Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-682-1090/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-26
Bylos Nr.: e2-682-1090/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04297-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: E. V.-I.
Atsakovas: K. I.
Advokatai: Daiva Gadliauskienė, Audrius Vaičiūnas, Ilona Ivašauskaitė

Kategorijos

2.3.4.4Ginčai dėl vaikų
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-682-1090/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04297-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovei E. V.-I., ieškovės atstovams advokatams Audriui Vaičiūnui ir Daivai Gadliauskienei,

atsakovui K. I., atsakovo atstovei advokatei Ilonai Ivašauskaitei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V.-I. ieškinį atsakovui K. I. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė E. V.-I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui K. I., kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1320-930/2019, nustatytą atsakovo K. I. bendravimo su nepilnamete dukra I. I., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, taip pat priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad ginčas tarp šalių kilo po to, kai nepilnametė dukra ėmė vengti bendrauti su tėvu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1320-930/2019, nustatytą tvarką, pagal kurią:

2.1.2. Nuo 2019 m. birželio 1 d. tėvas su dukra I. bendrauja tokia tvarka:

2.1.2.1. Tėvas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas dukrą penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ar po užsiėmimų mokymo įstaigoje ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąja vietą to paties savaitgalio sekmadienį 17.00 val. Jei dukra penktadienį ar tą savaitgalį lanko užsiėmimus, tėvas pasirūpina dukters nuvežimu į (iš) užsiėmimus (-ų), taip pat pasirūpina, kad dukra paruoštų pamokas.

2.1.2.2. Tėvas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimu pabaigos ir grąžindamas dukrą tomis pačiomis dienomis į jos gyvenamąją vietą 20.00 val. Jei tomis dienomis dukra lanko užsiėmimus, tėvas pasirūpina dukters nuvežimu ir parvežimu į (iš) užsiėmimus (-ų).

2.1.2.3. Jei kažkuriuo iš nurodytu šiokiadieniu su dukra laiką praleisti pageidauja motina, apie tai motina informuoja dukters tėvą iki prieš tą šiokiadienį einančio sekmadienio 18.00 val. elektroniniu paštu arba SMS žinute ir nurodyti šiokiadieniai gali būti keičiami tėvui sutikus. Tėvams nesusitarus, taikoma 2.1.2.2 punkte sutarta tėvo su dukra bendravimo tvarka.

2.1.2.4. Dukra Tėvo dieną švenčia su Tėvu, Motinos dieną - su motina; tėvo gimtadienį švenčia su tėvu, motinos gimtadienį švenčia su motina, nepriklausomai, kurio iš tėvų bendravimo laikas yra nustatytas šiuo grafiku. Tėvas dukrą paima nurodytų dienų 10.00 val. ir grąžina dukrą i jos gyvenamąją vietą tų pačių dienų 20.00 val. Tėvai susitaria, kad dukters gimtadienio dieną dukra bendrauja su abiem tėvais.

2.1.2.5. Šalys susitaria, kad mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas dukra su tėvais praleidžia tokia tvarka:

2.1.2.5.1. Rudens atostogas dukra poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su motina;

2.1.2.5.2. Žiemos atostogas dukra praleidžia lygiomis dalimis su abiem tėvais: poriniais metais pirmąją atostogų dalį dukra praleidžia su motina, antrąją žiemos atostogų dalį praleidžia su tėvu, o neporiniais metais – pirmąją žiemos atostogų dalį praleidžia su tėvu, antrąją žiemos atostogų dalį praleidžia su motina;

2.1.2.5.3. Papildomas žiemos mokslo metų metu suteiktas moksleivių atostogas dukra poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais praleidžia su motina;

2.1.2.5.4. Pavasario atostogas dukra neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais praleidžia su motina.

2.1.2.6. Tėvas su dukra Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes praleidžia tokia tvarka: pirmą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 25 d., tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare, 20.00 val. Tėvai susitaria, kad Šv. Kūčias, t. y. gruodžio 24 d., dukra praleidžia su motina.

2.1.2.7. Tėvas su dukra Naujuosius metus sutinka poriniais metais, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d., 18.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d., 20.00 val. Neporiniais metais dukra Naujuosius metu sutinka su motina;

2.1.2.8. Tėvas su dukra Šv. Velykų šventes praleidžia poriniais metais paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 20.00 val., neporiniais metais su dukra praleidžia antrą Šv. Velykų dieną paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.

2.2. Tėvas kartu su dukra kiekvienais metais praleidžia ½ dukters vasaros atostogų dalį, kurios viena dalis gali būti iki 14 kalendorinių dienų. Apie tai, kur bus dukra, tėvai susitaria, kad vienas kitą informuoja prieš 7 kalendorines dienas ir užtikrina galimybę bendrauti su dukra I. telefonu. Atostogoms tėvas dukrą paima pirmąją atostogų dieną 10.00 val. iš dukters gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20.00 val. Šis punktas pradedamas taikyti nuo 2020 m. birželio 1 d.

2.3. Tėvai apie savo atostogų grafikus vienas kitą informuoja ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kiekvienų atostogų pradžios elektroniniu paštu ir (arba) SMS žinute.

2.4. Tėvų (motinos ir tėvo) atostogų metu netaikoma su dukra nustatyta bendravimo tvarka.

2.5. Tėvas sutinka, kad motina su dukra atostogų išvyktų į bet kurią kitą užsienio šalį, apie kurias (atostogų vietą, trukmę) dukters tėvas informuojamas elektroniniu paštu ar kitu abiejų tėvų sutartu būdu ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Atostogų metu motina užtikrina, kad su dukra būtų galima bendrauti telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.

2.6. Motina sutinka, kad tėvas su dukra atostogų išvyktų į bet kurią kitą užsienio šalį, apie kurias (atostogų vietą, trukmę) dukters motina informuojama elektroniniu paštu ar kitu abiejų tėvų sutartu būdu ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Atostogų metu tėvas užtikrina, kad su dukra būtu galima bendrauti telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.

2.7. Visus pranešimus K. I. E. V.-I. siunčia elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (arba) telefonu.

2.8. Visus pranešimus E. V.-I. K. I. siunčia elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (arba) telefonu.

2.9. Kitos tėvo bendravimo su vaiku sąlygos:

2.9.1. Tėvui negalint bendrauti su dukra nustatytu laiku, tėvas apie tai informuoja dukters motiną nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki numatyto bendravimo laiko.

2.9.2. Tėvai susitaria, kad dukters motina apie dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą informuoja tėvą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki dukters gyvenamosios vietos pakeitimo.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodo, jog situacija ėmė aštrėti 2020 m. pavasarį (kovo 7 d.), kuomet tą dieną atsakovas atvyko pasiimti dukros, tačiau dukra nepanoro eiti iš savo namų. Atsakovui pagrasinus, jog kreipsis į antstolius ir privers dukrą bendrauti su juo, dukra išsigando ir nuo to laiko įtampa tarp atsakovo ir dukters bei tarp atsakovo ir ieškovės pradėjo tik didėti. Be to, jau rudenį (rugsėjo 3 d.) atsakovas mėgino teisę bendrauti su dukra įgyvendinti panaudodamas smurtą: dukrą paėmęs už rankos prieš jos valią jėga ištempė paskui save, atėmė telefoną, dėl ko dukra dar labiau ėmė bijoti atsakovo ir apskritai vengti susitikimų su atsakovu, ne kartą buvo pabėgusi nuo atsakovo. Galiausiai, 2020 m. lapkričio 3 d., kai pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas turėjo paimti dukrą iš mokyklos, ieškovė dukrą po pamokų pasitiko prie mokyklos, o grįžus, prie namų atsirado atsakovas, su kuriuo kilo didelis konfliktas, kurio metu atsakovas ėmė grasinti ir nebesivaldyti, vartė daiktus kambariuose. Po šio įvykio, dukra atsisakė apskritai bendrauti su atsakovu, o kylant įtampai ir grėsmei ieškovė jau kvietė policiją ir policija kelis kartus buvo atvykusi į įvykio vietą, apie susiklosčiusią situaciją yra informuotas Tarnybos Vilniaus miesto apsaugos skyrius, šeimai pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas. Dėl šių įvykių pablogėjo dukters sveikata (paaštrėjo tikai, atsirado nemiga), teko lankytis pas gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrę, kuri rekomendavo trumpinti susitikimų laiką su tėčiu. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog dukrai augant, atsiranda savarankiški interesai ir norai, jos dienotvarkė intensyvėja, dukra nori lankyti būrelius, eina pas kineziterapeutą, todėl griežtas teismo nustatytas bendravimo su atsakovu grafikas, ypač darbo dienomis, nebetinka (ir nepatinka) pačiai dukrai. Taigi, ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su savo nepilnamete dukra I. I. tvarką, pagal kurią:

3.1. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas K. I. su dukra bendrauja abipusiu šalių (ieškovės ir atsakovo) sutarimu nustatyta tvarka atsižvelgdamas į dukters užimtumą bei interesus, tačiau:

3.2. Atsakovas turi teisę su dukra praleisti kas antrą savaitgalį – kiekvienu atveju atsakovas, norėdamas su dukra praleisti savaitgalį, susiderina (susitaria) apie tai su dukra ir informuoja apie tai ieškovę ne vėliau kaip tos savaitės ketvirtadienį. Atsakovas gali pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį vakare ir turėtų grąžinti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio vakare.

3.3. Atsakovas turi teisę su dukra švęsti, t. y. praleisti kartu, Tėvo dieną, atsakovo gimtadienį ir kitas atsakovui svarbias šventes. Atsakovas, norėdamas su dukra praleisti šventes, susiderina (susitaria) apie tai su dukra ir informuoja apie tai ieškovę ne vėliau kaip dieną prieš. Atsakovas gali pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ryte (jei tai yra ne darbo diena) arba iš karto po pamokų ar užsiėmimų (jei tai darbo diena) ir turėtų grąžinti į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare.

3.4. Atsakovas, pasidalindamas laiką su ieškove, turi teisę su dukra švęsti (t. y. praleisti kartu) dalį Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų švenčių. Atsakovas, norėdamas su dukra praleisti dalį švenčių, susiderina (susitaria) apie tai su dukra ir informuoja apie tai ieškovę ne vėliau kaip savaitę prieš.

3.5. Atsakovas turi teisę su dukra praleisti dalį mokslo metų metu moksleiviams skiriamų rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogų. Atsakovas, norėdamas su dukra praleisti atostogas (jų dalį), susiderina (susitaria) apie tai su dukra bei informuoja apie tai ieškovę ne vėliau kaip prieš savaitę (o esant galimybei, t.y. suplanuotai kelionei ir pan. - kiek galima anksčiau).

3.6. Atsakovas turi teisę su dukra praleisti ½ dukters vasaros atostogų dalį, kurios viena dalis galėtų būti iki 14 kalendorinių dienų. Atsakovas, norėdamas su dukra praleisti atostogas, susiderina (susitaria) apie tai su dukra I. bei informuoja apie tai ieškovę ne vėliau kaip prieš savaitę (o esant galimybei, t.y. suplanuotai kelionei ir pan. – kiek galima anksčiau).

3.7. Visais atvejais, bet kuriai šaliai pasiteiravus kita šalis turi informuoti, kur yra jų dukra ir bet kuriuo momentu suteikti dukrai galimybę bendrauti su bet kuriuo iš tėvų.

3.8. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad bet kuris iš tėvų su dukra gali laikinai išvykti į bet kurią kitą užsienio šalį, tačiau apie ketinimus vykti į užsienio šalį, šalis turi informuoti kitą šalį ne vėliau kaip savaitę prieš išvykimą (o esant galimybei, t.y. suplanuotai kelionei ir pan. – kiek galima anksčiau).

3.9. Visus pranešimus atsakovas K. I. ieškovei E. V.-I. siunčia elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (arba) telefonu.

3.10. Visus pranešimus ieškovė E. V.-I. atsakovui K. I. siunčia elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (arba) telefonu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 1–4).

4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė taikos sutarties projektą, kurioje ieškovė siūlė šalių bendru sutarimu nustatyti tokią atsakovo bendravimo su savo nepilnamete dukra tvarką:

4.1. Iki 2022 m. lapkričio 1 d. tėvas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, dukrą į tėvo gyvenamąją vietą atvežant motinai šeštadienį ir sekmadienį 10.00–11.00 val. ryte, o tėvui grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį 19.00 val. Jei dukra tą savaitgalį lanko užsiėmimus, tėvas pasirūpina dukters nuvežimu į (iš) užsiėmimus (-ų), taip pat pasirūpina, kad dukra paruoštų pamokas;

4.2. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. tėvas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, dukrą į tėvo gyvenamąją vietą atvežant motinai penktadienį 18.00–19.00 val., tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. Jei dukra tą savaitgalį lanko užsiėmimus, tėvas pasirūpina dukters nuvežimu į (iš) užsiėmimus (-ų), taip pat pasirūpina, kad dukra paruoštų pamokas;

4.3. Dukra Tėvo dieną švenčia su Tėvu, Motinos dieną – su motina; tėvo gimtadienį švenčia su tėvu, motinos gimtadienį švenčia su motina, nepriklausomai, kurio iš tėvų bendravimo laikas yra nustatytas šiuo grafiku. Tėvas pasiima/grąžina dukrą iš/į jos gyvenamosios (-ąją) vietos (-ą) nurodytomis dienomis 10.00 val. ryte ir 20.00 val. vakare;

4.4. Šalys susitaria, kad mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas dukra su tėvais praleidžia tokia tvarka:

4.4.1. Rudens atostogas dukra poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su motina. Motina pirmąją atostogų dieną atveža dukrą į Tėvo gyvenamąją vietą 18.00 val. tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val.;

4.4.2. Žiemos atostogas dukra praleidžia lygiomis dalimis su abiem tėvais: poriniais metais pirmąją atostogų dalį dukra praleidžia su motina, antrąją žiemos atostogų dalį praleidžia su tėvu, o neporiniais metais – pirmąją žiemos atostogų dalį praleidžia su tėvu, antrąją žiemos atostogų dalį praleidžia su motina. Motina pirmąją atostogų dieną atveža dukrą į tėvo gyvenamąją vietą 18.00 val., tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val.;

4.4.3. Papildomas žiemos mokslo metų metu suteiktas moksleivių atostogas dukra poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais praleidžia su motina. Motina pirmąją atostogų dieną atveža dukrą į tėvo gyvenamąją vietą 18.00 val., o tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val.;

4.4.4. Pavasario atostogas dukra neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais praleidžia su motina. Motina pirmąją atostogų dieną atveža dukrą j tėvo gyvenamąją vietą 18.00 val., o tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val.

4.5. Tėvas su dukra Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes praleidžia tokia tvarka: pirmą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 25 d., motina atveža dukrą į tėvo gyvenamąją vietą 10.00 val., o tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.;

4.6. Tėvai susitaria, kad Šv. Kūčias, t. y. gruodžio 24 d., dukra praleidžia su motina;

4.7. Tėvas su dukra Naujuosius metus sutinka poriniais metais, Motina atveža dukrą į tėvo gyvenamąją vietą gruodžio 31 d. 18.00 val., tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 20 val. Neporiniais metais dukra Naujuosius metu sutinka su motina;

4.8. Tėvas su dukra Šv. Velykų šventes praleidžia poriniais metais, motinai atvežant dukrą į tėvo gyvenamąją vietą pirmą Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir tėvui grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 20.00 val., neporiniais metais su dukra praleidžia antrą Šv. Velykų dieną, motinai atvežant dukrą į tėvo gyvenamąją vietą 10.00 val. ir tėvui grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;

4.9. Tėvas kartu su dukra kiekvienais metais, pradedant nuo 2023 metų, praleidžia ½ dukters vasaros atostogų dalį, kurios viena nepertraukiama dalis negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų. Atostogoms motina dukrą atveža į tėvo gyvenamąją vietą pirmąją atostogų dieną 10.00 val. Tėvas dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20.00 val.;

4.10. Tėvai apie savo atostogų grafikus vienas kitą informuoja ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kiekvienų atostogų pradžios elektroniniu paštu ir (arba) SMS žinute;

4.11. Tėvų (motinos ir tėvo) atostogų metu netaikoma su dukra nustatyta bendravimo tvarka;

4.12. Dukrai suėjus 14 (keturiolika) metų tėvas bendravimui pasiima ją pats iš dukters buvimo vietos;

4.13. Tėvas sutinka, kad motina su dukra atostogų išvyktų į bet kurią kitą užsienio šalį, apie kurias (atostogų vietą, trukmę) dukters tėvas informuojamas elektroniniu paštu ar kitu abiejų tėvų sutartu būdu ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Atostogų metu motina užtikrina, kad su dukra būtų galima bendrauti telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis;

4.14. Motina sutinka, kad tėvas su dukra atostogų išvyktų į bet kurią kitą užsienio šalį, apie kurias (atostogų vietą, trukmę) dukters motina informuojama elektroniniu paštu ar kitu abiejų tėvų sutartu būdu ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Atostogų metu tėvas užtikrina, kad su dukra būtų galima bendrauti telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis;

4.15. Įpareigoti motiną dukrai, pavyzdžiui dėl ligos, negalint atvykti į bendravimą su tėvu, šį nedelsiant apie tai informuoti SMS žinute;

4.16. Įpareigoti tėvą nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 vai.) informuoti motiną jo ir nepilnametės dukters bendravimo metu apie įvykusią bet kokią, nekasdienę su nepilnamete dukra susijusią ar nutikusią, dėmesio ir pagalbos reikalaujančią situaciją (liga, susižalojimas, trauma, pasimetimas ir kita);

4.17. Jei švenčių dienos sutampa su savaitgaliais, tėvo bendravimas su dukra vyksta pagal nustatytą bendravimo tvarką švenčių dienomis;

4.18. Visus pranešimus K. I. E. V.-I. siunčia elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (arba) SMS žinute telefonu;

4.19. Visus pranešimus E. V.-I. K. I. siunčia Elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (arba) SMS žinute telefonu;

4.20. Tėvui negalint bendrauti su dukra nustatytu laiku, tėvas apie tai informuoja dukters motiną nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki numatyto bendravimo laiko;

4.21. Tėvai susitaria, kad dukters motina apie dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą informuoja tėvą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki dukters gyvenamosios vietos pakeitimo;

4.22. Abipusiu rašytiniu išankstiniu susitarimu (įskaitant ir SMS žinutes, susirašinėjimą elektroniniu paštu) tėvai gali keisti šią nustatytą bendravimo tvarką (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 102–104).

Atsiliepimas

5. Atsakovas K. I. pateiktame atsiliepime į ieškinį, taip pat papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog su ieškovės pateiktu ieškiniu iš esmės nesutinka, mano, jog bendravimo tvarkos pakeitimui nėra jokio poreikio, jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovo teigimu, vaiko nenoras susitikti su tėčiu ar noras veikti kažką kito tuo metu, kai nustatytas bendravimo laikas su tėčiu, nėra aplinkybių pasikeitimas ir tuo labiau esminis, pateikiamas vaiko nenoras susitikti su tėčiu negali būti priežastis nesilaikyti bendravimo tvarkos ir užkirsti kelią palaikyti vaiko ryšį su abiem tėvais. Be to, ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kuria siekiama apriboti atsakovo bendravimą su dukra, t. y. pašalinant iš bendravimo tvarkos susitikimus darbo dienomis, yra nepagrįsta ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Pažymėjo, jog ieškovė nededa pastangų, kad būtų palaikomas dukros ir atsakovo bendravimas, siekia kuo labiau dukros bendravimą su tėčiu apriboti, neskatina dukros palaikyti ryšį su tėvu, manipuliuoja dukros jausmais, kad ši vengtų bendravimo su tėčiu, o ieškinys buvo inicijuotas dėl to, kad nepatirtų neigiamų pasekmių atsakovui kreipusis į antstolį dukrai neleidžiant bendrauti su tėčiu. Apskritai, jau nuo pat pradžių, kai buvo patvirtinta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, motina kėlė kliūtis atsakovui bendrauti su dukra sprendime nustatyta tvarka, t. y. savavališkai, nesuderinusi iš anksto atšaukdavo vaiko ir tėčio susitikimus savaitgaliais, darydavo kliūtis praleisti nustatytą atostogų laiką kartu su dukra, o prasidėjus karantinui dėl COVID-19 pandemijos apskritai uždraudė matytis su dukra ir išvežė dukrą iš gyvenamosios vietos. Atsakovo teigimu, ieškovės teiginiai, jog jis smurtauja prieš dukrą, neatitinka tikrovės, atsakovas nenaudojo smurto nei prieš dukrą, nei prieš ieškovę. Be to, būtent jis dar 2020 m. spalio 30 d. inicijavo kreipimąsi į Tarnybą, kad būtų suteikta pagalba bendravimo tvarkos su dukra užtikrinimui. Atsakovo teigimu, ieškovė teikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir šmeižia jį. Pasak atsakovo, aplinkybės nuo 2019 m. balandžio 8 d. teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė ir dar labiau apriboti tėvo bendravimą su dukra nėra jokio pagrindo ir tai tik pakenktų vaiko interesams, dar labiau atitolinant vaiką nuo tėvo. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės argumentus, jog dėl matymosi su tėvu pablogėjo dukters sveikata, nurodo, jog dukra pas ieškovės nurodomą psichiatrą lankėsi tik vieną kartą, ir nors mergaitei po konsultacijos buvo paskirtas medikamentinis gydymas, bet ieškovės sprendimu vaistų mergaitė nevartojo, nors taip ieškovė tvirtino Tarnybos atstovams, siekdama parodyti neva pablogėjusią dukros sveikatą. Be to, ieškovė nevykdė ir teismo nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, kaltindama paskirtą tarpininkę prieš vaiką vykdomu psichologiniu smurtu, dėl ko tarpininkė nusprendė nutraukti tarpininkavimą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 47–50, 88; 2 t., b. l. 48).

6. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė savo siūlomą (alternatyvią) bendravimo su dukra tvarką, nurodydamas, jog jo siūlomoje tvarkoje yra aiškiai apibrėžtos vaiko bendravimo su tėvu sąlygos, susitikimų laikas, trukmė, kitos faktinės aplinkybės, iš kurių yra aišku ir suprantama, kaip realiai būtų vykdomas tėvo ir vaiko bendravimas. Pasak atsakovo, ieškovės siūlomai tvarkai stinga tikslumo, apibrėžtumo, aiškumo, nėra aišku, kokia bendravimo tvarka tarp tėvo ir vaiko turėtų būti nustatyta, kai susitikimų poreikis yra grindžiamas vien vaiko apsisprendimu. Atsakovas, esant poreikiui, siūlo nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią:

6.1. Tėvas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, Dukrą į tėvo gyvenamąją vietą atveža motina penktadienį 18.00 val. ar po užsiėmimų mokymo įstaigoje, tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. Jei dukra tą savaitgalį lanko užsiėmimus, tėvas pasirūpina dukters nuvežimu į (iš) užsiėmimus (-ų), taip pat pasirūpina, kad dukra paruoštų pamokas.

6.2. Dukra Tėvo dieną švenčia su Tėvu, Motinos dieną – su motina; tėvo gimtadienį švenčia su tėvu, motinos gimtadienį švenčia su motina, nepriklausomai, kurio iš tėvų bendravimo laikas yra nustatytas šiuo grafiku. Motina dukrą atveža į Tėvo gyvenamąją vietą nurodytomis dienomis 10.00 val. ir Tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tomis pačiomis dienomis 20.00 val.

6.3. Šalys susitaria, kad mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas dukra su tėvais praleidžia tokia tvarka:

6.4. Rudens atostogas dukra poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su motina. Motina Pirmąją atostogų dieną atveža dukrą į Tėvo gyvenamąją vietą 18.00 val., Tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val.

6.5. Žiemos atostogas dukra praleidžia lygiomis dalimis su abiem tėvais: poriniais metais pirmąją atostogų dalį dukra praleidžia su motina, antrąją žiemos atostogų dalį praleidžia su tėvu, o neporiniais metais – pirmąją žiemos atostogų dalį praleidžia su tėvu, antrąją žiemos atostogų dalį praleidžia su motina. Motina Pirmąją atostogų dieną atveža dukrą į Tėvo gyvenamąją vietą 18.00 val., Tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val.

6.6. Papildomas žiemos mokslo metų metu suteiktas moksleivių atostogas dukra poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais praleidžia su motina. Motina Pirmąją atostogų dieną atveža dukrą į Tėvo gyvenamąją vietą 18.00 val., Tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val.

6.7. Pavasario atostogas dukra neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais praleidžia su motina. Motina Pirmąją atostogų dieną atveža dukrą į Tėvo gyvenamąją vietą 18.00 val., Tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val.

6.8. Tėvas su dukra Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes praleidžia tokia tvarka: pirmą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 25 d., Motina atveža dukrą į Tėvo gyvenamąją vietą 10.00 val. ir Tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare, 20.00 val. Tėvai susitaria, kad Šv. Kūčias, t. y. gruodžio 24 d., dukra praleidžia su motina.

6.9. Tėvas su dukra Naujuosius metus sutinka poriniais metais, Motina atveža dukrą į Tėvo gyvenamąją vietą gruodžio 31 d., 18.00 val. Tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d., 20.00 val. Neporiniais metais dukra Naujuosius metu sutinka su motina;

6.10. Tėvas su dukra Šv. Velykų šventes praleidžia poriniais metais Motina atveža dukrą į Tėvo gyvenamąją vietą pirmą Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir Tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 20.00 val., neporiniais metais su dukra praleidžia antrą Šv. Velykų dieną Motina atveža dukrą į Tėvo gyvenamąją vietą 10.00 val. ir Tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.

6.11. Tėvas kartu su dukra kiekvienais metais praleidžia ½ dukters vasaros atostogų dalį, kurios viena nepertraukiama dalis negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų. Atostogoms Motina dukrą atveža į Tėvo gyvenamąją vietą pirmąją atostogų dieną 10.00 val. Tėvas dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20.00 val.

6.12. Tėvai apie savo atostogų grafikus vienas kitą informuoja ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kiekvienų atostogų pradžios elektroniniu paštu ir (arba) SMS žinute.

6.13. Tėvų (motinos ir tėvo) atostogų metu netaikoma su dukra nustatyta bendravimo tvarka.

6.14. Tėvas sutinka, kad motina su dukra atostogų išvyktų į bet kurią kitą užsienio šalį, apie kurias (atostogų vietą, trukmę) dukters tėvas informuojamas elektroniniu paštu ar kitu abiejų tėvų sutartu būdu ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Atostogų metu motina užtikrina, kad su dukra būtų galima bendrauti telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.

6.15. Motina sutinka, kad tėvas su dukra atostogų išvyktų į bet kurią kitą užsienio šalį, apie kurias (atostogų vietą, trukmę) dukters motina informuojama elektroniniu paštu ar kitu abiejų tėvų sutartu būdu ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Atostogų metu tėvas užtikrina, kad su dukra būtų galima bendrauti telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.

6.16. Visus pranešimus K. I. E. V.-I. siunčia elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (arba) SMS žinute telefonu.

6.17. Visus pranešimus E. V.-I. K. I. siunčia Elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (arba) SMS žinute telefonu.

6.18. Tėvui negalint bendrauti su dukra nustatytu laiku, tėvas apie tai informuoja dukters motiną nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki numatyto bendravimo laiko.

6.19. Tėvai susitaria, kad dukters motina apie dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą informuoja tėvą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki dukters gyvenamosios vietos pakeitimo.

6.20. Klausimai susiję su dukros būrelių lankymu sprendžiami bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Tais atvejais, kai dukros būrelių lankymo laikas sutampa su dukros ir tėvo bendravimo laiku (visiškai ar iš dalies), motina turi gauti rašytinį tėvo sutikimą dėl užrašymo į tokį būrelį. Tėvas per 3 darbo dienas raštu pateikia argumentuotą atsakymą motinai dėl sutikimo ar nesutikimo. (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 94–96 ).

7. Tarnyba pateikė byloke išvadą, kurioje nurodo, jog šeima Tarnybai yra žinoma – 2020 m. spalio 30 d., lapkričio 12 d., ir 13 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nuo 2020 m. lapkričio 13 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Tarnyba nurodo, jog ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame būste, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame vaikas turi savo atskirą kambarį, pritaikytą vaiko poreikiams. Nepilnametė I. I. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini), lanko keramikos ir dailės pamokas, vaiko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Mergaitė pasakojo, jog gyvena su mama, o tėtis gyvena kitame bute su drauge ir jos dviem vaikais. Mergaitė nurodė, jog jai nepatinka lankytis tėčio gyvenamojoje vietoje, nes nelabai patinka tėčio draugė ir jos vaikai, ten nesijaučia kaip namuose, nesijaučia laisvai. Mergaitė tėtį apibūdino kaip reikalaujantį daryti tik tai, ką jis nori, pagal jo planą, po įvykio, kuris nutiko 2020 m. rugsėjo mėn., kai tėtis ją tempė į lauką, mergaitė tuo metu jautėsi liūdnai, verkė ir ji padėjo bijoti, jog tėtis vėl ją temps. Mergaitė sakė, jog darbo dienomis, kai turi susitikti su tėčiu (antradieniais ir ketvirtadieniais), nori pati grįžti po mokyklos namo, pavalgyti, paruošti namų darbus, pailsėti ir tik tuomet susitikti su tėčiu, o ne iš karto po pamokų. Mergaitė pasakojo, jog su mama santykiai geri, mamai padeda gaminti maistą, kartu skaito knygas, eksperimentuoja, žaidžia, padeda mamai buityje. Mergaitė mamą apibūdino kaip gerą, rūpestingą, visada padedančią. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, jog atsakovas bendrauja su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką, neatsižvelgia į situacijas, nesitaria su vaiku, nėra linkęs atsižvelgti į vaiko poreikius, negirdi vaiko, nelinkęs komunikuoti ir bendrauti su ieškove. Ieškovė teigė, jog nenori riboti atsakovo bendravimo su vaiku, tačiau nori užtikrinti komunikaciją tarp šalių dėl vaiko poreikių ir interesų, nes dabartinė situacija neatitinka vaiko fizinio ir emocinio poreikio, išbalansuoja dienos ritmą. Ieškovė nori, kad į bendravimą su vaiku būtų žvelgiama lanksčiau, be prievartos ir spaudimo vaikui. Tarnyba nurodo, jog, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti ieškiniui iš esmės neturi pagrindo (el. b. priedas, b. l. 3–9, 17–21).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Ieškovė teismo posėdyje palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog pagrindinės problemos yra tai, kad nustatyta tvarka nebeatitinka vaiko poreikių, tėvo emocinis ir fizinis smurtas prieš vaiką ir visiškas nelankstumas vykdant tvarką, neatsižvelgiant į vaiko interesus, bei nėra jokio bendradarbiavimo tarp šalių, tarimosi. Mano, jog atsakovas visiškai neatsižvelgia į vaiko interesus, nors ji deda maksimalias pastangas, kad ryšys tarp jų užsimegztų, tačiau tėvas negeba užmegzti saugaus ryšio su vaiku, vaikui bendravimas su tėvu sukelia didžiulius emocinius išgyvenimus, dėl ko teko kreiptis pas psichiatrus ir psichologus. Norėtų, kad bendravimo tvarka būtų lankstesnė, labiau atitinkanti vaiko poreikius. Antradieniais, ketvirtadieniais, pamokos baigiasi apie 14 val., ji turi šuniuką, kurį reikia prižiūrėti, reikia daryti namų darbus, ji turi sveikatos problemų, jai būtina lankyti kineziterapiją, lanko dailės, keramikos būrelius. Tėvo nauja šeima gyvena kitoje miesto pusėje, tėvas nori ją pasiimti iškart po pamokų, tačiau tėvo namuose dukra nepritampa prie tėvo sugyventinės vaikų, pamokų nėra galimybių ruošti, jai yra trukdoma, nėra ko paklausti, todėl mano, jog darbo dienomis būtina atsižvelgti į vaiko poreikius, leisti jai ramiai pailsėti, rūpintis dukros sveikatos problemomis, kad liktų laiko pamokų ruošai ir pan. Ieškovė iš esmės neprieštarauja bendravimui darbo dienomis, tačiau nori, kad tėvas įsitrauktų ir padėtų vaiko veiklose, nuvežtų į būrelius, leistų pailsėti ir pan., o ne iškart po mokyklos vežtųsi vaiką į savo namus. Dėl bendravimo savaitgalių metu ieškovė tvirtino, jog jeigu dukra nori, gali bendrauti su tėvu be jokių kliūčių. Dėl tėvo dienos, gimtadienio praleidimo nieko nekeičia. Dėl švenčių teigia, jog jas taip pat galima dalintis pusiau, tam neprieštarauja, tačiau vaikas laikosi tam tikrų tradicijų, vasarą grįžus giminaičiams į užsienio, dukra nori būti su jais, todėl jos prašomoje nustatyti tvarkoje bendravimas švenčių metu numatytas lankstesnis. Ieškovė sutinka, kad vaikas leidžia Kūčias su mama, o Kalėdas – su tėvu, o Naujus metus vaikas visuomet nori būti pas močiutę, kadangi tą dieną yra jos gimtadienis. Dėl bendravimo Velykų metu teigė, jog, pavyzdžiui, per šventes atvykus pusbroliams dukra nori leisti laiką su jais. Dėl atostogų mokslo metų metu vaikas nori dalyvauti rengiamose stovyklose, o tėvas nenori, kad vaikas dalyvautų, taip pat per atostogas atvažiuoja pusbroliai, su kuriais dukra nori susitikti. Apskritai dėl vaiko požiūrio į tėvą, jų susiklosčiusių santykių, bendravimas yra labai apsunkintas ir neįmanoma laikytis nustatytos tvarkos, tėvas visiškai nebendradarbiauja, todėl ji nori, kad visuomet būtų tariamasi su ieškove ir su pačia dukra. Teigė, jog nuo 2019 m., kai tvarka buvo nustatyta, jos nebuvo laikomasi, atsakovas buvo dingęs 5 mėnesiams, apskritai su nakvyne vaikas niekad nebuvo pas tėvą. Sutinka, jog būtų gerai, kad tėvas paimtų vaiką iš jo buvimo, o ne gyvenamosios vietos.

9. Ieškovė teismo posėdyje taip pat nurodė, jog ji nenori užkrauti atsakomybės vaikui dėl bendravimo su tėvu tvarkos vykdymo, tačiau jos nuomone bendravimas turėtų vykti tik pačiam vaikui sutinkant bendrauti ir kad nebūtų taikoma prievarta vaiko atžvilgiu vykdant bendravimo tvarką. Ieškovė atsižvelgdama į teismų praktikoje suformuluotus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kriterijus, teismo posėdyje prašė ieškinį nagrinėti ne tik pagal ieškinyje prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, bet ir pagal 2022 m. liepos 7 d. ieškovės pateiktą taikos sutarties projekte ieškovės siūlomą nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką (šio sprendimo 4 p.), kaip alternatyvų ieškinio reikalavimą.

10. Ieškovė baigiamojoje kalboje palaikė ieškinį, prašė apginti vaiko interesus, kad vaikas augtų saugioje aplinkoje, kad nepatirtų streso, smurto, galėtų ramiai mokytis, lankyti jos mėgiamus burelius. Ieškovė teigė, kad susiklosčiusioje situacijoje ji darė kas įmanoma, pvz., konsultavosi su specialistais, laikėsi visų rekomendacijų, tačiau šioje situacijoje reikalingos ir atsakovo pastangos. Atsakovas vaikui rodo mažai dėmesio, su ieškove bendrauja tik raštu. Nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jokio teigiamo efekto neturėjo, padarė vaikui daug žalos, dėl to pablogėjo vaiko emocinė būsena. Ji kartu su vaiku ir toliau konsultuojasi su specialistu (psichiatru), kuris patarė nenaudoti prievartos. Prašė teismo atsižvelgti į specialistų rekomendacijas, kurios yra pateiktos byloje. Teigė, kad neketina riboti bendravimo, tik nori, kad bendravimas vyktų sklandžiai, be prievartos.

11. Ieškovės atstovas advokatas Audrius Vaičiūnas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti bei priimti teisingą sprendimą. Nurodė, jog 2019 metais nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi iš abiejų pusių. Pažymėjo, jog svarbiausia yra vaiko poreikiai, ir jei jų nebus paisoma jokia tvarka neveiks. Šiuo metu galiojanti tvarka niekam nepatogi, gyvenimas keičiasi, todėl būtina ją keisti. Naujoje tvarkoje yra akcentuojamas šalių susitarimas, kad galėtų bendrauti su vaiku, su kuriuo jie turi susiderinti, ji daug lankstesnė ir liberalesnė, kadangi problemos slypi tėvų santykiuose, o ne teisėje.

Šalies argumentai

12. Ieškovės atstovė advokatė Daiva Gadliauskienė baigiamojoje kalboje palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė tenkiti ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad nustatyta galiojanti bendravimo tvarka šiai dienai neatitinka vaiko interesų. Atsirado naujų pomėgių, taip pat vaikas turi sveikatos problemų (turi lankytis pas gydytojus). Šiuo metu ryšys tarp vaiko ir atsakovo yra labai susilpnėjęs. Atsakovas nerodo jokios iniciatyvos, neskambina, nerašo dukrai. Pabrėžė, kad abu tėvai yra vienodai atskingi už vaiką, turi vienodas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, dalyvaujant vaiko auklėjime. Iš atsakovo pateiktų byloje dokumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas puikiai žino tik savo teises, tačiau vengia savo pareigų. Šioje byloje aiškiai matyti, kad vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra labai silpnas, jį galima atstatyti tik palaipsniui, tam reikalingas pereinamasis laikotarpis. Prašė pratęsti pereinamąjį laikotarpį, o tik po to, atstačius ryšį, būtų galima nustatyti nuolatinę bendravimo tvarką. Pabrėžė, kad pats atsakovas turi pareigą domėtis vaiko sveikata, o ne ieškovė turi jam teikti šią informaciją. Iš procesinių dokumetų matyti, kad dėl susiklosčiusios situacijos (nevyksta darnus bendravimas) atsakovas visą kaltę verčia ieškovei. Mano, kad byloje esančiu ekspertizės aktu (inicijuotu atsakovo) teismas neturėtų vadovautis besąlygiškai, nesutinka su espertizės išvadomis. Atsakovas turi sudaryti sąlygas sklandžiam bendravimui su vaiku, turi atsižvelgti į vaiko norus ir juos paisyti. Motina nėra atsakinga už vaiko autonomiškumą, vaikas yra tokio amžiaus, kai supranta, jog taikoma prievarta (dėl bendravimo). Pabrėžė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pats nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos, dažnai nerodo inciatyvos. Bet kokia kita nustatyta bendravimo tvarka nebus įgyvendinta, jeigu atsakovas pats nerodys noro.

Atsiliepimas

13. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog nesutinka su ieškovės išdėstyta pozicija dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teigė, jog žiūri itin lanksčiai į nustatytą bendravimo tvarką, kuri buvo nuolat aptariama ir derinama, tačiau mano, jog motina pastangų nedėjo. Dėl ieškovės nurodomo vaiko užimtumo teigė, jog šie dalykai negali riboti bendravimo su tėvu. Jis turi galimybę pasiimti vaiką iš mokyklos viduryje darbo dienos, yra sudaręs visas sąlygas jo namuose tiek pailsėti, tiek paruošti pamokas, o nuostatos, kad jo šeimos vaikai yra blogi, yra išgalvotos ieškovės. Mano, jog dukrai irgi reikalingas adaptavimasis prie naujos šeimos, tačiau motina tam nesuteikia galimybės. Teigė, jog visuomet po mokyklos užeidavo į dukros namus persirengti, pasiimti reikiamus daiktus, mokymosi priemones ir tada priklausomai nuo situacijos važiuodavo namo. Problemos prasidėjo, kai motinai pradėjo nepasitikėti kartu su tėvu ruoštais namų darbais, juos tikrindavo, todėl dukra pradėjo nenorėti ruošti namų darbų su tėvu. Neaišku, kaip pagal ieškovės siūlomą tvarką tėvas galėtų dalyvauti vaiko ugdyme, kas yra abiejų tėvų ir teisė ir pareiga. Taip pat netiesa, kad atsakovas kažkaip riboja vaiko dalyvavimą būrelių veiklose, tačiau ieškovė pati parenka būrelius, kurie yra arti jos namų. Siūlymas bendrauti su dukra tik jos aplinkoje atitinka ne vaiko, o tik pačios ieškovės interesus. Nesutinka, su Tarnybos siūlymu pasiimti vaiką iš jo buvimo vietos, nes ji gali būti bet kur. Taigi, bendravimo tvarkos pakeitimui nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, negalima perkelti atsakomybės ant vaiko, kuris turi didelį lojalumo konfliktą, dėl bendravimo su tėvu, o ieškovės siūloma tvarka yra ženkliai ribojamas laikas, kurį atsakovas galėtų praleisti su vaiku, neužtikrinamas jų santykių tęstinumas. Atsakovo nuomone, visų pirma, turi būti siekiama tvarkos įgyvendinimo, o ne pakeitimo, dabar galiojanti tvarka nėra žalinga vaikui ir atliepia jo poreikius, ji yra tinkama. Netiesa, jog atsakovas buvo dingęs 5 mėnesiams, kadangi įvedus karantiną ieškovė be jokio pagrindo neleido bendrauti su vaiku ir išvežė vaiką į sodybą Molėtų raj., vėliau atostogų metu vaikas su tėvu praleido tik 5 dienas dėl ieškovės kaltės, vaikas nei karto nebuvo nakvojęs tėvo namuose. Net antstoliui skyrus įpareigojimą surasti psichologą, ieškovė to nedarė. Dėl ieškovės nurodomų atsakovo grasinimų dukrai pažymėjo, jog bendravimo krizės atsitikdavo, kai ieškovė negaudavo papildomų išlaikymo lėšų. Jokių grasinimų vaikui, fizinio smurto niekada nebuvo, buvo pokalbiai su motina dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, tačiau vaiko motina nuolat eskaluoja smurto temą, dėl ko, pasak atsakovo, fiksuojamos neigiamos vaiko emocijos ir jam atrodo, kad taip ir buvo. Atsakovas pažymi, jog po atvejo vadybos pabaigos bandant bendrauti leidžiant vaikui spręsti, ar bendrauti su tėvu, dukra nekelia telefono arba atsisako būti su tėčiu. Atsakovo inicijuota atvejo vadyba nesuteikė realios pagalbos, todėl prašė jos nutraukimo, nes ji neturėjo prasmės. Šalys pabaigė kursus, tačiau bėdos nebuvo išspręstos, mano, jog šeimai nebuvo pagelbėta, ieškovė nepradėjo laikytis bendravimo tvarkos. Pats asmeniškai daro viską, kad bendrautų su dukra ir kad ji to norėtų, po skyrybų lankėsi pas psichologą, kartu su ieškove dalyvavo užsiėmimuose su vaiku, eidavo kartu į bažnyčią vaikui ruošiantis komunijai ir t. t., o pastaruoju metu su dukra visuomet bendrauja pozityviai, pastoviai stengiasi kurti artimą tarpusavio ryšį, leidžia kartu laisvalaikį, tačiau neturėdamas laiko su dukra, negali daryti įtakos jos pasirinkimams.

14. Atsakovas baigiamojoje kalboje išreiškė norą turėti kasdienį bendravimą su dukra. Tai yra vienintelis jo noras, kurio ir siekia. Šiuo metu nemato pagrindo keisti dabartinę bendravimo tvarką. Teigė, kad iki šiol su dukra daugiausia matydavosi antradieniais ir ketvirtadieniais, t. y. ne savaitgaliais, todėl dėl pasikeitusių aplinkybių (padidėjusio dukros krūvio) ir ieškovės nenoro, kad dukra nakvotų savaitgaliais pas atsakovą, tikėtina, kad bendravimas su dukra dar sumažės. Prašė ieškinio netenkti.

15. Atsakovo atstovė advokatė Ilona Ivašauskaitė baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad bendravimas nevyksta būtent dėl ieškovės neigiamo nusistatymo atsakovo atžvilgiu, ieškovė dažnai sudaro klūtis sklandžiam bendravimui. Teigė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės sudaromos kliūtys daro neigiamą įtaką. Mano, kad ekspertizės išvada turėtų būti vadovaujamasi. Asmeninė ieškovės atstovės nuomonė nėra pagrindas ginčyti ekspertizės išvadą. Esama situacija susiklostė dėl nuoseklių ieškovės veiksmų, t. y. nuolatinio manipuliavimo dukros jausmais. Vaiko nenoras bedrauti su atsakovu sąlygotas ieškovės neigiamu nusiteikimu bei manipuliavimu (pvz., ieškovė vaikui pasakoja tokius dalykus, kurie yra suaugusiųjų reikalas). Teigia, kad nėra pateikta jokių neva taikomo smurto įrodymų. Dėl šioje byloje Tarnybos pozicijos: mano, kad pateiktos išvados šioje byloje nėra tinkami įrodymai. Turi abejonių dėl ieškovės pateiktų įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų.

16. Tarnybos atstovė teismo posėdyje pateikė galutinę išvadą, kurioje nurodė, jog abu tėvai turi pakankamai geras buities sąlygas vaikui būti ir nakvoti, iš bylos duomenų matyti, jog bylos eigoje mergaitė buvo prisirišusi prie motinos, nusistatymas prieš tėvą buvo kategoriškas ir nemotyvuotas, tačiau kita vertus tėvas deda nepakankamas pastangas palaikant ryšį su vaiku, vaikas atsakovo namuose neturi vietos ruošti pamokas, atsakovas yra nepasirengęs priimti vaiko su nakvyne, taip pat nepakankamai atliepia dukros emocinius poreikius ir deda nepakankamas pastangas susigrąžinti ryšį su dukra. Šalys prašo nustatyti pakankamai panašią bendravimo tvarką, mano, jog nežiūrint šalių ginčų, tokia tvarka galėtų būti nustatyta. Mano, jog labiausiai vaiko interesus atitiktų ieškovės pateiktos taikos sutarties projekte siūloma bendravimo tvarka, kadangi ji atitinka teismų praktiką, yra aiški ir pakankama. Ankstesniu teismo sprendimu nustatyta tvarka iš dalies atitinka teismų praktiką, tačiau galbūt kažkas toje tvarkoje netiko vaikui, be to, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis be nakvynių. Iš esmės nei viena tvarka neprieštarautų vaiko interesams, esmė ne tvarkoje, o tėvų nusistatyme vykdyti tvarką ir atliepti dukters emocinius poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. V.-I. ir atsakovas K. I. yra susilaukę vaiko – dukters I. I., gimusio (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė, t. y. mergaitei sprendimo priėmimo metu yra 12 metų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 35). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1320-930/2019, panaikino pareiškėjų E. V.-I. ir K. I. apskaitos akto įrašą sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų K. I. ir E. V.-I. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte šalys nustatė K. I. bendravimo su nepilnamete dukra I. I. tvarką, kuri nurodyta šio sprendimo 2 punkte (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 25–28). Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu buvo nustatyta konkreti tėvo K. I. bendravimo su nepilnamete dukra I. I. tvarka.

18. Bylos duomenimis, dėl teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos tinkamo nevykdymo, atsakovas kreipėsi į antstolę Virginiją Meškauskienę, kuri tuo pagrindu užvedė vykdomąją bylą Nr. 0015/20/01329 (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 6–12, 51–57, 61–69). Antstolei nustačius, kad ieškovė nevykdo teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą ieškovei taikymo. Teismas, išnagrinėjęs antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos skolininkei E. V.-I. skyrimo, 2021 m. birželio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-4249-897/2021, antstolės pareiškimą atmetė (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 102–105).

19. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1320-930/2019, nustatytos atsakovo K. I. bendravimo su nepilnamete dukra I. I. vykdymo. Ieškovė pareikštą ieškinį dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo grindžia ta aplinkybe, jog dėl atsakovo netinkamo elgesio vaiko ir ieškovės atžvilgiu šalių vaikas bijo tėvo, dėl ko vengia su tėvu susitikti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teigimu, būtina pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką taip, kad tėvas, norėdamas susitikti su dukra, turėtų šiuos susitikimus pirmiausiai derinti tiesiogiai su dukra. Ieškovės nuomone, priešingu atveju, vaikui atsisakant bendrauti su tėvu, ji negalės užtikrinti tėvo bendravimo su vaiku, kadangi vaiko vertimas bendrauti su tėvu pagal teismo sprendimą prieš jo valią reikštų smurtą prieš vaiką. Tuo pagrindu ieškovė prašo pakeisti teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, nustatant šio sprendimo 3 punkte ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pareiškė alternatyvų reikalavimą su prašymu, tuo atveju, jeigu būtų atmestas jos prašymas nustatyti šio sprendimo 3 punkte nurodytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką, nustatyti teismui pateiktos taikos sutarties projekte nurodytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką (šio sprendimo 4 punktas). Savo ruožtu atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodomas aplinkybes ir argumentus, teismui nusprendus, kad yra poreikis pakeisti šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką, pateikė prašymą nustatyti jo siūlomą alternatyvią bendravimo tvarką, nurodytą šio sprendimo 6 punkte.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3.170 str. 2 d.). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.).

21. Taigi, šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir kita, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaiko motina, tiek tėvas. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

22. Teismas pažymi, kad abu tėvai nagrinėjamojoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiui vaikui nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo pobūdį teismas atkreipia dėmesį į įstatymo reglamentuojamas tėvų teises ir pareigas vaikams ir pan.

23. Įstatymo nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 str. 1 d.), kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 str. 1 d.), kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 str. 2 d.), kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.), kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.) ir pan. Įstatymo taip pat nustatytos vaikų teisės ir pareigos, pvz., kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium (CK 3.161 str. 3 d.), kad, tėvams nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 str. 6 d.). Įstatymo reglamentuojamos ir vaikų pareigos – vaikas turi gerbti savo tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3.162 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 47 p.).

24. Įgyvendinant aptartose teisės normose nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi), pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 p.). Tėvų valdžios apribojimo taikymo galimybė neeliminuoja teismo teisės skirti baudą tėvams dėl sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo, antstoliui vykdymo procese kreipusis dėl to į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 39 p.). Sankcija už teismo sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančias pareigas, susijusias su tokio sprendimo (nutarties) vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 18 p.).

25. Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

26. Aptariamuoju aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas savaime negali būti pateisinamas vaiko norais. Vaiko norai yra svarbūs ir į juos būtina atsižvelgti priimant bet kokius sprendimus susijusius su vaiku, tačiau jeigu tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Jei vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimą būtina priimti vaiko interesais.

27. Pažymėtina ir tai, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

28. Minėta, jog nagrinėjamu atveju esminis ieškovės argumentas, jos nuomone, pagrindžiantis poreikį pakeisti teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, yra vaiko nuomonė, o tiksliau paties vaiko nenoras bendrauti su tėvu. Ieškovė teigia, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka šalių dukros poreikių, atsakovo kaip tėvo elgesys yra nelankstus, siekdamas įgyvendinti bendravimo tvarką atsakovas pasitelkia emocinį smurtą, nebendradarbiauja, atsakovas situaciją bando reguliuoti skundais. Atsakovas su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis nesutinka.

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. spalio 30 d. atsakovui K. I. pranešus Tarnybai apie tai, jog ieškovė E. V.-I. nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos, Tarnybos specialistai lankėsi ieškovės ir šalių dukros gyvenamojoje vietoje bei 2020 m. lapkričio 12 d. surašė Vaiko situacijos vertinimo anketą. Surašant Vaiko situacijos vertinimo anketą Tarnybos specialistai bendravo su pačia nepilnamete I. I. ir išklausė jos nuomonę (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 14–19, 80). Ių minėto akto matyti, jog mergaitė bendraudama su Tarnybos atstovais išreiškė savo neigiamas emocijas dėl tėvo elgesio vykdant teismo nustatytą bendravimo tvarką. Tuo pagrindu Tarnyba inicijavo ieškovės ir atsakovo šeimai atvejo vadybos procesą, o 2020 m. gruodžio 11 d. buvo sudarytas pagalbos šeimai planas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 21–23). Nustatyta, kad atsakovui 2021 m. rugpjūčio 19 d. ir rugsėjo 3 d. pakartotinai kreipusis į Tarnybą dėl ieškovės teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo, Tarnybos specialistai 2021 m. rugsėjo 16 d. surašė Vaiko situacijos vertinimo anketą, surašant anketą taip pat buvo išklausyta nepilnametės I. I. nuomonė (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 116–122; 2 t., b. l. 113).

30. Byloje pateikti nepilnametės I. I. išrašai iš medicininių dokumentų, kuriais ieškovė įrodinėja pablogėjusią dukters pasichikos sveikatą, t. y. išgyvenamus dukters psichinius sunkumus, susijusius su atsakovo elgesiu vykdant teismo nustatytą bendravimo tvarką (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 24, 81–85; 2 t., b. l. 5–7; el. b. priedas, b. l. 60–68). Šalys į bylą taip pat pateikė tarpusavio susirašinėjimo elektroninėmis ryšio priemonėmis išrašus dėl bendravimo tvarkos vykdymo, iš kurių matyti šalių nesutarimai dėl atsakovo bendravimo su dukra (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 72–79; 2 t., b. l. 34–36, 49–51, 106–112).

31. Byloje nustatyta, kad atsakovo prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi buvo paskirta vaiko I. I. teismo psichologinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 124–126). 2022 m. sausio 13 d. byloje gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus atliktos teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-225/2021 (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 92–101). Ekspertizę atlikusi Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. P. taip pat buvo apklausta teismo posėdyje 2022 m. kovo 22 d.

32. Byloje pateiktas VšĮ Asmenybės brandos centro 2021 m. rugsėjo 1 d. raštas dėl šalims teiktų psichoedukacijos paslaugų, kuriame pažymima, jog vaiko mama nepilnai išnaudoja tėvų valdžios funkciją padėti dukrai ramiai būti su tėčiu bei atliepiant bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėčiu susitarimą (el. b. priedas, b. l. 38). Byloje taip pat pateikti 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakovo automobilio vaizdo registratoriumi daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuotas atsakovo ir dukters bendravimo garsas (el. b. priedas, b. l. 106).

33. Ieškovė į bylą pateikė psichologės R. M. 2022 m. gegužės 18 d. rekomendacijas, kuriose yra pateikiamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus parengto teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-225/2021 vertinimas bei pateikiamos rekomendacijos, kuriant tėvo ir dukros ryšius, taip pat I. I. medicinos dokumentų išrašą, kuriame yra pateikiamos VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro gydytojos psichiatrės E. M. rekomendacijos ir siūlymai tėvams dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 66–69, 92).

34. Byloje kaip liudytoja taip pat buvo apklausta Tarnybos vyriausioji specialistė A. B., kuri surašė į bylą pateiktą Tarnybos 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. kovo 24 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus, lankantis tiek ieškovės, tiek atsakovo namuose (el. b. priedas, b. l. 5–7, 17–19).

35. Teismas, įvertinęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ekspertės paaiškinimus, liudytojos parodymus, Tarnybos išvadas, taip pat į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tėvo (atsakovo) ir vaiko bendravimas yra smarkiai apsunkintas, tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys ir smarkiai susilpnėjęs. Tačiau, teismo vertinimu, priežastis, kliudančias atsakovui (tėvui) bendrauti pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, lemia ne objektyvios aplinkybės, bet būtent tėvų nesugebėjimas tarpusavyje bendradarbiauti (kooperuotis), t. y. tartis ir rasti kompromisinius sprendimus, kurie tiktų tiek tėvams, tiek atitiktų vaiko interesus, taip pat nepakankamas vaiko poreikių suvokimas bei jų atliepimas. Pavyzdžiui, įvertinęs atsakovo rašytinius ir žodinius paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog atsakovas į teismo nustatytą bendravimo tvarką žiūri pernelyg kategoriškai, yra reiklus tiek sau, tiek ieškovei, tačiau nėra pakankamai lankstus vaiko atžvilgiu, teikdamas prioritetą bendravimo formai, o ne turiniui, nors turėtų teikti daugiau dėmesio bendravimo kokybei, o ne intensyvumui. Tuo tarpu ieškovė (motina), teismo vertinimu, nepakankamai suvokia savo pareigas paskatinti ir motyvuoti vaiką bendrauti su tėvu pagal nustatytą tvarką, suteikia vaikui per didelę autonomiją, sprendžiant dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo, taip pat ieškovė, bendradarbiaudama su atsakovu dėl bendravimo tvarkos, galimai nesugeba emociškai atsiskirti nuo vaiko ir galimai įtraukia vaiką į tarpusavio (ieškovės ir atsakovo) konfliktines situacijas, dėl ko vaikas yra emociškai pernelyg prisirišęs prie ieškovės, susiduria su lujalumo konflikto emocijomis bendraudamas su tėvu, ką patvirtina teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-225/2021 pateikti atsakymai į 1–3 klausimus bei ekspertės D. P. pateikti paaiškinimai dėl ekspertizės teismo posėdyje.

36. Būtent visų minėtų aplinkybių pasekmėje, teismo vertinimu, esmingai pablogėjo tėvo ir vaiko santykiai (ryšys), vaikas išgyvena neigiamas emocijas tėvo atžvilgiu, nenori bendrauti su tėvu, susiduria su psichologiniais sunkumais, kas lemia šiuo metu negalėjimą vykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Savo ruožtu šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju vaiko nuomonė yra suformuota ne objektyviai, t. y. tėvams ar kitiems asmenims nedarant jokios įtakos vaikui, bet galimai vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vaikas anskčiau turėjo ryšį su tėvu, ką patvirtina į bylą ieškovo pateikti vaizdo ir garso įrašai (el. b. priedas, b. l. 106), taip pat teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-225/2021 dėstomoji dalis bei išvados (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 92–101). Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti pagrįstą išvadą, jog vaiko bendravimas su tėvu neatitiktų jo interesų arba net keltų grėsmę vaiko sveikai raidai, sveikatai ir (ar) gyvybei. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog vaiko norai, kiek tai susiję su bendravimu su tėvu, nagrinėjamu atveju galėtų prieštarauti vaiko interesams. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovės prašoma nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nurodyta šio sprendimo 3 punkte, pagal kurią reikšminga, jeigu ne lemiama, teisė spręsti dėl bendravimo su tėvu tvarkos sąlygų perkeliama pačiai šalių dukra, įvertinus vaiko nuomonės susiformavimo aplinkybes bei žinant, jog esamomis aplinkybėmis vaikas galimai visiškai nenorėtų bendrauti su tėvu, neatitiktų vaiko interesų, t. y. pažeistų vaiko poreikį jaustis, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja ir pan.

37. Teismas sutinka su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ieškovės pateiktos psichologės R. M. ir gydytojos psichiatrės E. M. rekomendacijos, jog prievartinis vaiko vertimas bendrauti su tėvu galėtų būti vertinamas kaip psichologinis ar netgi fizinis smurtas prieš vaiką. Vis dėl to teismas atkreipia šalių dėmesį, jog tais atvejais, kai vaiko nenoras bendrauti su vienu iš tėvų yra suformuotas vaiko interesus pažeidžiančiu būdu ar dėl kitų subjektyvių aplinkybių, t. y. nėra nulemtas objektyvios grėsmės iš vieno iš tėvų kilimo rizikos, vaiko nuomonės korekcijos turi būti siekiama vaiko elgesį keičiančiomis atsakingomis auklėjimo priemonėmis, t. y. kalbėjimusi su vaiku, jo skatinimu ir motyvavimu bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir pan., o ne prievartiniu (smurtiniu) būdu. Taigi, vien konkrečios bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas ir jos vykdymas, jeigu tėvai tinkamai suvokia ir tinkamai vykdo savo kaip tėvų pareigas, savaime negali būti laikoma prievartiniais veiksmais (smurtu) vaiko atžvilgiu.

38. Vertinant ieškovės alternatyviu reikalavimu prašomos nustatyti jos parengtos taikos sutarties projekte nurodytos bendravimo tvarkos sąlygas (šio sprendimo 4 punktas) ir atsakovo siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas (šio sprendimo 6 punktas), pastebėtina, kad nevertinant ieškovės prašomą nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2022 m. lapkričio 1 d., abiejų šalių siūlomų bendravimo tvarkų sąlygos iš esmės yra tapačios (labai panašios) teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1320-930/2019, nustatytoms bendravimo tvarkos sąlygoms, išskyrus tai, jog abi šalys iš esmės prašo nebenustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos darbo dienomis (teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.2.2–2.1.2.3 punktai), taip pat abi šalys prašo nustatyti, jog tam tikromis tėvo bendravimo su vaiku dienomis vaiką į tėvo gyvenamąją vietą atvež motina.

39. Taigi, iš minėtų šalių siūlomų bendravimo tvarkų sąlygų matyti, jog tėvai atlikdami tam tikras bendravimo tvarkos korekcijas, iš esmės nesiekia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri galėtų būti įgyvendinta pagal esamą situaciją. Iš šalių siūlomų bendravimo tvarkų turinio neaišku, kokiu būdu nustačius vieną iš jų siūlomų bendravimo tvarkų bus pašalintos priežastis, kliudančios šiuo metu vykdyti teismo jau nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką, kuri buvo nustatyta šalių tarpusavio susitarimu. Teismo vertinimu vien korekcinio pobūdžio šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos pakeitimai neišspręs šalių tarpusavio nesugebėjimo bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant teismo jau nustatytą ar nustatytiną bendravimo tvarką. Minėta, jog teismas nagrinėjamu atveju padarė išvadą, kad šiuo metu teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkamai vykdoma ne dėl kažkokių objektyvių aplinkybių, tačiau dėl abiejų tėvų nesugebėjimo tarpusavyje kooperuotis (bendradarbiauti), tartis ir spręsti iškilusius klausimus tarpusavio kompromisiniais sprendimais, o vaiko (ne)noras bendrauti su tėvu nulemtas galimai vaiko interesus pažeidžiančiu būdu.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju ir nėra tinkamai vykdoma teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarka, tačiau ieškovė tuo pačiu neįrodė svarbių (objektyvių) priežasčių, dėl kurių nėra įmanoma vykdyti teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, konkrečiu joje įtvirtintu būdu, sudarančių teisinį pagrindą pakeisti šiuo metu galiojančią teismo nustatytą bendravimo tvarką. Byloje taip pat nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog atsakovo (tėvo) bendravimas su dukra teismo nustatytu būdu pažeistų veiko interesus. Minėta, jog šiuo atveju negalėjimą vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką, be kita ko, nulemia ir pačios ieškovės savo kaip motinos, su kuria gyvena vaikas, netinkamas pareigų vykdymas, nepakankamas motinos valdžios panaudojimas. Tuo pačiu ieškovė taip pat neįrodė aplinkybės, jog nustačius jos siūlomą bendravimo tvarką, išnyktų visos priežastys, kliudančios šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos vykdymui. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pagal esamą situaciją, siekdamos užtikrinti vaiko interesus bei pašalinti kliūtis teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymui, šalys turėtų siekti ne pakeisti teismo jau nustatytą bendravimo tvarką, tačiau dėti maksimalias pastangas gerinant tarpusavio bendradarbiavimą vykdant galiojančią bendravimo tvarką.

41. Nors teismo šiame sprendime padarytos išvados iš esmės sudaro teisinį pagrindą atmesti ieškovės ieškinį, vis dėl to įvertinus aplinkybę, jog šiuo metu tėvo ryšys su vaiku yra objektyviai susilpnėjęs ir dėl to teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas šiuo metu būtų sunkiai įgyvendinamas, įvertinus tą aplinkybę, jog vaiko skatinimas (motyvavimas) bendrauti su tėvu gali užtrukti laike, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ieškovės siūlomą pereinamojo laikotarpio (trijų mėnesių) bendravimo tvarką, pagal kurią:

41.1. Tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, dukrą į tėvo gyvenamąją vietą atvežant motinai šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val., o tėvui grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį 19.00 val. Jei dukra tą savaitgalį lanko užsiėmimus, tėvas pasirūpina dukters nuvežimu į (iš) užsiėmimus (-ų), taip pat pasirūpina, kad dukra paruoštų pamokas.

42. Kitoje dalyje ieškovės ieškinys dėl teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo netenkintinas.

43. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Šalims primintina, kad besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

44. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

45. Teismo 2021 gruodžio 13 d. nutartimi pritaikytos ir teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, teismo 2021 gruodžio 13 d. nutartimi pritaikytos ir teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė viso sumokėjo 113,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 5), iš kurių 75,00 Eur už ieškinio reikalavimą ir 38,00 Eur už procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat ieškovė patyrė 4 200,00 išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 96–100; 2 t., b. l. 53–55, 115–116) bei 390,00 Eur išlaidų už tarpininkavimo paslaugas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 56–59).

20. Pažymėtina, jog ieškovės nurodomos 390,00 Eur išlaidos (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 56–59), patirtos už mediatorės I. K. tarpininkavimo paslaugas vykdant teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos susijusios ne su teismo procesu, bet su teismo nutartimi nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos vykdymu, teismui su tuo susijusias išlaidas paskirsčius abiem tėvams lygiomis dalimis. Todėl tokios išlaidos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka nėra atlyginamos.

21. Pažymėtina, kad šalys šeimos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 80 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymo pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėjimo, t. y. ieškovė nepagrįstai sumokėjo žyminį mokestį, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžinamas jos sumokėtas 38,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

22. Taigi, viso ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 4 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 + 4 200,00).

23. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2 800,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 91–92; 2 t., b. l. 47, 63–64, 98–99, 118–119), taip pat 176,78 Eur išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą byloje (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 2). Viso atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 976,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 800,00 + 176,78).

24. Pažymėtina, kad šalių išlaidos advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovės pirminis ieškinys iš esmės yra atmestas, tačiau patenkinta ieškovės alternatyvaus reikalavimo dalis dėl bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu nustatymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 5 proc. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 213,75 Eur (4 275,00 Eur x 0,05) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 2 827,94 Eur (2 976,78 Eur x 0,95) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 2 614,19 Eur (2 827,94 - 213,75) bylinėjimosi išlaidų.

26. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 34,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri sudaro 1,74 Eur (34,74 x 0,05), iš atsakovo jam tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nepriteistina. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistina 33,00 Eur (34,74 x 0,95) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

27. Minėta, ieškovė permokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio, todėl atlikus ieškovei grąžintinos žyminio mokesčio sumos ir iš ieškovės valstybės naudai priteistų sumų įskaitymą, ieškovei grąžintina 5,00 Eur (38,00 - 33,00) žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės E. V.-I. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad tris (3) mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas K. I. su dukra I. I. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, dukrą į tėvo gyvenamąją vietą atvežant motinai E. V.-I. šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val., o tėvui grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį 19.00 val. Jei dukra tą savaitgalį lanko užsiėmimus, tėvas pasirūpina dukters nuvežimu į (iš) užsiėmimus (-ų), taip pat pasirūpina, kad dukra paruoštų pamokas.

Nustatyti, kad pasibaigus šiuo teismo sprendimu nustatytam trijų (3) mėnesių pereinamajam laikotarpiui, lieka galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1320-930/2019, nustatyta K. I. bendravimo su nepilnamete dukra I. I. tvarka.

Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. V.-I., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo K. I., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2 614,19 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiolika eurų ir 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei E. V.-I., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,00 Eur (penkis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banke 2021 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 438 (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZJ33617). Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 gruodžio 13 d. nutartimi pritaikytas ir teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski