Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo A. F. įstatyminei atstovei K. K., jos atstovei advokatei Enrikai Maksimavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. F. įstatyminės atstovės K. K. ieškinį atsakovui M. F., dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Papildomai ieškovo įstatyminė atstovė K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra išvykęs į Angliją 1-2 metus. Jis, tai mėnesiui išvykdavo, tai grįždavo. Kai jis grįždavo, vaikui skirdavo po 50 Eur. Paskutinį kartą 2017 m. rugpjūtį davė 50 Eur. Ankščiau jis gyvendavo (duomenys neskelbtini). Jai yra sakęs, kad uždirba po 400-500 svarų per savaitę. F. buvo grįžęs prieš 2 savaites, ji jam sakė, kad byla iškelta. Mano, kad jo tėvai piktybiškai nepriima laiškų. Ji su sūnumi gyvena su jos tėvais. Šiuo metu ją tėvai išlaiko ir dar gauna 30 Eur už vaiką. Prieš nėštumą dirbo (duomenys neskelbtini). Jokio turto neturi. M. F. irgi turto neturi. Vaikui dabar 2 metai. Jam maždaug išleidžia 400 eurų per mėnesį. Jis dažnai serga. Vaikas turi širdies defektą. Jis yra ankščiau gimęs, dėl to reikia dažnai važiuoti į Kauną pas gydytojų.

Atsakovas M. F. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinio ir šaukimų į parengiamąjį teismo posėdį deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko (CPK 123 straipsnis). Kitos atsakovo gyvenamosios vietos teismui nėra žinoma. Todėl esant ieškovės prašymui, atsakovas apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas viešo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje būdu, dėl to laikytina, kad jam teismo šaukimas yra įteiktas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovas M. F. yra nepilnamečio A. F., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Sūnus gyvena kartu su mama jos tėvams priklausančiame būste. K. K. gauna socialinę pašalpą - išmoką vaikui, kurios dydis sudaro 30 Eur per mėnesį. Sodros duomenų bazės duomenimis, ieškovė laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-01-18 yra bedarbė, kaip pati K. K. nurodo ji dirba pavienius darbus. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ji nekilnojamo turto neturi, savo vardu esančių Lietuvos Respublikoje, transporto priemonių, taip pat neturi.

Atsakovas VSDFV duomenimis šiuo metu nedirba. Jis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, transporto priemonių, neturi. Tačiau iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad jis uždarbiauja užsienyje.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Ieškovo įstatyminė atstovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui nuo 2017-11-01 iki vaiko pilnametystės ją paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovo įstatyminei atstovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su sūnaus išlaikymu ir jų kasdienių poreikių tenkinimu.

Iš ieškovo įstatyminės atstovės paaiškinimo matyti, jog nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma. Ieškovo įstatyminės atstovės parodymais teisme, bylos medžiaga, liudytojos paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė yra bedarbė, gauna socialinę išmoką, jai mama su patėviu padeda išlaikyti vaiką. Ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena pas jos tėvus. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovės materialinė padėtis pakankamai sudėtinga.

Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikui, gyvenančiam Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Iš ieškovo įstatyminės atstovės paaiškinimo bei rašytinės bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra, santuokos nebuvo ir nėra sudaręs, duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių nėra. Teismas turi duomenų, kad atsakovas neturi kilnojamojo registruotino ir nekilnojamojo turto. Iš ieškovo atstovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, kelis kartus yra teikęs sūnui išlaikymą, tai yra keletą kartų persiuntęs sūnaus motinai 50-150 Eur. Atsakovas Lietuvoje nedirba, ieškovo įstatyminės atstovės paaiškinimais atsakovas dirba užsienyje, atsiliepimo nepateikė, todėl nežinoma apie jo gaunamas pajamas. Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl tikėtina, kad jis dirba užsienyje ir gali skirti ieškovo atstovės ieškinyje prašomą 200 Eur dydžio mėnesinį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Kadangi atsakovas yra darbingas, todėl, teismo vertinimu jis geba įvertinti savo galimybes ir pasirengimą išlaikyti vaiką. Teismas konstatuoja, jog ieškovo įstatyminės atstovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko amžiui ir vystymosi sąlygų užtikrinimui.

Ieškovo įstatyminė atstovė prašo išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisti nuo 2017-11-01. Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, ieškinio pareiškimo diena yra tas fiksuotas momentas, nuo kurio priteisiamas išlaikymas, jeigu neprašoma priteisti įsiskolinimą. Ieškovo įstatyminė atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo nereikalauja, todėl atsižvelgiant į tai išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.199 straipsnis)

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta iš atsakovo M. F. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. F., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai K. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi 2017 m. gegužės 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3.(NTP-2)-17-T-924-8961 K. K. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo valstybei priteistinas 54 Eur (200 Eur x 12 x 3% x 75%) žyminis mokestis bei 3,86 Eur pašto išlaidos, viso 57,86 Eur (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), bei remiantis 2018 m. sausio 30 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 169 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas suteiktas ieškovei (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Tesimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki vaiko pilnametystės.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, nukreipti skubiai vykdyti.

Nepilnamečiui vaikui A. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas periodines pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovo įstatyminei atstovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 57,86 Eur (penkiasdešimt septynis eurus, 86 ct), įmokos kodas 5660, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, o bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 169 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.