- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- e2VP-4249-897/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. I., E. V.
- Advokatai
- Audrius Vaičiūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Virginijos Meškauskienės prašymą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, suinteresuoti asmenys: K. I. (išieškotojas), E. V. – I. (skolininkė), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolė kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl E. V.-I. nubaudimo už teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą dalyje (2.1.2.1, 2.1.2.2. punktai) dėl nustatytos K. I. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išieškotojas K. I. informavo, kad skolininkė nevykdė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos (2.1.2.2. punktas ) su dukra (duomenys neskelbtini), nes atvykus paimti dukros negalėjo to padaryti. (duomenys neskelbtini) išieškotojas K. I. informavo, kad skolininkė nevykdė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos (2.1.2.1, 2.1.2.2. punktai) su dukra (duomenys neskelbtini), nes atvykus paimti dukros to padaryti negalėjo, kadangi dukrą po užsiėmimų pabaigos paėmė mama. (duomenys neskelbtini) išieškotojas K. I. informavo, kad skolininkė nevykdė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos (2.1.2.1, 2.1.2.2. punktai) su dukra (duomenys neskelbtini), nes atvykus paimti dukros to negalėjo padaryti, kadangi dukrą po užsiėmimų pabaigos paėmė mama. (duomenys neskelbtini) d. atvykus paimti dukros to negalėjo, padaryti, kadangi nei domofonu, nei telefonu niekas neatsiliepė. (duomenys neskelbtini)išieškotojas K. I. informavo, kad skolininkė nevykdė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos (2.1.2.1, 2.1.2.2. punktai) su dukra (duomenys neskelbtini), nes atvykus paimti dukros to negalėjo padaryti, kadangi dukrą po užsiėmimų pabaigos paėmė mama. Pažymėjo, kad E. V. – I., būdama nepilnamečio vaiko motina, turėtų būti suinteresuota vaiko interesų užtikrinimu, turėtų skatinti tėvo ir vaiko bendravimą, siekti, kad būtų išsaugotas ir puoselėjamas tėvo ir vaiko ryšys. Įpareigojimas sudaryti sąlygas išieškotojui K. I. bendrauti su dukra pagal nustatytą grafiką taikomas būtent skolininkei E. V.-I., nes tik ji turi galimybę tokias sąlygas sukurti arba nesukurti. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis bei pastovus. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nepavykus susitarti kitaip, privalo laikytis abi šalys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje antstolė nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti antstolei nedalyvaujant. Byla nagrinėjama antstolei nedalyvaujant (CPK 771 str. 6 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) K. I. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo tenkinti antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą. Nurodo, kad jau nuo pat pradžių, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta bendravimo su nepilnamete dukra I. I. tvarka, motina E. V.-I. kėlė kliūtis K. I. bendrauti su dukra sprendime nustatyta tvarka, t.y. savavališkai, nesuderinusi iš anksto atšaukdavo vaiko ir tėčio susitikimus savaitgaliais, darydavo kliūtis praleisti nustatytą atostogų laiką kartu su dukra, o prasidėjus karantinui dėl COVID-19 pandemijos apskritai uždraudė matytis su dukra ir išvežė dukrą iš gyvenamosios vietos. (duomenys neskelbtini) d. K. I. kreipėsi į antstolę dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Antstolė Virginija Meškauskienė priėmė vykdyti K. I. pateiktą vykdomąjį dokumentą ir (duomenys neskelbtini) d. išsiuntė raginimą E. V.-I. vykdyti sprendimą. (duomenys neskelbtini) d. E. V.-I. atstovas advokatas Audrius Vaičiūnas pateikė pranešimą, jog E. V.-I. nebevykdys teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka su dukra. Tokius savo neteisėtus veiksmus E. V. – I. grindė tikrovės neatitinkančia informacija, neva K. I. naudoja smurtą prieš dukrą ir neva tėčio bendravimas su dukra neatitinka dukros interesų. (duomenys neskelbtini) d. antstolė šalims pateikė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiuo patvarkymu antstolė įpareigojo E. V. – I. ir K. I. pasinaudoti psichologo, kuris specializuojasi vaikų psichologijoje, vaikų - tėvų santykių srityje, pagalba. Antstolė šiuo patvarkymu nustatė tokią psichologo pasirinkimo tvarką: E. V. – I. pasiūlo 3 kandidatus ir iš jų psichologo kandidatūrą pasirenka K. I., tačiau (duomenys neskelbtini) d. E. V. – I. atstovas pranešė, jog neatsirado nei vieno kandidato, kuris galėtų teikti tokias paslaugas ir nurodytų psichologų kandidatūrų nepateikė. Nuo to laiko, kai teismo sprendimo vykdymas buvo perduotas antstolei, K. I. negalėjo susitikti su dukra, nors dėjo visas įmanomas pastangas, kad galėtų bendrauti su dukra, kad bendravimas būtų atitinkantis geriausius vaiko interesus, kad sukurtų su vaiku emocinį ryšį. Po teismo sprendimo priėmimo K. I. skatino vaiko motiną kreiptis į psichologą, kad padėtų dukrai pereinamuoju laikotarpiu pradėti bendrauti su nauja šeima. Pats K. I. to padaryti negalėjo, nes vaiko motina prieštaravo bet kokioms iniciatyvoms vykti kartu su vaiku be jos. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog E. V. – I. yra nusiteikusi priešiškai prieš dukros bendravimą su tėčiu, siekia kuo labiau jį apriboti, ne tik neskatina dukros palaikyti ryšį su tėčiu, bet visaip manipuliuoja dukros jausmais, sakydama, koks tėtis blogas, kad skriaudžia mamą, kad mamai liūdna vienai be dukros ir pan., kad ši vengtų bendravimo su tėčiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. I. paaiškino, kad jis turėtų su dukra bendrauti antradieniais ir ketvirtadieniais po dukters pamokų bei kas antrą savaitgalį, tačiau tam nuolat yra sudaromos kokios nors kliūtys. Pagal profesiją skolininkė yra psichiatrė, todėl manipuliacijoms naudoja puikiai jai žinomus metodus. Nustatytos tvarkos iš principo skolininkė niekada nesilaikė, ne tik antstolės pareiškime nurodytomis dienomis. Mano, kad baudos skyrimas yra vienintelis būdas priversti skolininkę pradėti laikytis nustatytos jo bendravimo su dukra tvarkos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (skolininkė) E. V. – I. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teismo sprendimu nustatytos tvarkos pastaruoju metu tapo nebeįmanoma laikytis, nes dukra I. I. atsisakė bendrauti su tėvu K. I. teismo nustatyta tvarka. Situacija ėmė aštrėti (duomenys neskelbtini) m. pavasarį. (duomenys neskelbtini) d., kuomet tėvas atvyko pasiimti dukros, dukra nepanoro eiti iš savo namų. K. I. tuomet tiek skolininkei, tiek dukrai pagrasino, jog kreipsis į antstolius ir privers dukrą bendrauti su juo, kaip yra numatyta teismo sprendime. Dukra natūraliai išsigando tokio tėvo elgesio ir nuo to laiko įtampa tarp išieškotojo ir dukters bei tarp išieškotojo ir skolininkės pradėjo tik didėti. (duomenys neskelbtini) m. rudenį, t.y. (duomenys neskelbtini) d. K. I. mėgino teisę bendrauti su dukra įgyvendinti panaudodamas smurtą: dukrą paėmęs už rankos prieš jos valią jėga ištempė paskui save į lauką ir įsodino į automobilį, atėmė telefoną, kad ši nesiskųstų mamai. Po šio įvykio dukra dar labiau ėmė bijoti tėvo ir apskritai vengti susitikimų su juo. Dukra ne kartą buvo pabėgusi nuo tėvo, apie šiuos įvykius skolininkė sužinojo tik vėliau, kuomet dukra papasakojo, ką išgyvena susitikimų su tėvu metu. (duomenys neskelbtini) d., kai pagal nustatytą bendravimo tvarką K. I. turėjo paimti I. iš mokyklos, dukra paskambino jai ir paprašė atvažiuoti ją pasiimti. Mamai su dukra grįžtant namo, prie namų atsirado tėvas, užstojo laiptinės duris neleisdamas pareiti dukrai namo ir reikalavo, kad I. iš karto važiuotų su juo, nes, anot jo, toks yra teismo sprendimas. E. V. – I. žinodama, kad dukra bijo tokių grėsmingų situacijų, įkalbėjo K. I. leisti pareiti namo bent persirengti, pasiimti pamokų ruošimui reikalingas knygas ir priemones. Parėjus namo, dukra nereiškė jokio noro su tėvu bendrauti, juo labiau išvažiuoti. I., ne kartą pakartojus, kad nenori niekur važiuoti, tėvas ėmė grasinti, kad ją privers, t.y. jei ji nesusirenka daiktų pati, jis juos surinks, jei nesirengia pati, tai jis aprengs, jei neina pati, tai išves. K. I. visiškai ignoravo E. V. – I. prašymus pakeisti bendravimo su dukra manierą. Priešingai, tėvas ėmė nebesivaldyti, įpuolė į I. kambarį, išvertė daiktus iš jos kuprinės, atidarinėjo stalčius, rausėsi I. daiktuose, nulėkė į kitą kambarį, darė tą patį. Galiausiai dukra nusprendė, kad ji visgi važiuos su tėvu, bet tik dėl to, kad jo bijo, o K. I. tik pasidžiaugė tokia dukters reakcija replikuodamas, kad ir gerai, kad bijo. Panašios situacijos, kuomet dukrai atsisakius eiti su tėvu, pastarasis dukrą gąsdina ir jai grasina, kartojosi ne vieną kartą. Po šio įvykio I. atsisakė apskritai bendrauti su tėvu, tačiau K. I. nenustojo primygtiniai reikalauti dukters vykti su juo, laukdavo prie mokyklos ar namų. Skolininkė mėgino ieškoti su išieškotoju kompromiso ir švelninti situaciją, prašė K. I. bendrauti su dukra jos namuose, kur dukra jaučiasi saugiausiai. E. V. – I. taip pat prašė K. I. nueiti pas dukros psichologą pasikonsultuoti dėl bendravimo su dukra, tačiau K. I. į psichologę nesikreipė. Nepaisant visų E. V. – I. pastangų, išieškotojas nė neketino atsižvelgti į dukters norus bei pageidavimus, priešingai kreipėsi į antstolį reikalaudamas E. V. – I. vykdyti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką paraidžiui, t.y. visu griežtumu. Dėl pablogėjusios dukters sveikatos E. V. – I. su dukra lankėsi pas vaikų ir paauglių psichiatrę. Gydytoja pateikė (duomenys neskelbtini) d. vykusios konsultacijos išrašą ir rekomendacijas: kadangi mergaitė taip neigiamai reaguoja į susitikimus su tėčiu, būtina kiek galima labiau apsaugoti mergaitę nuo tokių stresinių situacijų, būtina apsaugoti vaiko interesus, suteikti ir išlaikyti nuoseklų saugumą, svarbu atsižvelgti į vaiko jausmus esant konfliktinei situacijai (šiuo atveju dėl bendravimo būdo su tėčiu), rekomenduojama pagal vaiko fizinius ir emocinius poreikius koreguoti susitikimų grafiką, užtikrinant vaikui aiškumą, pasitvirtinus vaiko baimėms dėl bendravimo su tėčiu, būtina trumpinti susitikimų laiką su tėčiu. Be to, I. auga, atsiranda savarankiški interesai ir norai, nebepriklausantys nei nuo skolininkės, kaip mamos, nei nuo išieškotojo, kaip tėčio, norų, jos dienotvarkė intensyvėja: kasdien būna po 4-6 pamokas, po pamokų reikia laiko šiek tiek pailsėti (pavalgyti, susitvarkyti), paruošti pamokas (namų darbus), I. nori lankyti būrelius, be to, du kartus per savaitę I. eina pas kineziterapeutą, todėl griežtas teismo nustatytas I. bendravimo su atsakovu grafikas, ypač darbo dienomis, nebetinka mergaitei, kuri pradeda reikšti savo nuomonę ir norą leisti laiką kaip jai pačiai patinka. E. V. – I. nuomone, pats išieškotojas K. I. nemaža dalimi yra prisidėjęs prie konflikto ir įtampos su dukra I., jo noras formaliai laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos antstolės ir teismo pagalba, konfliktą ir įtampą su dukterimi tik didina, o ne sprendžia ir švelnina. E. V. – I. puikiai supranta, jog teismo sprendimas turi būti vykdomas, tačiau sprendimas nėra vykdomas ne vien tik dėl E. V. – I. kaltės, o pagrinde dėl to, kad duktė I. atsako bendrauti su tėvu K. I., kas yra paties K. I. ilgalaikio neleistinai agresyvaus elgesio su dukterimi pasekmė. Esant tokioms aplinkybėms, bausti E. V. – I. už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nesilaikymą būtų neteisinga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo (skolininkė) E. V. – I. patvirtino, kad antstolės pareiškime nurodytomis dienomis iš tikrųjų tėvo ir dukters bendravimas neįvyko. Papildomai paaiškino, kad teismo patvirtinta tėvo bendravimo su dukra tvarka neatitinka mergaitės poreikių. Tėvas naudoja psichologinį smurtą prieš dukrą, nuolat dukrai grasina, gąsdina ją ir baugina, elgiasi grubiai, ko pasėkoje dukra pati atsisako bendrauti su tėvu. Mergaitės emocinė būklė yra labai sunki, nes ji bijo tėvo ir prieš kiekvieną numatytą susitikimą su tėvu patiria psichosomatinius reiškinius, todėl gydytoja skyrė dukrai vartoti vaistus. Iki skyrybų mergaitė tėvo praktiškai nematė, o po skyrybų pradėjo reikalauti bendrauti ir su juo, ir su nauja jo šeima, kurioje dukra nepritampa, kiti vaikai iš jos tyčiojasi. (duomenys neskelbtini) metais apie pusmetį išieškotojas buvo dingęs ir nereikalavo laikytis bendravimo tvarkos. Per tą laiką mergaitei įtampa buvo atslūgusi, jai net nereikėjo psichoterapeuto konsultacijų, tačiau (duomenys neskelbtini) m. rugsėjį išieškotojas grįžo ir pradėjo reikalauti vykdyti teismo sprendimą, tuo sukeldamas įtampą dukrai, dėl ko jai vėl reikalinga medikų pagalba. Savaitgaliais ji su dukra būna namuose ir laukia, ar tėvas reikalaus bendrauti savaitgalį, ar ne. Išieškotojas nebendradarbiauja, su ja nebendrauja, į skambučius neatsiliepia, į laiškus neatsiliepia arba atsiliepia pavėluotai, elgiasi grubiai.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens E. V. – I. atstovas advokatas Audrius Vaičiūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad baudos skyrimas situacijos nepakeis, t.y. mergaitės jaučiamos baimės, įtampos nepanaikins ir ji vien dėl to, kad mamai bus paskirta bauda nepradės noriai bendrauti su tėvu. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pats išieškotojas ne visada laikėsi teismo nustatytos bendravimo tvarkos, kas leidžia manyti, kad kai nori jis – tai bendravimo tvarka turi būti vykdoma besąlygiškai, o kai jis nenori – tai bendravimo tvarkos laikymasis nebūtinas. Pats išieškotojas apie pusmetį buvo dingęs iš vaiko gyvenimo, o tada atsirado ir grubiu savo elgesiu išgąsdino mergaitę. Dėl dukters nenoro bendrauti su tėvu kaltė yra ne vienpusė, o abipusė, t.y. ir pats išieškotojas kaltas dėl tokios situacijos susidarymo.
Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tuo atveju, jei vaiko motina E. V. – I. nevykdytų teismo patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas nebūtų nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba nebūtų būtinas vaiko saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima būtų daryti išvadą, jog nesilaikydama teismo patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos motina pažeidžia vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, tokie jos veiksmai/neveikimas prieštarautų vaiko interesams. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) K. I. yra kreipęsis su prašymu išaiškinti vaiko motinai teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, nurodė, kad dukters I. I. motina nesilaiko teismo patvirtintos dukters bendravimo su tėvu tvarkos. 2020-11-09 buvo išklausytos nepilnametės I. ir jos motinos nuomonės, o 2020-11-10 – K. I. nuomonė. 2020-11-12 buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, vaikui nustatytas pagalbos poreikis bei inicijuota atvejo vadyba. Nepilnametė I. I. ne visada nori bendrauti su tėvu. Dažniausiai, pasak mergaitės, susitikimai vyksta „per ašaras“. Vaiko motina nurodė, kad dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos kyla sunkumų, nes dukra nelabai nori važiuoti pas tėvą, bijo pas jį važiuoti, o tėvas neieško geranoriškų sprendimų, kaip atkurti ryšį su dukra. Pasak motinos, kai ateina diena, kuomet I. turi pasiimti tėvas, mergaitei prasideda psichosomatiniai skausmai. Mergaitės motina nuolat skatina vaiko ir tėvo bendravimą, bando ieškoti priimtinų būdų, kaip pagerinti santykį tarp vaiko ir tėvo. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. Abu tėvai turi stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti vaiko labui. Vaiko tėvams rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas, siekiant spręsti kylančius konfliktus, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, siekiant gilinti žinias apie vaiko raidą ir brandą atitinkančių poreikių tenkinimą, rekomenduojama šeimos terapija, siekiant stiprinti tėvo ir dukters ryšį bei rasti tinkamą, vaiko geriausius interesus atitinkančią bendravimo tvarką. Svarbiausia tėvų užduotis turi būti kuo labiau emociškai apsaugoti vaiką ir sugebėti iškelti būtent vaiko interesus aukščiau už savo neigiamus jausmus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant (CPK 771 str. 6 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Pagal CPK 771 str. 6 d. teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. 6 d. numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t.y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-454/2009). Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal įsiteisėjusį (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nuspręsta nustatyti tokią tėvo K. I. bendravimo su nepilnamete dukra I. I. tvarką: pereinamuoju laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) d. tėvas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas dukrą šeštadienį iš dukters gyvenamosios vietos 10:00 val. ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties šeštadienio 20:00 val., bei paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos to paties savaitgalio sekmadienį 10:00 val. ryte ir grąžindamas sekmadienį 17:00 val. Tėvas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos arba 16:00 val. iš dukters gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą tomis pačiomis dienomis į jos gyvenamąją vietą 20:00 val. Jei tomis dienomis dukra lanko užsiėmimus, tėvas pasirūpina dukters nuvežimu ir parvežimu į (iš) užsiėmimus (-ų). Jei kažkuriuo iš nurodytų šiokiadienių su dukra laiką praleisti pageidauja motina, apie tai motina informuoja dukters tėvą iki prieš tą šiokiadienį einančio sekmadienio 18:00 val. elektroniniu paštu arba SMS žinute. Dukra Tėvo dieną švenčia su tėvu, Motinos dieną - su motina; Tėvo gimtadienį švenčia su tėvu, Motinos gimtadienį švenčia su motina, nepriklausomai, kurio iš tėvų bendravimo laikas yra nustatytas šiuo grafiku. Tėvas dukrą paima nurodytų dienų 10:00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tų pačių dienų 20:00 val. Tėvas su dukra švenčia Šv. Velykų šventes paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vaiko buvimo vietos antrą Šv. Velykų dieną 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val. Nuo (duomenys neskelbtini) d. tėvas su dukra I. bendrauja tokia tvarka: tėvas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas dukrą penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 17:00 val. ar po užsiėmimų mokymo įstaigoje ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 17:00 val. Jei dukra penktadienį ar tą savaitgalį lanko užsiėmimus, tėvas pasirūpina dukters nuvežimu į (iš) užsiėmimus (-ų), taip pat pasirūpina, kad dukra paruoštų pamokas. Tėvas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas dukrą tomis pačiomis dienomis į jos gyvenamąją vietą 20:00 val. Jei tomis dienomis dukra lanko užsiėmimus, tėvas pasirūpina dukters nuvežimu ir parvežimu į (iš) užsiėmimus (-ų). Jei kažkuriuo iš nurodytų šiokiadienių su dukra laiką praleisti pageidauja motina, apie tai motina informuoja dukters tėvą iki prieš tą šiokiadienį einančio sekmadienio 18:00 val. elektroniniu paštu arba SMS žinute ir nurodyti šiokiadieniai gali būti keičiami tėvui sutikus. Tėvams nesusitarus, taikoma 2.1.2.2 punkte sutarta tėvo su dukra bendravimo tvarka. Dukra Tėvo dieną švenčia su Tėvu, Motinos dieną - su motina; tėvo gimtadienį švenčia su tėvu, motinos gimtadienį švenčia su motina, nepriklausomai, kurio iš tėvų bendravimo laikas yra nustatytas šiuo grafiku. Tėvas dukrą paima nurodytų dienų 10:00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tų pačių dienų 20:00 val. Tėvai susitaria, kad dukters gimtadienio dieną dukra bendrauja su abiem tėvais. Šalys susitaria, kad mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas dukra su tėvais praleidžia tokia tvarka: rudens atostogas dukra poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais - su motina. Žiemos atostogas dukra praleidžia lygiomis dalimis su abiem tėvais: poriniais metais pirmąją atostogų dalį dukra praleidžia su motina, antrąją žiemos atostogų dalį praleidžia su tėvu, o neporiniais metais – pirmąją žiemos atostogų dalį praleidžia su tėvu, antrąją žiemos atostogų dalį praleidžia su motina. Papildomas žiemos mokslo metų metu suteiktas moksleivių atostogas dukra poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais praleidžia su motina. Pavasario atostogas dukra neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais praleidžia su motina. Tėvas su dukra Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes praleidžia tokia tvarka: pirmą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 25 d., tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare, 20:00 val. Tėvai susitaria, kad Šv. Kūčias, t. y. gruodžio 24 d., dukra praleidžia su motina. Tėvas su dukra Naujuosius metus sutinka poriniais metais, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d., 18:00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d., 20:00 val. Neporiniais metais dukra Naujuosius metu sutinka su motina. Tėvas su dukra Šv. Velykų šventes praleidžia poriniais metais paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 20:00 val., neporiniais metais su dukra praleidžia antrą Šv. Velykų dieną paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val. Tėvas kartu su dukra kiekvienais metais praleidžia ½ dukters vasaros atostogų dalį, kurios viena dalis gali būti iki 14 kalendorinių dienų. Apie tai, kur bus dukra, tėvai susitaria, kad vienas kitą informuoja prieš 7 kalendorines dienas ir užtikrina galimybę bendrauti su dukra I. telefonu. Atostogoms tėvas dukrą paima pirmąją atostogų dieną 10:00 val. iš dukters gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20:00 val. Šis punktas pradedamas taikyti nuo (duomenys neskelbtini) d. Tėvai apie savo atostogų grafikus vienas kitą informuoja ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kiekvienų atostogų pradžios elektroniniu paštu ir (arba) SMS žinute. Tėvų (motinos ir tėvo) atostogų metu netaikoma su dukra nustatyta bendravimo tvarka. Tėvas sutinka, kad motina su dukra atostogų išvyktų į bet kurią kitą užsienio šalį, apie kurias (atostogų vietą, trukmę) dukters tėvas informuojamas elektroniniu paštu ar kitu abiejų tėvų sutartu būdu ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Atostogų metu motina užtikrina, kad su dukra būtų galima bendrauti telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis. Motina sutinka, kad tėvas su dukra atostogų išvyktų į bet kurią kitą užsienio šalį, apie kurias (atostogų vietą, trukmę) dukters motina informuojama elektroniniu paštu ar kitu abiejų tėvų sutartu būdu ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Atostogų metu tėvas užtikrina, kad su dukra būtų galima bendrauti telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis. Visus pranešimus K. I. E. V. – I. siunčia elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (arba) telefonu. Visus pranešimus E. V.-I. K. I. siunčia elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (arba) telefonu. Kitos tėvo bendravimo su vaiku sąlygos. Tėvui negalint bendrauti su dukra nustatytu laiku, tėvas apie tai informuoja dukters motiną nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki numatyto bendravimo laiko. Tėvai susitaria, kad dukters motina apie dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą informuoja tėvą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki dukters gyvenamosios vietos pakeitimo.
Antstolė prašo spręsti klausimą dėl E. V. – I. nubaudimo už teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą dalyje (2.1.2.1, 2.1.2.2. punktai) dėl nustatytos K. I. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, nes skolininkė nevykdė teismo sprendimo ir išieškotojo bendravimas su dukra neįvyko (duomenys neskelbtini) d., nors pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką turėjo vykti.
Byloje nėra ginčo, kad antstolės pareiškime dėl baudos skyrimo nurodytomis dienomis neįvyko pagal teismo sprendimą nustatytas išieškotojo bendravimas su nepilnamete dukra, tačiau, anot išieškotojo, bendravimas nustatytu laiku neįvyko dėl kaltų skolininkės veiksmų, ji manipuliuoja ir nuteikinėja dukrą prieš tėvą, neskatina dukters bendrauti su tėvu, tuo tarpu, anot skolininkės, bendravimas nevyksta dukters iniciatyva, nes ji bijo tėvo, mergaitės baimė, įtampa, nenoras bendrauti su tėvu atsirado paties išieškotojo grubių, gąsdinančių užgaulių veiksmų dukters atžvilgiu pasėkoje. Teismo vertinimu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus į bylą su išvada pateikta papildoma rašytinė medžiaga patvirtina, kad išieškotojo bendravimas su nepilnamečiu vaiku nurodytomis dienomis neįvyko išimtinai dėl išieškotojo veiksmų, t.y. skolininkė, vykdydama teismo sprendimą, sąmoningai nesukuria kliūčių išieškotojui bendrauti su dukra, tačiau pats išieškotojas savo įsakmiu, grubiu, gąsdinančiu, smurtaujančiu elgesiu suformavo tokią dukters būseną savo atžvilgiu, kad bijo būti su tėčiu. Mergaitė pyksta ant tėčio dėl to, kad jis grasina mamai ir jai antstoliais bei teismu, mano, kad tėčiui nerūpi jos nuomonė, jis nori, kad viskas vyktų pagal jį, neįsiklauso į dukrą, niekada jai nesišypso, dukra net neturi jokių gražių atsiminimų apie tėvą. Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad mergaitė turi sveikatos problemų, jos nerimo lygis yra paaukštintas, emocijos dirglios, graudinasi kalbant apie šeimos situaciją, todėl ją būtina kiek galima labiau apsaugoti nuo stresinių situacijų. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje patvirtina, kad išieškotojas bendravimo su dukra teismo nustatytu laiku siekia priešingais teisei veiksmais.
Įvertinęs vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus į bylą pateiktą medžiagą, išrašą iš medicininių dokumentų, teismo posėdžio metu duotus šalių žodinius paaiškinimus, teismas laiko, kad nepasitvirtino duomenys, kad teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nevyko išimtinai dėl kaltų skolininkės E. V. – I. veiksmų, t.y. kad ji neleido išieškotojui bendrauti su nepilnamete dukra nurodytomis dienomis, priešingai – išieškotojo kategoriškas, agresyvus, įsakmus, prievartinis elgesys išgąsdino dukrą, sukėlė jai didelės baimės, nesaugumo, įtampos, nenoro bendrauti jausmą, o ilgalaikis išieškotojo nenoras siekti kompromiso bei reikalavimas, nepaisant dukters emocinės būklės, toliau siekti vykdyti teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su dukra tvarką sąlygojo mergaitės psichikos būklės sutrikimą. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti skolininkei E. V. – I. piniginę baudą, todėl antstolės prašymą atmeta, kaip nepagrįstą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi išieškotojo ir skolininkės interesai yra visiškai priešingi, o teismas antstolės pareiškimą atmetė, kaip nepagrįstą, nėra teisinio pagrindo iš skolininkės priteisti išieškotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 3,65 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje nesudaro didesnės nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), teismas šių pašto išlaidų valstybės naudai iš šalių nepriteisia
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, kaip nepagrįstą.
Nutarties kopijas išsiųsti antstolei Virginijai Meškauskienei (per EPP), išieškotojui K. I. (paštu), skolininkės E. V. – I. atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui (per EPP), išvadą byloje teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (per EPP).
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.