- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-1664-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06241-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Suinteresuotas asmuo
- Š. G., A. Š.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo suinteresuoto asmens Š. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. Z. pareiškimą dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0137/22/00119, suinteresuoti asmenys Š. G. ir A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas paskirti suinteresuotam asmeniui A. Š. (skolininkei vykdomojoje byloje) baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022 nevykdymo dieną.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0137/22/00119 antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą –Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta suinteresuoto asmens Š. G. laikina bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukrą K. G., gimusią (duomenys neskelbtini), tvarka. Antstoliui atliekant vykdomuosius veiksmus ir 2022 m. vasario 21 d. bei 2022 m. vasario 23 d. kartu su suinteresuotu asmeniu Š. G. (išieškotoju vykdomojoje byloje) nuvykus paimti dukrą, dukra vykti kartu su tėvu atsisakė, teigdama, jog nenori važiuoti su tėvu. Todėl laikė, kad yra pagrindas skolininkei skirti baudą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Š. G. (išieškotojas) atsiliepimu prašė prašymą tenkinti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teisme priėmus 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį, A. Š. Š. G. leisdavo pasiimti dukrą darbo dienomis, tačiau kategoriškai nesutikdavo su nakvynėmis, aiškindama, kad Š. G. su dukra turėtų bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį. Atsakovas dirba pamaininiu grafiku. Priėmus minėtą nutartį, Š. G. susiderino darbo grafiką, o A. Š. ėmė reikalauti, kad jis bendrautų su dukra kaip tik tais savaitgaliais, kai buvo įsipareigojęs dirbti. Siekdamas bendrauti su dukra teismo nutartimi nustatyta tvarka, 2022 m. sausio 19 d. Š. G. kreipėsi į antstolį V. Z.. Tarpininkaujant antstoliui, Š. G. pavyko dukrą pasiimti 2022 m. sausio 29–30 d. (su nakvyne). Mergaitė vos atvykus pasakė, kad ji pas tėtį nemiegos, nes mama ją pasiims, tačiau vėliau užsimiršo ir laiminga liko nakvoti. Pirmadienį A. Š. parašė Š. G. pranešimą, kad dukra nenori pas jį važiuoti, pasiūlė atvažiuoti Š. G. pas dukrą į namus ir su ja pabendrauti. Mano, kad nuvykus pas A. Š. normalus bendravimas su dukra neįmanomas (A. Š., girdint šalių dukrai, aiškinasi santykius, žemina Š. G., kabinėjasi), todėl Š. G. pas A. Š. į namus bendravimui su dukra nevyko. Iki šio atvejo Š. G. darbo dienomis pasiimdavo dukrą iš darželio, ji laiminga važiuodavo su juo, tačiau tuomet A. Š. ėmė pasiimti dukrą iš darželio anksčiau ir siūlyti Š. G. pasiimti dukrą iš jos namų. Š. G. ne kartą mėgino vykti pas A. Š. į namus pasiimti dukters, tačiau dukra sakydavo, kad su tėčiu nevažiuos, o A. Š. teigdavo, kad leis pasiimti dukrą, jei dukra pas Š. G. nemiegos. Tuomet Š. G. 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. vasario 23 d. vyko su antstoliu, bet dukra sakydavo tą patį – kad su tėvu važiuoti nenori. Atvykus mergaitė elgdavosi nenatūraliai, klausiama, kodėl nenori su tėvu važiuoti, atsakyti nesugebėdavo, prašydavo, kad tėvas būtų su ja A. Š. namuose. Iki 2022 m. sausio 30 d. nebuvo atvejo, kad dukra atsisakytų su Š. G. susitikti ar prašytų likti pas motiną namuose, teigia, jog mergaitės staigus noras bendrauti tik motinos namuose yra A. Š. poveikis. A. Š. nesilaiko ir kito teismo įpareigojimo – užtikrinti dukrai galimybes bendrauti ryšio priemonėmis (Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties 8 punktas). Nors dukrai yra nupirktas išmanusis laikrodis, kuris atlieka taip pat ir telefono funkciją, tačiau skambinti (priimti skambučius) vaikas gali tik iš tų asmenų, kurių numeriai įvesti į atitinkamą laikrodį. Š. G. numeris nėra įvestas į dukters telefoną. Jai leidžiama kalbėtis tik iš A. Š. telefono. Teigia, kad pateikti duomenys apie šalių vaiko sveikatos būklę – 2022 m. vasario 10 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad vaikas yra psichologiškai sugniuždytas, negali normaliai bendrauti, nemiega ir pan. Š. G. nė kiek neabejoja, kad tokią dukters savijautą lemia A. Š. elgesys su dukra: vaikas paverstas „karo kirviu“, atribotas nuo tėvo ir senelės. A. Š. siekia imituoti pagalbą tėvui bendrauti su dukra, tačiau faktiškai veikia priešingai. Š. G. deda pastangas bendrauti su dukra: jis lanko pozityvios tėvystės kursus, tenkina daugelį A. Š. užgaidų (pvz., atvežti greitąjį COVID-19 testą), tačiau tai neduoda jokių rezultatų, nes A. Š., išoriškai vaizduodama norą, kad tėvas bendrautų su dukra, faktiškai yra sudariusi neįmanomas kliūtis. Bendravimas su dukra A. Š. bute ar bet kurioje kitoje vietoje, jai dalyvaujant, yra neįmanomas, nes ji prie Š. G. nuolat priekabiauja, tarp šalių kyla konfliktai.
4. Suinteresuotas asmuo A. Š. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022 yra ieškovė ir atsakovas, o ginčo dalykas yra dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo pakeitimo. Šioje byloje 2021 m. gruodžio 28 d. buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos suinteresuoto asmens Š. G. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos nustatymo. Antstolio nurodytomis dienomis (2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. vasario 23 d.) šalių dukra sutiko (neprieštaravo) ir norėjo su tėvu pabūti, bendrauti ir pažaisti, tačiau jos namuose, o A. Š. netrukdė tėvo ir dukters bendravimui, išėjo į kitą kambarį. Š. G. išvykstant, A. Š. informavo, kad dukra yra jautri, turinti baimių, kad reikia su ja dirbti ir pakvietė Š. G. atvykti pas dukros psichologę ir dalyvauti vizituose (užsiėmimuose), tačiau Š. G. atsisakė tai daryti, motyvuodamas tuo, jog dirba. 2022 m. vasario 23 d. Š. G. dukros nepasiėmė, atvyko su antstoliu, dukra nesutiko su tėčiu važiuoti iš savo namų. A. Š. pakvietė jiems kartu su Š. G. nuvykti pas dukros psichologę, tačiau Š. G. ir vėl atsisakė. A. Š. pasiūlė susirasti kitą, mokamą psichologą, kuris galėtų juos abu priimti tinkamu Š. G. laiku, tačiau jis su tuo taip pat nesutiko. Šį pokalbį girdėjo antstolis. Nėra pagrindo konstatuoti, kad A. Š. kaip nors pažeidė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą dėl jos kaltės, ar tyčinio trukdymo. Tai, kad dukra nenorėjo važiuoti su tėčiu, nereiškia, jog mama kaip nors paveikė dukrą, juolab, kad ji visokeriopai stengėsi, kad tėtis pasiimtų mergaitę, ją įkalbėtų važiuoti. Mano, jog dukra nenorėjo vykti su tėčiu nurodytomis dienomis dėl nepakankamų tėčio pastangų, tėčio nebendradarbiavimo, o itin formalaus požiūrio į nutarties sąlygas. Todėl nėra pagrindo skirti baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi antstolio V. Z. prašymą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0137/22/00119 atmetė.
6. Teismas iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0137/22/00119 medžiagos nustatė, jog antstolis V. Z. pagal išieškotojo Š. G. 2022 m. sausio 19 d. kreipimąsi, 2022 m. sausio 25 d. priėmė (vykdomosios b. l. 33, 34) vykdyti vykdomąjį dokumentą – 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022, kuria buvo nustatyta laikina Š. G. bendravimo su nepilnamete dukra K. G., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka. Apie pradėtą vykdymo procesą A. Š. buvo informuota elektroniniu paštu 2022 m. sausio 25 d. (vykdomosios b. l. 35). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis 2022 m. kovo 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, aktą (vykdomosios b. l. 43), kuriame nustatė, jog 2022 m. vasario 21 d. bei 2022 m. vasario 23 d. kartu su suinteresuotu asmeniu Š. G. (išieškotoju vykdomojoje byloje) nuvykus paimti dukrą, dukra vykti kartu su tėvu atsisakė, teigdama, jog nenori važiuoti su tėvu, todėl sprendimas neįvykdytas.
7. Teismas, susipažinęs su vykdomojoje byloje esančiais duomenimis, nenustatė, kad vykdymo metu buvo surinkti konkretūs įrodymai, patvirtinantys vaiko motinos A. Š. veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymas. 2022 m. kovo 3 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo, akte antstolis apsiribojo tik nurodymu, jog 2022 m. vasario 21 d. bei 2022 m. vasario 23 d. Š. G. kartu su antstoliu nuvykus paimti dukrą, dukra vykti kartu su tėvu atsisakė, sakydama, jog nenori važiuoti su tėvu. Išsamesnių aplinkybių, patvirtinančių A. Š. veiksmus ar neveikimą, įtakojusius nepilnametės K. G., atsisakymą nurodytomis dienomis bendrauti su tėvu Š. G., antstolis negalėjo paaiškinti ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Priešingai, antstolis paaiškino, kad A. Š. nesakė mergaitei, kad ji nevažiuotų su tėvu, atvykus tėvui pasiimti vaiko, mama su vaiku nebendravo.
8. Teismas pastebėjo, kad vykdomojoje byloje yra pateiktas Š. G. skundas dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia, adresuotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (vykdomosios b. l. 8 – 12), tačiau nėra duomenų apie tai, jog šio skundo pagrindu vaiko teisių apsaugos institucija būtų priėmusi sprendimą ir nustačiusi A. Š. piktnaudžiavimą motinos valdžia.
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos nagrinėjimo metu A. Š. pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. kovo 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (b. l. 22 – 24) patvirtina, jog Tarnyba, 2022 m. sausio 18 d. gavusi bei išnagrinėjusi Š. G. skundą „Dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio nusižengimo bylos teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje požymių. Nutarime konstatuota, jog A. Š. šeima yra pajėgi užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, pažymėta, jog tėvų nesutarimas (skirtingas suvokimas) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos įgyvendinimo nelaikytinas kaip motinos A. Š. piktnaudžiavimas motinos valdžia, A. Š., esant konfliktinei situacijai dėl Š. G. ir dukros K. G. bendravimo tvarkos, siekė spręsti kilusias problemas, priėmė siūlomą socialinę pagalbą, savo aktyviais veiksmais tobulino motinystės įgūdžius (lankė psichologo konsultacijas, dalyvavo vaiko auklėjimo seminaruose ir pan.). Administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, jog A. Š. piktnaudžiauja motinos valdžia, sąmoningai kliudo tėvui Š. G. bendrauti su dukra K. G..
10. Teismas pažymėjo, jog šalių dukra K. G. yra itin mažo amžiaus, tuo metu, kuomet bylos duomenimis ji atsisakė vykti su tėvu Š. G., vaikui buvo 4 metai ir 3 mėnesiai. Iš teismo posėdžio metu pateiktų Š. G. paaiškinimų teismas nustatė, kad gavęs neigiamą mažametės dukters atsakymą, dėl išvykimo iš mergaitės namų su juo, nesutiko bendrauti su mergaite jos namuose, nesiėmė įtikinamų priemonių stengdamasis įkalbėti dukrą vykti su juo. Š. G. paaiškinimai patvirtina, jog jam esant mergaitės namuose, jos mama nedarė jokių veiksmų, kurie įtakotų mažametės mergaitės pasirinkimą nevykti iš namų su tėčiu antstolio pareiškime nurodytomis dienomis. Vykdomojoje byloje esantys elektroniniai laiškai (vykdomosios b. l. 39 - 41), bei šalių teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai patvirtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta Š. G. bendravimo su mažamete dukra K. G. tvarka nebuvo vykdoma tiksliai pagal teismo nutartį iki prašyme dėl baudos skyrimo nurodytų atvejų dėl paties Š. G. nepaėmimo dukros teismo nustatytu jų bendravimo laiku. Šios aplinkybės, jog tėvo Š. G. bendravimas su dukra buvo tik epizodinis, taip pat galėjo turėti įtakos mažamečio vaiko nenorui vykti iš namų bendravimui su tėvu 2022 m. vasario 21 d. bei 2022 m. vasario 23 d. dienomis.
11. Iš mergaitės motinos paaiškinimų teismas nenustatė, jog ji galėjo įtakoti mažametės mergaitės pasirinkimą nevykti iš namų su Š. G. antstolio pareiškime nurodytomis dienomis.
12. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Š. G. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – antstolio V. Z. prašymą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0137/22/00119 tenkinti; arba paikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.178 straipsnio, taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnio nuostatas, įpareigojančias sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimą išklausyti vaiką tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Vaiko atstovas šioje byloje yra Tarnyba. Nors teismas instituciją į bylą įtraukė, tačiau neįpareigojo pateikti išvados, nekvietė į teismo posėdį ir išnagrinėjo bylą institucijai nedalyvaujant, kartu neapklausė ir mažametės mergaitės.
Atsiliepimas
13.2. Suinteresuoto asmens Š. G. atstovė dar 2022 m. balandžio 5 d. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl baudos skyrimo, kuriame prašė prijungti neišnagrinėtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-230-1107/2022 medžiagą. Teismas šio prašymo niekados neišnagrinėjo ir nepriėmė jokio procesinio sprendimo – nei nutartimi, nei rezoliucija. Priminus teismui prašymą, teismas atsakė, kad tai papildoma byla ir tiek.
13.3. Iš esmės nuo antstolio prašymo iki pirmojo teismo posėdžio praėjo daugiau nei 6 mėn., kurių metu vykdomoji byla buvo perduota teismui ir atitinkamai Š. G. neturėjo galimybių bendrauti su dukra. Š. G. teisme nebuvo išklausytas. Todėl apeliantui kyla klausimas, kodėl teismas užuot išsprendęs bylą rašytinio proceso tvarka, kaip tai numatyta CPK 443 straipsnio 5 dalyje, skyrė žodinį teismo posėdį ir tokiu būdu užvilkino bylos nagrinėjimą pusei metų. Dėl bylos vilkinimo, kuomet vykdomoji byla buvo perduota teismui, apeliantas neturėjo galimybių priverstinai vykdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties, dėl ko nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. su dukra beveik nebendravo, dėl dukros motinos sudarytų kliūčių bendrauti su dukra.
13.4. Teismas patikimais laikė tik A. Š. paaiškinimus ir tik jos paaiškinimais motyvavo nutartį, nors A. Š. yra itin manipuliatyvaus būdo. A. Š. turi itin stiprų interesą, kad šalių dukra nebendrautų su tėvu, tad visi jos paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai. Ypač, kad jie buvo nelogiški – A. Š. tvirtino neva dukra bijo eiti iš namų, tačiau vaikas lanko darželį, su mama daug keliauja, nakvoja pas įvairius asmenis. Pažymi, kad nuo 2022 m. vasario dukra nei karto neatsisakė su tėvu važiuoti iš darželio ir nei karto nesutiko važiuoti iš motinos namų. Dėl to Š. G. A. Š. eilę kartų prašė leisti pasiimti dukrą iš darželio, tačiau A. Š. dažniausiai neleidžia.
13.5. Teismas netyrė aplinkybių, kodėl motinai taip staiga prisireikė, kad tėvas pasiimtų vaiką tik iš jos arba jos motinos namų ir kodėl ji nesutinkanti, kad jis pasiimtų vaiką iš darželio.
13.6. Nutartyje nepagrįstai sureikšmintas A. Š. pasiūlymas eiti pas psichologą, neatsižvelgiant, kad pasiūlymas buvęs deklaratyviu, išsakytas girdint dukrai ir, kad dukra pas psichologą lankosi ne dėl santykių su tėvu, o tiesiog dėl dukters jautrumo. Iš esmės A. Š. Š. G. siūlė nuvykti atskiru automobiliu ir pasėdėti už durų, kol vaikas bendraus su psichologu, o tada vykti atskirais automobiliais namo. Toks pasiūlymas laikytinas patyčia, o ne bandymu padėti tėvui atkurti ryšį su vaiku, kaip tai buvo motyvuojama teismo posėdyje.
13.7. Teismas neskyrė dėmesio antstolio paaiškinimams, kad A. Š. demonstravo aiškų priešiškumą jo ir Š. G. atžvilgiu ir netgi pačios A. Š. paaiškinimams, kad ji, girdint dukrai, moralizavusi Š. G. „kaip tu elgiesi su mūsų jautriu vaiku“, siūliusi eiti pas psichologą (kas iš esmės reiškia, kad dukra turėtų eiti su tėvu pas psichologą, bet ne iš namų). Selektyvus ir šališkas įrodymų vertinimas, nekritiškai vertinant A. Š. paaiškinimus ir teikiant jiems prioritetą kitų šalių paaiškinimų atžvilgiu, lėmė nepagrįstą išvadą neva motinos veiksmai nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.
14. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskarąjį skundą A. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė proceso teisės normas dėl išvadą teikiančios institucijos nedalyvavimo. Pažymi, kad į teismą kreipėsi antstolis V. Z. CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka, prašydamas išspręsti kausimą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)vykdymo ir baudos skyrimo. Taigi, nagrinėjant bylas pagal antstolio pareiškimą vykdymo procese, įstatymas nenumato pareigos į procesą įtraukti Tarnybą. Be to, šios kategorijos bylos dalykas ir nagrinėjimo ribos nėra tapačios ginčo teisenai, kuomet yra privalomas vaiko teisių apsaugos instituciją atstovo dalyvavimas, kai sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas (nesutarimas) dėl vaikų interesų apsaugos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ar bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu/motina nustatymu klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Atskiruoju skundu apeliantas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kaip nors netinkamai analizavo ir vertino įrodymus, ar atliko neišsamų tyrimą, netinkamai vertino teisės aktų normas ir (ar) priimdami skundžiamą nutartį pažeidė įstatymą, ar nukrypo nuo teisės taikymo išaiškinimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0137/22/00119 nustatyta, jog antstolis V. Z. pagal išieškotojo Š. G. 2022 m. sausio 19 d. kreipimąsi, 2022 m. sausio 25 d. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022, kuria buvo nustatyta laikina Š. G. bendravimo su nepilnamete dukra K. G., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka. Apie pradėtą vykdymo procesą šalių dukros motina A. Š. buvo informuota elektroniniu paštu 2022 m. sausio 25 d. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2022 m. kovo 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, aktą, kuriame nustatė, jog 2022 m. vasario 21 d. bei 2022 m. vasario 23 d. kartu su suinteresuotu asmeniu Š. G. (išieškotoju vykdomojoje byloje) nuvykus paimti dukrą, dukra vykti kartu su tėvu atsisakė, teigdama, jog nenori važiuoti su tėvu, todėl sprendimas neįvykdytas. Todėl antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas suinteresuotam asmeniui A. Š. (skolininkei vykdomojoje byloje) skirti baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022 nevykdymo dieną.
Dėl ginčo esmės
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas antstolio prašymas dėl baudos CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka skyrimo vaiko motinai už procesinio sprendimo, kuriuo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Nors apeliantas skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį, iš atskirojo skundo turinio nustatyta, kad yra pateiktas atskirasis skundas yra dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties. Konstatuotina, kad atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, todėl teismas pasisako dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo antstolio prašymą dėl baudos skyrimo atmetė, nenustatęs, jog suinteresuotas asmuo A. Š. aktyviais veiksmais trukdytų vykdyti teismo procesinį sprendimą ar tyčia būtų ribojusi vaiko ir tėvo bendravimą.
20. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 straipsnis). Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.
21. Pažymėtina, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
22. SVI yra nustatyta, kaip turi būti vykdomi būtent tokie sprendimai. SVI 25 punkte nurodyta, jog vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
23. CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
24. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi yra nustatyta aiški ir nedviprasmiška tėvo su dukra bendravimo tvarka, tačiau, kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, šioje situacijoje skolininkei yra problematiška vykdyti teismo sprendimą, nes pati mergaitė atsisako vykti su tėčiu. Byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis kartu su vaiko teisių specialistais būtų ėmęsis priemonių susidariusiai situacijai išspręsti. Akivaizdu, jog nesikeičiant situacijai tarp suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų), t. y. tebesitęsiant konfliktiniams jų santykiams, ir nesikeičiant (negerėjant, nestiprėjant) ryšiui tarp išieškotojo ir dukters, nėra pagrindo tikėtis, kad vaiko elgesys gali pasikeisti ir jis panorėtų vykti kartu su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti tinkamą teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, vykdymą, t. y. ne tik, kad būtų susilaikoma nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir imamasi reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas, antstolis kartu su vaikų teisių apsaugos specialistais turi ne tik aptarti susidariusią situaciją, bet ir priimti atitinkamą sprendimą, kuris turėtų būti įformintas SVI 25 punkte numatytu antstolio patvarkymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos, su kuriuo būtų supažindintos abi proceso šalys bei vaikų teisių apsaugos specialistai. Iš to seka, kad siekiant konstatuoti skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo, turi būti atlikti tam tikri antstolio, vaikų teisių specialistų veiksmai ir atitinkamai priimti aktai dėl teismo sprendimo nevykdymo.
26. Kaip minėta, antstoliui nustačius, jog teismo sprendimas nevykdomas, yra surašomas aktas, kurį įvertina teismas (CPK 771 straipsnio 4 dalis), kartu įvertindamas priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas ir sprendžia, ar teismo sprendimas yra nevykdomas dėl skolininko tyčinių veiksmų ar neveikimo, ar yra pagrindas skirti baudą ir kokio dydžio baudą reikia skirti konkrečiu atveju. Taigi, darytina išvada, kad antstolio surašytas aktas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, susijusiais su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurio pagrindu būtų galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymą, t. y. antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nevykdymą (CPK 176 ir 177 straipsniai).
27. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, antstolio 2022 m. kovo 3 d. surašytame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, kurio pagrindu antstolis kreipėsi į teismą, yra tik aprašyta situacija, tačiau nėra surinkta faktinių duomenų, kaip jis bandė spręsti susidariusią situaciją vykdydamas teismo sprendimą, kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant išvengti vaiko atsisakymo vykti kartu su tėvu ir pan. Taigi, visų pirma, yra pagrindas konstatuoti, kad antstolis netinkamai vykdė SVI 25 punkte nustatytą veiksmų eiliškumo tvarką.
28. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai klausimą dėl baudos paskyrimo nagrinėjo ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka, taip nepagrįstai vilkindamas bylos nagrinėjimą.
29. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Šis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, klausimas dėl teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo nevykdymo pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1023-567/2018). Taigi, pirmosios instancijos teismas laikėsi CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos.
30. Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui, nepagrįstai neapklausė šalių dukros bei neišklausė valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonės.
31. Viena vertus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.177 straipsnyje nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Kita vertus, klausimas dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo nustatyta laikina išieškotojo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, nevykdymą yra labiau susijęs su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties įgyvendinimo tvarka, t. y. skolininkės ir išieškotojo pareigomis vienas kitam, o ne su nepilnamečių vaikų teisėmis ir pareigomis.
32. Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčas iš esmės kilo dėl to, kad skolininkė netinkamai vykdo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį, t. y. nesudaro tinkamų sąlygų šalių dukrai bendrauti su tėvu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažamečio vaiko nuomonė dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, (ne)vykdymo esminės reikšmės neturėtų, kadangi nutartimi sprendžiami klausimai, kylantys iš teismo įpareigojimų, nustatytų tėvams, (ne)vykdymo, t. y. aptariamu atveju reikšmingas skolininkės pareigos išieškotojui sudaryti sąlygas bendrauti su dukra vykdymas. Ginčas labiau susijęs santykyje tarp tėvų, o ne santykyje tarp konkretaus tėvo (motinos) ir vaikų. Nepilnamečių vaikų nuomonė reikšmingesnė tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl konkrečios bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, ar gyvenamosios vietos pakeitimo atveju, o ne dėl įpareigojimo tėvams vykdyti įsiteisėjusius sprendimus.
33. Be to, nagrinėjant bylas pagal antstolio pareiškimą vykdymo procese, įstatymas nenumato pareigos į procesą įtraukti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Šios kategorijos bylos dalykas ir nagrinėjimo ribos nėra tapačios ginčo teisenai, kuomet yra privalomas vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas, kai sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl vaikų interesų apsaugos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ar bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) nustatymu klausimas. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo prašymą, kadangi neįpareigojo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pateikti išvadą byloje, nekvietė jos į teismo posėdį.
34. Apelianto teigimu, teismas neskyrė dėmesio antstolio paaiškinimams, kad A. Š. demonstravo aiškų priešiškumą jo ir Š. G. atžvilgiu ir netgi pačios A. Š. paaiškinimams, kad ji, girdint dukrai, moralizavusi Š. G. „kaip tu elgiesi su mūsų jautriu vaiku“, siūliusi eiti pas psichologą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis išvadomis.
35. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika).
36. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. Š. pateiktas Tarnybos 2022 m. kovo 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, patvirtina, jog Tarnyba, 2022 m. sausio 18 d. gavusi bei išnagrinėjusi Š. G. skundą „Dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia“, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio nusižengimo bylos teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje požymių. Nutarime konstatuota, jog A. Š. šeima yra pajėgi užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, pažymėta, jog tėvų nesutarimas (skirtingas suvokimas) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos įgyvendinimo nelaikytinas kaip motinos A. Š. piktnaudžiavimas motinos valdžia, A. Š., esant konfliktinei situacijai dėl Š. G. ir dukros K. G. bendravimo tvarkos, siekė spręsti kilusias problemas, priėmė siūlomą socialinę pagalbą, savo aktyviais veiksmais tobulino motinystės įgūdžius (lankė psichologo konsultacijas, dalyvavo vaiko auklėjimo seminaruose ir pan.). Administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, jog A. Š. piktnaudžiauja motinos valdžia, sąmoningai kliudo tėvui Š. G. bendrauti su dukra K. G..
37. Teismo vertinimu, vien tai, kad apeliantui atvykus pasiimti dukros, A. Š. dukrai išreiškus nenorą važiuoti su tėvu, pasiūlė apeliantui nueiti kartu pas psichologą, neįrodo motinos siekio nevykdyti priimtos nutarties, kuria nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Tokie A. Š. veiksmai, teismo vertinimu, rodo siekį spręsti susidariusią situacija, o ne atvirkščiai, kaip nurodo apeliantas, neva rodo jos priešiškumą tėvo atžvilgiu ir siekį, kad vaikas nenorėtų bendrauti su tėvu ar važiuoti su juo iš namų. Pastebėtina, kad pats antstolis paaiškino, jog A. Š. nesakė mergaitei, kad ji nevažiuotų su tėvu, atvykus tėvui pasiimti vaiko, mama su vaiku nebendravo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
38. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 42 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė baudos suinteresuotam asmeniui, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, į tai, kad nėra imtasi pakankamai priemonių tinkamam įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju baudos skyrimas CPK 771 straipsnio pagrindu neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei baudos skyrimo tikslų. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo A. Š. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
41. 2022 m. spalio 18 d. suinteresuotas asmuo A. Š. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydama, kad apeliacinės instancijos procese suinteresuoto asmens patirtų išlaidų sumą teisinei pagalbai apmokėti sudaro 491 Eur. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl teismas, remdamasis CPK 93, 98 straipsniu, suinteresuotam asmeniui A. Š. iš apelianto priteisia 491 Eur advokato išlaidoms apmokėti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 491 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.