- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- e2-1254-1101/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18074-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos valstybei
- Ieškovas
- A. L.
- Advokatai
- Liutauras Lukošius
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei D. V.,
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovui prokurorui Vyteniui Kasparavičiui,
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei Lietuvos valstybei, prašydamas priteisti iš atsakovės 12 321,49 Eur turtinės žalos, 3 500 Eur neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2012 m. sausio 20 d. Lietuvos bankas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl galimai nusikalstamos veikos užkardymo dėl vadinamosios finansinės piramidės „MMM-2011“ veiklos Lietuvos Respublikoje. 2012 m. vasario 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „MMM-2011“ sistemos veiklos Lietuvos Respublikoje. 2012 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras panaikino šį nutarimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį. 2012 m. spalio 30 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas įtariamojo apklausos metu nepripažino padaręs kokią nors nusikalstamą veiką, tačiau davė išsamius ir pilnus parodymus pranešimo apie įtarimą ribose. 2017 m. liepos 24 d. ieškovui įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą. 2017 m. gruodžio 21 d. surašytas kaltinamasis aktas. Taigi vien tik ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. du veiksmai prieš ieškovą prasidėjo 2012 m. spalio 30 d. ir baigėsi 2017 m. gruodžio 21 d. kaltinamojo akto surašymu, t. y. truko net 5 metus 3 mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir ieškovą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 202 straipsnio 1 dalyje. 2020 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį ieškovo ir visų kitų nuteistųjų asmenų veikloje, kas lietė sistemą „MMM-2011“. Pagrindinis išteisinamojo nuosprendžio motyvas yra tas, kad ieškovo kaip ir kitų nuteistųjų asmenų veiksmuose nėra ir nebuvo tyčios daryti nusikalstamą veiką.
4. Pasak ieškovo, Lietuvos apeliacinis teismas išsamiai analizavo teisėtų lūkesčių apsaugos principą šiuo konkrečiu atveju ir nustatė, kad jis buvo pažeistas. Teisėsaugos institucijoms apie nuteistųjų vykdytą veiklą buvo žinoma dar nuo 2011 m. spalio mėnesio, tačiau buvo nuspręsta, kad jie veikia nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Kitos išvados teisėsaugos institucijos priėjo tik po penkių mėnesių, kuomet tie patys duomenys atsakingų pareigūnų buvo įvertinti priešingai, konstatavus, jog nagrinėjamu atveju turi būti pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt neteisėtai vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos. Apie ieškovo vykdytą veiklą buvo žinoma ir kitoms valstybės institucijoms, o būtent Vertybinių popierių komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Apeliacinis teismas taip pat akcentavo, jog informacija apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą ir tokio atsisakymo priežastis buvo aktyviai skleidžiama žiniasklaidoje, tad neabejotinai buvo žinoma nuteistiems asmenims. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad valstybės institucijoms laiku nesiėmus jokių veiksmų dėl galbūt nusikalstamos veikos užkardymo, o netgi priešingai – viešai konstatavus, kad atlikus patikrinimą, jokios nusikaltimo sudėties požymių nustatyta nebuvo – nuteistieji, tame tarpe ir ieškovas, turėjo pagrindą manyti ir tikėtis, kad verčiasi finansine veikla nepažeisdami galiojančiais teisės aktais nustatytos tvarkos. Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad esant tokiai nenuosekliai valstybės, tarp jų ir teisėsaugos, institucijų pozicijai, apeliantai, įskaitant ir ieškovą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jiems pasikreipus į Valstybinę mokesčių inspekciją ir gavus atitinkamus dokumentus ir vėliau sumokėjus mokesčius, jų veiksmai nebus vertinami kaip neteisėti.
5. 2020 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kasacinį skundą ir paliko galio apeliacinės instancijos išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė apeliacinio teismo argumentacijai, jog visų asmenų, įskaitant ir ieškovo, veiksmuose ne tik kad nebuvo tyčios, bet ir teisinis veiklos reglamentavimas buvo neaiškus, dėl ko asmenų negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, jeigu ji nėra pakankamai apibrėžta teisės aktuose. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad dėl valstybės institucijų aiškios pozicijos trūkumo, neaiškaus teisinio reguliavimo, prieštaringų veikos pobūdžio aiškinimų nebuvo galima vienareikšmiškai teigti apie išteisintųjų vykdytos veiklos legalumą ar nelegalumą.
Šalies argumentai
6. Ieškovas nurodė, kad pirminis pranešimas apie įtarimą jam įteiktas 2012 m. spalio 30 d., o galutinis teismo sprendimas baudžiamajame procese Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtas 2020 m. lapkričio 12 d. Taigi baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu tęsėsi 8 metus 5 mėnesius. Teismų praktikoje nustatyta, kad net aštuonerių metų baudžiamojo proceso trukmė vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos teismų praktika savaime yra labai ilga. Ieškovo teigimu, baudžiamoji byla, kurioje ieškovas buvo įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ir išteisintuoju nebuvo sudėtinga ir didelės apimties. Šiuo atveju baudžiamoji byla nėra sudėtinga, nors baudžiamosios bylos tomų kiekis yra didelis, didžioji dauguma tomų yra elektroninių laiškų ir iš sistemos „MMM-2011“ atspausdinti įvairūs informaciniai lapai su duomenimis, kurie pavyzdžiui, teisminio nagrinėjimo metu net ne buvo tirti. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas daug vėliau, nors apie sistemos „MMM-2011“ veiklą jau buvo žinoma teisėsaugos institucijoms. Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimą apie įtarimą pagrindiniams „MMM-2011“ dalyviams, visi asmenys savo kaltę visiškai arba iš dalies pripažino, išskyrus ieškovą. Nepaisant to, kad ieškovas nepripažino savo kaltės pagal jam įteiktą pranešimą apie įtarimą, kaip ir likusieji įtariamieji, pilnai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Tai, kad proceso dalyviai išsamiai davė parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, papasakojo kaip patys dalyvavo sistemos „MMM-2011“ veikloje, pateikė visus prisijungimo duomenis prie elektroninių sistemų „MMM-2011“, elektroninio pašto, ikiteisminio tyrimo pareigūnams leido žymiai lengviau atlikti savo pareigas. Pagrindiniai ikiteisminio tyrimo bylos tyrėjų veiksmai – įtariamųjų apklausos, liudytojų apklausos, dokumentų ir daiktų apžiūra, specialisto išvada dėl sąskaitų apžiūrių, duomenų rinkimas apie įtariamųjų sąskaitas ir jose esančių piniginių lėšų judėjimo. Pagrįstai galima teigti, kad baudžiamojo proceso veiksmai buvo sąlyginai techninio pobūdžio, t. y. vertinant pinigų srautus, pačios sistemos „MMM-2011“ veiklos principai buvo skelbiami viešai, o įteikus pranešimus apie įtarimą asmenims, ir tiesiogiai buvo papasakota kaip viskas veikia. Liudytojų apklausos ir jų turinys patvirtina, kad jos buvo atliktos šabloniškai, t. y. liudytojai turėjo papasakoti, kas pasiūlė tapti sistemos „MMM-2011“ dalyviais, kiek pinigų buvo įnešta ir kiek atgauta. BK 202 straipsnio 1 dalies teisminė praktika yra gausi ir turininga. Prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo įdėti jokių didelių intelektualinių pastangų aiškintis „MMM-2011“ sistemos veiklą, jos principus ir pan. Ieškovas baudžiamojo proceso metu maksimaliai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, teismu. Teisminio nagrinėjo metu, ieškovas lankėsi visuose teismo posėdžiuose, dėl ko kaltės nebuvo atidėti teismo posėdžiai, teikė paaiškinimus.
7. Įsiteisėjusiais Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais konstatuotas valstybės institucijų – ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros aplaidumas ir profesinis neapdairumas pradedant ikiteisminį tyrimą bei vertinant ir kvalifikuojant nusikalstamą veiką, todėl pakartotinai neįrodinėtinas. Aplaidumas ir neapdairumas pradedant ikiteisminį tyrimą, ir jį pradėjus nesiaiškinant teisinio reguliavimo niuansų, susijusių su sistemos „MMM-2011“ veiklos galimu teisiniu vertinimu, ir buvo viena pagrindinių priežasčių tokiam ilgam baudžiamajam procesui. Ieškovo atžvilgiu atlikta itin mažai ikiteisminio tyrimo veiksmų – 2 apklausos, kuriose tiesiogiai dalyvavo ieškovas, dokumentų apžiūros, specialisto išvada dėl piniginių lėšų judėjimo sąskaitose, kompiuterio apžiūra. Šiems veiksmams atlikti prireikė daugiau nei 5 metų. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo institucija turi užtikrinti minimalias sąlygas greitam baudžiamajam procesui, kuris reikia, kad turi būti skirti atitinkami žmogiškieji ištekliai nusikalstamos veikos tyrimui. Šiuo atveju 17 (septyniolika) baudžiamųjų bylų atskyrė ir baigė tas pats pareigūnas, taigi laikas buvo skirtas tik atskiriems asmenims, bet ne visiems. Negali būti pateisinama, kad visos proceso dalyvių apklausos, bylų išskyrimas, buvo vykdomos tik pas vieną ikiteisminio tyrimo pareigūną, nors jeigu būtų apklausas vykdęs daugiau nei vienas pareigūnas, tokiu atveju tyrimo tempai galėjo būti kur kas spartesni.
Šalies argumentai
8. Ieškovo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro ieškovo sumokėtos išlaidos advokatui baudžiamajame procese (12 321,49 Eur), o neturtinę žalą ieškovas vertina 3 500 Eur.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kokius konkrečius teismo veiksmus jis laiko neteisėtais CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme. Ilga baudžiamojo proceso trukmė savaime nereiškia įtariamojo ar kaltinamojo teisės į greitą baudžiamąjį procesą pažeidimo. Ieškovas nenurodė, kurios institucijos veiksmus ir kuriose baudžiamojo proceso stadijose traktuoja kaip neteisėtus, nėra nurodoma, kad baudžiamajame procese buvo nepateisinamo delsimo laikotarpiai, kai jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Nėra duomenų, kad klausimą dėl per ilgo baudžiamojo proceso ieškovas būtų kėlęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Baudžiamasis procesas, kurį ieškovas laiko per ilgu, vyko dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, t. y. dėl galimai įvykdytų ekonominio nusikaltimo ir nusikaltimo verslo tvarkai bendrininkaujant. Tokių nusikalstamų veikų tyrimas ir nagrinėjimas teismų praktikoje laikomas sudėtingu ir reikalaujančiu specialiųjų žinių (specialistų tyrimo ir išvadų). Iš teismų sprendimų baudžiamojoje byloje matyti, kad tyrimo metu buvo skirtos užduotys specialistams, buvo atliekama daug įvairių proceso veiksmų, taigi duomenų, kuriuos turėjo vertinti teismas, kiekis buvo pakankamai didelis, teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinimai, be ieškovo, buvo pareikšti dar 8 asmenims. Ieškovo teiginiai, kad baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, yra nepagrįsti. Ieškovas neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeista jo teisė į greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, ieškovo pateikti turtinės žalos įrodymai nepagrindžia jos dydžio, o neturtinei žalai pagrįsti nepateikiama jokių įrodymų.
11. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovo elgesys vykdant veiklą „MMM-2011“ sistemoje, t. y. vykdant verslą be jokių leidimų, be jokios buhalterinės apskaitos, neatitiko bonus paler familias elgesio etalono. Visos šios aplinkybės sudarė teisines prielaidas vertinti paties ieškovo elgesį kaip tyčinę veiką. Ta aplinkybė, kad teismai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis kitaip, nesuponuoja nei prokuroro, nei tyrėjų veiksmų neteisėtumo. Priešingai negu teigiama ieškinyje, ikiteisminis tyrimas užtruko ne dėl jo vilkinimo (pareigūnų neveikimo), o dėl objektyvių priežasčių. Gavus Lietuvos banko pareiškimą 2012 m. kovo 21 d. Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (neteisėta finansinė veikla). Vėliau tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, tarp jų ir dėl sunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje. Siekiant išsamiai ir kaip galima greičiau atlikti ikiteisminį tyrimą, 2012 m. rugpjūčio 17 d. prokuroro nutarimu buvo sudaryta tyrimo grupė iš įvairių Vidaus reikalų ministerijos ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2017 m. gruodžio 21 d. surašytas kaltinamasis aktas, kaltinant 9 asmenis nusikaltimų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje padarymu. Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas, didelės apimties, tiriama tarptautiniu mastu veikiančios finansinės piramidės veikla. Nusikalstama veikla buvo vykdoma įvairiose Lietuvos vietovėse bei užsienyje, jų padaryme dalyvavo daug asmenų (tyrimo metu įtarimai pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir kitų nusikalstamų veikų buvo pareikšti 45 asmenims, 18 asmenų atžvilgiu tyrimas nutrauktas reabilituojančiais pagrindais). Iš ikiteisminio tyrimo buvo išskirti atskiri tyrimai 18 įtariamųjų atžvilgiu, 7 iš jų prokuroro nutarimais nutraukti pagal laidavimą, 10 kaltinamųjų atžvilgiu priimti ir įsiteisėjo teismo nuosprendis ir baudžiamieji įsakymai, vienas išskirtas ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu nutrauktas reabilituojančiais pagrindais. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 270 liudytojų. Siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes bei priimti pagrįstus ir motyvuotus procesinius sprendimus, tyrimo metu buvo analizuojami duomenys ne tik apie piniginių lėšų judėjimą įtariamųjų bankų sąskaitose, bet ir jų bendravimą elektroninio ryšio priemonėmis, t. y. buvo tiriami iš įtariamųjų paimti daiktai (judriojo ryšio telefonai, kompiuteriai, skaitmeninės laikmenos ir kt.), tai buvo itin svarbu nustatant kiekvieno įtariamojo vaidmenį nusikalstamojoje veikloje, atsižvelgiant į gautas 16 specialistų išvadas ir kitus bylos duomenis, buvo tikslinami (papildomai apklausiant įtariamuosius) šiose sąskaitose esančių piniginių lėšų kilmė, jų gavimo teisėtumas. Specialūs finansiniai tyrimai užtruko ne dėl jų vilkinimo ir nesavalaikio duomenų pateikimo specialistams. Tyrimo metu buvo nuolat gaunama papildomos informacijos apie įtariamųjų su finansinės piramidės veikla susijusių piniginių lėšų judėjimą, ši informacija buvo gaunama ne tik iš bankų sąskaitų, bet ir iš įtariamųjų elektroniniu pavidalu taip vadinamuose „virtualiuose kabinetuose“, „teneriuose“ saugomos informacijos, liudytojų apklausų apie grynųjų pinigų įnešimą į MMM-2011 veiklą ir pan. Gavus šiuos duomenis, jie buvo nedelsiant perduodami finansinį tyrimą atliekantiems specialistams ir jų vertinami. Vien tai, kad konkrečiai su ieškovu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo intensyvūs ar kurį laiką nebuvo atliekami, taip pat neduoda pagrindo teigti, kad tyrimas buvo vilkinamas, tai yra, kad jame apskritai nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Duomenys apie ieškovo ir kitų įtariamųjų vaidmenį nusikalstamojoje veikoje (kas buvo itin svarbu kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką, nustatant veiklos mastą) buvo renkami ir nustatinėjami kitais tyrimo metodais, procesiniai veiksmai buvo atliekami pakankamai intensyviai ir planingai. Atskirti ir baigti ieškovo atžvilgiu baudžiamąjį procesą greičiau, atskirai nuo kitų įtariamųjų, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovas nurodo, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo per ilga, tačiau nepateikia įrodymų ir paaiškinimų, kokie konkrečiai veiksmai buvo atlikti netinkamai ar ne laiku, nenurodo delsimo faktų, todėl neįmanoma pateikti konkrečių atsikirtimų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kaip jam pasireiškė neturtinė žala. Ieškovas nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos advokato pagalbai baudžiamajame procese, tačiau nėra aišku, kaip išlaidos advokatui gali būti susiję su proceso trukme žalos padarymo aspektu, nėra jokių duomenų, kad advokatas butų atlikęs kokius nors veiksmus dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės.
13. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.
14. Atsiliepime nurodė, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas teisėtai, nes pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo įstaiga įpareigota pradėti ikiteisminį tyrimą, kai gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką. Ieškovas nepagrįstai mano, kad jeigu procesas baigiamas dėl to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo pradėtas, neįrodyta, savaime reiškia baudžiamojo proceso pradėjimo neteisėtumą. Baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas priklauso individualiai nuo konkrečios bylos, konkrečių aplinkybių, todėl tiek pat laiko užtrukęs baudžiamasis procesas vienoje byloje galėtų būti traktuojamas kaip nepagrįstai ilgai trunkantis, o kitoje – kaip atitinkantis proceso greitumo principo reikalavimus. Šiuo atveju ieškovas nenurodė konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ar neveikimo, kurie pažeidė ieškovo teisę į bylos tyrimą per kuo įmanomai trumpesnį laiką. Baudžiamojo proceso trukmė pateisinama bylos sudėtingumu, įtariamųjų ir kaltinamųjų skaičiumi, nusikalstamos veikos pobūdžiu, bylos apimtimi. Ieškovas nepagrindė ir prašomos priteisti žalos dydžio, t. y. neįrodė, kaip prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti baudžiamajame procese susijusios su per ilga baudžiamojo proceso trukme.
15. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys (jų atstovai) palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
16. Šios bylos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-78-537/2019 duomenimis nustatyta, kad 2011 m. spalio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojos pareiškimą dėl internetinio tinklapio www.mmm-2011.lt, kuriame galimai vykdomi sukčiavimai bei žmonių apgaudinėjimas. 2011 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 19-20).
17. 2012 m. kovo 20 d. Lietuvos bankas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl galimai nusikalstamos veikos užkardymo (baudžiamosios bylos 1 t. b. l. 1-2). Minėtame pranešime Lietuvos bankas nurodė, kad, vykdydamas Lietuvos banko įstatyme numatytą finansų rinkos priežiūros funkciją, atkreipė dėmesį į tai, kad interneto tinklapyje www.2011-mmm.lt arba http://www.i-mmm.eu skelbiama informacija apie galimą finansinės piramidės veiklą. Lietuvos bankas nurodė, jog peržiūrėjus interneto tinklapiuose pateikiamą informaciją apie ,,MMM-2011“ sistemą ir dalyvavimą joje, galima manyti, kad yra teikiamos licencinės finansinės paslaugos – indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių, nepaisant to, kad tik kredito įstaigos turi išimtinę teisę priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių.
18. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2012 m. kovo 21 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo 2011 m. spalio 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nutarė dėl internetiniuose tinklalapiuose www.mmm-2011.lt ir http://www.i-mmm.eu pristatomos ir ,,MMM-2011“ sistemos pagalba Lietuvos Respublikoje vykdomos neteisėtos finansinės veiklos pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 3-5).
19. 2012 m. spalio 30 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje.
20. 2017 m. gruodžio 21 d. surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo ieškovas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje.
21. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje bei 202 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 3 389,40 Eur (90 MGL) dydžio bauda. BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu panaikino minėtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį (kuriuo ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje bei 202 straipsnio 1 dalyje) ir ieškovą išteisino. Kaip matyti iš šio Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio turinio, pagrindinis teismo argumentas, kuriuo buvo išteisintas ieškovas, yra tas, kad nenustatyta ieškovo tiesioginės tyčios, kaip būtinojo BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atmetė prokuroro kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendį paliko nepakeistą.
24. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį valstybei CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašydamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovui padarytą dėl per ilgo baudžiamojo proceso ir ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimo. Taigi savo teisių pažeidimą ieškovas sieja su pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme ir ieškovo pažeistais teisėtais lūkesčiais, kurių pažeidimą sąlygojo valstybės, tarp jų ir teisėsaugos institucijų, nenuosekli pozicija ieškovo vykdomos veiklos atžvilgiu.
25. Ieškovas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas truko net 5 metus ir 2 mėnesius (nuo įteikimo ieškovui apie įtarimo pranešimą 2012 m. spalio 30 d. iki kaltinamojo akto surašymo 2017 m. gruodžio 21 d.) o visas baudžiamasis procesas (galutinė kasacinio teismo nutartis priimta 2020 m. lapkričio 12 d.) truko daugiau nei 8 metus.
26. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 m. kovo 21 d., kaltinamasis aktas surašytas 2017 m. gruodžio 21 d., pirmosios instancijos nuosprendis priimtas 2019 m. gegužės 13 d., apeliacinės instancijos nuosprendis priimtas 2020 m. vasario 17 d., o kasacinio teismo nutartis – 2020 m. lapkričio 12 d.
27. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas savo teisių pažeidimą dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės sieja tik su pernelyg ilga ikiteisminio tyrimo trukme ir neįrodinėja, kad baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Šią aplinkybę ieškovo atstovas iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog negali įvardyti neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą. Atsižvelgiant į tai, toliau šiame sprendime vertinamos aplinkybės, susiję tik su ikiteisminio tyrimo trukme.
28. Teismas sutinka su ieškovu, jog tokia ikiteisminio tyrimo trukmė (daugiau nei 5 metai) pati savaime yra pakankamai ilga. Kita vertus, šioje byloje ieškovas neįrodinėjo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki jo pabaigos buvo laikotarpių, kuriais kompetentingos institucijos neatliko jokių procesinių veiksmų arba kokie nors veiksmai buvo atliekami per ilgai. Teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, taip pat tokių laikotarpių nenustatė. Vertindamas ikiteisminio tyrimo trukmę ir priežastis, dėl kurių jis užsitęsė, teismas pažymi, jog šiuo atveju buvo tiriama tarptautiniu mastu veikiančios finansinės piramidės veikla, kuri buvo vykdoma elektroninėje erdvėje. Įvertinęs baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, tiriamos veiklos pobūdį ir specifiką, teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad, nepaisant didelės baudžiamosios bylos apimties (baudžiamąją bylą sudaro 98 tomai, iš jų ikiteisminio tyrimo medžiaga 89 tomus), ikiteisminis tyrimas nebuvo sudėtingas. Visų pirma tokiai veiklai ištirti dažniausiai yra būtinos specialiosios žinios, kompiuteriuose ir kitose elektroninių duomenų saugojimo laikmenose esančios informacijos tyrimas, kas objektyviai pailgina baudžiamojo proceso trukmę. Antra, šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą įtarimai buvo pareikšti 45 asmenims, iš kurių dalis gyveno užsienyje, ikiteisminio tyrimo metu apklausta apie 300 liudytojų, reikėjo surinkti labai daug duomenų įtarimams patikrinti, šiuos duomenis įvertinti, buvo pasitelkti specialistai, jų pagalba atliekami finansiniai tyrimai. Ieškovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, kad specialistai ikiteisminio tyrimo metu buvo pasitelkti nepagrįstai, teismo vertinimu, nėra teisingas. Vykdant tiriamą veiklą buvo naudojama įvairi kompiuterinė technika, todėl ištirti šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo metu prireikė ne tik specialių žinių, bet ir daug laiko. Teismo vertinimu, procesiniai veiksmai dėl informacijos, esančios kompiuterinėse laikmenose, surinkimo, apdorojimo, ištyrimo ir įvertinimo laikytini kaip pagrįstas įrodymų ikiteisminiame tyrime rinkimas. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo tarptautinio pobūdžio, užsienio valstybėms buvo siunčiami teisinės pagalbos prašymai; laukiama, kol į juos bus atsakyta. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla sudėtinga ir didelės apimties, ikiteisminio tyrimo veiksmai turi būti atliekami daugelyje respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų, siekiant visapusiškai ištirti nusikalstamos veikos aplinkybes ir kokybiškai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmu, dar ikiteisminio tyrimo pradžioje, t. y. 2012 m. rugpjūčio 17 d. Generalinės prokuratūros prokurorės nutarimu buvo sudaryta tyrimo grupė (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 134-135).
29. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl svarbių priežasčių, o ne dėl to, jog tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo nepagrįstai vilkinami ar pertekliniai.
30. Kartu pažymėtina, kad ir paties ieškovo pozicija dėl baudžiamojo proceso sudėtingumo yra prieštaringa. Viena vertus, jis teigia, kad ikiteisminis tyrimas nepaisant jo didelės apimties buvo nesudėtingas. Kita vertus, šioje byloje prašydamas priteisti pakankamai didelę sumą išlaidų advokato pagalbai baudžiamajame procese apmokėti (12 321,49 Eur), teigia, kad tokio dydžio išlaidas pateisina bylos sudėtingumas.
31. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų. Kaip jau minėta pirmiau, ieškovas neįrodinėjo, kad baudžiamasis procesas per ilgai truko baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, todėl teismas plačiau šiuo aspektu (dėl teisminio nagrinėjimo trukmės) nepasisako.
32. Antra, kaip jau minėta, ieškovas valstybės atsakomybę kildina iš ieškovo teisėtų lūkesčių principo pažeidimo. Ieškovo teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas, 2020 m. vasario 17 d. priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo šio principo pažeidimą, todėl ieškovui šio pažeidimo papildomai įrodinėti nereikia. Kaip jau minėta, esminis argumentas, dėl kurio ieškovas ir kiti nuteistieji buvo išteisinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, buvo tas, kad nebuvo nustatyta jų tiesioginės tyčios užsiimant nelicencijuota veikla, kuriai reikia licencijos, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį negalima. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovas citavo apeliacinio teismo nuosprendžio atitinkamas pastraipas, kurios, jo vertinimu, pagrindžia, kad buvo pažeistas ieškovo teisinio tikrumo principas.
33. Iš tiesų, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nuosprendyje, vertindamas ieškovo (ir kitų nuteistųjų) kaltės formą, be kita ko, nurodė, kad: apie nuteistųjų vykdytą veiklą buvo žinoma ir Vertybinių popierių komisijai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet minėtos institucijos jokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, kad valstybės institucijos vertina nuteistųjų veiksmus kaip neteisėtus, nesiėmė (apeliacinio teismo nuosprendžio 23 punktas); valstybės institucijoms laiku nesiėmus jokių veiksmų dėl galbūt nusikalstamos veikos užkardymo, o netgi priešingai – viešai konstatavus, kad atlikus patikrinimą, jokios nusikaltimo sudėties požymių nustatyta nebuvo – nuteistieji turėjo pagrindą manyti ir tikėtis, kad verčiasi finansine veikla nepažeisdami galiojančiais teisės aktais nustatytos tvarkos (apeliacinio teismo nuosprendžio 25 punktas); taip pat nurodė, kad esant tokiai nenuosekliai valstybės, tarp jų ir teisėsaugos, institucijų pozicijai, apeliantai galėjo pagrįstai tikėtis, kad jiems pasikreipus į Valstybinę mokesčių inspekciją, gavus atitinkamus dokumentus ir vėliau sumokėjus mokesčius, jų veiksmai nebus vertinami kaip neteisėti (apeliacinio teismo nuosprendžio 27 punktas).
34. Pasisakant dėl nurodytų ieškovo argumentų, pažymėtina, kad šioje byloje ieškinys reiškiamas CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, taigi šioje byloje nevertinamas Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Vertybinių popierių komisijos veiksmų teisėtumas/neteisėtumas. Dėl šių institucijų galimai neteisėtų veiksmų ieškinys turėtų būti reiškiamas administraciniam teismui CK 6.271 straipsnio pagrindu.
35. Kaip jau nurodyta pirmiau, 2011 m. spalio 26 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, apie tai buvo skelbiama ir viešai, taigi sutiktina su ieškovu, kad jis turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad jo vykdoma veikla yra teisėta. Dėl šios priežasties, taip pat ir kitų valstybės institucijų atitinkamų veiksmų (pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai išdavus ieškovui individualios veiklos pažymėjimą ir kt.) Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nuosprendyje nusprendė, kad ieškovo veiksmuose nėra būtinojo BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios.
36. Kita vertus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad 2012 m. kovo 21 d. Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Kaip jau minėta, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Lietuvos banko pranešimą apie galimą finansinės piramidės veiklą ir licencinių finansinių paslaugų teikimą neturint licencijos.
37. Pagal įstatymą ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis). Šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Taigi nėra pagrindo spręsti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai.
38. Antra, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat nurodė, jog prokuroras pažeidė rūpestingumo ir atidumo pareigą, kadangi esant neaiškiam teisiniam reguliavimui, susijusiam su ieškovo ir kitų asmenų vykdoma veiklą, neįsigilino į teisinį reguliavimą, jo neišanalizavo ir nepagrįstai perdavė kaltinamąjį aktą teismui. Tokia ieškovo atstovo pozicija atmestina kaip nepagrįsta.
39. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia, kad visas baudžiamasis procesas buvo neteisėtas. Įvertinus kaltinamojo akto ir išteisinamojo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio turinį, matyti, jog prokuroras ir apeliacinės instancijos teismas skirtingai vertino ieškovo kaltės formą. Lietuvos apeliacinis teismas ieškovą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, kad ieškovo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, kaip būtinojo BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio. Teismo vertinimu, vien tai, kad prokuroras, perdavęs kaltinamąjį aktą teismui, ir apeliacinės instancijos teismas skirtingai vertino ieškovo kaltės formą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinimo pareiškimo ieškovui ir palaikydamas šį kaltinimą teisme prokuroras atliko neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme.
40. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
41. Šiuo atveju nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo (teisėjų) veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, valstybės civilinė atsakomybė nekyla, todėl nėra teisinio pagrindo analizuoti atlygintiną žalą bei jos dydį.
42. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.