Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4529-1084/2024, pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei K. K. dėl leidimo atlikti kadastrinius matavimus be atsakovės sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. Š. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama leisti jai be atsakovės K. K. sutikimo atlikti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus su ieškovės pasirinktu matininku, o atsakovei K. K. nesutinkant vykdyti teismo sprendimo ir įsileisti į patalpas, leisti ieškovei ir matininkui pasitelkti į pagalbą antstolį ir policiją; priteisti iš atsakovės visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir leido ieškovei L. Š. be atsakovės K. K. sutikimo atlikti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus su ieškovės pasirinktu matininku. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 109,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovės atstovė 2024 m. balandžio 4 d. teismui pateiktu pareiškimu (prašymu) prašė priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovės papildomai 1 505,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašyme nurodė, kad 2024 m. balandžio 3 d. teismas, nepranešęs šalims, priėmė sprendimą už akių, todėl ieškovė nespėjo pateikti į bylą jos bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą patvirtinančių dokumentų. Kadangi pagrindinis ieškovės reikalavimas buvo patenkintas, o jos turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro Rekomendacijose patvirtintų dydžių, ieškovė prašė jos patirtų išlaidų nemažinti ir visas jas priteisti iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. papildomu sprendimu ieškovės prašymą tenkino ir priteisė jai iš atsakovės 1 505,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

5. Teismas nurodė, kad pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, nors toks šalies prašymas buvo ir byloje buvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas nurodė, kad ieškovę byloje atstovavo jos advokatė K. P., kuriai už advokato pagalbą sumokėjo 1 505,00 Eur. Šias išlaidas patvirtina kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti įrodymai – 2023 m. rugsėjo 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. KP-23-2023-01 ir 2023 m. rugsėjo 13 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurių matyti, kad ieškovė už pretenzijos atsakovei parengimą sumokėjo advokatei 100,00 Eur; 2024 m. sausio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. KP-23-2023-02 ir 2024 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymas, iš kurių matyti, kad ieškovė už ieškinio parengimą sumokėjo advokatei 800,00 Eur; 2024 m. kovo 8 d. PVM sąskaita faktūra, serija KP Nr. 23-2023-016, ir 2024 m. kovo 9 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurių matyti, kad už dubliko parengimą byloje ieškovė sumokėjo 605,00 Eur. Tokiu būdu ieškovė už suteiktas teisines paslaugas iš viso yra sumokėjusi 1 505,00 Eur.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimas už akių buvo priimtas vadovaujantis CPK 285 straipsnio 6 dalimi, t. y. atsakovei per nustatytą terminą nepateikus į bylą tripliko, rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė laiku nepateikė teismui išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių dokumentų dėl objektyvių priežasčių, nes ieškovei ir jos atstovei negalėjo būti žinoma tiksli sprendimo už akių priėmimo data. Be to, advokato paslaugos, už kurias prašoma priteisti iš atsakovės turėtas išlaidas, suteiktos iki sprendimo už akių priėmimo, jos apmokėtos ir duomenys, patvirtinantys šias išlaidas, teismui pateikti nepraleidžiant CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos termino iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovės atstovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo.

8. Teismas pažymėjo, kad prašoma ieškovei priteisti iš atsakovės 1 505,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė K. K. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. papildomą sprendimą ir ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

9.1. Nors skundžiamas papildomas teismo sprendimas įvardintas „už akių“ ir jame nurodyta, kad tik ieškovė gali šį papildomą teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka, o atsakovei suteikiama tik teisė teikti pareiškimą dėl papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau atsakovės teisė skųsti papildomą teismo sprendimą apeliacine tvarka yra numatyta CPK 277 straipsnio 4 dalyje.

9.2. Ieškovė jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų neteikė teismui nuo 2023 m. rugsėjo 13 d., kai buvo apmokėta pati pirmoji advokatės sąskaita už teisines paslaugas – už parengtą pretenziją atsakovei. Be to, tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek dublike ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, už minėtus procesinius dokumentus ji jau buvo apmokėjusi savo atstovei, tačiau bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų teismui neteikė. Todėl, apeliantės nuomone, akivaizdu, kad prašydama priimti sprendimą už akių, ieškovė, atstovaujama advokatės, tikrai suprato, kad teismas gali priimti sprendimą už akių. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki sprendimo už akių priėmimo. Todėl vengimas ilgą laiką teikti į bylą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos.

9.3. Apeliantės nuomone, papildomas teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas ir dėl kitos priežasties. Teismas 2024 m. balandžio 03 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti tik iš dalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi, pažeidė minėtas CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. Š. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

10.1. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės pateiktas apeliacinis skundas negalėjo būti teismo priimtas ir apeliacinis procesas negalėjo būti pradėtas, todėl jis turėtų būti nutrauktas. Teismas 2024 m. balandžio 4 d. priėmė papildomą sprendimą už akių, kuriuo yra papildomas 2024 m. balandžio 3 d. priimtas sprendimas už akių. Dėl to tiek sprendimas už akių, tiek ir papildomas sprendimas už akių (kuris tik papildo sprendimą už akių) negali būti skundžiami apeliacine tvarka tos iš šalių, dėl kurios jie priimti. Šiuo atveju abu sprendimai už akių yra priimti atsakovei nepateikus tripliko, todėl atsakovė neturi teisės jų skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovė galėjo nebent pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau to nepadarė.

10.2. Ieškovė nepateikė teismui laiku jos išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių dokumentų dėl objektyvių priežasčių, nes ji ir atstovė negalėjo žinoti tikslios sprendimo už akių priėmimo datos. Be to, advokato paslaugos, už kurias prašoma priteisti iš atsakovės turėtas išlaidas, suteiktos iki sprendimo už akių priėmimo, jos apmokėtos ir duomenys, patvirtinantys šias išlaidas, teismui pateikti nepraleidžiant CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos termino iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Todėl laikytina, kad ieškovės atstovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo.

10.3. Patenkinęs pagrindinį ieškinio reikalavimą, teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, šis teismo argumentas yra 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo už akių sudėtinė dalis (rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), o atsakovė nepateikė prašymo dėl šio teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, su juo sutiko ir net įvykdė, todėl atsakovės argumentas, kad neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos negali būti keliamas ginčijant papildomą sprendimą už akių dėl likusios dalies bylinėjimosi išlaidų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. Š. ir atsakovė K. K. valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys, o atsakovei – 5/8 dalys minėtų pastatų. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo, leidimo atlikti pastatų kadastrinius matavimus, kad būtų galima spręsti klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo arba atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tačiau atsakovė to padaryti neleido. 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovės atstovė parengė rašytinę pretenziją dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir įteikė ją atsakovei. Kadastrinius matavimus atliekančiai įmonei 2023 m. spalio 23d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pastatų bendraturtė atsakovė K. K. nesutiko įleisti įmonės darbuotoją į atsakovės naudojamas patalpas ir neleido atlikti šių pastatų kadastrinius matavimus.

13. Ieškovė su ieškiniu dėl leidimo atlikti kadastrinius matavimus be atsakovės sutikimo kreipėsi į teismą 2024 m. sausio 18 d. Teismui išsiuntus atsakovei pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, atsakovė 2024 m. vasario 26 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Vadovaudamasis 2024 m. vasario 26 d. nutartimi, teismas nutarė pasirengimą nagrinėti civilinę bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu ir išsiuntė ieškovei pranešimą dėl dubliko pateikimo. Ieškovei 2024 m. kovo 12d. pateikus dubliką, teismas tą pačią dieną jo kopiją per EPP išsiuntė atsakovės atstovei ir nustatė jai 14 dienų terminą triplikui pateikti. Terminas triplikui pateiki suėjo 2024 m. kovo 27 d. įskaitytinai (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), tačiau atsakovė (jos atstovė) šio dokumento teismui nepateikė.

14. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus tripliko, teismas 2024 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir leido ieškovei L. Š. be atsakovės K. K. sutikimo atlikti pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus su ieškovės L. Š. pasirinktu matininku; priteisė ieškovei iš atsakovės 109,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

15. Ieškovė 2024 m. balandžio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės papildomai 1 505,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė argumentavo tuo, kad 2024 m. balandžio 3 d. sprendimas už akių yra priimtas nepranešus ieškovei, todėl ieškovė nespėjo pateikti į bylą jos bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą patvirtinančius įrodymus.

16. Teismas ieškovės prašymą tenkino ir 2024 m. balandžio 4 d. priėmė papildomą sprendimą, pavadindamas jį „papildomu sprendimu už akių“, kuriuo papildomai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 505 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

17. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia 2024 m. balandžio 4 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteista iš jos 1 505,00 Eur ieškovės turėto atstovavimo išlaidos. Anot apeliantės, ieškovė iki priimant byloje sprendimą už akių turėjo visas galimybes pateikti teismui prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes šios išlaidos atsirado dar 2023 m. rugsėjo mėnesį, ieškovės atstovei rengiant pretenziją, ieškinys teismui pateiktas 2024 m. sausio mėnesį, dublikas – 2024 m. kovo 12 d., ieškovė savo procesiniuose dokumentuose prašė priimti sprendimą už akių, be to ieškovę atstovavo profesionali teisininkė.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, be kita ko, prašo apeliacinį procesą nutraukti, kadangi atsakovė dėl papildomo sprendimo už akių negalėjo pateikti apeliacinio skundo, o turėjo pateikti teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo, dėl to teismas nepagrįstai atsakovės apeliacinį skundą priėmė.

19. Teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

20. CPK 303 straipsnyje nustatyta, kad apeliacine tvarka negali būti skundžiamas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas. Jeigu dėl tokio sprendimo yra paduodamas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismas turėtų apeliacinio skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiai šaliai, o jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas ir priimta nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

21. Byloje nėra kvestionuojama aplinkybė, kad dėl teismo sprendimo už akių gali būti priimtas papildomas sprendimas. Papildomo sprendimo priėmimą reguliuoja speciali CPK 277 straipsnio norma.

22. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Priimamas papildomas sprendimas turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Papildomo sprendimo patvirtintos kopijos išsiunčiamos teismo posėdyje nedalyvavusioms šalims ir tretiesiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 3 dalis). Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 4 dalis).

23. CPK normos, reglamentuojančios sprendimo už akių priėmimo ir tokio sprendimo peržiūrėjimo tvarką (CPK 285-289 straipsniai), „papildomo sprendimo už akių“ instituto nenumato, todėl tokio dokumento teismas negali priimti nesant tam teisinio pagrindo.

24. Šiuo atveju ieškovė klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo iškėlė nepažeisdama CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, teismas šį klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, kaip numatyta CPK 277 straipsnio 3 dalyje, atsakovė apeliacinį skundą pateikė per CPK 277 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą – 2024 m. balandžio 24 d., todėl vien formalus teismo procesinio dokumento pavadinimo ir jo apskundimo tvarkos netinkamas nurodymas, kai dėl jų nebuvo pažeista šalių teisė į apeliaciją, negali būti pagrindas tokį sprendimą panaikinti (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1dalis) ar apeliacinį procesą nutraukti ieškovės nurodytu pagrindu.

25. Apeliantė (atsakovė), prašydama panaikinti papildomą sprendimą, savo poziciją grindžia tuo, kad ieškovė nuo pat ieškinio teismui pateikimo dienos galėjo ir turėjo suprasti, jog esant jos (ieškovės) prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, teismas, esant įstatyminiam pagrindui, bet kada gali tokį sprendimą priimti, todėl ieškovė turėjo kartu ir pareigą pasirūpinti, kad visi įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas būtų pateikti iš karto po tokių išlaidų patyrimo, bet ne vėliau kaip iki 2024m. balandžio 3 d., kuomet teismas priėmė sprendimą už akių.

26. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

27. Aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).

28. Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 27 punktą). Atsižvelgdama į šios nagrinėjamos bylos situaciją, vadovaudamasi analogijos principu, kasacinio teismo teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, yra konstatavusi, kad tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas baigiamas teismo sprendimu už akių dėl to, kad teismui iki nustatyto termino pabaigos nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, paruošiamasis dokumentas ir dalyvaujantys byloje asmenys iki tokio sprendimo priėmimo nebuvo pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (pvz., trukmę nuo ieškinio pateikimo ir sprendimo už akių priėmimo ir kt.), gali būti pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021).

29. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kai ieškovė realiai jau buvo patyrusi atstovavimo išlaidas, dėl kurių išieškojimo prašė priimti teismo papildomą sprendimą (nutarties 6 punktas). Ginčo dėl šių išlaidų dydžio ir jų realumo nėra.

30. Pažymėtina, kad sprendimo už akių priėmimas yra išimtis iš civiliniame procese taikomo rungimosi proceso. Šis institutas taikomas tuomet, kai šalis nesinaudoja savo teise būti išklausytai: neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį, per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento (kaip yra šiuo atveju) ir pan. (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

31. Taigi, sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, 28 punktas ir jame nurodyta praktika).

32. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas dėl sprendimo už akių priėmimo turi nuspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad sprendimas už akių priimamas šalims apie tai nežinant. Taigi, galima situacija, kai nepriklausomai nuo vienos iš šalių netinkamo ir pasyvaus procesinio elgesio kita sąžiningai savo procesinėmis teisėmis besinaudojanti šalis, atsižvelgdama į teismo diskrecijos teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių (pvz., teismas gali netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, jeigu nustato CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytus pagrindus), taip pat į CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, gali pavėluoti pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Todėl toks prašymas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis šios nutarties 27-28 punktuose pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susidariusią procesinę situaciją ir aplinkybes, kad papildomo sprendimo priėmimą lėmė apeliantės netinkami veiksmai, kuri per įstatymo nustatytą terminą nepateikė teismui paruošiamojo dokumento (tripliko), todėl teismas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą priimti tokį procesinį sprendimą (papildomą sprendimą).

34. Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tenkindamas ieškinį iš dalies, tačiau priteisdamas ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

35. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

36. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Civilinėje byloje pagal ginčą dėl pažeistos teisės gynimo ieškiniu pareikštas savarankiškas reikalavimas, kurio esmę sudaro pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, negali būti traktuojamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kadangi jis pats savaime neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023).

37. Iš ieškinio turinio (jo pagrindo ir dalyko) matyti, kad ieškovė pareiškė atsakovei iš esmės vieną materialųjį reikalavimą – leisti jai be atsakovės sutikimo atlikti ginčo pastatų, esančių Kaune, Stakių g. 3, kadastrinius matavimus su ieškovės pasirinktu matininku. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimas – leisti ieškovei ir matininkui pasitelkti į pagalbą antstolį ir policiją, jeigu atsakovė nesutiks vykdyti teismo sprendimo – yra akivaizdžiai perteklinis ir teisiškai nereikšmingas, nes sprendimo nevykdymo padarinius reglamentuoja ne ieškovės norai, kokiu būdu teismo sprendimo nevykdymo padariniai turėtų būti šalinami, bet atitinkamos civilinio proceso teisės normos. Pavyzdžiui, vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis), kurį išieškotojas pateikia antstoliui vykdymui. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas (CPK 585 straipsnio 2 dalis).

38. Taigi, ieškovės ieškinyje suformuluotas antras reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi tokio reikalavimo patenkinimas nesukuria materialinių teisinių pasekmių. Todėl teisiškai nėra svarbu, kaip teismas išsprendė tokį ieškovės prašymą (šiuo atveju teismas jį atmetė), nes toks prašymas yra procesinio pobūdžio ir gali būti sprendžiamas vykdymo procese.

39. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios Rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo).

40. Nagrinėjamu atveju apeliantė nekelia klausimo dėl priteistų teisinės pagalbos išlaidų dydžio atitikties Rekomendacijose nurodytiems dydžiams, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

41. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė byloje papildomą sprendimą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 505,00 Eur turėtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 363 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomas priteisti išlaidas patvirtina 2024 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 23-2023-030 ir jos sumokėjimą patvirtinantis 2024 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymas. Apeliacinės instancijos teismui atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovės prašymas priteisti iš apeliantės 363 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą laikytinas pagrįstu (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.