Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

trečiojo asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau - DNSB) „Taikos-22“ atstovui O. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Ž. S., DNSB „Taikos-22“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Ž. S., DNSB „Taikos-22“ nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį neteikė. Teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo DNSB „Taikos-22“ atstovas O. B. (O. B.) paaiškino, kad yra DNSB „Taikos-22“ pirmininkas. Apie užlietą butą sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus, nei trečiasis asmuo, nei atsakovė apie šį įvykį jo neinformavo, todėl nieko paaiškinti negali, nes jokių duomenų apie buto užliejimo faktą bei aplinkybes neturi. Patvirtino, kad atsakovė bendro naudojimo objektų administratorė tapo sudarytos sutarties su daugiabučio namo savininkų bendrija pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tokio statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, išklausiąs šalių paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai nustatytos įvykio aplinkybės, būtinos draudžiamojo įvykio faktui nustatyti. Bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą siūlė dalyvaujantiems byloje asmenims bei jų atstovams teikti byloje papildomus, vyko ne vienas teismo posėdis, taigi dalyvaujantiems byloje asmenims bei jų atstovams buvo sudarytos visos sąlygos įrodymų teikimui. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti avarijos židinio ir vietos bei tikrosios įvykio priežasties. Ieškovei teigiant, kad apdraustasis turtas buvo užlietas dėl nesandaraus dušo nuotekų vamzdyno, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti iš kurios vietos pratekėjo vanduo, sukėlęs nurodytas pasekmes. Tačiau nagrinėjamoje byloje iš ieškovės pateikiamų duomenų bei įrodymų negalima daryti išvados, kad draudikas visapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes, nustatė tikrąją įvykio priežastį, padarinius ir tinkamai nustatė žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra stiprus draudimo teisinių santykių dalyvis, jai tai negali būti nesuprantama ir nežinoma, todėl visa to nepadarymo pasekmių bei tam tikra aplaidumo rizika to nepadarius tenka pačiai ieškovei. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad jis sietinas su pareigą atsakyti turinčio subjekto atsakomybės ribomis, ir kad draudimo išmokos dydis atitinka realiai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2009).

Kaip minėta, ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia tik bendro pobūdžio aplinkybe, jog atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo bendruosius inžinerinius objektus ir bendrųjų konstrukcijų funkcionavimą, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą. Tačiau ieškovė neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyto įvykio priežastimi buvo/galėjo būti atsakovės, kaip daugiabučio namo administratoriaus jam tenkančių pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas, t. y. neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlęs nurodytą žalą. Byloje nenustatyta, jog būtent atsakovės neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą (nurodytų patalpų užpylimą); nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad administratorė iki nurodyto įvykio būtų gavusi pranešimų apie inžinerinės sistemos gedimus, defektus ar avarinę vamzdyno būklę, ir kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio apliejimui.

Vertinant, ar atsakovė tinkamai atliko sutartimi prisiimtas pareigas, svarbu įvertinti ir tai, ar atsakovė turėjo realias galimybes fiziškai apžiūrėti trūkusius bendrojo naudojimo vamzdžius. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose - butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 1995 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, jog gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio šildymo, vandentiekio ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad name esantys vandentiekio tinklai būtų tinkamai naudojami ir būtų išvengta avarijų. Dėl bute esančių vamzdynų yra atsakingi tik to buto savininkai, už žalą padarytą užpylimu atsako virš gyvenantys buto savininkai, jei jie neįrodo, kad užpylimas įvyko ne iš jų buto, o dėl kitų priežasčių.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. buvo atlikta buto adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, kurios metu buvo nustatyta, kad įvykęs vandens pratekėjimas galimai atsirado dėl esančios nesandarios dušo kabinos, tačiau po dušo kabina esantys bendro naudojimo vamzdynai, 39 buto savininko buvo uždengti, dėl ko atsakovė tinkamai negalėjo apžiūrėti vandens pratekėjimo vietos. Statinio apžiūros akte nurodyta, kad bus demontuota dušo kabinos apdaila apžiūrai, tačiau jokių duomenų ir įrodymų apie ginčo aplinkybes po dušo kabinos apdailos demontavimo, byloje nepateikta. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės argumentais, kad atsakovės darbuotojų patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių (įrengtų) gyventojų butuose, yra apsunkintas, nes butai yra kiekvieno gyventojo asmeninė nuosavybė ir administratorė prie tokių bendrojo naudojimo objektų gali patekti ir vykdyti jų priežiūrą (atlikti periodines patikras) tik gyventojo sutikimu (leidimu). Taigi, akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomoje vietoje, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų/bendrijos pirmininko pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Tačiau byloje nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki nurodomo įvykio būtų gavusi pranešimų apie bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno netinkamą būklę ginčo vietoje, lašantį vandenį ir pan., jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio tokios nurodytos avarijos atsiradimui. Nesant duomenų bei įrodymų, jog atsakovė žinojo apie bendrojo naudojimo vamzdžių defektus ir nenustačius, kad įprastiniais būdais buvo įmanoma apžiūrėti bei patikrinti trūkusių vamzdžių, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad po šio draudiminio įvykio (buto užliejimo), atsakovė neatliko jokių avarijos likvidavimo darbų, ar bendrojo naudojimo vamzdyno remontavo darbų, tačiau pakartotinių užpylimų fiksuota nebuvo, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog vandens pratekėjimas įvyko iš nesandaraus dušo nuotekų vamzdyno, kadangi nepašalinus avarijos židinio, vanduo būtų tekėjas ir toliau.

Teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju neįrodyta, jog būtent atsakovės neveikimas nulėmė žalos atsiradimą (patalpų užpylimą), t. y. nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Netgi pasitvirtinus aplinkybei, kad į 34 buto patalpas vanduo pateko iš viršuje esančio nesandaraus bendrojo naudojimo vamzdyno, tačiau nenustačius, jog atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl pripažintina, kad atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalys, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Taigi, įvertinus nurodytą, atmestini kaip neįrodyti ieškovės bendro pobūdžio teiginiai, kad atsakovė nevykdė ar vykdė netinkamai pareigą prižiūrėti daugiabučio namo inžinerinę sistemą bei bendrąsias konstrukcijas, dėl ko būtų įvykęs ginčo draudžiamasis įvykis. Byloje neįrodyta, kad atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu pažeidė administravimo paslaugų sutartį. Nenustačius ir neįrodžius žalos atsiradimo priežasties, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų netinkamai administruojant daugiabutį pastatą, nenustačius šios atsakovės veiksmų ar neveikimo priežastinio ryšio su ginčų įvykiais, nėra pagrindo teigti jog yra nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Nesant įrodytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio klausimas teisiškai neaktualus, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, kad atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) nustatytų rekomendacinių advokato teikiamų paslaugų įkainių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas šioje byloje patyrė 47,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį atmetus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 47,27 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 27 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.