Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-417-896/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-04
Bylos Nr.: e2A-417-896/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06241-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas: A. Š.
Atsakovas: Š. G.
Advokatai: Irena Andriuškevičienė, Aušra Veselovaitė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-417-896/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06241-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,dalyvaujant apeliantui (atsakovui) Š. G., jo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,ieškovei A. Š., jos atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei,Kauno apylinkės teismo psichologei Inai Božokienei,Kauno apygardos teismo psichologei Kristinai Savickaitei,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Loretai Milkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022 pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovui Š. G. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir pagal atsakovo Š. G. priešieškinį ieškovei A. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė A. Š. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-22523-1052/2017 nustatytą atsakovo Š. G. (toliau – ir atsakovas) bendravimo su K. G. tvarką, ją išdėstant ieškovės nurodyta tvarka, ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-22523-1052/2017 nustatytą atsakovo Š. G. teikiamo išlaikymo dydį, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters K. G. naudai išlaikymą po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, pinigus mokant į ieškovės banko sąskaitą, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters K. G.. Šalys susituokusios nebuvo. Dukrai esant 9 mėnesių amžiaus, šalys kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. SP-22523-1052/2017 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: 1) Nepilnamečio šalių vaiko K. G. gyvenamoji vieta pagal faktinę motinos gyvenamąją vietą. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama įstatyminė atstovė A. Š.; 2) Šalys susitaria, kad nepilnamečio vaiko tėvas Š. G. mokės po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki dukros K. Š. pilnametystės, pinigus sumokant į A. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) Šalys susitarė, kad Š. G. įsipareigoja sumokėti 800,00 Eur dydžio išlaikymą A. Š., pinigus sumokant iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. į A. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Šalys susitaria ir šiuo susitarimu įtvirtina, kad nepilnametės dukros tėvo Š. G. bendravimas su vaiku K. G. neribojamas, šalys dėl bendravimo susitars abipusiu geranorišku sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Taikos sutartimi nustatytas nepilnametės išlaikymo dydis ir neribota atsakovo bendravimo su dukra tvarka kurį laiką tenkino tiek ieškovę, tiek atsakovą. Tačiau laikui bėgant, mergaitei augant, jos būtinieji poreikiai pasikeitė ir išaugo, išlaikymui reikalingų pinigų suma padidėjo, be to, ieškovė ir atsakovas, pastarajam nustojus važinėti uždarbiauti į Daniją, pradėjo iš esmės nebesu(si)tarti dėl tėvo matymosi su dukra, tapo akivaizdu, kad dukters interesus geriausiai atitiktų konkrečiai nustatyta bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarka.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos laikėsi, išlaikymą mokėjo, be to, papildomai pirko dukrai įvairius daiktus, draudžia dukrą gyvybės draudimu (metinė įmoka – 48,22 Eur). Atsakovas yra nupirkęs dukrai lovą už 149,00 Eur, sumokėjęs už skiepus 120,00 Eur, taip pat ne kartą pirkęs įvairius rūbus, žaislus, magnetofoną. Taigi, faktiškai skiria dukters išlaikymui netgi didesnę nei 200,00 Eur sumą. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2018 m. tik pablogėjo, rasti geriau apmokamo darbo nėra galimybių, nes atsakovas turi tik profesinį išsilavinimą. Prašoma priteisti suma neatitinka tėvo finansinių galimybių, o, be to, ji ir nepagrįsta esmingai padidėjusiais vaiko poreikiais: ieškovės poreikių lentelės neatitinka faktinių vaiko poreikių, medicinos mokslo pasiekimų ir realių prekių ar paslaugų kainų. MMA „į rankas“ nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 533,65 Eur. Be to, iš šios sumos atimtina 73,50 Eur Vaiko pinigų, kuriuos moka valstybė. Tokiu atveju, atsakovo dalis, skaičiuojant pusę MMA, sudarytų 230,08 Eur. Ieškovė siekia užtikrinti ne dukters, o savo interesus. Atsakovo nuomone, ieškiniu iš tiesų siekiama maksimaliai apriboti tėvo dalyvavimą dukters gyvenime visais, išskyrus finansiniais, klausimais. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka šiurkščiai pažeidžia tėvų lygybės principą, yra prieštaringa ir nelogiška. Visi dukters gimtadieniai – tik su ieškove. Taip pat atsakovas privalo informuoti ieškovę apie visus „svarbius“ dukters gyvenimo įvykius, kai ji pati su juo nesitaria net dėl ugdymo įstaigos, gydytojų, būrelių ar pan. Taip pat prašoma „konkrečios“ bendravimo tvarkos, tačiau kartu įpareigojant atsakovą prižiūrėti dukrą, kai jai to norisi.

4. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) nustatyti dukters K. G. gyvenamąją vietą su tėvu; 2) nustatyti dukters bendravimo su motina tvarką; 3) priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai K. G. po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą Š. G..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-22523-1052/2017, patvirtintos taikos sutarties 4 punktu nustatytą atsakovo Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant konkrečią bendravimo tvarką:

1. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukrai K. G. sueis 6 (šešeri) metai, tėvas Š. G., kiekvieną metų neporinių savaičių (1, 3, 5, ... 33, 35, 37, ... 47, 49, 51) savaitgalį šeštadienį nuo 9.00 iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 9.00 iki 18.00 val. (be nakvynės) leidžia su dukra K. G., atsižvelgus į dukters dienos režimą, dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios/faktinės vietos ir tą pačią dieną (šeštadienį ir sekmadienį) pristato atgal į minėtą gyvenamąją/faktinę vietą. Tėvas Š. G. privalo sms, telefonu ar kt. būdu informuoti motiną A. Š. apie objektyvias priežastis, dėl kurių negali pasiimti dukters teismo nustatytu metu. Laikas, kuriuo Š. G. negali bendrauti su K. G., nėra kompensuojamas.

2. Nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini), kai dukrai K. G. sueis 6 (šešeri) metai, tėvas Š. G. susitinka su savo dukra K. G. kiekvieną metų neporinių savaičių (1, 3, 5, ... 33, 35, 37, ... 47, 49, 51) savaitgalį (su nakvyne) dukrą pasiimant penktadienį iki 18.00 val. iš jos gyvenamosios/faktinės vietos, ugdymo įstaigos ar būrelio ir to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. grąžina atgal į dukters gyvenamąją/faktinę vietą. Tėvas Š. G. privalo sms, telefonu ar kt. būdu informuoti motiną A. Š. apie objektyvias priežastis, dėl kurių negali pasiimti dukters teismo nustatytu metu. Laikas, kuriuo Š. G. negali bendrauti su K. G., nėra kompensuojamas.

3. Nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini), t. y. kai dukrai K. G. sueis 6 (šešeri) metai, tėvas Š. G. praleidžia su dukra K. G. laiką savo kasmetinių atostogų metu (ne mažiau kaip 7 dienas nepertraukiamai), kasmetinių suplanuotų atostogų dieną nuo 7.00–9.00 val. ryto pasiimant dukterį iš jos gyvenamosios/faktinės vietos, ugdymo įstaigos ar būrelio ir paskutinę atostogų su dukra dieną iki 18.00 val. pristatant ją atgal į dukters gyvenamąją/faktinę vietą.

4. Jeigu tėvo Š. G. bendravimo su vaiku tvarkoje nustatytu metu dukra K. G. negalės susitikti su tėvu dėl vaiko užimtumo, ligos, atostogų kitoje šalyje (pvz.: ekskursijos, išvykos su grupe, varžybos, pasirodymai ir pan.), suplanuotų atostogų su mama, mama A. Š. apie dukters K. G. užimtumą informuoja tėvą Š. G. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Tokiu atveju tėvui Š. G. pageidaujant, yra suteikiamas kitas bendravimo su dukra laikas per einamojo ir/ar sekančio mėnesio ataskaitinį laikotarpį. Tėčiui Š. G. nepareiškus pageidavimo susitikti su dukra kitu laiku, neišnaudotas laikas nėra sumuojamas ir nekompensuojamas.

5. Jeigu Š. G. negali susitikti su dukra K. G. bendravimo su vaiku tvarkoje nustatytu metu, jis privalo apie tai pranešti jos mamai A. Š. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 24 val. Apie negalėjimą susitikti ir bendrauti su dukra jos darželio ar mokyklos patvirtintų atostogų metu tėvas Š. G. praneša mamai A. Š. iš anksto bendravimo su dukra tvarkoje nustatyta tvarka ir terminais.

6. Apie ketinimą susitikti su dukra K. G. savaitgaliui ar švenčių dienomis, apie susitikimo datą, laiką, trukmę ir vietą Š. G. praneša jos motinai A. Š. iš anksto el. paštu, sms žinute, telefonu, likus ne mažiau kaip 24 val. iki planuojamo susitikimo.

7. Tėvas Š. G., pasiimdamas dukrą savaitgaliui, atostogoms ar susitikdamas su ja švenčių dienomis, turi informuoti vaiko motiną apie jo su dukra ar/ir dukters buvimo (jei ji paliekama kitų asmenų priežiūrai) vietą el. laišku, sms žinute ar telefonu ir nurodyti laisvai prieinamus ir visą parą veikiančius kontaktinius telefonus ar kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba A. Š. galėtų laisvai bet kuriuo paros metu susisiekti su savo dukra (ir/ar jos tėvu).

8. Tėvas Š. G. įsipareigoja dukters buvimo su tėčiu laikotarpiu nedelsiant, bet ne vėliau kaip einamosios dienos eigoje informuoti dukters mamą A. Š. apie svarbius ir/ar reikšmingus atsitikimus dukteriai K. G. (pvz.: liga, nelaimingas atsitikimas ir pan.).

9. Poriniais metais Šv. Kūčių vakarą nuo 18.30 val., pirmą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną mama A. Š. sutinka kartu su dukra K. G.. Poriniais metais Šv. Kūčių dieną nuo 9.00 iki 18.30 ir Šv. Kalėdų II-ą dieną, pirmą Šv. Velykų dieną tėvas Š. G. sutinka kartu su dukra K. G.. Šv. Kūčių dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną tėvas Š. G. paima dukrą iš jos gyvenamosios/faktinės buvimo vietos 9.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją/faktinę buvimo vietą tą pačią dieną 19.00 val. Tėvas Š. G. privalo sms, telefonu ar kt. būdu informuoti motiną A. Š. apie objektyvias priežastis, dėl kurių negali pasiimti dukters teismo nustatytu metu. Laikas, kuriuo Š. G. negali bendrauti su K. G., nėra kompensuojamas.

10. Neporiniais metais Šv. Kūčių dieną nuo 9.00 iki 18.30, pirmą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną tėvas Š. G. sutinka kartu su dukra K. G.. Šv. Kūčių dieną tėvas Š. G. dukrą paima iš jos gyvenamosios ar faktinės buvimo vietos 9.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją ar kitą mamos A. Š. nurodytą vietą pirmą šv. Kalėdų dieną 19.00 val. Pirmą Šv. Velykų dieną tėvas Š. G. paima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val. Neporiniais metais Šv. Kūčių vakarą nuo 18.30, antrą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną mama A. Š. sutinka kartu su dukra K. G.. Tėvas Š. G. privalo sms, telefonu ar kt. būdu informuoti motiną A. Š. apie objektyvias priežastis, dėl kurių negali pasiimti dukters teismo nustatytu metu. Laikas, kuriuo Š. G. negali bendrauti su K. G., nėra kompensuojamas.

11. Tėvas Š. G. 1/2 dalį dukters atostogų darželyje (vasaros) ar mokykloje (rudens, pavasario, žiemos) metu turi teisę praleisti su dukra K. G., pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios, ar mamos A. Š. nurodytos faktinės buvimo vietos bei pristatydamas dukrą atgal į jos gyvenamąją ar kitą mamos A. Š. nurodytą vietą. Jeigu Š. G. negali / negalės pasirūpinti K. G. dukters atostogų su tėčiu (1/2 dalis) metu, jis privalo informuoti jos motiną A. Š. iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš 10 dienų, ir savo sąskaita imtis priemonių (auklė, senelių priežiūra, dienos stovykla ir pan.), kad šiuo dukters atostogų su tėčiu laikotarpiu ja bus tinkamai pasirūpinta.

12. Tėvas Š. G. dukters (mokyklinio amžiaus) vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) dienų nepertraukiamai arba dalimis praleidžia su dukra K. G., išskyrus tuo atveju, jeigu šis laikas sutampa su mamos A. Š. darbovietės suteiktomis kasmetinėmis atostogomis. Tėvas per šį trisdešimties dienų laikotarpį gali vykti su dukra į įvairias keliones ar išvykas. Apie numatomos kelionės datą, išvykimo ir grįžimo laiką ir kelionės vietą, tėvas dukters motinai praneša ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę iki išvykimo. Jeigu Š. G. negali/negalės pasirūpinti dukra K. G. dukters atostogų su tėčiu (30 kalendorinių dienų vasaros laiku) metu, jis privalo informuoti jos motiną A. Š. iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki planuojamų savo vasaros atostogų pradžios, ir savo sąskaita imtis priemonių (auklė, senelių priežiūra, dienos stovykla ir pan.), kad dukters atostogų su tėčiu laikotarpiu ja bus tinkamai pasirūpinta. A. Š. jos darbovietės suteiktų kasmetinių atostogų vasaros metu laiką turi teisę nepertraukiamai praleisti su dukterimi, nepriklausomai nuo to, ar šis laikas pagal bendravimo tvarkos sąlygas tenka tėvui Š. G.. Apie planuojamas vasaros su dukra K. atostogas bei jų pradžią ir trukmę A. Š. informuoja tėvą Š. G. ne vėliau kaip likus 10 dienų iki numatytos atostogų su dukra pradžios.

13. Tėvas Š. G. praleidžia su dukra K. G. kasmetines sezonines mokslo metų atostogas (mokyklinio amžiaus): ne poriniais metais rudens atostogas, poriniais Šv. Velykų atostogas. Motinai A. Š. suteikiama teisė su dukra K. G. praleisti kasmetines sezonines mokslo metų atostogas ne poriniais metais Šventų Velykų atostogas, o poriniais rudens atostogas.

14. Š. G. turi teisę per savo gimimo dieną, kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) praleisti su dukra K. G., nepriklausomai nuo to, ar ši diena pagal bendravimo tvarkos sąlygas tenkanti Š. G. bendrauti ir/ar susitikti su savo dukra diena, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios/faktinės vietos, ugdymo įstaigos ar būrelio ir pristatyti ją atgal į dukters gyvenamąją/faktinę vietą.

15. Per A. Š. gimimo dieną, kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį) dukra K. G. praleidžia su savo motina, nepriklausomai nuo to, ar ši diena pagal bendravimo tvarkos sąlygas tenkanti A. Š. bendrauti ir/ar susitikti su savo dukra diena. Šis laikas tėvui Š. G. nėra kaip nors kompensuojamas ar sumuojamas.

16. Per K. G. gimimo dieną, kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), dukra K. G. praleidžia su savo motina, nepriklausomai nuo to, ar ši diena pagal bendravimo tvarkos sąlygas tenka tėvui Š. G., išskyrus atvejus, kai/jei Šalys konkrečiu atveju susitaria kitaip.

17. Tėvui Š. G. suteikiama teisė matytis ir susitikti su savo dukra K. G. ne mažiau kaip 2 kartus savaitėje darbo dienomis, atsižvelgus į dukters dienos, miego, ar užimtumo režimą. Darbo dienomis tėtis Š. G. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios/faktinės vietos, mokymosi/ugdymo įstaigos, būrelio ir parveža dukrą į jos gyvenamąją/faktinę vietą ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 19.00 val. Apie ketinimą pasiimti dukrą savaitės darbo dienomis Š. G. informuoja dukters motiną A. Š. iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš 24 val. sms žinute, pranešimu (Viber, Messenger) ar telefonu.

18. Nukrypti nuo Šalių sutarto ir nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu iš anksto apie tai šalims objektyviai suderinus: el. laišku, sms žinute, pranešimu ir pan.

19. Šalis, nesanti kartu su dukra, gali bendrauti (telefonu, programėlių pagalba, kt. tech. priemonių pagalba) su dukra K. G. bet kuriuo laiku, atsižvelgiant į dukters poilsio režimą. Motina ir/ar tėvas yra atsakingi leisti dukrai K. G. naudoti jų asmenines mobiliojo ryšio ar video pokalbių priemones (iki dukra K. G. turės savo asmenines komunikacijai skirtas prieigas, priemones), leisti naudoti asmenines K. G. ryšio priemones - skambutis/kontaktas turi būti priimamas šalies, su kuria tuo metu yra vaikas.

20. Jeigu motina A. Š. neturi galimybės pasirūpinti dukra K. G. daugiau kaip 24 valandas nepertraukiamai (pvz.: dėl motinos ligos, darbo pobūdžio, atostogų, komandiruotės ar kt. priežasčių), motina A. Š. privalo apie tai pranešti dukters tėvui Š. G. nedelsiant ir iš anksto – ne vėliau kaip prieš 24 val. (išskyrus ekstra atvejus), o tėvas privalo pasirūpinti dukra: dukrą tėvas Š. G. privalo pasiimti pas save motinos A. Š. negalėjimo pasirūpinti vaiku laikotarpiu arba pasirūpinti, kad dukra K. G. būtų perduota senelių, auklės ar kito artimo/patikimo žmogaus priežiūrai.

21. Tuo atveju, jeigu dukters buvimo su tėvu Š. G. metu, ar bendravimo su dukra tvarkoje nustatytu laiku, nepriklausomai nuo to, ar ši diena yra atostogų su dukra laikas, darbo diena, ar savaitgalis yra reikalinga nuvežti/parvežti dukrą pas gydytoją planinei apžiūrai, ar gydymui, į būrelius/ užsiėmimus ir/ar kt. dukters suplanuotas veiklas, tuo pasirūpinti privalo tėvas Š.

22. Tuo atveju, jeigu kuris nors iš tėvų (mama A. Š. arba tėtis Š. G.) ketina su vaiku vykti į užsienio valstybę ilgiau nei 14 (keturiolikai) dienų laikotarpiui, tokiam išvykimui išvykstantis su dukra tėvas/mama privalo gauti rašytinį kitos šalies sutikimą sms, el. paštu, ar kitomis ryšio priemonėmis. Jei bet kuris iš tėvų nepagrįstai delsia atsakyti į užklausą dėl sutikimo kelionei į užsienio valstybę, tylėjimas yra laikomas sutikimu, jei per 5 dienas po užklausos išsiuntimo nebuvo gautas priešingos šalies prieštaravimas.

22. Kiekvienas iš tėvų, pasikeitus jų gyvenamosios vietos adresui, mobiliojo ryšio telefono abonento numeriui ar elektroninio pašto adresui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas, apie tai privalo informuoti kitą iš tėvų skambučiu ir (arba) trumpuoju sms pranešimu.

Teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-22523-1052/2017 patvirtintos taikos sutarties 2 punktu nustatytą nepilnamečiui vaikui K. G. teikiamo išlaikymo po 200,00 Eur per mėnesį dydį priteisiant iš atsakovo Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 285,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant ieškovę A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo Š. G. ieškovei A. Š. 4 698,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės A. Š. atsakovui Š. G. 237,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo Š. G. valstybei 173,00 Eur žyminį mokestį ir 13,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš ieškovės priteisimo, ieškovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadą, išklausęs šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, padarė išvadą, jog nebuvo byloje nustatytos aplinkybės, kurioms esant, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, šiuo metu reikėtų pakeisti šalių nepilnametės dukters K. G. gyvenamąją vietą ir nustatyti gyvenamąją vietą su jos tėvu, atsakovu Š. G.. Teismas nustatė, jog ieškovė turi nepilnamečio vaiko interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas, gauna pajamas, kuriomis gali užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, šalių nepilnametės dukters ryšys su mama yra stiprus. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai apie ieškovės psichikos sveikatos sutrikimus ir žalojančius vaiko psichiką veiksmus yra deklaratyvaus ir netgi įžeidžiančio pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pats atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, jog prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo dėl jo nurodytos pagrindinės priežasties – galimybės bendrauti su vaiku. Teismas konstatavo, jog atsakovas, priešieškinio reikalavimu prašydamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, neatsižvelgia į jo nepilnametės dukters interesus, savo poreikį iškelia aukščiau nei dukters norą ir poreikį, psichologinį saugumą. Teismas nustatė, kad šalių dukra K. G. tik su mama, ieškove A. Š. augo nuo gimimo, atsakovo bendravimas su dukra buvo epizodinis, o bylos nagrinėjimo metu atsakovas visiškai nutraukė bendravimą su dukra, kaip pats nurodė, nevykdo teismo nutartimi laikinai nustatytos jo bendravimo su dukra tvarkos. Tokį savo elgesį atsakovas motyvuoja konfliktiškų santykių su ieškove priežastimi. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovas nededa pastangų rūpintis K. G., tėvo pareigų nuvežti dukrą į gimnastikos užsiėmimus arba pas gydytojus nevykdymą motyvuoja užimtumu darbe. Teismas padarė išvadą, jog toks atsakovo elgesys rodo jo nepasirengimą visavertiškai pasirūpinti nepilnamečiu šalių vaiku.

7. Dėl ieškinio reikalavimo pakeisti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Teismas nustatė, kad, dėl tarp ieškovės ir atsakovo nuolat vykstančius nesutarimus dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi, šalys neranda bendro kompromiso. Ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, nuolatiniai tėvų nesutarimai dėl bendravimo su nepilnamete dukra kenkia šalių nepilnametės dukters interesams, sukelia vaikui nesaugumo ir priešiškumo jausmus. Teismas pažymėjo, jog abi šalys procesiniuose dokumentuose nurodė jų siūlomus atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra pakeitimus, kategoriškai nesutinka su priešingos šalies siūloma bendravimo tvarka. Teismas, nustatydamas nepilnametės K. G. bendravimo su atsakovu tvarką, atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus apie K. G. dienos ir miego režimą, psichologų pažymas apie K. G. psichologinę būklę, vaiko teisių apsaugos institucijos byloje pateiktą išvadą, teismo posėdžio metu apklaustos teismo psichologės nuomonę, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės žodinę išvadą, pateiktą teismo posėdžio metu. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatė, jog ieškovė yra linkusi bendradarbiauti su atsakovu ir tartis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, tačiau atsakovas yra itin kategoriškas, nuolat akcentuoja ieškovės konfliktiškumą, melą, nepilnamečio vaiko nuteikinėjimą jo atžvilgiu. Taip pat byloje iš paties atsakovo paaiškinimų nustatė, jog šiuo metu jis visiškai nutraukė bendravimą su nepilnamete dukra, atsižvelgdamas į tai, kad jo nuomone, ieškovė nuteikė prieš jį nepilnametę dukrą. Atsakovas nevykdo teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

8. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog šiuo metu yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo atsakovas, savanoriškai dėdamas pastangas, atkurtų tėvo ryšį su savo nepilnamete dukra, atsižvelgdamas į dukters norus ir poreikius kuo dažniau su ja bendraudamas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti detali atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, nustatant pereinamąjį laikotarpį šalių nepilnametei dukrai priprasti prie atsakovo gyvenamosios aplinkos, šiuo metu apsiribojant bendravimu be nakvynių iki šalių nepilnametei dukrai sueis šešeri metai, atitinka šalių nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovo siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka šiuo metu neatitinka vaiko intereso turėti saugią aplinką, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nurodo bendravimą su vaiku be pereinamojo laikotarpio, su nakvynėmis, nors pats atsakovas šiuo metu yra visiškai nutraukęs bendravimą su nepilnamete dukra. Teismas, siekdamas teismo sprendimu patvirtintos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra vykdymo tvarkos aiškumo, siekdamas nesudaryti galimybės šalims piktnaudžiauti viena kitos atžvilgiu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ieškovės siūlomoje atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkoje padarė pakeitimus.

Šalies argumentai

9. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtintą susitarimą atsakovas teikia nepilnametei dukrai išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį, tačiau išlaidos nepilnametei dukrai išaugo, išlaikymo dydis buvo nustatytas, kuomet vaikui buvo 9 mėnesiai. Padidėjusias vaiko išlaikymo išlaidas ieškovė grindė pasikeitusia ekonomine situacija, išaugusiais vaiko poreikiais dėl jo amžiaus, lankomų papildomų sporto ir ugdymo užsiėmimų. Išlaikymo išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė išlaidų vaikui skaičiuotes, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo nuolat atnaujinamos. Ieškinio pateikimo teismui dieną, pagal ieškovės pateiktą faktinių poreikių skaičiuotę, išlaidos nepilnametės dukters išlaikymui vidutiniškai sudarė apie 630,00 Eur per mėnesį. Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo nesutiko, nurodė, jog skaičiuojant, tai, jog valstybė vaikui išlaikyti moka išmoką po 70,00 Eur, jis skiria po 200,00 Eur per mėnesį, mano, jog pakankama suma vaikui išlaikyti yra apie 470,00 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas padarė išvadą, kad vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka 2018 m. rugpjūčio 16 d. teismo nutartyje šalių nustatytos atsakovo mokamos išlaikymo sumos po 200,00 Eur per mėnesį, kadangi vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos maistui, rūbams, ugdymo priemonėms, bet ir išlaidos vaiko kultūriniam bei sportiniam ugdymui, komunaliniams mokesčiams, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus šalies ekonominei situacijai, būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. teismo nutartimi patvirtinto šalių susitarimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

11. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė teikė naujus dukters išlaidų paskaičiavimus, kuriuose išlaidos buvo nuolat didinamos. Didesnėms išlaidoms pagrįsti ieškovė teikė įrodymus apie dukters sveikatos būklę, padidėjusias išlaidas drabužiams, ugdymo priemonėms, ir kt. Paskutiniu pateiktu išlaidų paskaičiavimu ieškovė nurodė, kad šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį būtina skirti 1 380,49 Eur. Atsižvelgęs į pateiktą išlaidų paskaičiavimą, teismas sprendė jog, ieškovė, atsižvelgdama į savo turtinę padėtį, galbūt gali skirti nepilnametei dukrai išlaikyti jos nurodytą sumą (vidutiniškai po 1 380,49 Eur per mėnesį), tačiau ieškovė neįrodė būtinybės vaikui skirti tokias išlaidas, kaip 970,00 Eur nepilnamečio vaiko atostogoms, nuo 130,00 Eur iki 309,00 Eur kanceliarinėms prekėms, 275,00 Eur pramogoms ir būreliams, nuo 150,00 Eur iki 350,00 Eur išlaidas vaiko drabužiams, virš 100,00 Eur per mėnesį vaiko higienos prekėms, apie 100,00 Eur kuro išlaidoms, nuo 100,00 Eur iki 180,00 Eur vaiko žaislams. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų apie šalių dukters apsilankymus sveikatos įstaigose nustatė, kad šalių nepilnametė dukra turėjo tam tikrų ūmių sveikatos sutrikimų (t. y. pilvo skausmas, dantų skausmas, raumenų skausmas), tačiau ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad šalių nepilnametė dukra turėtų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ar neįgalumą, kurių pasekmėje šalių nepilnametei dukrai būtų būtinybė skirti nuolatines papildomas lėšas.

12. Teismas padarė išvadą, jog ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra būtinos vaiko poreikių patenkinimui, ieškovė pakankamai daug išlaidų skiria vaiko atostogoms, pramogoms, žaislams, kanceliarinėms prekėms, drabužiams, higienos prekėms, kurui. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečio vaiko ne tik būtiniesiems, tačiau ir papildomiems epizodiniams poreikiams (pvz. mokėjimams už mokamas sveikatos priežiūros paslaugas, baldų pirkimui, ar pan.) tenkinti, protingai planuojant pirkinius ir pramogas, atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, pakankama ir racionali suma per mėnesį yra 650,00 Eur.

13. Teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dalis žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonės Nissan Almera Tino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), KIA CEED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamos vidutiniškai per mėnesį siekia 1 500,00 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Sveikatos sutrikimų, ribojančių galimybes dirbti, ieškovė neturi. Atsakovas turi transporto priemonę – automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą 191/859 žemės sklypo, pastatą – gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamos vidutiniškai siekia 1 079,89 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Atsakovas, kartu su savo sutuoktine turi kreditorinius įsipareigojimus bankui, kredito įmoka siekia 454,23 Eur per mėnesį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, jog šiuo metu ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra pakankama kiekvienam iš tėvų teikti nepilnamečiui vaikui jo protingus poreikius tenkinantį išlaikymą.

14. Nustatęs, jog protingiems šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti pakankama suma yra 650,00 Eur per mėnesį bei iš šios sumos atėmęs 80,50 Eur valstybės skiriamą išmoką vaikui išlaikyti, teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių, kuriems tenkinti lėšas privalo skirti abu nepilnamečio vaiko tėvai, suma yra 569,50 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas iš atsakovo nepilnametei šalių dukrai išlaikyti priteisė 285,00 Eur per mėnesį periodinio išlaikymo sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovas Š. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį atmesti; nustatyti, kad atsakovas Š. G. su dukra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ryšio priemonėmis ir per atsakovo pasirinktą psichologą, įpareigojant ieškovę A. Š. pristatyti dukrą pas psichologą pagal jo nustatytą grafiką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas atsakovo atžvilgiu buvo šališkas, o institucijos – neveiklios, kas lėmė ne tik bylos rezultatą, bet ir kitą – materialųjį rezultatą – jo ryšio su dukra nutraukimą ir dukters atsisakymą bendrauti su tėvu. Iki ieškovei inicijuojant bylą 2021 m. balandžio 19 d. atsakovas turėjo su dukra šiltą ryšį, ji noriai su juo bendraudavo ir pati prašydavosi likti su nakvyne, atsakovo motina buvo dukters mylimiausia senelė ir „geriausia draugė“, praleisdavusi su anūke ištisas dienas. Šiandien, teikiant šį skundą, apeliantas važiuoja fotografuoti ieškovės ar kitų jos nurodytų būstų durų ir siunčia kaip įrodymą ieškovės pasamdytai antstolei Gitai Andrijauskienei, kad jis nuvyko pasiimti dukters, tačiau ši su juo nevažiavo. Šiai dienai dėl visiško institucijų neveiklumo ir akivaizdaus „advokatavimo“ ieškovei, dėl beveik 2 m. trūkusio bylos nagrinėjimo, kurio metu niekaip nebuvo ginama jo teisė bendrauti su dukra, atsakovas yra praradęs su vaiku bet kokį ryšį ir dukra su juo bendrauti atsisako.

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Teismo sprendimu ieškovė turi tik teises, o atsakovas – tik pareigas ir pats sprendimas orientuotas ne į tai, kad atsakovas praleistų su dukra kokybišką laiką, bet kad pasiimtų vaiką tomis dienomis, tokiu laiku ir tokiomis sąlygomis, kaip pageidaus ieškovė. Tėvui nustatoma pareiga užtikrinti vaiko priežiūrą (atlikti auklės funkciją), tačiau ne betarpiškai ir tiesiogiai bendrauti su vaiku. Jo užimtumas, galimybės leisti su vaiku laiką, darbo grafikas nėra reikšmingi. Pagal sprendimą atsakovas turi užtikrinti dukters priežiūrą daugiau nei 40 dienų per metus ir plius kaskart, kai ieškovė praneš prieš 24 val., tačiau jam išlieka pareiga visą šį laiką mokėti išlaikymą vaiko motinai. Pagal teismo sprendimą net neįmanoma spręsti, kiek laiko vaikas praleis pas vieną ir kitą iš tėvų. Ieškovės teisė naudotis atsakovu kaip nemokama aukle yra absoliuti ir nesiejama su liga ar kitomis panašiomis priežastimis. Teismo sprendime kaip pavyzdys, kada ieškovė gali įpareigoti atsakovą savo sąskaita užtikrinti dukters priežiūrą minima taip pat ir „darbo pobūdis“, „komandiruotė“, „atostogos“ ar „kitos priežastys“ (iš esmės bet kokios priežastys). Atsakovas negali vykti atostogų, emigruoti, planuotis darbo ar laiko su šeima, nes bet koks negalėjimas nedelsiant suteikti auklės paslaugų baigtųsi didžiulėmis sąskaitomis už dukters priežiūrą. Atsakovas privalo bet kuriuo paros metu pagal ieškovės nurodymą perimti dukters priežiūrą ir būti jai visą parą pasiekiamu arba mokėti už auklės paslaugas, atsakovas privalo „pateisinti“ dukters nepasiėmimą nustatyta tvarka („informuoti motiną A. Š. apie objektyvias priežastis, dėl kurių negali pasiimti dukters teismo nustatytu metu”), pasiimdamas dukrą savaitgaliui, atostogoms ar susitikdamas su ja švenčių dienomis turi informuoti vaiko motiną apie jo su dukra ar/ir dukters buvimo (jei ji paliekama kitų asmenų priežiūrai) vietą, ne vėliau kaip einamosios dienos eigoje informuoti dukters mamą A. Š. apie svarbius ir/ar reikšmingus atsitikimus dukteriai K. G. ir pan., kai tuo tarpu ieškovė ne tik neturi pareigos perimti dukters priežiūros iš atsakovo ar padengti auklių paslaugų, bet taip pat neprivalo informuoti apie jos buvimo vietą, svarbius įvykius, neprivalo būti pasiekiama 24 val. per parą. Ieškovė taip pat turi teisę praleisti su dukra visus jos gimtadienius, valgyti visas Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų vakarienes (nors per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas atsakovui formaliai suteikta teisė pasiimti dukrą, tačiau sprendime numatyta, kad jis ją privalo grąžinti mamai iki 18.30–19.00 val.). Taigi, šventės – tik mamai, reikalai – tik tėvui. Ieškovės atostogos su vaiku tiesiogiai įtvirtintos kaip prioritetas atsakovo atostogų atžvilgiu. Ieškovė pareigos derintis savo planus ar gyvenamąją vietą su atsakovu neturi.

15.3. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs dėl sąlyginių sprendimų negalimumo nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Teismas priėmė sąlyginį sprendimą, pagal kurį tiek bendravimo tvarka, tiek ir išlaikymo dydis priklauso nuo ieškovės planų bei norų. Teismas išlaikymo dydį susiejo su atsakovo patarnavimu ieškovei, kai šiai reikės auklės. Pagal sprendimą atsakovas turi teisę: a) pats būti nemokama aukle; arba b) apmokėti ieškovei auklę. Tačiau tai yra sąlyginis sprendimas, kurio esminė sąlyga – nemokamai prižiūrėti dukrą, kai ieškovei reikia auklės, arba apmokėti auklę (nepaisant to, kad ir šiaip teikia išlaikymą).

15.4. Teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri niekados nebus vykdoma, nes nuo 2022 m. pradžios dukra su tėvu kur nors išvykti atsisako. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1664-921/2022 nustatyta, kad K. G. su tėvu bendrauti nenori ir tikėtinai nenorės. Skundžiamu sprendimu teigiama, kad ne tik dukra nenori bendrauti su tėvu, bet ir tėvas nepasirengęs ja „visavertiškai“ rūpintis, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis ir pan. Tuo pačiu sprendimu tėvas kaltinamas neva „visiškai nutraukęs bendravimą su nepilnamete dukra“, tačiau jam nustatoma prievolė neterminuotai 24 val. per parą 7 d. per savaitę prižiūrėti dukrą pagal ieškovės užimtumą. Akivaizdu, kad tokio sprendimo įvykdyti šiuo metu nėra įmanoma dėl to, kad pats vaikas su tėvu važiuoti atsisako, o tėvui, pasak teismo, trūksta įgūdžių vaiku „visavertiškai“ pasirūpinti. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia nutartimi konstatuota, kad vaikas su tėvu bendrauti nenori ir tikėtinai nenorės, atsakovas mato poreikį atsisakyti priešieškinio reikalavimų ir prašyti nustatyti bendravimą tik ryšio priemonėmis ir per atsakovo pasirinktą psichologą, įpareigojant ieškovę pristatyti vaiką pas psichologą pagal psichologo suderintą grafiką.

15.5. Savo dukrai E. G. atsakovas negali skirti 285,00 Eur/mėn. ir tiek neskiria. Nustatant tokį neproporcingai didelį išlaikymą K. G., pažeidžiami kitos atsakovo dukters E. G. interesai, nes iš esmės bus taupoma jos sąskaita, kad sumokėti išlaikymą K..

15.6. Priimtu sprendimu teisinė taika nėra ir nebus atkurta, nes dar prieš priimant šį sprendimą (bet jau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės) ieškovė kreipėsi į antstolę dėl tariamo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo ir antstolė nurodė, kad atsakovas turintis važiuoti fotografuoti durų kaip įrodymo, jog buvęs dukters pasiimti. Dėl institucijų neveiklumo atsakovas yra paverstas ieškovės ir jos giminaičių pajuokos objektu, kuris kelis kartus per savaitę važiuoja fotografuoti durų.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. Š., atstovaujama advokatės A. Veselovaitės, prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Apeliantas apeliaciniu skundu kelia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami priimant skundžiamą teismo sprendimą. CPK 312 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kuris reiškia, jog apeliaciniame skunde negalima reikšti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Apeliantas šį draudimą pažeidė.

16.2. Teismas nebuvo nei subjektyvus, nei objektyviai šališkas. Bylą nagrinėjusi teisėja viso bylos nagrinėjimo teisme metu buvo rami, nekelianti balso, profesionali ir mandagi, visada leido pasisakyti abiems šalims ir jų atstovėms. Bylą nagrinėjęs teismas tenkino ar sprendė nesant pagrindo tenkinti tiek ieškovės, tiek atsakovo procesinius prašymus, priėmė abiejų šalių teikiamus įrodymus, juos vertino bei tyrė. Vien tai, kad atsakovas liko nepatenkintas teismo priimtu sprendimu, nėra ir negali būti pagrindas vertinti, kad teismas buvo kažkuo šališkas. Atsakovas teikė teismui prašymus dėl bylą nagrinėjusios teisėjos, ar net teismo posėdžių sekretorės nušalinimo, atsakovo prašymai buvo išspręsti ir atmesti kaip nepagrįsti.

16.3. Pats atsakovas ir jo atstovė teikė procesinius prašymus, naujus įrodymus, šalys teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas teikė priešieškinį (praėjus daugiau nei metams po kreipimosi su ieškiniu dienos), todėl bylos nagrinėjimas objektyviai užtruko. Teismas, siekdamas visapusiškai ir išsamiai ištirti visus šalių ieškinio bei priešieškinio reikalavimus, procesinius prašymus, visą eilę į bylą teiktų įrodymų, atsižvelgęs į pačio apelianto nesavalaikį, baigiamųjų kalbų metu pateiktą žodinį prašymą skirti ekspertizę, atnaujino bylos nagrinėjimą ir nutarė K. G. apklausti, dalyvaujant teismo psichologei, kvietė į posėdį ir apklausė teismo psichologę, išsamiai vertino ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą bei pasisakymus, t. y. buvo aktyvus, kaip kad to reikalaujama šios kategorijos bylose - priimti procesinius sprendimus maksimaliai įvertinus vaiko poreikius, visapusiškai ir prioritetiškai užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą.

16.4. Byloje apklausta su šalių mažamete dukra bendravusi teismo psichologė aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakė, kad tėčio ir dukros ryšys dėl pačio apelianto elgesio ir itin epizodiško bendravimo su dukra yra net nesusiformavęs. Psichologės rekomendacija atsakovui – pirmiausia imtis aktyvių veiksmų ryšiui su mažamete dukra su(si)kurti ir ateityje jį stiprinti. Ieškovės nuomone, atsakovo ryšys su dukra nėra negrįžtamai nutrūkęs, mergaitė dar maža, tačiau imli, tėtį myli, su juo nori bendrauti, tačiau pats tėtis turi įdėti nors šiek tiek pastangų, kad vaikas norėtų su juo būti, norėtų susitikti, bendrauti. Tuo tikslu teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl atsakovo Š. G. bendravimo su dukra, ir nustatė pereinamąjį laikotarpį.

16.5. Šalys jau turi karčios patirties, kai šalių mažametė dukra buvo išgąsdinta, patyrė psichologinį smurtą iš tėvo pusės, ko pasekoje teko lankytis pas psichologus dėl dukters susiformavusių baimių. Tai lėmė atsakovo neadekvatus elgesys, kuomet į susitikimą su dukra jis atvyko su antstoliu V. Zubinu ir mergaitės primygtinai reikalavo, kad ji su juo važiuotų. Dukra išsigando ir natūralu, kad nebenorėjo niekur eiti su atsakovu, nes išeiti iš namų reikėjo ne tik su tėčiu, bet ir su svetimu dėde. Supykęs dėl tokios situacijos, Š. G. nusprendė, kad ieškovė yra kalta, kad dukra nenori su juo eiti iš namų ir įpareigojo antstolį V. Zubiną su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos ieškovei skyrimo. Teismas antstolio prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.

16.6. Sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra detali, aiški ir nuosekli, kaip ir priklauso, kai šalių santykiai yra itin įtempti ir jie nelabai gali patys tarpusavyje susitarti netgi paprasčiausiais vaiko auginimo bei ugdymo klausimais. Visi atsakovo „neaiškumai“, nurodyti apeliaciniame skunde, yra jo paties subjektyvios teorijos ir pasvarstymai „kas būtų, jeigu būtų“, kuriems nėra realaus pagrindo. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas prielaidomis, apelianto pamąstymu, kas būtų jeigu būtų ir kaip apeliantui bus sunku gyventi, kai reikės vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus dėl skyrium gyvenančio tėčio pareigos bendrauti su savo dukra taip, kad visapusiškai būtų užtikrinama šalių mažametės dukters teisių bei interesų apsauga. Šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinių prielaidų naikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo sprendimą.

16.7. Byloje nėra nė vieno įrodymo apie atsakovo deklaruojamų teiginių dėl ieškovės „nuteikinėjimo” egzistavimą, taip pat, nors atsakovo ryšys su dukterimi šiuo metu yra nutrūkęs, nėra duomenų apie tai, kad jo negalima atstatyti (akcentuojamas tik pereinamasis laikotarpis, kurį teismas sprendime ir nustatė). Ieškovės įsitikinimu, tai geriausiai galima padaryti nuolatiniu ir kokybišku atsakovo bendravimu su dukterimi, kaip ir yra numatyta sprendime. Išvadą teikiančios institucijos atstovė davė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad tai, jog atsakovui trukdoma bendrauti su dukra ir ji prieš jį nuteikinėjama, tėra tik deklaratyvus atsakovo teiginys, kadangi tokio amžiaus vaiką sunku nuteikti, jis vadovaujasi jausmais. Teismo psichologė pažymėjo, kad ieškovė nedaro vaikui neigiamos įtakos, priešingai – nori bendradarbiauti ir pan. Be to, teismo psichologė nurodė, kad nors mergaitės ryšys su tėvu šiuo metu nutrūkęs, jį yra reikalinga atstatyti, mergaitė pasakodama apie aplinką tėčio namuose buvo pozityvi, tačiau bendravimui reikalingas pereinamasis laikotarpis.

16.8. Byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovės tariamą trukdymą atsakovui matytis su dukra. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės aktyvų veikimą šalių mažametės dukters interesais, siekiu, kad dukra bendrautų su tėčiu, kad jos ir apelianto ryšys būtų normalus, sveikas, o ne epizodinis ir tik ta apimtimi, kiek yra patogu pačiam Š. G..

16.9. Šalys dėl nepilnametės išlaikymo (200,00 Eur per mėnesį) teikimo susitarė, kai mergaitei buvo 9 mėnesiai. Dabar K. yra jau penkeri, jos poreikiai gerokai išaugę. Poreikius pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, poreikių lentelė bei faktines išlaidas pagrindžiantys dokumentai į bylą pateikti. Kiekviena išlaidų pozicija ieškovės yra įrodyta ir pagrįsta.

16.10. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis „iki mokesčių“ yra 840,00 Eur, atskaičius mokesčius (taikant neapmokestinamą pajamų dydį) – 600,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismo priteistas 285,00 Eur išlaikymo dydis šalių nepilnametei dukteriai nėra ir negali būti laikomas nepagrįstai dideliu, nepriklausomai nuo visų atsakovo argumentų, susijusiu su „išpūstais“ dukters poreikiais, kadangi ši suma ir taip akivaizdžiai padengia tik būtiniausius jos poreikius, jai pagrįsti netgi nereikia jokių papildomų įrodymų.

16.11. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba, duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų, byloje nėra, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Atsakovas, susilaukdamas vaikų, prisiėmė atsakomybę jais rūpintis, be to, būdamas sveikas, darbingo amžiaus žmogus, galėtų dirbti kitą geriau mokamą darbą ar ieškotis papildomo darbo, taip pat galėtų įgyti ir atitinkamą išsilavinimą, kuris sąlygotų galimybę daugiau uždirbti. Vien tai, kad atsakovas nenori to daryti, nėra pagrindas mažinti teismo priteistą išlaikymą dukteriai, kuris ir taip yra mažesnis nei pusė šiuo metu esančios minimalios algos atskaičius mokesčius.

16.12. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir vykdymas, materialiųjų vaiko poreikių tenkinimas visada buvo ir bus šiek tiek subjektyvus, reikalaujantis lankstumo, kadangi visų gyvenimiškų situacijų numatyti neįmanoma. Net ir argumentai dėl auklės, kuriais iš esmės ir yra grindžiamas apeliacinis skundas, paneigiami faktu, jog poreikis auklei yra ir gali kilti tik tuo atveju, jei esant išskirtinei situacijai nė vienas iš tėvų patys asmeniškai negalėtų vaiku pasirūpinti. Siekdamas eliminuoti šį būtinumą, ar kilus poreikiui pačiam tėčiui laikinai perimti vaiko priežiūrą, kai mama to padaryti negalės, arba kai tokia pareiga teks Š. G. (pvz. mergaitės atostogų laikotarpiu) – apeliantui tereikės pačiam asmeniškai pasirūpinti dukra. Tai daugiau išskirtinė alternatyva, kuri yra įtraukta į bendravimo tvarką teismui akivaizdžiai siekiant užtikrinti vaiko teisę į nepertraukiamai saugią aplinką. Juolab, kad ši sąlyga yra nulemta byloje surinktų įrodymų, kai Š. G. net ir laikotarpiu, kai ieškovė buvo hospitalizuota ligoninėje, o ieškovės mama ir sesuo objektyviai negalėjo pasirūpinti K., atsisakė pasirūpinti savo dukra (pasiimti pas save, pasirūpinti aukle, ar kitu ją prižiūrinčiu asmeniu), atsisakė ieškovės buvimo ligoninėje laikotarpiu nuvežti dukrą į ugdymo įstaigą, būrelius, pasirūpinti kasdieniais vaiko poreikiais (maistu, saugia aplinka), apeliuodamas į tai, jog „jis dirba“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl apeliacinio skundo ribų

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas apeliacinio skundo reikalavimą suformulavo taip: „Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį atmesti. Nustatyti, kad atsakovas Š. G. su dukra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ryšio priemonėmis ir per atsakovo pasirinktą psichologą, įpareigojant ieškovę A. Š. pristatyti dukrą pas psichologą pagal jo nustatytą grafiką“.

19. Taigi, apeliantas iš esmės pateikė naują reikalavimą CPK 312 straipsnio prasme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad tarp šalių yra kilęs ginčas iš šeimos teisinių santykių, kuris turi tiesioginės įtakos vaiko interesams, atsižvelgęs į tai, kad ginčas teisme vyksta jau nuo 2021 m. balandžio 20 d., siekdamas ginčo išsprendimo operatyvumo ir teisinės taikos tarp šalių atkūrimo, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl apeliacijos ribų šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014.Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116), sprendžia, kad teismas turi pareigą būti aktyvus tiek, kiek tai gali būti reikalinga nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, ir negali atsisakyti spręsti tokį reikalavimą tik formaliu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023), todėl nagrinėja apeliacinį skundą pagal apelianto pateiktą reikalavimą ir kartu patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

20. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantas taip pat keitė savo poziciją dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nurodydamas, jog jam būtų geriau, jei būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka, kaip ji nustatyta pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl apelianto pozicija dėl jo paties pareikšto reikalavimo vertintina kaip nenuosekli.

21. Kartu įvertintina, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl išlaikymo dydžio, tačiau 2023 m. rugpjūčio 14 d. (DOK-20290) apeliantas pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo dalyje dėl išlaikymo dydžio atsisakymo. Apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Kadangi apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 308 straipsniu, priima apeliacinio skundo dalyje dėl išlaikymo dydžio atsisakymą ir šioje dalyje apeliacinį procesą nutraukia.

22. Taigi, apeliacijos dalykas šioje byloje yra teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

23. Ieškovė A. Š. 2023 m. birželio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir ataskaitą (DOK-16029). Nurodė, kad ataskaitoje atsispindi skyrium gyvenančio tėvo Š. G. faktinis bendravimas su dukra K. G. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2023 m. birželio 18 d. Minėti duomenys yra itin svarbūs nagrinėjamoje byloje atsakovo pareikšto apeliacinio skundo kontekste, nes parodo/atspindi faktinio tėvo ryšio su dukra nesukūrimo aplinkybes bei tėvo (ne)bendravimo su dukra dinamiką.

24. Atsakovo atstovė 2023 m. birželio 21 d. pateikė prašymą dėl įrodymų (atsakovo 2023 m. birželio 16 d. darbo sutarties, kelto bilieto ir patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) prijungimo (DOK-16168).

25. Kauno apygardos teismo psichologė Kristina Savickaitė 2023 m. rugpjūčio 11 d. (DOK-20255) pateikė išvadą dėl šeimos psichologinės analizės (vaiko nuomonės išklausymas).

26. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 5 d. (13:17:40 - 14:19:39), metu apeliantas Š. G. paaiškino, kad anksčiau dukra noriai su juo bendravo, jis ją pasiimdavo. Prasidėjus teismo procesui dukra su juo nebenori bendrauti. Jo manymu, tai įtakojo motina. Jis atvyksta pas ieškovę į namus pasiimti dukros, tačiau ši yra nuteikta nevykti su juo, todėl dukra atsisako su juo važiuoti pas jį į namus. Jis pasikalbinti dukrą išeiti į lauką ir trumpai pabūti su juo nebandė. Anksčiau su juo dukra važiuodavo ir iš namų, ir iš darželio. Dukra pažįstama su jo šeima – mama, žmona, dukra. Jo supratimu, dukra turi važiuoti su juo. Jis paskutinį kartą su dukra matėsi 2023 m. balandžio 26 d. Vėliau ieškovė 2023 m. balandžio 29 d. pasiūlė atvykti į dukros gimnastikos varžybas, jis nenuvyko. Vasarą nuo birželio 16 d. iki liepos 20 d. dirbo Danijoje. Nuvykti iki dukros namų ir atgal yra 40 km. Yra numatyta, kad jis visuomet vaiką pasiima iš jos buvimo vietos. Ieškovė yra siūliusi jam pasiimti vaiką iš Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio. Be to, ieškovė jam siūlo pabūti su dukra jos namuose. Jis nenori ten būti. Ieškovė yra siūliusi jam atvykti į dukros gimtadienį, bet jis nevyko, nes ten ieškovės artimi žmonės ir būtų įtampa. Jis apeliaciniu skundu prašė nustatyti bendravimo tvarką nuotoliniu būdu ir per psichologą, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateikta psichologės išvada, nustatyta, kad dukra jo bijo, ryšys nutrūkęs. Kadangi dabar psichologė nustatė, kad dukra jo nebijo, jis mano, kad jo apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas neaktualus. Sprendimu pažeidžiamos jo teisės, pvz., pagal sprendimo 20 p. ieškovei pranešus prieš 24 val. jis turi pasirūpinti dukra. Ieškovė gali tuo piktnaudžiauti, ir jis įsitikinęs, kad taip ir darys. Bet jam dukra buvo duota su nakvyne tik vieną kartą. Jo manymu, ieškovė pati sau prieštarauja, nes su nakvyne vaiko neduoda, bet prašo, kad jis atostogų metu vaiką pasiimtų 14 dienų laikotarpiui. Be to, jis negali 30 dienų per atostogas pasiimti vaiko, nes neturi tiek atostogų. Be to, nenumatyta, kad jis per vaiko gimtadienį galėtų su vaiku pasimatyti. Jis ir toliau planuoja dirbti Danijoje. Jam labiau tinkamas sprendimas būtų toks, kokios yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

27. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 5 d. (14:30:13 - 16:22:35) metu ieškovė A. Š. paaiškino, kad laikinosios apsaugos priemonės vykdomos naudojantis išimtine Š. G. teise pranešti, jog neatvyks bendrauti su dukra. Jo bandymas bendrauti yra epizodinis. Jis liepos 20 d. grįžo iš Danijos, paskutinį kartą kontaktavo rugpjūčio 7 d. Dukra nori bendrauti su tėvu, jį myli. Tačiau Š. G. tik epizodiškai siekiant bendravimo, jo ryšys su dukra neatsistato. Š. G. nori su dukra bendrauti tik kai jam patogu, jis nori įgyvendinti tik savo teises, bet ne vykdyti pareigas. Š. G. turbūt net nežino, kurioje darželio grupėje dukra lankosi, nesidomi jos veiklomis. Po susitikimų su tėvu dukra keliasi naktimis. Dėl to, kad atsakovas bendrauja epizodiškai. Dukra nieko nežino apie vykdomą teismo procesą. Ji yra karė savanorė. Buvo įvykis, kad buvo prašyta Š. G. pasirūpinti dukra kelias valandas, nes jai reikėjo į tarnybą. Jis nesutiko. Ji paliko dukrą mamai. Policija ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo skundą, kad vaikas nesaugioje aplinkoje. Buvo atliekamas tyrimas, ji turėjo aiškintis, buvo vertinamos jos aplinkos sąlygos, klausinėjamas vaikas. Paskui tyrimas buvo nutrauktas, tačiau ji ir vaikas vietoje kasdienės veiklos turi bendrauti su tarnybomis. Ji nepiktnaudžiauja nustatyta bendravimo tvarka. Panevėžyje dukrai buvo teikiamos odontologo paslaugos, Š. G. buvo prašoma padėti nuvykti, tačiau jis atsisakė. Byloje yra visa eilė dokumentų, patvirtinančių Š. G. atsisakymą padėti ar vykdyti pareigas. Jis neinformuoja, kad išvyksta į užsienį dirbti. Be to, jis nebando bendrauti su vaiku vaikui pažįstamoje aplinkoje – namuose, žaidimo aikštelėje. Jis tik nori, kad dukra išvyktų su juo. Tai yra užfiksuota ir antstolio V. Zubino. Sprendime nustatyta tėvo pareiga informuoti kur yra dukra nustatyta dėl to, kad tėvas, pasiėmęs dukrą, paliko ją pas savo mamą, nes pats kraustėsi ir jai nepavyko su dukra susisiekti, nors dukra norėjo, kad ji ją pasiimtų. Sprendime numatyta bendravimo per Š. G. atostogas tokia tvarka dėl to, kad jis turi dalį laiko pasirūpinti dukra. Šiuo metu dalį dukros atostogų jai dirbant dukrą prižiūri atostogas pasiėmę jos tėvai, t. y. dukros seneliai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra geras. Turi būti nustatyta detali tvarka, kuri įpareigotų Š. G. vykdyti ir tėvo pareigas.

28. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 5 d. (16:23:16 - 16:41:00), metu liudytoja antstolė Gita Andrijauskienė paaiškino, kad ji vykdo išieškotojos A. Š. pateiktą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta Š. G. bendravimo su dukra tvarka. Ji yra dalyvavusi Š. G. atvykstant bendrauti su dukra. Jos vertinimu, A. Š. netrukdo dukrai bendrauti su tėvu, tačiau Š. G., atvykęs nesugeba rasti kontakto su dukra, per mažai skiria dėmesio dukrai pakalbinti, kad ši su juo išvyktų, todėl dukra ir atsisako.

29. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 17 d. (13:35:30 - 14:05:09), metu teismo psichologė Ina Božokienė paaiškino, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu jai buvo pavesta išklausyti vaiko nuomonę. Vaikui atvykus ir paskirto vaiko nuomonės išklausymo metu dalyvaujant teisėjai su vaiku kontakto užmegzti nepavyko. Tačiau vėliau jai pavyko mergaitę prakalbinti. Ji vaiko nuomonę išklausė ir vėliau pateikė teisėjai. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad vaiko baimes suformavo ir galėjo lemti traumuojančią patirtį tėvo atvykimas su antstoliu. Tai lėmė vaiko ryšio su tėvu nutrūkimą. Tėvas su vaiku turėtų atstatyti ryšį. Abu tėvai turi bendradarbiauti, ypač šalis, su kuria vaikas gyvena, turi dirbti, skatinti ir rodyti gerą pavyzdį siekiant atkurti ryšį su kitu iš tėvų. Tačiau skyrium gyvenantis tėvas irgi turi nuolatos bendrauti su vaiku. Ryšio atstatymui labiausiai lemia artimiausių žmonių elgesys. Labai svarbus mamos santykis į tėvą. Tėvas taip pat turėtų pradėti bendrauti su vaiku jam artimoje aplinkoje – gyvenamojoje vietoje, žaidimų aikštelėje. Ji nerekomenduoja bendravimo pradėti dalyvaujant psichologui ar kitam trečiajam asmeniui.

30. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 17 d. (14:19:12 - 14:58:20), metu teismo psichologė Kristina Savickaitė paaiškino, kad ji teismo pavedimu išklausė vaiko nuomonę. Atsakydama į klausimus, be kita ko paaiškino, kad jos tyrimo objektas buvo vaikas K. G.. Tam, kad įsitikinti ar vaikui daroma įtaka, buvo bendrauta ir su abiem vaiko tėvais. Ji su mergaite bendravo vaiko darželio žaidimų aikštelėje. Kontaktą užmezgė sunkiai, tik per bendrus žaidimus, tačiau vaikas vėliau pradėjo kalbėti. Vaikas turi hyper aktyvumo požymių, labai judrus, dažnai keičia veiklas. Tėvas turėtų skirti daugiau dėmesio bendravimui su vaiku, bet kontaktas turi būti mezgamas pasitelkiant mamą. Mama turi skatinti vaiką bendravimui, nuteikti, kad viskas yra gerai. Tačiau bendraujant su vaiku jaučiamas vieno iš tėvų priešiškumas kitam. Kontaktas turi būti mezgamas vaikui artimoje aplinkoje. Tačiau, jos vertinimu, vaikas nebijo tėvo, nori su juo būti, kartu dalyvauti veiklose.

31. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 17 d. (16:17:04 - 16:22:53), metu išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Loreta Milkevičienė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas. Tarp šalių esant konfliktui bendravimo tvarka turi būti detali. Apeliaciniu skundu prašoma nustatyti tvarka neužtikrins vaiko interesų.

Dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos

32. Apeliantas prašo nustatyti, kad atsakovas Š. G. su dukra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ryšio priemonėmis ir per atsakovo pasirinktą psichologą, įpareigojant ieškovę A. Š. pristatyti dukrą pas psichologą pagal jo nustatytą grafiką.

33. Taigi, apeliantas prašo nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką dviem būdais: 1) ryšio priemonėmis; 2) per psichologą.

34. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

35. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).

37. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

38. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

40. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas).

41. Nagrinėjamu atveju teismas vertina apelianto reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ryšio priemonėmis ir per psichologą.

42. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos 19 p. užtikrinama tėvo teisė bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis.

43. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių santykių iki bylos iškėlimo teisme ir ginčo eigos, šalims nutraukus santykius 2018 m. rugpjūčio 16 d., jie sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, jog tėvo ir vaiko bendravimas neribojamas, šalys susitars dėl bendravimo abipusiu geranorišku susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Ieškovė 2021 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą su reikalavimu nustatyti dukros bendravimo tvarką su tėvu nurodydama, kad šalys nebesusitaria dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovė pateikė reikalavimą nustatyti aiškią ir detalią bendravimo tvarką motyvuodama tuo, kad dukrai reikia stabilumo, žinojimo, kada ir kaip vyks bendravimas. Tuo tarpu vaiko tėvas teigė, kad jam sukūrus kitą šeimą ieškovė pradėjo trukdyti jo ir vaiko bendravimui. Proceso metu pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną tėvo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią iš pradžių vaiko ir tėvo bendravimas iš dalies vyko, tačiau, šalims skirtingai suprantant savo ir kito iš tėvų teises bei pareigas, bendravimas nutrūko ir šiuo metu faktiškai nebevyksta.

44. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškinį bei nustatė detalią tėvo bendravimo su dukra tvarką, numatydamas bendravimą savaitgaliais, švenčių dienomis bei per atostogas, o taip pat nustatydamas tėvams informavimo pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka maksimalaus tėvo ir vaiko bendravimo principą. Pastebėtina, kad apeliantas ir neteigia, jog nustatyta bendravimo tvarka ribotų jo bendravimą su dukra.

45. Apeliantas, teikdamas apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti bendravimo tvarką ryšio priemonėmis ir per psichologą, nurodė, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neįvykdoma, nes ieškovė trukdo bendrauti su dukra. Tuo tarpu ieškovė teigia, jog vaiko tėvas nori išvengti pareigos dalyvauti vaiko auklėjime ir taip siekia susiaurinti savo bendravimo su vaiku tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašoma nustatyti bendravimo tvarka tik ryšio priemonėmis ir per psichologą akivaizdžiai siaurina jo bendravimą su dukra, todėl tikslinga patikrinti tokios siauresnės bendravimo tvarkos atitiktį vaiko interesams.

46. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu teismo psichologei buvo pavesta išklausyti vaiko nuomonę. Atkreiptinas dėmesys, jog vaikui tuo metu buvo beveik 5 metai. Kaip teismo posėdžio metu nurodė Kauno apylinkės teismo psichologė Ina Božokienė, jai su vaiku sunkiai sekėsi užmegzti kontaktą. Ji nurodė, kad bendravimo su vaiku metu mergaitė jai nurodė, kad nenori bendrauti su tėčiu, taip pat nenori, kad tėtis ją pasiimtų iš darželio, todėl ji padarė išvadą, kad vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs. Psichologės nuomone, antstolio atvedimas nutraukė dukters ryšį su tėvu. Mama nedaro vaikui neigiamos įtakos, priešingai – nori bendradarbiauti.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismo procesui vykstant ilgą laiką galėjo pasikeisti faktinė situacija, pavedė teismo psichologui pakartotinai išklausyti vaiko nuomonę. Kauno apygardos teismo psichologė Kristina Savickaitė bendravo su vaiku jai pažįstamoje aplinkoje – darželio žaidimų aikštelėje, kur, kaip nurodė psichologė, vaikas, iš pradžių užsisklendęs, vėliau pradėjo nuoširdžiai bendrauti. Psichologės vertinimu, tėvas turėtų skirti daugiau dėmesio bendravimui su vaiku, bet kontaktas turi būti mezgamas pasitelkiant mamą. Mama turi skatinti vaiką bendravimui, nuteikti, kad viskas yra gerai. Tačiau bendraujant su vaiku jaučiamas vieno iš tėvų priešiškumas kitam. Kontaktas turi būti mezgamas vaikui artimoje aplinkoje. Tačiau, jos vertinimu, vaikas nebijo tėvo, nori su juo būti, kartu dalyvauti veiklose.

48. Nors psichologių pateiktos išvados iš dalies skirtingos, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į kitų byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad išvadose pateikti prieštaravimai yra nulemti pasikeitusių faktinių aplinkybių ir laiko.

49. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodė Kauno apylinkės teismo psichologė, jos vertinimu, tėvo ir vaiko ryšio nutrūkimą lėmė įvykis, kai vaiko tėvas pasiimti dukros atvyko su antstoliu, ir tokios situacijos vaikas išsigando. Įvykis buvo nepraėjus daug laiko iki vaiko nuomonės išklausymo, todėl vaikui ši neigiama patirtis buvo svarbi. Laikui bėgant vaikui ši neigiama patirtis jau nebeatrodo tokia svarbi. Tą akcentavo ir Kauno apygardos teismo psichologė Kristina Savickaitė, nurodydama, kad žmogus pirmiausia pamiršta neigiamus dalykus. Tačiau kartu pastebėtina, jog abi psichologės akcentavo, jog būtinas abiejų tėvų bendradarbiavimas siekiant, kad vaiko ir tėvo ryšys sustiprėtų ir vyktų bendravimas.

50. Kaip jau minėta, apeliantas teigia, jog ieškovė trukdo jam bendrauti su vaiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog A. Š. vaiko tėvui trukdytų bendrauti su vaiku, tačiau spręstina, kad jos elgesys Š. G. atžvilgiu sukuria jam tokias neigiamas emocijas, kad jos lemia jo netinkamą elgesį bandant atkurti ryšį su vaiku. Tuo tarpu Š. G., bandydamas užmegzti ryšį su vaiku, ribotai supranta vaiko poreikius ir bendravimo su vaiku veiklas, o patį bendravimo laiką nori organizuoti pagal savo, o ne vaiko norus ir poreikius. Be to, akivaizdu, jog abi šalys vaiko interesų sąskaita sprendžia savo santykių su priešinga šalimi klausimus. Taip nebendradarbiaudami ir nesikooperuodami abu vaiko tėvai stengiasi kitam sudaryti tokias situacijas, kad A. Š. galėtų teigti, jog Š. G. siekia išvengti vykdyti tėvo pareigas, ir kad Š. G. galėtų teigti, jog A. Š. jam trukdo bendrauti su dukra. Pažymėtina ir tai, kad vaiko tėvai nedaro jokių nuolaidų vienas kitam (net ir būdami tam tikroje situacijoje teisūs), kas, reaguojant į įvairias gyvenimiškas aplinkybes, yra būtina ir neišvengiama. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro iš šių byloje esančių duomenų:

1) Keliami bereikalingi konfliktai dėl vaiko perrengimo, bendravimo su vaiko senele iš tėvo pusės, žaislo nepaėmimo (DOK-99824 priedai).

2) Kitos šalies žinutės interpretuojamos kaip neaiškiai išreiškiančios valią (DOK-101357 7 priedas).

3) 6.21 val. ryte išreiškiami priekaištai, kad dukters nepasiima, argumentuojant tuo, kad dukra jau atsikėlusi (DOK-136654).

4) Keliami konfliktai dėl vaiko higienos, maitinimo vaiko buvimo kartu su tėvu metu (DOK-136654 (2021-10-06 priedas, 2021-10-26 priedas)). 2021 m. lapkričio 18 d. SBĮ Kauno r. socialinių paslaugų centro Pagalbos planas patvirtina, kad įvertinus visas šalių viena kitai išsakytas pretenzijas dėl tariamų vaiko teisių pažeidimų nebuvo konstatuota vaiko teisių pažeidimų, o išvadoje nurodyta: 1. Kreiptis mediatoriaus paslaugoms. 2 Taikiai bendrauti ir sudaryti bendravimo su dukra tvarką. 3. Tėvams lankyti pozityvios tėvystės kursus (DOK-151836 2021-11-18 priedas). Taigi, jokie vaiko teisių pažeidimai įvertinus šias aplinkybes nekonstatuojami.

5) Pirmosios instancijos teismui nustačius laikinąją tėvo bendravimo su dukra tvarką šalys nesusitaria, kurie savaitgaliai yra metų neporiniai ir dėl nutarties išaiškinimo kreipiasi į teismą (DOK-2750).

6) Sudaroma situacija, kai vaikas užregistruojamas pas gydytoją dėl vizito laiko nepasitarus su vaiko tėvu, šis prieš 3 dienas informuojamas apie poreikį nuvežti vaiką pas gydytoją vizitui ir, šiam nurodžius, kad neturi galimybės, tai interpretuojama kaip tėvo pareigų nevykdymas (DOK-33838 priedas Atsisakymai padėti rūpintis dukros sveikata_2.pdf). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad byloje yra visa eilė duomenų apie tai, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą siūlydama dalyvauti vaiko gyvenimo įvykiuose (auskarų vėrimas, konsultacijos pas gydytoją ir kt.), tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kad Š. G. kur nors dalyvavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad Š. G. visuomet atsisako dalyvauti ar padėti, o siekia bendrauti tik laikinos bendravimo tvarkos kontekste.

7) Siūloma, kad dukra baseiną lankytų tuo metu, kai laikinoje bendravimo tvarkoje šis laikas yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimui (DOK-33838 priedas Tartis dėl dukros lavinimo yra neįmanoma.pdf).

8) Inicijuojama administracinio nusižengimo teisena, kuri institucijos yra nutraukiama (DOK-43641 2022-03-22 priedas).

9) Atsisakoma bendrauti su dukra jos namuose (DOK-43641 priedas Susirašinėjimas_kvietimas atvažiuoti i namus pas dukra.pdf).

10) Atsisakoma vykdyti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį dėl laikinos tėvo bendravimo su dukra tvarkos (DOK-114131 2022-09-08 priedas).

Žemesnės instancijos teismas

51. Aukščiau nurodyti duomenys leidžia teigti, jog vaiko tėvai, nuolat priekaištaudami vienas kitam, viso proceso metu tik didino konfliktą, neatsižvelgdami į vaiko interesus.

52. Pažymėtina, kad išvadą, jog siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą trūksta vaiko tėvų bendradarbiavimo ir kooperavimosi proceso metu, padarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir teismo psichologės.

53. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką ir nepažeidžia vaiko interesų, nes šiuo sprendimu nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka užtikrina saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą, atitinka geriausius vaiko interesus, teismo sprendimu įvertinti vaiko interesai ilgesnėje laiko perspektyvoje, ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti realiai įgyvendinta. Be to, įvertintina ir ta nustatyta aplinkybė, kad vaikas nebijo tėvo, nori su juo bendrauti (nors ir nesutinka su juo išvažiuoti iš savo gyvenamosios aplinkos).

54. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Tuo tarpu apelianto reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką ryšio priemonėmis bei per tarpininką, kuris yra siaurinantis tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, nekonkretus ir tuo leidžiantis šalims dar įvairiau (naudingai sau) interpretuoti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, todėl vertintinas kaip neatitinkantis geriausių vaiko interesų. Toks apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas.

55. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apeliantas iš esmės kelia klausimą ne dėl netinkamo teismo sprendimo, o dėl jo vykdymo, todėl atkreiptinas dėmesys, kad kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus. Taigi, šiuo atveju, tėvams nebendradarbiaujant, ir esant požymių, kad toks nebendradarbiavimas gali pažeisti vaiko interesus, situacija turi būti sprendžiama ne keičiant ar naikinant iš esmės teisingą teismo sprendimą, o vykdymo proceso tvarka.

56. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes dėl šalių nebendradarbiavimo, sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.

57. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad būtina pirma sustiprinti tėvo ir vaiko ryšį, yra nustatęs pereinamąjį laikotarpį, numatydamas, kad iki vaikui sueis 6 metai, tėvas su dukra bendrauja be nakvynių. Akivaizdu, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaiko ir tėvo ryšys nesustiprėjo, o teismo sprendimo įsiteisėjimo metu vaikui jau yra suėję 6 metai. Todėl, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra būtina patikslinti teismo sprendimą ir pereinamąjį laikotarpį numatyti jį pratęsiant iki vaikui sueis 7 metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

58. Be to, atsižvelgtina į ieškovės elgesį, jai siekiant, kad tėvas prisidėtų prie dukros veiklų ir teiktų pagalbą. Akivaizdu, kad, ieškovės supratimu, jai vienasmeniškai nusprendus dėl vaiko veiklos, užregistravus pas gydytoją ar pan., vaiko tėvo atsisakymas dalyvauti ar teikti pagalbą vertinamas kaip atsisakymas dėl subjektyvių priežasčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir ieškovė turi bendradarbiauti bei kooperuotis, todėl tik ieškovei su vaiko tėvu suderinus, pvz., vaiko vizito pas gydytoją laiką, ji, vadovaudamasi bendravimo tvarkos 21 p., turi teisę reikalauti, kad vaiko tėvas atliktų pareigas - o vaiko tėvui tokia pareiga kyla. Priešingu atveju susidaro ydinga situacija, kada, kaip teisingai teigia apeliantas, ieškovė už jį planuoja jo dienotvarkę. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog visi ginčai dėl tokių įpareigojimų vykdymo ar šalių atsisakymo padėti bei galimo piktnaudžiavimo turi būti sprendžiami vykdymo proceso tvarka.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir bendravimo tvarkos 20 p. numatytos objektyvios priežastys, dėl kurių ieškovė negali pasirūpinti dukra, tokios kaip ieškovės atostogos ar komandiruotė, turi būti suderintos ir su atsakovo užimtumu. Taigi abu vaiko tėvai turi susiderinti savo atostogas su kitu iš tėvų bei tą kitą iš tėvų informuoti apie tokias aplinkybes kaip komandiruotė nedelsiant po sužinojimo apie tokias aplinkybes. Kaip ir nurodyta šios nutarties 57 p., visi ginčai dėl tokių įpareigojimų vykdymo ar šalių atsisakymo padėti bei galimo piktnaudžiavimo turi būti sprendžiami vykdymo proceso tvarka.

60. Kiti apeliaciniam skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini nepagrįstais, nes, kaip teisingai nurodė ir ieškovė, vaiko tėvas vaiko atžvilgiu turi ne tik teisę su juo bendrauti, bet ir pareigas jį auklėti, juo rūpintis. Todėl vaiko tėvas ir savo gyvenimą, darbą bei užimtumą turi planuotis taip, kad galėtų įvykdyti tėvo pareigas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61. Ieškovė A. Š., atstovaujama advokatės A. Veselovaitės, 2023 m. vasario 23 d. Kauno apygardos teisme pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, t. y. priteisti ieškovės naudai iš atsakovo byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas 791 Eur. Prašyme nurodė, kad 2023 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria atsakovo Š. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino. Minėta nutartimi teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimo. Ieškovė kartu su atsiliepimu į Š. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teikė savarankišką prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teikė ir jas pagrindžiančius dokumentus. Advokato pagalbos išlaidos apmokėtos tinkamai.

62. Iš viso ieškovė A. Š. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 3228 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-4631, DOK-9266, DOK-16141).

63. Apeliantas Š. G. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 2230 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-9474, DOK-25324).

64. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus apelianto Š. G. apeliacinį skundą, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintas, jis pralaimėjo bylą, todėl turi atlyginti visas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nutraukti.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendim ą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimu nustatytos Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkos 1, 20, 21 punktus, juos išdėstant taip:

“1. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukrai K. G. sueis 7 (septyneri) metai, tėvas Š. G., kiekvieną metų neporinių savaičių (1, 3, 5, ... 33, 35, 37, ... 47, 49, 51) savaitgalį šeštadienį nuo 9.00 iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 9.00 iki 18.00 val. (be nakvynės) leidžia su dukra K. G., atsižvelgus į dukters dienos režimą, dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios/faktinės vietos ir tą pačią dieną (šeštadienį ir sekmadienį) pristato atgal į minėtą gyvenamąją/faktinę vietą. Tėvas Š. G. privalo sms, telefonu ar kt. būdu informuoti motiną A. Š. apie objektyvias priežastis, dėl kurių negali pasiimti dukters teismo nustatytu metu. Laikas, kuriuo Š. G. negali bendrauti su K. G., nėra kompensuojamas.

20. Jeigu motina A. Š. neturi galimybės pasirūpinti dukra K. G. daugiau kaip 24 valandas nepertraukiamai (pvz.: dėl motinos ligos, darbo pobūdžio, atostogų, komandiruotės ar kt. priežasčių), motina A. Š. privalo apie tai pranešti dukters tėvui Š. G. nedelsiant po tokių aplinkybių sužinojimo ir ne vėliau kaip prieš 24 val. (išskyrus ekstra atvejus), o tėvas privalo pasirūpinti dukra: dukrą tėvas Š. G. privalo pasiimti pas save motinos A. Š. negalėjimo pasirūpinti vaiku laikotarpiu arba pasirūpinti, kad dukra K. G. būtų perduota senelių, auklės ar kito artimo/patikimo žmogaus priežiūrai.

Priteisti iš Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 3228 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt aštuonis eurus).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaEdita ŠliumpienėRasa Urbanavičiūtė