Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-9360-433/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
e2YT-9360-433/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04518-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Pareiškėjas
S. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. B., V. B.
Advokatai
Linas Makaveckas
Civilinė byla Nr. e2YT-9360-433/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04518-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.8; 3.4.5.15.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant pareiškėjui S. S.,pareiškėjo atstovui advokatui Linui Makaveckui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje Valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. B., V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) metais tuometiniame (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. buvo pastatyti šie statiniai: degalinės dispečerinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius)), tepalo sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ((adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius)), tvora, vartai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir degalų kolonėlė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat 10 cisternų c1-c10 ant gelžbetoninių pamatų (toliau - Pastatai ir statiniai). Šie pastatai ir statiniai nekilnojamojo turto registre niekuomet nebuvo įregistruoti. 1992 m. (duomenys neskelbtini) aukštesniosios žemės ūkio mokyklos laikinojo administracija šiuos pastatus perdavė 1992 m. įsteigtai Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Faktą, kad Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ Pastatai ir statiniai priklausė patvirtina Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1997-01-14 raštas Nr. 7-01-1A, kuriuo buvo pažymėta, „kad buvusiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, dabar (duomenys neskelbtini) seniūnijoje Vilniaus mst. yra eksploatuojama Degalinė, kurią sudaro: dešimt cisternų, degalinės dispečerinė, sandėlis, teritorija aptverta tvora ir kiti statiniai kuriais naudojasi pagal seniūnijos ūkio knygų įrašus ir kitus pateiktus dokumentus priklauso Žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (buv. pavadinimas Gamybinis-technologinis komplektas „(duomenys neskelbtini)“). 2001 metais sausio penktą dieną sutartimi Pareiškėjui už 2000 litų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė „10 antžeminių kuro cisternų ant gelžbetoninių pamatų, silikatinių plytų dispečerinė ant betoninių pamatų, dengtą šiferiu, silikatinių plytų tepalo sandėlį ant betoninių pamatų, dengtą šiferiu, metalinio tinklo tvorą, vartus bei visas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės požemines-antžemines komunikacijas. Visas nurodytas turtas yra atvaizduotas AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ atliktos 1994-12-01 topografiniame plane objekto Nr. (duomenys neskelbtini). Turto buvimo vieta - (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) apylinkė, Vilniaus rajonas.“ Be to pardavėjas - ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje užtikrino, kad turtas nėra niekam perleistas, jam areštas ar kitas draudimas neuždėtas, teisme ginčų dėl jo nėra. Prie sutarties buvo pridėtas 1994-12-01 topografinis planas objekto Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi perleisti Pastatai ir statiniai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tai ir sutartis, kuria buvo perleisti Pareiškėjui Pastatai ir statiniai nebuvo pateikta registruoti VĮ „Registrų centrui“. Papildomai 2017­05-18 raštu ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, jog pardavė Pastatus ir statinius Pareiškėjui. 2017 metais Pareiškėjas bandė įregistruoti Pastatus ir statinius nekilnojamojo turto registre, jo užsakymu 2008-11-21 UAB „Geokada“ netgi buvo atlikusi kadastrinius matavimus, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė registruoti pastatus ir statinius nekilnojamojo turto registre, tokia padėtis išlieka ir šiai dienai. 2018-04-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu „Dėl adresų pastatams ((duomenys neskelbtini) ir kitiems) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ Nr. A30-937/18 (2.1.22E-TD2) pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 d. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikoje, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu nei CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.) (Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidęs asmuo pats nebuvo daikto savininkas), o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Antai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, kas reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas (CK 4.68 str. 1 d.), t. y. asmuo elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. Pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 naujai suformavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre, todėl teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 str.). Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Iki tol formuota teismų praktika, pagal kurią valdymo įregistravimas viešajame registre vertintas kaip privaloma sąlyga nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį pripažinti, teisinei registracijai nepagrįstai suteikė teises į daiktą nustatančią galią ir neatitiko valdymo teisės kaip faktinės prigimties reiškinio pobūdžio, esmės ir pagrindų. Aiškinimas, kad tik viešajame registre įregistruotas valdymas gali būti laikomas tinkamu pripažinti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, neatitinka sisteminio įgyjamosios senaties institutą bei valdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo. Specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato reikalavimo registruoti daikto valdymą kaip būtinos sąlygos, siekiant pripažinti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68-4.71 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tokio reikalavimo taikymas, LAT nuomone, neatitiktų sisteminio teisės normų aiškinimo, nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar iš viso jį paneigtų, paversdamas neveikiančiu ir neefektyviu. Pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės į pastatus ir statinius kitokiu nei CK 4.47 straipsnyje nurodytu pagrindu iki šios dienos. 2001-01-05 sutartimi pareiškėjas iš esmės teisėtai už 2000 litų įgijo teisėto daiktų valdymo teises, o jo bandymas įregistruoti pastatus ir statinius nekilnojamojo turto registre bei nuosavybės teises į juos nebuvo sėkmingais, tai yra prašymas buvo atmestas. Pastatai ir statiniai pastatyti (duomenys neskelbtini) metais, ir nors Pareiškėjas negali pateikti įrodymų, patvirtinančių šių pastatų ir statinių statybos teisėtumą, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad šie pastatai ir statiniai per (duomenys neskelbtini) metus taip pat nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba, tuo labiau, kad (duomenys neskelbtini) metais statytų pastatų ir statinių statybos teisėtumo net nebūtų pagrindo vertinti pagal dabar galiojančio Statybos įstatymo reikalavimus. Pastatai ir statiniai ne tik kad nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, bet jie net nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pastatai ir statiniai šiai dienai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, pastatus nuolat viešai naudoja, juose ūkinę-ekonominę veiklą vykdo, o taip pat komunalinius mokesčius (sąskaitas už elektrą) apmoka Pareiškėjas. Pareiškėjas sąžiningai įgijo pastatus ir statinius 2001-01-05 sutarties pagrindu, už pastatus ir statinius pilnai atsiskaitė dviem etapais - atlikdamas 1000 litų vertės elektros įrengimo darbus ir bei sumokėdamas 1000 litų grynaisiais pardavėjui - Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Nepertraukiamas, sąžiningas, atviras ir teisėtas pastatų ir statinių valdymas tęsiasi 20 su viršum metų. Taigi, Pareiškėjas yra vienintelis sąžiningas ir teisėtas pastatų ir statinių valdytojas. Papildomai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino 2017-05-18 pažyma degalinės turto (duomenys neskelbtini) pardavimo faktą. Pažymėtina, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgijusios nuosavybės teisę į pastatus ir statinius privatizuojant 1992 metais (duomenys neskelbtini) aukštesniosios žemės ūkio mokyklos turtą - 1992-03-25 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 11 pridedamas. 1992-03-25 priėmimo-perdavimo akte Nr. 11 ketvirtajame lape yra nurodyta „benzino kolonėlė“, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), „dyzelino kolonėlė“, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „cisterna, esanti kolonėlėje“, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Faktą, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdė minėtus pastatus ir statinius patvirtina ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1997-01-14 raštas kuriuo pažymima, kad „buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, yra eksploatuojama degalinė (...) ir kiti statiniai, kuriais naudojasi ir pagal seniūnijos ūkio knygų įrašus ir kitus dokumentus priklauso žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktoje pažymoje yra pasisakyta apie įrašus seniūnijos ūkio knygose ir tai patvirtina seniūnija, kuri ir buvo ūkio knygų tvarkytoja. Visą valdymo laiką Pareiškėjas valdė teisėtai, įgijo pastatus ir statinius 2001-01-05 sutarties pagrindu, per 20 su viršum atviro valdymo laikotarpį nesulaukė jokios pretenzijos iš trečiųjų asmenų ar valstybės/savivaldybės jog pastatus ir statinių teisėto valdymo. Pareiškėjas pastatus ir statinius valdė atvirai, nesislapstydamas, pastatuose ir statiniuose bei juose esančioje teritorijoje vykdė ūkinę-ekonominę veiklą - rūšiavo, tvarkė ir pridavinėjo atliekas (metalą ir pan.) už ką ne vieną kartą buvo, įspėtas, baustas. Be to Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-08-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11.-1289-1033/2020 nustatė: “Iš 2020-03-12 S. S. paaiškinimo matyti, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vežant atliekas, kai kurias jis išrinkdavo ir sandėliuodavo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atliekas vežė ir dėjo prie savo pastatų, dalį atliekų, kurios netilpo, sandėliavo valstybinėje žemėje. Automobilių detales surinko iš įvairių žmonių. Statybines medžiagas, likusias renovuojant namą, taip pat atvežė nurodytu adresu. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos vyresniosios inspektorės Lauros Jakštienės 2020 m. kovo 16 d. surašyto privalomo nurodymo Nr. PN14-1, matyt, kad S. S. buvo nurodyta iki 2020 m. gegužės 16 d. sutvarkyti susikaupusias buitines ir eksploatuoti netinkamas transporto priemonių ardymo metu susidariusias atliekas, esančias 2658 m² žemės sklype (koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (LKS)) nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, esančiame šalia sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir perduoti atliekų tvarkytojams, o Inspekcijai pateikti tai įrodančius dokumentus. „Be to į pastatus ir statinius yra įvesta elektra, pateikiama elektros skaitliuko fotonuotraukos, elektra naudojosi ir sąskaitas už ją apmokėjo visą 20 metų laikotarpį Pareiškėjas. Pastatai ir statiniai 20 metų valdomi nepertraukiamai, tai yra Pareiškėjas niekuomet neperdavė tretiesiems asmenims valdymo, juos valdė asmeniškai, naudodamas išimtinai savo reikmėms.Visą valdymo laikotarpį pastatus ir statinius Pareiškėjas valdė kaip savus - suvokė kad niekas kitas neturi daugiau teisių už jį, kadangi tik Pareiškėjas įgijo pastatus ir statinius 2001-01-05 sutarties pagrindu. Pareiškėjas per visą 20 metų pastatų ir statinių valdymo laikotarpį niekuomet neįleido į pastatus ir statinius jokių trečiųjų asmenų, per šį laikotarpį taip pat nesulaukė jokių pretenzijų dėl pastatų ir statinių valdymo, rūpinosi pastatais ir statiniais kaip savais, apmokėjo elektros išlaidas, rūpinosi, kad statiniai būtų geros būklės, saugojo statinius ir teritoriją kad jų niekas nenugriautų/neišvogtų. Pareiškėjo aktyvių veiksmų dėka pastatams ir statiniams buvo suteiktas adresas - 2017-04-12 jis su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl adreso Pastatams ir statiniams suteikimo. Tuo pačiu rūpinosi, kad pastatai ir statiniai būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre Pareiškėjo vardu, 2008-11-17 su UAB „Geokada“ sudarė sutartį Nr. 2008/11/17B, kurios pagrindu užsakė pastatų ir statinių kadastrinius matavimus, juos priėmė, bei sumokėjo už juos. Pastatų ir statinių nepertraukiamas valdymas tęsiasi dvigubai ilgiau nei nurodytas LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje 10 metų terminas - Pareiškėjas juos atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdo 20 metų. Nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, priešingai - iš išdėstyto akivaizdu, kad yra visi pagrindai pripažinti, jog Pareiškėjas teisėtai, sąžiningai ir atvirai virš 20 metų valdantis Pastatus ir statinius įgijo nuosavybės teisę į juos įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į degalinės dispečerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius)), tepalo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), tvorą, vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir degalų kolonėlę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat 10 cisternas c1-c10 ant gelžbetoninių pamatų, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Valstybinė žemė - tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, jog „visi nekilnojamo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis konstatuotina, kad 0,1500 ha žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso: 14 dalis J. B. ir 14 dalis V. B., t. y. visas žemės sklypas yra valdomas privačių subjektų. Žemės sklypas 2015-01-02 Nuomos sutartimi 20 metų terminui išnuomotas UAB “Medlain”. Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas - kita, komercinės paskirties objektų teritorijos. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis konstatuotina, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas viešajame registre. Taigi, ginčo statiniai: degalinės dispečerinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), tepalo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), tvora, vartai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir degalų kolonėlė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 10 cisternų cl-clO ant gelžbetoninių pamatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, stovi laisvoje (nesuformuotoje) valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. birželio 23 d. atliko valstybinės žemės ploto esančio greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo patikrinimą vietoje, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.49ŽN-303-(14.49.81.). Patikrinimo metu užfiksuota, kad valstybinės žemės plotas, esantis greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra aptvertas tvora. Greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje rytinėje dalyje yra sukrautos įvairios atliekos, stovi ūkiniai statiniai; juose gyvena pilietis (patikrinimo metu neprisistatė). Pietinėje bei pietrytinėje dalyje įrengti lentpjūvės statiniai, sukrauta mediena. Patikrinimo metu dirbo žmonės bei sunkioji technika; statomas naujas statinys. Patikrinimo metu buvo vykdoma ūkinė veikla, tai patvirtina nuotraukos. Visa esanti teritorija greta (duomenys neskelbtini) Vilniuje, yra apleista. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuoti teritorijoje esantys statiniai bei tvoros. Nustatyta, kad tvora ir statiniai yra pastatyti valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas 7524,03 kv. m. Tvora (1-2) pastatyta žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jos ilgis 12,48 m. Tvora (3-4) pastatyta valstybinėje žemėje, jos ilgis - 13,06 m. Pareiškime nurodoma, kad „2001-01-05 sutartimi pareiškėjas iš esmės teisėtai už 2000 litų įgijo teisėto daiktų valdymo teises, o jo bandymas įregistruoti pastatus ir statinius nekilnojamojo turto registre bei nuosavybės teises įjuos nebuvo sėkmingais, tai yra prašymas buvo atmestas Taip pat Pareiškime pažymima, kad „Pastatai ir statiniai ne tik kad nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, bet jie net nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre (30 priedas). Pastatai ir statiniai šiai dienai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, pastatus nuolat viešai naudoja, juose ūkinę-ekonominę veiklą vykdo, o taip pat komunalinius mokesčius (sąskaitas už elektrą) apmoka Pareiškėjas“. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra išvardinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje, šio straipsnio 11 punkte nurodyta, kad vienas iš savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - įgyjamoji senatis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendimo nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68- 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos; a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma - imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Vilniaus miesto skyriaus nuomone, vien aplinkybė, kad valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisės neišviešintos dar nereiškia, kad turtas nepriklauso valstybei. Remiantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 2.1 ir 2.2 papunkčiuose reglamentuota, kad „2.1. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - nekilnojamąjį turtą - statinius ar jų dalis, įskaitant jiems priskirtą žemės sklypą, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka gali būti parduodamas, ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas (toliau - akcijos) (toliau - centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas); 2.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniai padaliniai - žemės sklypą (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirtas, žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų ir kuris įstatymų nustatyta tvarka neparduodamas, taip pat žemės sklypą (jo dalis), kai žemės sklypo (jo dalies) savininkas nėra jame esančių statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų savininkas (toliau - Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamas turtas)“. Taisyklių 44 punkte reglamentuota, kad „Mokesčių inspekcija, kai valstybė paveldi mokesčių inspekcijos administruojamą turtą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, kai valstybė paveldi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamą turtą, gavę pranešimą apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, prireikus gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl palikimo apsaugos“. Taigi, jeigu nagrinėjamu atveju vyktų turto apskaitymo valstybės vardu procedūra, ją tikėtina turėtų valstybės vardu atlikti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (VĮ „Turto bankas“). Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus, inter alia Nacionalinę žemės tarnybą, įpareigoja veikti tik jai suteiktų įgaliojimų ribose (intra viręs). Valstybės ir savivaldybės institucijos, įgyvendindamos priskirtas funkcijas, turi veikti neperžengdamos turimos kompetencijos ribų, kitaip tariant, valstybės ir savivaldybės institucijos negali priimti sprendimų, priskirtinų kitos institucijos kompetencijai, o viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas, yra vertinami kaip neteisėti ir naikintini. Nacionalinės žemės tarnyba veikdama savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti ar yra visos (nėra visų) CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos nekilnojamąjį daiktą įgyti pagal įgyjamąją senatį. Prašo pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, turi nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejų, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Taigi, pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog nuosavybės teisę į statinius įgijo 2001 m. sausio 5 d. sutarties su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, taip pat pateikia priėmimo-perdavimo akto, kasos pajamų orderių, kadastrinių matavimų bylos kopijas. Valstybės įmonė Turto bankas neturi duomenų, patvirtinančių, kad statiniai nebuvo įgyti pareiškėjo nurodomu būdu, todėl, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, neprieštarauja nuosavybės teisės į pastatus pagal įgyjamąją senatį įgijimo fakto nustatymui. Teismui nustačius, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškimu. Patvirtina, kad 2001-01-05 d. sutartimi už 2000 litų pardavė pareiškėjui S. S. pareiškime nurodytą turtą. Už parduotą turtą S. S. pilnai atsiskaitė su Vilniaus rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjui S. S. 2001 m. parduotas žemės ūkio bendrovei nuosavybės teise priklausęs turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau jis buvo įtrauktas į žemės ūkio bendrovės įmonės balansą, atvaizduotas įmonės buhalterinėje apskaitoje (buhalterinėse knygose), pastatai/statiniai buvo įrašyti į seniūnijos ūkio knygą. Patvirtina, kad S. S. 2001 m. parduotas turtas nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nebuvo viešame registre įregistruotas jokio kito fizinio ar juridinio asmens vardu. Po 2001-01-05 sutarties sudarymo Vilniaus rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nebevaldo minėto turto, nuo minėtos datos žemės ūkio bendrovė nebeturi jokių teisių į S. S. perleistą turtą. Visą 2001-01-05 sutartimi perleistą turtą visą tą laiką, t. y. nuo 2001-01-05 d. iki šiol nepertraukiamai, teisėtai, sąžiningai ir atvirai valdė ir tebevaldo S. S.. Perleistu turtu S. S. nuolat rūpinosi, prižiūrėjo ir tvarkė jį kaip savo nuosavybę, dengė visas su turto išlaikymo išlaidas, vykdė ten savo veiklą (metalo laužo ir kitų antrinių žaliavų saugojimą, rūšiavimą) rūpinosi turto kadastriniais matavimais, teisinėjo registracija Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ visada geranoriškai bendradarbiavo su pareiškėju S. S. (jo prašymu teikė dokumentų kopijas, paaiškinimus, patarimus ir kt.), pastarajam bandant iš žemės ūkio bendrovės 2001-01-05 sutartimi nusipirktus pastatus / statinius savo vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau tokie žingsniai buvo nesėkmingi - VĮ „Registrų centras“ atsisakė tai atlikti. Prašo tenkinti S. S. pareiškimą.

Suinteresuotieji asmenys J. B. ir V. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas prašė pareiškimą tenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2001 m. sausio 5 d. tarp ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo S. S. buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė pareiškėjui „10 antžeminių kuro cisternų ant gelžbetoninių pamatų, silikatinių plytų dispečerinė (3.2. - 4.1. m) ant betoninių pamatų, dengtą šiferiu, silikatinių plytų tepalo sandėlį (4 - 5.1 m) ant betoninių pamatų, dengtą šiferiu, metalinio tinklo tvorą, vartus bei visas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės požemines-antžemines komunikacijas. Visas nurodytas turtas yra atvaizduotas AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ atliktos 1994 12 01 topografiniame plane objekto Nr. (duomenys neskelbtini). Turto buvimo vieta - (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) apylinkė, Vilniaus rajonas.“ Pardavėjas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje užtikrino, kad turtas nėra niekam perleistas, jam areštas ar kitas draudimas neuždėtas, teisme ginčų dėl jo nėra. Prie sutarties buvo pridėtas bei byloje pateiktas 1994 12 01 topografinis planas objekto Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnija 2000 m. birželio 27 d. raštu Nr. 01-13-251 patvirtino apie (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje Degalinės komplekto: 10 antžeminių kuro cisternų ant gelžbetoninių pamatų; silikatinių plytų dispečerinės (3.2. x 4.1. m) ant betoninių pamatų, dengtą šiferiu; silikatinių plytų tepalo sandėlio (4 x 5.1 m) ant betoninių pamatų, dengtą šiferiu; metalinio tinklo tvoros, metalinių vartų būvimą. Pareiškėjo užsakymu 2008 m. lapkričio 21 d. UAB „Geokada“ atliko kadastrinius matavimus. VĮ „Registrų centras“ 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu atsisakė registruoti pastatus ir statinius nekilnojamojo turto registre, nes byloje nėra įrašytas nekilnojamiesiems daiktams teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas adresas; be to, 2001 m. sausio 5 d. sutartis sudaryta nesilaikant nustatytos notarinės formos reikalavimų. 2018 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu „Dėl adresų pastatams ((duomenys neskelbtini) ir kitiems) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ Nr. A30-937/18 (2.1.22E-TD2) pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas siekia nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į degalinės dispečerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius)), tepalo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), tvorą, vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir degalų kolonėlę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat 10 cisternas c1-c10 ant gelžbetoninių pamatų, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Byloje esančiais duomenimis, daiktinės teisės į degalinės dispečerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius)), tepalo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), tvorą, vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir degalų kolonėlę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat 10 cisternas c1-c10 ant gelžbetoninių pamatų, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius įrodymus patvirtinančius aplinkybes, kad jis nuo 2001 m. sausio 5 d. sąžiningai įgijo 10 antžeminių kuro cisternų ant gelžbetoninių pamatų; silikatinių plytų dispečerinę (3.2. - 4.1. m) ant betoninių pamatų, dengtą šiferiu; silikatinių plytų tepalo sandėlį (4 - 5.1 m) ant betoninių pamatų, dengtą šiferiu; metalinio tinklo tvorą, vartus. 2001 m. gegužės 3 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ aktu patvirtinta, jog pareiškėjas S. S. pastatė ir instaliavo 3 elektros skaitiklius bei sutvarkė visą elektros instaliaciją visame pastate, darbų vertė 1000 Lt. 2001 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas S. S. sumokėjo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 1000 Lt, pagrindas „už kūro kolonėlės ir cisternos >>“ (Kaso pajamų orderio kvitas Serija LAA Nr. 6752612). Byloje ginčo, dėl to, jog pareiškėjas įgijo ir nuo 2001 m. valdo degalinės dispečerinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tepalo sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvorą, vartus, kiemo aikštelę, degalų kolonėlę, 10 cisternas c1-c10 ant gelžbetoninių pamatų, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime nurodomus ginčo objektus pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų, t. y. pareiškėjas nėra įregistruotas savininku. Byloje taip pat nenustatyta, kad ginčo objektai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šiuos ginčo objektus būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad patys pastatai ir statiniai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, byloje nėra duomenų, jog ginčo pastatai ir statiniai būtų užfiksuoti kaip neteisėta statyba (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad degalinės dispečerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius)), tepalo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), tvorą, vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir degalų kolonėlę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat 10 cisternas c1-c10 ant gelžbetoninių pamatų, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pareiškėjas pradėjo valdyti teisėtai ir valdo juos sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 20 metų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti nuosavybės teisės į degalinės dispečerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius)), tepalo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), tvorą, vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir degalų kolonėlę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat 10 cisternas c1-c10 ant gelžbetoninių pamatų, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į degalinės dispečerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius)), tepalo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), tvorą, vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir degalų kolonėlę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat 10 cisternas c1-c10 ant gelžbetoninių pamatų, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas