Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Valstybinė žemė - tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, jog „visi nekilnojamo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis konstatuotina, kad 0,1500 ha žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso: 14 dalis J. B. ir 14 dalis V. B., t. y. visas žemės sklypas yra valdomas privačių subjektų. Žemės sklypas 2015-01-02 Nuomos sutartimi 20 metų terminui išnuomotas UAB “Medlain”. Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas - kita, komercinės paskirties objektų teritorijos. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis konstatuotina, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas viešajame registre. Taigi, ginčo statiniai: degalinės dispečerinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), tepalo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), tvora, vartai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir degalų kolonėlė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 10 cisternų cl-clO ant gelžbetoninių pamatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, stovi laisvoje (nesuformuotoje) valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. birželio 23 d. atliko valstybinės žemės ploto esančio greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo patikrinimą vietoje, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.49ŽN-303-(14.49.81.). Patikrinimo metu užfiksuota, kad valstybinės žemės plotas, esantis greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra aptvertas tvora. Greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje rytinėje dalyje yra sukrautos įvairios atliekos, stovi ūkiniai statiniai; juose gyvena pilietis (patikrinimo metu neprisistatė). Pietinėje bei pietrytinėje dalyje įrengti lentpjūvės statiniai, sukrauta mediena. Patikrinimo metu dirbo žmonės bei sunkioji technika; statomas naujas statinys. Patikrinimo metu buvo vykdoma ūkinė veikla, tai patvirtina nuotraukos. Visa esanti teritorija greta (duomenys neskelbtini) Vilniuje, yra apleista. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuoti teritorijoje esantys statiniai bei tvoros. Nustatyta, kad tvora ir statiniai yra pastatyti valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas 7524,03 kv. m. Tvora (1-2) pastatyta žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jos ilgis 12,48 m. Tvora (3-4) pastatyta valstybinėje žemėje, jos ilgis - 13,06 m. Pareiškime nurodoma, kad „2001-01-05 sutartimi pareiškėjas iš esmės teisėtai už 2000 litų įgijo teisėto daiktų valdymo teises, o jo bandymas įregistruoti pastatus ir statinius nekilnojamojo turto registre bei nuosavybės teises įjuos nebuvo sėkmingais, tai yra prašymas buvo atmestas Taip pat Pareiškime pažymima, kad „Pastatai ir statiniai ne tik kad nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, bet jie net nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre (30 priedas). Pastatai ir statiniai šiai dienai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, pastatus nuolat viešai naudoja, juose ūkinę-ekonominę veiklą vykdo, o taip pat komunalinius mokesčius (sąskaitas už elektrą) apmoka Pareiškėjas“. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra išvardinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje, šio straipsnio 11 punkte nurodyta, kad vienas iš savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - įgyjamoji senatis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendimo nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68- 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos; a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma - imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Vilniaus miesto skyriaus nuomone, vien aplinkybė, kad valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisės neišviešintos dar nereiškia, kad turtas nepriklauso valstybei. Remiantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 2.1 ir 2.2 papunkčiuose reglamentuota, kad „2.1. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - nekilnojamąjį turtą - statinius ar jų dalis, įskaitant jiems priskirtą žemės sklypą, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka gali būti parduodamas, ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas (toliau - akcijos) (toliau - centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas); 2.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniai padaliniai - žemės sklypą (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirtas, žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų ir kuris įstatymų nustatyta tvarka neparduodamas, taip pat žemės sklypą (jo dalis), kai žemės sklypo (jo dalies) savininkas nėra jame esančių statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų savininkas (toliau - Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamas turtas)“. Taisyklių 44 punkte reglamentuota, kad „Mokesčių inspekcija, kai valstybė paveldi mokesčių inspekcijos administruojamą turtą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, kai valstybė paveldi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamą turtą, gavę pranešimą apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, prireikus gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl palikimo apsaugos“. Taigi, jeigu nagrinėjamu atveju vyktų turto apskaitymo valstybės vardu procedūra, ją tikėtina turėtų valstybės vardu atlikti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (VĮ „Turto bankas“). Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus, inter alia Nacionalinę žemės tarnybą, įpareigoja veikti tik jai suteiktų įgaliojimų ribose (intra viręs). Valstybės ir savivaldybės institucijos, įgyvendindamos priskirtas funkcijas, turi veikti neperžengdamos turimos kompetencijos ribų, kitaip tariant, valstybės ir savivaldybės institucijos negali priimti sprendimų, priskirtinų kitos institucijos kompetencijai, o viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas, yra vertinami kaip neteisėti ir naikintini. Nacionalinės žemės tarnyba veikdama savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti ar yra visos (nėra visų) CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos nekilnojamąjį daiktą įgyti pagal įgyjamąją senatį. Prašo pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, turi nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejų, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Taigi, pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog nuosavybės teisę į statinius įgijo 2001 m. sausio 5 d. sutarties su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, taip pat pateikia priėmimo-perdavimo akto, kasos pajamų orderių, kadastrinių matavimų bylos kopijas. Valstybės įmonė Turto bankas neturi duomenų, patvirtinančių, kad statiniai nebuvo įgyti pareiškėjo nurodomu būdu, todėl, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, neprieštarauja nuosavybės teisės į pastatus pagal įgyjamąją senatį įgijimo fakto nustatymui. Teismui nustačius, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.