Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. ir 2022 m. vasario 11 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visas neatliktas bausmių dalis (pagal 2022 m. vasario 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą – 50 parų areštą, pagal 2022 m. vasario 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą – 34 paras arešto), vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir R. G. paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintina paskelbus nuosprendį.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jai iš R. G. 46,04 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: „Žala PSDF už D. G. gydymą“.

D. G. (D. G.) pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o civilinis ieškinys nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. G. nuteistas už tai, kad jis, 2023 m. gegužės 27 d., apie 19.40 val., būdamas „V.“ bendro naudojimo patalpose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą kumščiu D. G. į veidą, dėl ko jam išniro 23-as ir 24-as dantys, t. y. padarė sužalojimą, kuris, vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

3. Apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja, jog jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, kurį, būdamas laisvėje, sumokės iš pirmo atlyginimo.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė Eglė Grigaitytė atsiliepimu prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

5. Atsiliepime teigiama, jog šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė už R. G. padarytą nusikalstamą veiką yra per griežta ir neteisinga. Atsiliepimu pritariama skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog R. G. padarytas nusikaltimas negali būti vertintinas kaip atsitiktinis, padarytas nusikaltimas yra jo gyvenimo būdo ir elgesio rezultatas, o R. G. teisei priešingas elgesys yra susiformavęs. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamojo įstatymo normų pažeidimų šiuo atveju nepadaryta. Nuteistajam R. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bei šią bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. visiškai jas sudedant, subendrinus su 2022 m. vasario 8 d. ir 2022 m. vasario 11 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, keičiant minėtais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas arešto bausmes, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), R. G. paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmė, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pernelyg griežta ir neprieštarauja sąžiningumo bei teisingumo principams.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Nuteistasis R. G. savo kaltės, pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių ir jos teisinio kvalifikavimo neginčija, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Atsižvelgdama į tai bei nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tai yra, dėl R. G. paskirtos bausmės.

Dėl R. G. paskirtos bausmės

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

9. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat pažymima, jog bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Įstatymų leidėjas už šios nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki vienerių metų.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmę, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, kad R. G. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, kuris yra susijęs su smurto panaudojimu. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nustatyta viena R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo R. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis – darbingo amžiaus, nedirba, šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, praeityje teistas 18 kartų, iš kurių visus kartus iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, ne kartą teistas už tapačių ir smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistu, neatlikęs pirmesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių, praeityje jam buvo skirtas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, švelnesnės bausmės, t. y. laisvės apribojimas, tačiau nesilaikant nustatytų įpareigojimų, buvo pakeistos griežtesnėmis bausmėmis, nuteistasis ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Apeliantą neigiamai charakterizuoja ir tai, kad 2023 m. lapkričio 14 d. duomenimis, jis per vienus metus administracinėn atsakomybėn trauktas 26 kartus, iš kurių daugiausia už tai, kad viešoje vietoje gėrė alkoholį, už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 114-124). Nors byloje nėra duomenų apie R. G. psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, tačiau iš bylos medžiagos (administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis), matyti, kad R. G. susiduria su sunkumais dėl alkoholio vartojimo. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. G. iš paskirtų bausmių atitinkamų išvadų nepadarė, šis padarytas nusikaltimas negali būti vertintinas kaip atsitiktinis, priešingai, R. G. padarytas nusikaltimas yra jo gyvenimo būdo ir elgesio rezultatas, o jo teisei priešingas elgesys yra susiformavęs, todėl BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. G. griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir skyrė R. G. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad ji yra per griežta, prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tačiau teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą, su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvams, pažymi, kad bausme yra siekiama tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Todėl atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia teisingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K- 276-1073/2020).

13. Įvertinusi aukščiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis R. G. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro nusikalstamas veikas, švelnesnės bausmės, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas bei realių laisvės atėmimo bausmių atlikimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apibendrinant R. G. charakterizuojančių duomenų visumą, įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, R. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra laisvės atėmimas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta artima vidurkiui BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir nuteistajam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokios trukmės bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytina per griežta ir ribojančia R. G. labiau nei tai yra būtina, jos trukmė nepažeidžia proporcingumo principo, o paskiriant švelnesnę bausmę nebūtų įgyvendinamas teisingumo principas.

14. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. akcentuoja, kad jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, sutiko visiškai su civiliniu ieškiniu, kurį, būdamas laisvėje, sumokės iš pirmo atlyginimo, tačiau šios aplinkybės nepateisina nuteistojo R. G. poelgio ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Be to, pažymėtina, kad visos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės iš esmės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę bei nustatant jos terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. R. G. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį poreikį išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo R. G.

15. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, vadovaujantis komentuojamu įstatymu teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023). Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-217-976/2018).

16. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-18-697/2023, Nr. 2K-45-654/2023).

17. Atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą akivaizdu, kad R. G. formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas atitinka, tačiau šiame nuosprendyje nurodytos, taip pat skundžiamame nuosprendyje aptartos R. G. padarytą nusikaltimą apibūdinančios aplinkybės, nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat aptarti R. G. charakterizuojantys duomenys leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad šiuo atveju akivaizdžiai nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.