikrino apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad dėl išteisinamojo nuosprendžio prokuroras kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris nutartimi paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos išsamiai įvertinti ieškinio motyvus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimų, neanalizavo išteisinamojo nuosprendžio motyvų, o kasacinės instancijos teismo argumentų apskritai neaptarė, todėl sprendimas yra neteisingas ir nemotyvuotas. Šalia pagrindinės bylos, dirbtinai buvo išskirta 17 kitų tos pačios veikos, bet skirtingų asmenų baudžiamųjų bylų, ir tai viena iš priežasčių dėl ilgo proceso. Tyrėjai ieškovą apklausė tik du kartus per 5 metus, nors ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirba daugiau tyrėjų. Atsakovai ir teismas nenurodė, kuriuose proceso veiksmuose buvo reikalingos specialiosios žinios, kokie metodai taikytini ir kodėl atskirų veiksmų negalėjo padaryti tyrėjas ar tyrėjai. Byla netampa sudėtinga nuo išspausdintų bylos lapų skaičiaus ar aritmetinių veiksmų specialisto išvadoje.
Atsiliepimas
14. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų. Ieškovas nei savo ieškinyje, nei civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo konkrečiai nurodyti, kokius teismo veiksmus vykusiame baudžiamajame procese laiko neteisėtais ir kodėl Teisingumo ministeriją įtraukė atsakovės atstove. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nėra aišku, kodėl šią civilinę bylą nagrinėjantis teismas turėtų vertinti teismų sprendimus (veiksmus) procesuose, kurie vyko ne ieškovo atžvilgiu. Ieškovas šioje civilinėje byloje savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo įrodinėjo tik išteisinamojo nuosprendžio priėmimo faktu ir subjektyviu įsitikinimu, jog šis faktas rodo jo teisėtų lūkesčių pažeidimą.
15. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad tiek prokuroras, tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai bei baudžiamąją bylą nagrinėję teismai ėmėsi visų būtinų priemonių, kad baudžiamoji byla būtų išspręsta kuo greičiau. Ikiteisminis tyrimas sudėtingas, buvo tiriama tarptautiniu mastu veikiančios finansinės piramidės veikla, kuri buvo vykdoma elektroninėje erdvėje, vykdant šią veiklą buvo naudojama įvairi kompiuterinė įranga, todėl gauti ir ištirti bylai reikšmingus duomenis reikėjo daug laiko ir sąnaudų. Tyrimas užtruko ir dėl tarptautinio bylos pobūdžio, tyrimo metu buvo nustatyta, kad Lietuvoje veikiantys įtariamieji aktyviai bendravo su Rusijoje, Čekijoje, Kazachstane, Ukrainoje, JK, Latvijoje veikiančios MMM-2011 vadovais, tyrimo metu buvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai Vokietijos, JK, Čekijos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms, užsienio valstybių pateikta informacija buvo verčiama, vertinama ir analizuojama. Ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis tik dėl to, kad apeliacinės ir kasacinės instancijos teismas kitaip, negu pirmosios instancijos teismas bei prokuroras vertino įrodymus ir padarė išvadas dėl tyčios, kaip vieno iš būtinųjų aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nebuvimo išteisintųjų veiksmuose. Ieškovas buvo vienas aktyviausių, turėjusį „dešimtatūkstantininko“ statusą, dalyvių MMM-2011 sistemos, veikiančios finansų piramidės principu, veikloje Lietuvos teritorijoje, jis suprato šios veiklos neteisėtumą, nes ypač aktyviai domėjosi šios sistemos veiklos principais, ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas įtraukti kuo daugiau Lietuvos gyventojų į sistemos veiklą, nes nuo to priklausė jo pajamos MMM-2011 sistemoje. Aplinkybė, kad teismai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis kitaip, nesuponuoja nei prokuroro, nei tyrėjų veiksmų neteisėtumo.
16. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai mano, kad jeigu procesas baigiamas dėl to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo pradėtas neįrodyta, kad konkretus asmuo ją įvykdė, tai savaime reiškia baudžiamojo proceso pradėjimo neteisėtumą, ir kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokuroras, organizavęs ikiteisminį tyrimą, vykdydami prievolę nepažeisti jo teisių ir laisvių, privalėjo atidžiai, atsakingai, rūpestingai ir profesionaliai įvertinti nusikalstamų veikų sudėčių buvimą ir duomenų pakankamumą siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, laikotarpių, kuriais kompetentingos institucijos neatliko jokių procesinių veiksmų arba kokie nors veiksmai buvo atliekami per ilgai, nenustatė. Buvo tiriama tarptautiniu mastu veikiančios finansinės piramidės veikla, kuri buvo vykdoma elektroninėje erdvėje. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis nustatė, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovui civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pagrįstai atmestas, kaip neįrodytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojos pareiškimą dėl internetinio tinklapio www.mmm-2011.lt, kuriame galimai vykdomi sukčiavimai bei žmonių apgaudinėjimas. 2011 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. 2012 m. kovo 20 d. Lietuvos bankas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl galimai nusikalstamos veikos užkardymo. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2012 m. kovo 21 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo 2011 m. spalio 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nutarė dėl internetiniuose tinklalapiuose www.mmm-2011.lt ir http://www.i-mmm.eu pristatomos ir ,,MMM-2011“ sistemos pagalba Lietuvos Respublikoje vykdomos neteisėtos finansinės veiklos pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje. 2012 m. spalio 30 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. gruodžio 21 d. surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo ieškovas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje bei 202 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 3 389,40 Eur (90 MGL) dydžio bauda. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu panaikino minėtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį (kuriuo ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje bei 202 straipsnio 1 dalyje) ir ieškovą išteisino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atmetė prokuroro kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendį paliko nepakeistą.
19. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, o tai yra absoliutus pagrindas naikinti teismo sprendimą, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nėra išsamaus įrodymų tyrimo, jų vertinimo, pakankamų ir pagrįstų motyvų, kuriais būtų grindžiamos teismo išvados, kas laikytina absoliučiu pagrindu pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka bei pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2001-09-27 sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994-12-09 sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998-02-19 sprendimą byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau pateikta teismų praktika sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik motyvuotas, bet motyvuotas pakankamai. Iš teismo motyvų yra aišku, kodėl priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, pasisakyta apie esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo aplinkybių taip, kaip norėjo apeliantas ir nepriėmė tokio sprendimo, kokio tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog teismo sprendimas nėra motyvuotas.
20. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį valstybei CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašydamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovui padarytą dėl per ilgo baudžiamojo proceso ir ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimo. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Kasacinio teismo praktikoje, nuosekliai formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, išaiškinta, kad ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018). Ieškovas byloje teigia, kad jam buvo sukelta žala dėl to, kad ikiteisminis tyrimas vyko neproporcingai ilgai.
21. Apeliantas nurodo, kad teisėtų lūkesčių principo pažeidimas yra konstatuotas baudžiamojo proceso metu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų ir šio fakto ieškovui nereikėjo įrodinėti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas, kreipęsis į teismą ir siekdamas, kad jo ieškinys būtų patenkintas, privalėjo įrodyti savo ieškinio pagrįstumą. Ieškovas šioje byloje siekė prisiteisti žalą iš valstybės CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašydamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovui padarytą dėl per ilgo baudžiamojo proceso ir ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimo. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas byloje neįrodinėjo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki jo pabaigos buvo laikotarpių, kuriais kompetentingos institucijos neatliko jokių procesinių veiksmų arba kokie nors veiksmai buvo atliekami per ilgai, tokių laikotarpių nenustatė ir teismas.
22. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Lietuvos banko pranešimą apie galimą finansinės piramidės veiklą ir licencinių finansinių paslaugų teikimą neturint licencijos. Baudžiamoji byla buvo didelės apimties, ją sudarė 98 tomai, iš jų ikiteisminio tyrimo medžiaga – 89 tomai. Byloje įtarimai buvo pareikšti 45 asmenims, iš kurių dalis gyveno užsienyje, ikiteisminio tyrimo metu apklausta apie 300 liudytojų. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jį tyrėjai apklausė tik du kartus per 5 metus, tačiau, kaip jau nustatyta, ieškovas nebuvo vienintelis įtariamasis ikiteisminiame tyrime. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, tyrimas užtruko ir dėl tarptautinio bylos pobūdžio, tyrimo metu buvo nustatyta, kad Lietuvoje veikiantys įtariamieji aktyviai bendravo su Rusijoje, Čekijoje, Kazachstane, Ukrainoje, JK, Latvijoje veikiančios MMM-2011 vadovais, tyrimo metu buvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai Vokietijos, JK, Čekijos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms, užsienio valstybių pateikta informacija buvo verčiama į valstybinę kalbą, vertinama ir analizuojama. Pats ikiteisminis tyrimas sudėtingas, buvo tiriama tarptautiniu mastu veikiančios finansinės piramidės veikla, kuri buvo vykdoma elektroninėje erdvėje. Apeliantas neįrodinėja konkrečių veiksmų ar laikotarpių, kuomet ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, nebuvo atliekami jokie veiksmai, kas būtų patvirtinę, jog ikiteisminio tyrimo laikotarpis buvo ištęstas nepagrįstai. Apeliantas turi pareigą pagal CPK įrodyti savo reiškiamo ieškinio pagrįstumą, ko jis šiuo atveju nepadarė. Byloje nenustačius, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai ilgai, pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį nėra.
23. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos išsamiai įvertinti ieškinio motyvus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimų, neanalizavo išteisinamojo nuosprendžio motyvų, o kasacinės instancijos teismo argumentų apskritai neaptarė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo išteisinamojo nuosprendžio motyvų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus, o tai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai neišvardijo visų byloje esančių įrodymų nereiškia, jog jis jų nevertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovų ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
24. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.